RUSNĖS KIRTIMAI – kas leido iškirsti tūkstančius medžių BIOKURUI Nemuno Deltos regioniniame parke? Marius Jatkonis

“Iki tiesioginio nurodymo iš Vilniaus šilutiškiai aplinkosaugininkai į Rusnę net nosies nekišo. Net kai informacija pasiekė Seimo aplinkos apsaugos komitetą, o šio komiteto narys Romualdas Vaitkus asmeniškai atvyko apžiūrėti pjovimo zonos, Departamento Šilutės skyriaus vedėja ponia G. Misevičienė, telefonu jam tvirtino kad apie pjovimus nieko nežino.”

“Ar galima įsivaizduoti, kad panašūs medžių pjovimai „siekiant atverti kraštovaizdį“ būtų vykdomi Kuršių Nerijoje?”

“Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta, nebus daroma žala paukščių buveinėms, o nauji planai ir projektai rengiami bei įgyvendinami tik atlikus tinkamą išankstinį įvertinimą. Parko direkcijos pritarimą tokiai gigantiškai ūkinei operacijai, kaip kelių tūkstančių medžių bei krūmų išpjovimas šešių kilometrų upės pakrantės ruože, priklausančiam NATURA 2000 PAST tinklui, ir dargi be jokio PAV (Poveikio aplinkai vertinimo), vienareikšmiškai vadinčiau nusikalstamu.”

“Pjovimo darbai buvo sustabdyti vasario 25-ą , pjovimo darbai buvo sustabdyti vasario 25-ą , t.y., sekančią dieną po asociacijos prašymo patikrinti darbų teisėtumą. Vienok yra gausybė liudininkų, galinčių patvirtinti kad pjūklai Rusnėje zvimbė dar kelias dienas po vasario 25-osios, o sprendžiant iš turimos foto ir video medžiagos traktoriai prie Atmatos nupjautų medžių rastus tampė net vasario 28-ą.”

“Kuris medis yra saugotinas, o kuris ne, gali tik Šilutės raj. savivaldybės nuolatinė Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisija. Ši komisija Rusnėje nesilankė. Tad kyla klausimas, kas nustatė kuriuos medžius pjauti galima, o kurių ne?”

“Medžiai bei krūmai buvo iškirsti norint vairuotojams atverti vaizdą į upę.”

“Tą savitumą, kuriuo skiriamės nuo kitų, pamažėl triname ir tampame lygia ir patogia gretai važiuoti skirta autostrada. O tokių į valias visoje Europoje. O juk būtent dėl tų, dėl tik tiems kraštams būdingų akims malonių dalykų ir važiuojame į užsienius jais gėrėtis. Situacija bus kaip kelyje į Rusnę dabar – labai patogu, ale be to savitumo ir žalio jaukumo važiuojant. Nu žiauriai patogu… Žiauriai žiauriai…”

“Atvažiavę iš Europos į Lietuvą žmonės džiaugdavosi natūralia gamta. Sakydavo jog tai stebuklas. Dabar jis intensyviai naikinimas.”

“Tiesa ta, kad pašalinti medžiai upės apsaugos juostoje (zonoje). Liko 4000 kelmų. Iš kurių gluosniai ir klevai atžels taip,  kad upės vaizdo tikrai nesimatys. Juodalksniai nėra menkaverčiai, jei vertinsim medį bent 1000 eur, (tokios mažų sodinukų palei estakadą kainos Šilutės sav. duomenimis)  – kas apmokės tuos šimtus tūkstančių nuostolio? Jei regioninio parko direkcijai tinka kas įvyko, tai ar ne laikas šalinti vadovus? Nemanau, kad seniūnė stovėjo prie kiekvieno pjaunamo medžio, bet įmonė, kuri pjovė ar neatsakinga? (iš komentaro internete)

“Vasario 27 d. nuvykau gyvai apžiūrėti situaciją ir pamačiau iškirstus daugybę sveikų juodalksnių, alksnių, gluosnių, tuopų bei drebulių. Vietos bendruomenei iki tol neregėtas tokio masto pramoninis medžių kirtimas sukėlė nerimą.”

Šilutės ir pamario šūkis

Supažindiname su asociacijos “SOS Šilutės medžiai” komentaru pateiktu”Šilokarčemos” laikraščiui dėl Rusnėje išpjautų medžių (visą išsamų straipsnį “Kas leido regioniniame parke iškirsti tūkstančius medžių” skaitykite (2021-03-26) “Šilokarčemos” numeryje).

