Kas naujo miškų fronte? Byla dėl miškų kirtimo NATURA2000 teritorijose, Saulius DAMBRAUSKAS 2019 06 26

Kas naujo miškų fronte? Saulius Dambrauskas

2019 m. birželio 26 d.

Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000” teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.

Kaip jau žinoma Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000” teritorijose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-12 nutartimi Grupės skundą priimti atsisakė. Šią nutartį grupę atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Šiandien Lietuvos Vyriausias administracinis teismas paskelbė savo nutartį.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019-03-12 nutartį panaikino ir pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

„Taigi ginčas su teismu dėl vienos iš fundamentalių pilietinių teisių – teisės kreiptis į teismą – tęsiasi. Bylą sugrąžinus į pirmąją instanciją teismas greičiausiai vėl bus „per skystas” priimti pateiktą grupės skundą ir tiesiog išnagrinėti keliamą teisės problemą. Teismas vėl nustatys naujus „trūkumus”: dabar pareiškėjai bus įpareigoti pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ir nurodyti kuo jų pačių reikalavimai jiems galėtų būti naudingi ir kaip būtų apgintos jų teisės jeigu jų reikalavimai, vis dėlto, būtų patenkinti. Suprantama, kad tokį „teisinį kalambūrą” paprastam žmogui suprasti būtų sunku, tačiau mūsų TEISINGUMAS nėra skirtas paprastiems žmonėms, todėl ir suprasti čia nėra ko…” – savo kandžių pastebėjimų nebeslepia S.Dambrauskas.

Aplinkos ministerija įteikė Gervės apdovanojimą Sauliui DAMBRAUSKUI – už lyderystę saugant žalias erdves ir visuomeninę kontrolę (VIDEO) 2019 056 05

S.Dambrauskas atvirai mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija tiesiog pabandė išvengti tokios nutarties, kuri vėliau galėtų būti linksniuojama Europos Sąjungos institucijose: „todėl bylą jie, kaip „kamuoliuką”, vėl permetė atgal pirmajai instancijai faktiškai užprogramuodami ją analogiškai nutarčiai – taip ir vilkas sotus ir avis sveika, – t.y., pareiškėjų apeliacija kaip ir patenkinta, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimui kelias nėra atvertas, – gal būt tiesiog tikimasi, kad kai antrą kartą byla sugrįš į apeliacinę instanciją po to, kai pirmosios instancijos teismas grupės skundą priimti vėl atsisakys, burtai nebelems ją nagrinėti tai pačiai kolegijai ir tai jau taps kitos kolegijos problema …
Kaip jau ne kartą pabrėžė S.Dambrauskas pirmoji kliūtis siekiant apginti viešąjį interesą Lietuvoje – tai mūsų teismų sistemos „klampumas” – giliai įsišaknijusi praktika, pagal kurią bet kokiu formaliu pretekstu teismai, dažnai tiesiog siekia nusišalinti nuo savo konstitucinės priedermės – Teisingumo vykdymo.

Į šią ydingą teismų praktiką aplinkosaugos srityje mes ir esame šiuo metu nusitaikę ir bandome ją pakeisti. Todėl didelės asmenų grupės reikalavimas ne tiktai turi papildomą socialinį svorį, bet vėliau, ir Europos Sąjungos institucijose, gali atkreipti dėmesį į mūsų teisinės sistemos spragas.

„Visiems dėkoju iki šiol palaikiusiems šias mūsų teisines pastangas ir nors nedidelėmis lėšomis parėmusiems Gyvo Miško portale paskelbtą Solidarumo fondą. Kviečiu ir prašau toliau mus remti, o kas galite, kviečiu vis dar asmeniškai prisijungti prie grupės skundo reikalavimų.”

Pagarbiai: Saulius Dambrauskas (grupės advokatas)

Kas naujo miškų fronte pdf

---

Vizitas pas Aplinkos ministrą, GYVAS MIŠKAS 2019 06 17

Sauliaus Dambrausko raštas Aplinkos ministrui K. Mažeikai – DĖL MIŠKŲ KIRTIMŲ „NATURA 2000” TERITORIJOSE  ir PAV (poveikio aplinkai vertinimas) įstatymo pataisa (įteikta 2019-06-17 įvykusio susitikimo metu) – Sauliaus Dambrausko pasiūlymas ministrui pdf 

---

ŽINIŲ ARCHYVAS

Kas naujo miškų fronte? Grupės byla dėl kirtimų NATURA2000 teritorijose. Saulius DAMBRAUSKAS 2019 03 25