Visa ši istorija panaši į suokalbį.

1. Administracijos direktorius V. Pozingis portalui ETA žinios pareiškė, kad pjovimai buvo suderinti su Nemuno deltos regioninio parko direkcija

Jeigu tai tiesa, tai šią direkciją mažų mažiausiai reiktų išvaikyti į visas 4 puses.

Visas Nemuno deltos regioninis parkas LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-281 priskiriamas prie NATURA 2000 Paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST), ekologinio tinklo. Tarptautinėje NATURA 2000 duomenų bazėje jam suteiktas numeris LTSLUB001.

Šiame sąraše rasime ir Kuršių Nerijos nacionalinį parką bei Čepkelių pelkę. Ar galima įsivaizduoti, kad panašūs medžių pjovimai „siekiant atverti kraštovaizdį“ būtų vykdomi Kuršių Nerijoje?

Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta, nebus daroma žala paukščių buveinėms, o nauji planai ir projektai rengiami bei įgyvendinami tik atlikus tinkamą išankstinį įvertinimą.

Šiuo atveju, Parko direkcijos pritarimą tokiai gigantiškai ūkinei operacijai, kaip kelių tūkstančių medžių bei krūmų išpjovimas šešių kilometrų upės pakrantės ruože, priklausančiam NATURA 2000 PAST tinklui, ir dargi be jokio PAV (Poveikio aplinkai vertinimo), vienareikšmiškai vadinčiau nusikalstamu.

2. Aplinkos apsaugos departamento Šilutės skyriaus neveiksnumas

Iki vasario 24-os dienos, (kai asociacija „SOS Šilutės medžiai“ kreipėsi tiesiai į aplinkos apsaugos departamento direktorę Olgą Vėbrienę), medžiai Rusnėje buvo pjaunami jau kelias dienas. Manau, kad Departamento Šilutės skyrius šis faktas tikrai buvo žinomas, tačiau iki tiesioginio nurodymo iš Vilniaus šilutiškiai aplinkosaugininkai į Rusnę net nosies nekišo. Net kai informacija pasiekė Seimo aplinkos apsaugos komitetą, o šio komiteto narys Romualdas Vaitkus asmeniškai atvyko apžiūrėti pjovimo zonos, Departamento Šilutės skyriaus vedėja ponia G. Misevičienė, telefonu jam tvirtino kad apie pjovimus nieko nežino.

2021-03-24 Asociacijai pateiktame Departamento atsakyme, kurį parengė Šilutės skyriaus vyr. specialistai Mindaugas Mačiulis ir Sidona Vindžigelskienė, nurodoma, kad pjovimo darbai buvo sustabdyti vasario 25-ą, t.y., sekančią dieną po asociacijos prašymo patikrinti darbų teisėtumą. Vienok, yra gausybė liudininkų, galinčių patvirtinti, kad pjūklai Rusnėje zvimbė dar kelias dienas po vasario 25-osios, o sprendžiant iš turimos foto ir video medžiagos traktoriai prie Atmatos nupjautų medžių rastus tampė net vasario 28-ą.

Beje, net kovo 2-ą, Šilutės ir Tauragės pareigūnams jau pradėjus skaičiuoti nupjautų medžių kelmus,  darbai nesustojo, nupjauti medžiai buvo smulkinami specialiu kombainu ir skubiai išvežami sunkvežimiais.

3. Šilutės savivaldybės administracijos pozicija.

Jau minėtame rašte portalui „ETA žinios“ administracijos direktorius V. Pozingis aiškina, kad leidimas pjauti Rusnėje nebuvo reikalingas, nes išpjauti tik mažo skersmens (priklausomai nuo medžio rūšies 20 – 30 cm), nesaugotini medžiai.

Šilutės rajone nustatyti kuris (ne miške) augantis medis yra saugotinas, o kuris ne, gali tik Šilutės raj. savivaldybės nuolatinė Želdinių ir želdynų apsaugos ir priežiūros komisija. Ši komisija Rusnėje nesilankė. Tad kyla klausimas, kas nustatė kuriuos medžius pjauti galima, o kurių ne? Gal ponas Pozingis slankmačiu patikrino visus 4500 kamienų ? O gal teisė spręsti buvo palikta pjovėjų brigadininkui ir biokurą gaminančiai įmonei, suinteresuotiems išpjauti kuo daugiau ir storesnių?

Pakelėje sukrautose stirtose aptikome daugybę 40-50 cm ir didesnio skersmens medžių, tad galima vienareikšmiškai tvirtinti, kad leidimas pjovimo darbams buvo privalomas.

4. Kam tai naudinga?

Nesinorėtų tikėti, kad gamtos sąskaitą buvo „prasuktas“ primityvus bizniukas, tačiau tokie „suderinti“ Šilutės rajono institucijų veiksmai visuomenei kelia visai suprantamą įtarimą. Rusnės seniūnės tvirtinimu, medžių išpjovimas seniūnijai nieko nekainavo. Suprask, žaliava pjovėjams / biokurą perdirbančiai įmonei buvo atiduota be jokio konkurso, veltui, kaip užmokestis už atliktus „valymo“ darbus . Tad, paliekant nuošaly aplinkosauginį aspektą, kyla klausimas, ar valstybės (savivaldybės) biudžetas dėl tokio „sandorio“ nepatyrė nuostolių? Manau, kad tam tikros tarnybos turėtų į šią „gražaus vaizdo atvėrimo“ istoriją pažvelgti atidžiau.

Marius Jatkonis S.O.S. Šilutės medžiai

Natura 2000 teritorijų žemėlapis


Pakeliui į Uostadvarį iškirsti krūmynai atvėrė vaizdą į upę, bet tuo džiaugiasi ne visi: žada protestus



https://www.facebook.com/groups/2117228211830584/permalink/2935663239987073


Neregėtas tokio masto pramoninis medžių kirtimas

“Vasario 27 d. nuvykau gyvai apžiūrėti situaciją ir pamačiau iškirstus daugybę sveikų juodalksnių, alksnių, gluosnių, tuopų bei drebulių. Vietos bendruomenei iki tol neregėtas tokio masto pramoninis medžių kirtimas sukėlė nerimą, todėl savo ruožtu kreipiausi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su prašymu patikrinti, ar tokie medžių ir krūmynų kirtimo darbai Rusnės saloje vykdomi teisėtai bei pagrįstai.”

https://www.facebook.com/vaitkusromas/posts/10159339408914445


Socialiniuose tinkluose:

https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=3893758400683618&id=127771003949062


 


#Komentarai

“Labai gaila, kad su krūmais buvo pjaunami ir brandūs medžiai – “čia kraštas, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą”..?

“Upės apsaugineje vandens juostoje isvis negalima kirsti medziu ir krumu. Bauda garantuota.”

“Tai atvejis kai medienos pirkliai suranda naivią (gal tiesiogiai suinteresuotą) seniūniją, kuriai krūmų ir brandžių medžių šalinimas suvokiamas kaip “tvarka”. Galima taigi tvarkingai “apkirpti” salos želdynus išvengiant barbariško išpjovimo plikai, nepaliekant vietos, užuoviejos gausybei gyvūnijos.”

“Šiuo atveju tikrai reikėjo pjūklo krūmynus sutvarkyti, išpjauti ir išvežti. Bet dešimtys sveikų 30 -40 cm skersmens, juodalksnių, drebulių, tuopų – puošė salos kraštovaizdį, buvo paukščių buveinės, užuovėja gyventojams. Medžiams (ne šakoms) berods virš 15 cm reikalingi leidimai pašalinti, juos saugo įstatymas.”

“Kantrūs, Rusnę visu gražumu mylintys žmonės, bijantys viešumo kalba, kad tai atseit seniūnės žentas kažkaip susijęs su čipsų gamybos iš medienos verslu? Nesinori tikėti,kad salos unikalumo sąskaita toleruojamas asmeninis verslas?”
“Sutvarkyti gamtą pagal savo užmojus – didis siekis! Ne kiekvienam suvokiamas. O dar tas fantastiškas argumentas: jeigu nepritari, vadinas, nieko nedarai… Tinginys, taip sakant. Ačiū. Paaiškėjo.”

“…kemsynų sąskaita, didelius storus medžius išpjauna. Gluosniai kitaip yra genimi nuo seno, jų nepjauna nuo kelmo kaip krūmų. Baisiausiai priešinosi prieš medžių atsodinimą prie kelioi į Rusnę, “duosim jums kokį lauką saloje, galėsit sodint savo medžius”- šaukė su neapykanta Rusnės “šeimininkė”.