Kas naujo miškų fronte? Saulius Dambrauskas 2018 12 03

Advokato S. Dambrausko kontoros VEIKLOS ATASKAITA, ATSTOVAUJANT VIEŠĄJĮ INTERESĄ ginant visuomenės pilietines teises ir stabdant medžių ir miškų naikinimą, 2018 10 01

---

ADVOKATO SAULIAUS DAMBRAUSKO VEIKLĄ GALITE REMTI TIESIOGIAI:

---

BNS pranešimas

2019 m. birželio 27 d

Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos

Pirmos instancijos teismas turės iš naujo nagrinėti visuomeninių organizacijų skundą dėl Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos sprendimų nuo šių metų padidinti metines miškų kirtimo normas bei dėl kirtimų saugomose teritorijose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) iš naujo spręsti, ar priimti asociacijos „Gyvas miškas“, sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, viešosios įstaigos „Ekovalstybė“, mažosios bendrijos „Žintis“ ir dar apie 230 fizinių asmenų skundą. VAAT šių metų kovą atsisakė jį priimti, nes jame neatskleista ginčo esmė, nenurodyti konkretūs Aplinkos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos (VMU) aktai, susiję su nurodytais pažeidimais, taip pat juo esą nebuvo siekiama apginti grupės teises ar interesus., rašoma LVAT nutartyje.

Visuomenei pernai susirūpinus kirtimais kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur, tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pernai rugsėjį mėnesiui sustabdė kirtimus visuose Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose ir per tą laiką žadėjo peržiūrėti kirtimų planus. VMU generalinis direktorius Marius Pulkauninkas BNS sakė, kad prasidėjus diskusijoms dėl kirtimų ribojimų saugomose teritorijose, Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pakeitimus, tačiau jie nebuvo priimti. „Tuomet buvo sudaryta darbo grupė, pateikusi įvairių siūlymų, kaip reikėtų labiau apriboti kirtimus šiose teritorijose – ir mažiau kirsti, ir tam tikrų kirtimų atsisakyti, pavyzdžiui, anksčiau buvo draudimas nekirsti paukščių perėjimo metu nuo kovo 15 iki birželio 1 dienos, o jie siūlė pratęsti iki rugpjūčio 1 dienos“, – BNS sakė M. Pulkauninkas. Jo teigimu, Aplinkos ministerijai pasiūlius, kur įmanoma, atsižvelgti į darbo grupės pasiūlymus, į dalį rekomendacijų urėdija atsižvelgė.

„Kadangi mūsų įmonė valdo pusę visų Lietuvos miškų – 1,1 mln. hektarų, ir yra nauja penkmečio kirtimų norma, tai mes galime pasirinkti, kada ir kur kirsti ir kur nekirsti (…). Kai kuriuose plotuose negalime atsižvelgti į visas rekomendacijas ir vykdome kritimus pagal dabar galiojančius teisės aktus“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos vadovas.

Gamtininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius anksčiau BNS sakė, kad teismo prašoma panaikinti pernai rugpjūtį Vyriausybės priimtą nutarimą, kuriuo metinė miškų kirtimo norma penkeriems metams didėja 6 proc. Be to, anot jo, siekta išsiaiškinti, ar Lietuva, numatydama didelio masto kirtimus saugomose teritorijose, privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. „Pagal ES direktyvą „Natura 2000“ teritorijoje, kuri apima visas Lietuvos saugomas teritorijas, ūkinei veiklai reikia poveikio aplinkai vertinimo, o jo niekada nebuvo daryta“, – BNS yra sakęs A. Gaidamavičius.

Vyriausybė 2019-2023 metams patvirtino 6 proc. didesnę nei ankstesnį penkmetį valstybinių miškų kirtimo normą.

Teismas iš naujo turės spręsti ginčą dėl padidintos miškų kirtimo normos 

---

Saulius Dambrauskas. Miškų fronte: sisteminė kova prieš saugomas teritorijas

2018 m. gruodžio 13 d.

2018 m. gruodžio 11 d. portalas DELFI atspausdino straipsnį „Briuseliui paliepus ūkiniai miškai bus verčiami ekologiniais“.

Pagrindinė straipsnio idėja yra tokia – turime perteklinį saugomų teritorijų tinklą. Esą daug saugomų teritorijų už europinius pinigus buvo įsteigtos be pagrindo. Taigi šias teritorijas reikia perinventorizuoti jas sumažinant.

Šiai straipsnio fabulai nedrąsiai bando paprieštarauti EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo visoje šalyje projektui vadovavęs Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius, kuris nurodo, jog jis nemano, kad nuo buveinių inventorizacijos praėjus 4–6 metams, reikėtų jas inventorizuoti iš naujo ir laiko, kad darbas buvo atliktas rimtai ir atsakingai. Tačiau savo pasisakyme ir jis, deja, susitaiko su padaryto nusikaltimo prieš gamtą įteisinimu: „nebent būtų galima įtarti, kad žymios dalies suinventorizuotų buveinių jau neliko – sunaikintos būdingosios savybės, pakeista jų struktūra, arba buveinių tiesiog fiziškai nebėra“. Tačiau svarbiausia šio specialisto aplinkosauginė idėja yra strategiškai svarbi: „svarbiau būtų pradėti buveinių monitoringą ir įvertinti, ar pakankamai gerai užtikriname jų apsaugą, kaip to reikalauja Buveinių direktyva“.

Dar viena reikšminga strateginė mintis kylanti iš šio straipsnio konteksto yra paremta nurodytu faktu, kad daugelyje Europos valstybių siekiama, jog efektyvus miškų ūkis neneštų nuostolio, todėl jis yra dotuojamas. Taigi, keliant gamtosauginius reikalavimus reikėtų atitinkamai mažinti tokias aukštas ekonomines užduotis Lietuvos miško pramonei, dėl kurių mes priversti nuolatos kalbėti apie prekinės medienos trūkumą bei neįvykdytas kirtimų normas.

Tačiau didžiulį nerimą šis straipsnis kelia dėl paaiškėjusios naujos miškų biznio lobistų taktikos: „per artimiausius dvejus metus planuojame atrinkti ir patvirtinti naujas „Natura 2000“ teritorijas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat įpareigota iki kitų metų pabaigos patikslinti mokslinio pobūdžio informaciją apie šio tinklo teritorijas specialioje duomenų bazėje“, – DELFI komentavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius.

Taigi šiuo metu „Miškų fronte“ stebime du naujus reiškinius:

1. Prasidėjus viešam teisiniam ginčui dėl visiškai akivaizdžiai neteisėtai iki šiol vykdyto miškų kirtimo „Natura 2000“ teritorijose (kaip žinia paduotas grupės ieškinys, kurioje atsakovu tapo Lietuvos Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija) Aplinkos ministerija puolė „taisyti“ savo nustatyto poįstatyminio teisinio reguliavimo spragas, kurios tariamai leido vykdyti miško plynuosius bei atrankinius kirtimus negavus privalomos reikšmingumo išvados nustatančios, kad tokia veikla nedarys reikšmingo poveikio saugomoms vertybėms. Esant išvadai, kad planuojamos ūkinės veiklos (šiuo atveju miško kirtimų) poveikis gali būti reikšmingas saugomoms vertybėms, yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Dabartinis poįstatyminis teisinis reguliavimas keičiamas tariamai gavus Europos Komisijos „pabarimą“, nors teisine prasme iki šiol tik visiškam teisės diletantui galėjo būti neaišku, kad jokie kirtimai neatlikus privalomų aplinkosauginių procedūrų nebuvo galimi ir iki rengiamų teisės normų pataisų.

2. Pajutus, kad nekontroliuojami miškų kirtimai „Natura 2000“ teritorijose turės būti gerokai apriboti arba net nutraukti nuspręsta tiesiog sumažinti šių teritorijų skaičių. Naujas sugalvotas pagrindas – jų turime perteklinį tinklą ir jos buvo įsteigtos be pagrindo.

Tačiau čia kyla dvi problemos. Pirma, jeigu būtų laikomasi nuostatos, jog jos buvo įsteigtos už europinius pinigus, tačiau be pagrindo, tai kiltų problema dėl tikslingo ir pagrįsto ES pinigų panaudojimo, o ir neteisėtai pasisavintų pinigų grąžinimo. Tačiau darbus atlikę tikri aplinkosaugos specialistai savo darbo pagrįstumą bei kokybę akivaizdžiai pasirengę apginti.

Taigi paprastesnis būdas yra pakartotinai (ir vėl gal net už europinius pinigus) inventorizuoti visas „Natura 2000“ teritorijas, kadangi tose dalyse, kurios jau yra iškirstos arba patekusios į iškirstų biržių tinklą, nebėra ir tų vertingųjų savybių, dėl kurių jos buvo įtrauktos į „Natura 2000“ teritorijas. Taip iš saugomų teritorijų galima vėl „atsikovoti“ likusius brandžius miškus kirtimams ir pramoninei miškininkystei.

Tačiau šiuo atveju kyla antra problema suponuojanti kitą teisinę problemą: jeigu pagrindiniams miškų kirtimams iki šiol nereikėjo jokių reikšmingumo išvadų, nes tokia veikla tariamai nepažeidė aplinkosauginio saugomų teritorijų režimo ir todėl iki šiol buvo laikoma leistina ir nedarančia reikšmingo poveikio saugomų teritorijų vertybėms (nes miškai privalo būti nuolatos atkuriami), tai kaip po šios aplinkai nekenksmingos (ir net būtinos) ūkinės veiklos, kurią Aplinkos ministerija gina instituciškai, šios teritorijos savo vertingąsias savybes galėjo prarasti? Taigi kaip gali atsitikti, kad dėl saugomoms teritorijoms nekenkiančios ūkinės veiklos šios teritorijos antrą kartą nebebus pripažintos saugomomis dėl jų aplinkosauginės vertės praradimo?

Taigi abu klausimai veda į logines bei teisines aklavietes, o išvada vienintelė – kirtimais saugomose teritorijose valstybinė aplinkosauginė sistema tiesiog jau sunaikino ir tebenaikina konstitucinę vertybę – Lietuvos gamtos turtus. Viso šio nusikalstamo veikimo iniciatoriumi tapo tokius kirtimus legalizuojanti bei ginanti Aplinkos ministerija bei jos sisteminis tinklas, priklausomas nuo medienos pramonės lobistų. Skaudžiausia tai, kad šio nusikalstamo veikimo bendrininku buvo priverstas tapti net ir visas nuo Aplinkos ministerijos priklausantis saugomų teritorijų tinklas (regioninių parkų, valstybinių rezervatų, nacionalinių parkų direkcijos).

Šių valstybės įsteigtų institucijų prigimtinė paskirtis yra saugoti ir puoselėti jų apsaugai bei administravimui priskirtas gamtos vertybes. Dabar šios institucijos priverstos toleruoti jų naikinimą, netgi sukti galvas, kaip šį naikinimą „protingai“ pateisinti. Šiose institucijose atsidūręs ne vienas tikras gamtos mylėtojas, užgniauždamas savo orumą, pats tapo niekingu sisteminio miškų naikinimo įrankiu ir dažnai yra priverstas atkartoti absurdiškus Aplinkos ministerijos koridoriuose pagimdytus miškų iškirtimo būtinumą pagrindžiančius pseudomokslinius bei pseudoteisinius argumentus, kurių kartojimo tikslas vienintelis – momentinio pelno siekimas šiame politinio bei ūkinio valdymo intervale.

Jau daugelis supranta, kad labai svarbu kuo greičiau užkirsti kelią dabartiniam neteisėtam miškų iškirtimui saugomose teritorijose. Tačiau ne mažiau svarbu užkirsti kelią naujam Aplinkos ministerijos sumanymui perinventorizuoti „Natura 2000“ teritorijas siekiant jas sumažinti, ciniškai prisidengiant argumentu, jog jose iškirtus miškus nelieka ką saugoti.

Tokiu atveju nedera pamiršti, jog jeigu miškų iškirtimas saugomose teritorijose buvo pateisintas miškotvarkiniu būtinumu, tai ir privalomas miškų atkūrimas iškirstose teritorijose taip pat yra tos pačios miškotvarkos sudėtine dalimi.

Reikia pagaliau pradėti viešai įvardinti tokių „genialių“ sumanymų iniciatorius, kad anksčiau ar vėliau galėtume pareikalauti iš jų politinės arba net ir teisinės atsakomybės už šiuos nusikaltimus Lietuvos gamtai.

---

MIŠKO GYNĖJAMS, JUNKIS PRIE GRUPINIO IEŠKINIO – advokato Sauliaus Dambrausko žinutė 

2018 11 12

Sveiki, maždaug prieš mėnesį privaloma tvarka informavau 42 valstybės institucijas apie pradedamą specialią Grupės ieškinio rengimo procedūra. Gauti atsakymai vienareikšmiai patvirtina, kad miškai saugomose Natura 2000 teritorijose masiškai pjaunami nesilaikant nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimų – negavus privalomos reikšmingumo išvados ir todėl neatliekant poveikio aplinkai vertinimo.

Šiuo metu yra inicijuojamas Grupės ieškinys dėl neteisėto miškų kirtimo „Natura 2000” teritorijose sustabdymo. Grupės ieškinys yra speciali, Lietuvoje nauja, viešojo intereso gynimo teisminė procedūra. Grupę sudaro Suinteresuota visuomenė kaip tai numato Orhuso konvencija ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. T.y. jos nariu gali tapti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kuris mano, kad jis yra suinteresuotas reiškiamu ieškiniu.

Kviečiu Jus tapti Grupės nariu ir siunčiu specialią pareiškimo formą. Labai svarbu palaikyti šią iniciatyvą, jeigu manote, kad miškai saugomose teritorijose turėtų būti kertami tik įvertimus tokios ūkinės veiklos realų poveikį toms vertingosioms savybėms, kurios lėmė teritorijos tapimą saugoma. Užpildytą ir pasirašytą Pareiškimą reikėtų atsiųsti kiek galima greičiau man, kaip Grupės atstovui el. paštu: sauliusdamb@gmail.com.

Šį pareiškimą prašau persiųsti visoms adresatuose neįtrauktoms nevyriausybinėms aplinkosauginėms organizacijoms bei pilietiškiems žmonėms.

P.S. Jeigu esate ar buvote finansuojami per AM institucijas, tai neturėtų tapti kliūtimi Jums tapti viešojo intereso gynimo dalyviu.

Pagarbiai,
Advokatas Saulius Dambrauskas
Mob.tel. 8-686-18325
Tel. (8-37) 321646

---

Atsisiųsti pildymo formą – Sutikimas tapti grupės nariu

PLAČIAU: SAUGOMŲ MIŠKŲ BYLA: Saulius DAMBRAUSKAS kviečia GINTI viešą interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

KIRTIMŲ DIDINIMAS. ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA:

2018 08 08 Miškų naikinimo ministerija vasarą įgauna pagreitį: kirtimus didina 6 %, o dalį miškų ruošiamasi paversti žvyro karjerais (Aplinkos ministras atostogose)

2018 08 20 Didinami miško kirtimai: Miškų Sąjūdžio spaudos konferencija Seime (VIDEO). Įvykių chronologija ir spaudos apžvalga

Gintautas KNIUKŠTA: gautas Vyriausybės posėdžio garso įrašas, kuriame buvo priimtas sprendimas 6 % didinti kirtimų normą (miško likimas nulemtas per 25 sekundes!)

Panorama, Navickas, miško kirtimų didinimas ir visa tiesa apie naikinamus miškus (VIDEO) 2018 08 20

IKEA MIŠKAI IR FABRIKAI:

IKEA partneriai VMG („Vakarų medienos grupė“) pradėjo fabriko statybas, ta proga Saulius Skvernelis įleido simbolinę kapsulę

„IKEA“ tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje – kaip užsienio koncernai urmu superka miškus? 2018 11 16

Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

Tamsioji IKEA pusė: kas ji ir kam priklauso?

DINGĘS MILIJONAS IR STATISTIKA:

Kirtimų didinimas remiasi iškreipta statistika? Sako, kad kerta tik 1% miškų – kiek gali kainuoti inventorizacijos klaida ir kodėl nyksta senieji miškai?

Miškininkas Petras BUDVYTIS: dingęs milijonas ir kam naudinga netiksli medienos apskaita? Apie dvigubai išpūstą miško prieaugį ir kaip sunkiasvorė technika sunaikino 100 000 ha miško. Pasiūlymai valdantiems

Apie miškuose dingusį Skvernelio MILIJONĄ ir vagiamą medieną – kur dingsta miškas? Kiek pagautų vagių? Girininkas Petras BUDVYTIS (VIDEO)

LABANORAS

Miškovežių kamščiai Labanoro girioje – kerta dieną ir naktį. Premjere, ar taip turi atrodyti Lietuvos saugomos teritorijos? Ką mano žmonės? (VIDEO+ FB komentarai)

Ministro ir žurnalistų vizitas į Labanoro kirtavietes – ko nepamatė žiūrovai (VIDEO), 2018 09 18

---

AKTUALU:

PETICIJA dėl miškų KIRTIMŲ DIDINIMO atšaukimo – Vyriausybė atsisakė mažinti kirtimų normą, nes „tai siūlė Miškų Konsultacinės grupės specialistai“ 2019 06 18

Saulius Skvernelis – „iki 20 procentų padidinus kirtimus jokios žalos miškui nebūtų, nesivadovaukim emocijom“ (AUDIO) 2018 rugsėjis

Slapta Aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama – kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)

Miškų konsultacinė ūkio taryba siūlo didinti miškų kirtimus 6%. Aplinkos ministerijos pareigūnų komentaras – „ministras šiam siūlymui nepritars“ (NARIŲ SĄRAŠAS)

„VILMORUS“ tyrimas miškų kirtimo klausimu: daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už miško KIRTIMŲ MAŽINIMĄ ir PLYNŲ KIRTIMŲ atsisakymą (VIDEO)

---

ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

TAPK GYVO MIŠKO SAVANORIU – UŽPILDYK SAVANORIO ANKETĄ

---

 

---