“.. vietiniai gyventojai Šyškrantėje pergyvena, kas sulaikys ledus potvynio metu, nes viskas išpjauta. Žvejai piktinasi, kad nebus galima už medžio pasislėpti, kai bus vėjuota. Bet neva tikrai bus kažkas labai patenkintas – kam atiteks tie medžiai🙂 Tiesa, neabejojama, kad kitą pavasarį po tokio išpjovimo bus dar didesni krūmynai. Ir vėl, patenkintas liks ko gero tas KAŽKAS🙂

“… viena senutė man pati, neslėpdama liūdesio, kalbėjo apie tai, kaip sodino pati tuos medžius palei savo naudojamą žemę. Net medienos nepaliko jai, išsivežė. Teisinga? Deja…”

“Manau, kad praverstų informacija: kas ir kokiu pagrindu atlieka kirtimus. Gal ten viskas tvarkoje su tais kirtimais. Nors dabar atrodo klaikiai… O žinant tokių medžių kaip karklai ir alksniai gyvybingumą, už kelių metų atrodys kaip neįžengiamos džiunglės ir krūmynai. Tad antra sąmokslo teorija: gal taip bandoma apsisaugoti nuo atvykstančių žvejų bei apsaugoti žuvininkystės išteklius? 😁 Prašom paneigti.”

“… tai kaip suprantu niekas nėra prieš krūmynų valymą. Tik kam pjauti sveikus medžius? Ko gero prieš imantis tokių darbų, visuomenei turėtų kažkas išaiškinti, kas ir kodėl. Tada ir klausimų būtų mažiau 🙂

“Svarbiausia, kad sveiki medžiai kertami!”

“Pasaulyje klimato kaita? Ne negirdėjom, mes tiek toli nežiūrim, mums čia pro dyzelinio auto langą upės per gamtą nesimato…”

“Rusnės seniūnei: pažiūrėk į veidrodį pirmiausia gražuole, tada tik giedok apie kažkius vaizdus; ar tavo rusniškiai susimetė 30 mln. eurų už estakadą ar visi Lietuvos gyventojai – “ne vietiniai”?

“Atvėrimas vaizdo vairuotojams yra tiesiog nelegalus argumentas, tai nusikaltimas – atimti iš paukščių namys vuen tam kad automibilių vairuotojams vaizdą atverti! Lietuvoje toliau apsimetama kad apie biologinę įvairovę negirdėta. Kada Ministerija imsis nuosekliai vykdyti aplinkosauginę politiką?”

– Rusnės seniūnė puikia tvarkosi ir tikrai jeigu netvarkytų, tai krūmai ir nepjauta žolė padarytų salą apleista ir nepatrauklia. Todėl visada atsiranda “visažinių”, kurie be skundų net nemoka gyventi. Mes Rusniškiai palikome savo seniūnę ir jos pastangas padaryti salą patrauklia ir neapleista

– Kad Jūs panašu kad nesidomite įstatymais. Želdynų tvarkymui reikalingas projektas. Želdynus tvarkant saugoma bioįvairovė. Visai išprotėjote su vauzdais pro automobilių langą.

“Perdėtas “dėmesys” tvarkomai aplinkai ir medžiams, kurie užstoja vaizdus į kraštovaizdžius manau, kad yra ligotas. Kai tik pradedama tvarkyti kažką prasideda liguistas prieštaravimas. Veltui švaistomi tikrintojų laikas ir tuo pačiu pinigai. Verčiau tikrintojai užsiimtų tuo kas tikrai yra netinkamą, griūna, šiukšlina ir apskritai netvarkoma ! O ten tai jau niekas nieko nepastebi. Verčiau skirtų pastangas ir pinigus begriūvantiems istoriniams pastatams ir nesutvarkytai aplinkai atnaujinti.”

“Krūmus valyt reikia, bet storus brandžius medžius reikia palikti. Rusneje ir taip plika, apskusta, vėjų perpuciama. Grožio samprata nėra “skusti ir atverti”. Reikia atrinkti ir palikti kas vertinga, formuoti kraštovaizdį. Kraštovaizdis formuojamas kartoms į priekį. Medžiai auga šimtą metų, daugelis kas sodina ju nebematys. Papasakokit uzsienieciui apie toki “tvarkyma”.. Jei be atrankos, is eiles, kaip javus pjaut tai tvarkymas virsta barbarizmu. Brandūs medžiai tai istorija, paveldas, šaknys… Rusnė – tai visos Lietuvos paveldas, ne tik rusniškių reikalas. Estakada už kieno pinigus? Visų! O Zmones reaguoja, nes musu lietuviska dusia su medziu giliai susijusi..”

 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau