Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

“Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse. (…) 

„Biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų, klimato reguliacija, pasėlių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume”, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Šis integruotasis projektas suteiks galimybę įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir įgyvendinti nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms – Prioritetinių veiksmų programą. Projekto metu bus užtikrinama palankesnė apsaugos būklė svarbioms buveinėms ir rūšims, siekiama biologinės įvairovės apsaugos tikslų ir kitų politikos krypčių – ypač žemės ūkio, miškų ir turizmo – tikslų sinergijos.

Pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus Natura 2000 tinklo teritorijas būtina tinkamai saugoti ir tvarkyti. Lietuvoje jam priklauso didelė dalis saugomų teritorijų: pvz., gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.

Bendra integruotojo projekto vertė – 17,2 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų sudarys ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur). Likusi suma bus skirta iš valstybės biudžeto lėšų. 

2018-01-25 Lietuvoje įgyvendinimas unikalus Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas

Advokatas Saulius Dambrauskas. Dėl kirtimų NATŪRA  2000 teritorijose

Dėl pranešimo facebook’e apie miškus saugantį renginį – pasidalinkite šia informacija

2018 09 26

Foto: Valdas Augustinas

Dėmesio! Neteisinga manyti, jog miško kirtimai saugomose teritorijose (Natura 2000) yra legali veikla, kurios teisinį reguliavimą siekiama “pataisyti”. Priešingai, žmonės turi žinoti, jog tai nėra legalu, nes bet kokiems kirtimams Natura 2000 teritorijoje turėjo būti privalomai gauta institucinė išvada, kad tokia ūkinė veikla nedarys poveikio saugomoms vertybėms, o jeigu darys – turėjo būti atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Beje svarbu, kad labai daug saugomų teritorijų Lietuvoje yra įtrauktos į Natura 2000 tinklą.

Kol kas mano paklausimą valstybės institucijos persiuntinėja viena kitai nesusitardamos, kuri yra kompetentinga į jį atsakyti. Manau aiškėja, kad jokių privalomų išvadų nebuvo ir nėra, nes jas pateikti būtų buvę paprasčiausia.

Todėl bet koks (ir ne tik plynasis kirtimas) saugomose Natura 2000 teritorijose yra negalimas, o jeigu vykdomas – neteisėtas. Planuojamos ūkinės veiklos teisinio reguliavimo aspektu nėra jokios reikšmės, ar į Natura 2000 teritoriją patenkantys miškai yra privatūs, ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte.

Jeigu nėra atsakingos saugomų teritorijų institucijos išvados dėl poveikio Natura 2000 teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai miško kirtimas yra negalimas, vykdoma ūkinė veikla – neteisėta, o ja daroma žala yra nusikalstama veika. Todėl pastebėjus tokius atvejus žmonės turėtų nedelsiant kviesti RAAD pareigūnus bei skambinti 112 policijai. Šiems atvykus – nurodyti tokių veiksmų neteisėtumo pagrindus, kurie smulkiai išdėstyti mano 2018-09-19 skunde “Dėl neteisėto valstybinių ir privačių miškų kirtimo Natura 2000 teritorijose”.

Reiškiu pagarbą ir dėkingumą visiems neabejingiems.

Advokatas Saulius Dambrauskas

TAIKAUS TIESIOGINIO PASIPRIEŠINIMO INSTRUKCIJA (Dėl miesto medžių ir NATURA2000 kirtimų – SAULIUS DAMBRAUSKAS)


Papildomai:

SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

PRAKTINIAI GAIDAMAVIČIAUS PATARIMAI – ką daryti, jeigu kyla pavojus gamtai ir aplinkai?

MIŠKO VAGYS – pilietinė kontrolė miškuose (LAIŠKAS PAVYZDYS) (ATMINTINĖ)

NETEISĖTI KIRTIMAI NATURA2000 KADA KVIESTI POLICIJĄ

SOS MIESTO MEDŽIAI – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

Paukščiams apsaugoti – draudimas jų veisimosi laiku kirsti ir genėti saugotinus medžius miestuose– ATMINTINĖS PAUKŠČIŲ PERĖJIMO METU (viskas, ką reikia žinoti)

TAIKAUS TIESIOGINIO PASIPRIEŠINIMO INSTRUKCIJA (Dėl miesto medžių ir NATURA2000 kirtimų – SAULIUS DAMBRAUSKAS)

Instrukcija – ką daryti KAI ŠIUKŠLINAMA GAMTA?

MIŠKO GYNĖJO ABC


SKUNDAS “Dėl neteisėto valstybinių ir privačių miškų kirtimo Natura 2000 teritorijose”

Prezidentei_del_NATURA_2000

VM_Uredijai_del_NATURA_2000

VM_Tarnybai_del_NATURA_2000 (1)

AM_del_NATURA_2000


Apie Natura 2000

Kas yra Natura 2000?

http://www.natura2000info.lt/

Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale. Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB.

1992 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos Buveinių direktyvą 92/4EEB, nusprendė sukurti ekologinį tinklą, kuris apjungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms.

Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos (EB) svarbos teritorijos. Šios teritorijos, kertu su vietovėmis, atrinktomis pagal 1979 m. išleistą Paukščių direktyvą 79/409/EEB, sudaro saugomų teritorijų ekologinį tinklą Natura 2000. Buveinių ir Paukščių direktyvos yra privalomi ES teisės aktai. Jų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir turi būti įgyvendintos.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.

Kaip siekiama Natura 2000 teritorijose apsaugos tikslų?

Būtina garantuoti ilgalaikį EB svarbos teritorijų išlikimą. Kokių priemonių reikia teritorijoms išsaugoti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Tam įtakos turi ne tik gamtosauginiai EB svarbos natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo interesai, bet ir ūkiniai, visuomeniniai, kultūriniai, regioniniai bei vietiniai aspektai.

Atrinkus teritoriją ir ją įtraukus į EB svarbos teritorijų sąrašą, jos apsaugos tikslai turi būti konkrečiai suformuluoti ir siekiama juos įgyvendinti. Kiekvienoje Natura 2000 teritorijoje turi būti inventorizuoti natūralių buveinių plotai ir saugomų rūšių radvietės, suformuluoti apsaugos tikslai ir galimybės juos pasiekti. Preliminarūs teritorijų apsaugos tikslai, įvardijant teritorijoje aptinkamas natūralias buveines ir rūšis, yra nustatomi patvirtinant teritorijų sąrašus.

Natura 2000 – tai nėra programa, skirta tik naujų saugomų teritorijų įsteigimui. Didelė dalis išskiriamų Natura 2000 teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau yra paskelbtos saugomomis teritorijomis, pvz. gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.

SU „NATURA 2000“ IR VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA SUSIJUSIOS IŠMOKOS (2018 M.)

Kokie specialių apsaugos teritorijų steigimo pagal Paukščių direktyvą etapai?

Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Paukščių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „paukščių apsaugai svarbios teritorijos“. Jeigu vertinti jų atrankos, steigimo ir pranešimo Europos Komisijai procedūrą, tai ji turėtų būti laikoma nesudėtinga, palyginti su teritorijų atranka ir steigimu pagal Buveinių direktyvą.

Paukščių direktyva numato, kad šalys narės turi: 1) savo šalyje atrinkti skaičiumi ir plotu pakankamą kiekį teritorijų, svarbių I priede išvardintų paukščių rūšių buveinėms išsaugoti; 2) atrinktose vietovėse įsteigti specialias apsaugos teritorijas; 3) apie įsteigtas teritorijas informaciją pateikti Europos Komisijai.

Taigi visa atsakomybė dėl teisingo ir pakankamo teritorijų atrinkimo bei įsteigimo tenka šalims narėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio nuostatas, jeigu vietovė, atitinkanti nustatytus atrankos kriterijus, nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją, iš pradžių čia įsteigiama pasirinktos kategorijos nacionalinės saugoma teritorija, o vėliau LRV sprendimu jai suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Kaip steigiamos specialios saugomos teritorijos pagal Buveinių direktyvą?

Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Buveinių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „buveinių apsaugai svarbios teritorijos“. Buveinių direktyva numato daugiau buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimo etapų:
1) šalys narės atrenka vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sudaro siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą ir pateikia Europos Komisijai;
2) Europos Komisija organizuoja nacionalinio sąrašo vertinimą biogeografiniame kontekste ir identifikuoja trūkumus;
3) šalys narės atrenka papildomas vietoves, siekiant likviduoti biogeografiniame seminare nurodytus trūkumus, ir pateikia patikslintą siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą Europos Komisijai;
4) Europos Komisija organizuoja dvišales derybas su šalimi nare dėl likusių siūlomo nacionalinio sąrašo spragų arba patvirtina nacionalinį Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (kaip sudėtinę viso biogeografinio regiono teritorijų sąrašo dalį), nelaukdama galutinio trūkumų pašalinimo; 5) šalis narė organizuoja specialių saugomų teritorijų įsteigimą.

Nurodytas penktasis etapas reiškia, kad vietovėje, kuri nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją arba esamas apsaugos statusas neužtikrina reikiamos apsaugos, turi būti įsteigta pasirinktos kategorijos nacionalinė saugoma teritorija ir vėliau LRV nutarimu jai suteikiamas buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas papildomų vietovių atrankos (trečias) etapas, tačiau Europos Komisija nusprendė paspartinti sprendimo dėl Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo patvirtinimo priėmimą ir nusprendė kaip galima greičiau patvirtinti pradinį borealinio regiono (jam priklauso Lietuva) Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.

Kokiais nacionaliniais teisės aktais patvirtinti teritorijų sąrašai ir kiek jų yra?

Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas (nauja redakcija) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Šiame sąraše šiuo metu yra 77 teritorijos, kurių bendras plotas yra 540 tūkst. ha arba užima 8.3 proc. Lietuvos teritorijos.

Sudarytas vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908; 2005, Nr. 106; 2005, Nr. 107; 2005, Nr. 108). Paskutinį kartą jis buvo papildytas aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D1-518 (Žin., 2006, Nr. 124-4709). Šiame sąraše šiuo metu yra 299 vietovės, kurių bendras plotas yra 659 tūkst. ha arba užima 10 proc. Lietuvos teritorijos.

Įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir išskirtos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, nemaža dalimi persidengia. Persidengimų plotas – apie 392 tūkst. ha.

Draudimas bloginti būklę

Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta. Teritorijos naudojimas žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės ar kitais tikslais išlaikomas ankstesnių apimčių, jeigu jis nedaro neigiamo ilgalaikio poveikio natūralioms buveinėms ir rūšims. Ūkinių veiklų nesiekiama apriboti, jeigu jos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, o nauji planai ir projektai rengiami bei įgyvendinami atlikus tinkamą išankstinį įvertinimą. Yra tokių pusiau natūralių buveinių (pvz. pievos ir ganyklos), kurių išlikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo jas suformavusios ekstensyvios žemės ūkio veiklos (ganymo ir šienavimo) tęstinumo.

Ką reiškia poveikio Natura 2000 teritorijoms vertinimas?

Nauji planai, projektai ir programos, galintys turėti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijoms ir jų apsaugos tikslams, turi būti iš anksto įvertinti, koks bus šis poveikis, atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnio arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

Aplinkos ministras 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtino Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą (Žin., 2006, Nr. 61-2214). Šios išankstinės procedūros metu paaiškėja, ar plano, projekto ar programos poveikis gali būti reikšmingas ir ar būtina atlikti jo galimo poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal įstatymo numatytą tokio vertinimo tvarką.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas prieduose pateikia planuojamų ūkinių veiklų sąrašus, kurias planuojant PAV yra privalomas arba yra privaloma atlikti atranką dėl PAV būtinybės. Tokiu atveju poveikio reikšmingumo nustatymas kaip atskira procedūra nevykdoma.

Nusprendus, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, pagal nustatytą tvarką rengiami PAV dokumentai: PAV programa ir PAV ataskaita. Pirmasis dokumentas nustato nagrinėjamas sritis, aspektus ir apimtis, o antrasis dokumentas – pristato konkrečius nagrinėjimo rezultatus. PAV procedūros metu išnagrinėjami ir įvertinami planuojamos ūkinės veiklos galimi poveikiai, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus, t. y. į poreikį išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, kurių apsaugai konkreti teritorija yra išskirta. Svarbu, kad poveikio nagrinėjimas būtų tinkamos apimties ir leistų pagrįstai nuspręsti dėl poveikio buvimo ar nebuvimo.

Jeigu nusprendžiama, kad PAV privalomas tik dėl galimo poveikio Natura 2000 teritorijai, gali būti naudojamasi įstatymo suteikta galimybe susiaurinti PAV apimtį ir nagrinėti tik aspektus, susijusius su Natura 2000 teritorijos apsaugos tikslais.

Planai, projektai ir programos, dėl kurių nusprendžiama, kad jų įgyvendinimas neturės reikšmingo poveikio Natura 2000 teritorijai, gali būti įgyvendinama. Tačiau nustačius, kad veiklų pagal minėtus dokumentus įgyvendinimas padarys reikšmingą neigiamą poveikį, tokiems dokumentams negali būti pritarta, išskyrus atvejus, kai juos įgyvendinti būtina dėl labai svarbių visuomenei priežasčių, susijusių su visuomenės sauga ir sveikata ar svarbių aplinkos komponentų išsaugojimu, ir nėra jokių kitų priimtinų alternatyvų. Jeigu veiklas įgyvendinti verčia kitos, čia nepaminėtos, visuomenei svarbios priežastys, turi būti teiraujamasi Europos Komisijos nuomonės.

Visais atvejais turi būti planuojamos neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijai išvengimo priemonės, taip pat ir pakankamos kompensacinės priemonės, jeigu šio poveikio neįmanoma išvengti. Apie patvirtintas kompensacines priemones neigiamam poveikiui kompensuoti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turi pranešti Europos Komisijai.

Ką reiškia Natura 2000 teritorijos išskyrimas…

… gyvenamosioms teritorijoms?

Rengiant gyvenamųjų teritorijų plėtros planus, turi būti atsižvelgta į Natura 2000 teritorijos apsaugos tikslus, o prireikus atliekamas teritorijų planavimo dokumento strateginis poveikio aplinkai vertinimas.

... žemės ūkiui?

Daug saugotinų buveinių su jų tipiškomis rūšimis per daugelį šimtmečių įgijo šiandieninę ekologinę vertę ir svarbą Europos Bendrijai dėl to, kad buvo naudojami žmogaus. Kad būtų išlaikyta ši vertė, būtina tęsti tų teritorijų tradicinį ūkinį naudojimą. Tradicinio ūkininkavimo sąlygos gali kisti priklausomai nuo teritorijos specifikos ir turėtų būti kiekvieną kartą individualiai aptartos su ūkininkais. Ūkininkavimas apribojamas tik tokiais atvejais, kai tai yra būtina apsaugant EB svarbos buveines, perinčius paukščius ir kitas gyvūnų ar augalų rūšis nuo konkretaus neigiamo poveikio. Tokiu atveju už veiklos apribojimus ūkininkams iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos kompensacinės išmokos, kurios išmokamos papildomai prie tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

… miškų ūkiui?

Miškininkystė, paremta ekologiniais principais, padeda išsaugoti Natura 2000 teritorijų vertę. Tinkamai planuojant veiklą didelėse miškų teritorijose, galima suderinti medienos tiekimą į rinką ir garantuoti tinkamas sąlygas EB svarbos buveinėms ir rūšims išsaugojimui. Tačiau kai kada natūralių buveinių ir rūšių buveinių išsaugojimui būtina palikti daugiau negyvos medienos, plynuose kirtimuose palikti daugiau bioįvairovės apsaugai skirtų medžių (drevėtų, plačiomis lajomis ir pan.), plynus kirtimus keisti į neplynus arba pagrindinių kirtimų iš viso nevykdyti tam tikruose miško fragmentuose. Dėl miško kirtimų galimybės būdų ir metodų ne visada galima nuspręsti iš anksto. Daug kas paaiškėja tik rengiant valdoms vidinės miškotvarkos projektus. Miško kirtimų apribojimų nustatymo atveju privatiems miško savininkams iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos kasmetinės kompensacijos, kompensuojant lėšų praradimus dėl neiškirstos medienos arba papildomas išlaidas, susijusias su miškotvarkos projektų parengimu.

… žuvininkystei?

Žvejybos veikla dėl Natura 2000 teritorijos įsteigimo gali būti ir toliau tęsiama. Ten kur mėgėjiška žūklė trikdo vandens paukščius, gali būti imamasi priemonių išskirti ramybės zonas ar nustatyti draudžiamus lankymosi laikotarpius, kad Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai nenukentėtų. Tinkamai derinant verslinės žūklės įrankius ir žvejybos laikotarpius galima išvengti vandens paukščių žūties tinkluose bei trikdymo sunkiu žiemos laikotarpiu, kada kiekviena prarasta kalorija lediniame jūros vandenyje nardančiam paukščiui gali būti lemtinga. Tvenkininės žuvininkystės ūkiai yra daugelio retų paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijų metu vietos bei retų varliagyvių buveinės, todėl svarbu užtikrinti tvenkininės žuvininkystės ūkių veiklos tęstinumą. Kai kada šiuose ūkiuose žuvų auginimo technologijų pakeitimas gali turėti reikšmingos įtakos tiek pačiuose ūkiuose prieglobstį randančioms rūšims, tiek žemiau tame pačiame upės baseine esančioms Natura 2000 teritorijoms. Todėl svarbu tinkamai įvertinti tokių pasikeitimų poveikį Natura 2000 teritorijoms. Iš Europos žuvininkystės fondo bus skiriama parama tvenkininės žuvininkystės ūkiams, kurie Natura 2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių nustatytų papildomų reikalavimų veiklai.

... medžioklei?

Medžioklė ir Natura 2000 teritorijų apsauga yra iš principo suderinami dalykai. Medžioklės apribojimai tam tikrose vietose gali būti reikalingi, pvz. vandens paukščių medžiojimo intensyvių migracijų keliuose ir sankaupų vietose. Tokiu atveju su medžiotojais suderinami laiko ir vietos apribojimai. Įrengiant aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti, būtina įvertinti, ar nebus tuo padaryta reikšmingo poveikio Natura 2000 teritorijoje paplitusioms rūšims ir natūralioms buveinėms. Medžiojimas gali būti pasitelkiamas ir kaip priemonė palankiai saugomų objektų būklei užtikrinti, pvz. reguliuojant žalingų žvėrių ar varninių paukščių gausą, todėl kai kada privalumu laikoma aplinkybė, kad Natura 2000 teritorija patenka į tam tikrą medžioklės plotų vienetą.

… turizmui?

Kai kuriose Natura 2000 teritorijose turizmas ir poilsio organizavimas yra svarbi vietos verslo šaka (pvz., Nemuno deltos arba Labanoro regioniniai parkai), kuri naudojasi patraukliu ir bioįvairovės požiūriu labai turtingu kraštovaizdžiu. Turizmas ir poilsis iš esmės yra galimi Natura 2000 teritorijose, tačiau plėtojant turizmą (pvz. statant naujus statinius) turi būti vengiama neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms. Konkrečios situacijos sprendžiamos vertinant, ar planuojamos veiklos poveikis Natura 2000 teritorijai gali būti reikšmingas. Esamos Natura 2000 teritorijos vertės išsaugojimas yra gamtos pažintinio turizmo plėtojimo pagrindas ir prisideda prie regiono patrauklumo didinimo.

Ar žmogus „išstumiamas“ iš paukščių apsaugai svarbių teritorijų?

Ne. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose taikomas tik principas nebloginti teritorijos apsaugos būklės. Leidžiama plėtoti tradicinę žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės veiklą, o naujos veiklos turi būti vertinamos dėl jų galimo poveikio. Kai kuriose teritorijose, siekiant išvengti nepageidaujamo trikdymo, gali būti ribojamas asmenų lankymasis, transporto ir plaukiojimo priemonių naudojimas. Miško savininkai, ūkininkai ir žvejai verslininkai gali visais atvejais lankytis teritorijoje be apribojimų.

Ar Natura 2000 teritorijos stabdo šalies ūkio plėtrą?

Ne. Natura 2000 teritorijoje planuojant veiklas reikia tik įsitikinti, kad planuojama ūkinė veikla nepadarys reikšmingos neigiamos įtakos Natura 2000 teritorijoje saugomoms EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims. Konstatavus, kad poveikis gali būti neigiamas – iškeliamos įgyvendinimo sąlygos, mažinančios neigiamą poveikį, arba planuojamos kompensacinės priemonės, panaikinančios neigiamą poveikį. Visais atvejais nagrinėjamos priimtiniausios alternatyvos. Laiku ir tinkamai išnagrinėjus galimą veiklų poveikį, vietos, laiko, technologijų ir kitas alternatyvas bei, prireikus, numačius kompensacines priemones, konfliktų dėl ūkio plėtros ir Natura 2000 teritorijų apsaugos galima išvengti.

Ar paskelbus Natura 2000 teritoriją žemė tampa bevertė?

Kadangi esamas teritorijos ūkinis naudojimas žemės, miškų ūkio ir žuvininkystės reikmėms yra ir toliau leidžiamas, žemė tokioje vietovėje nenuvertėja. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad žemės savininkai vis dėlto negali daryti savo žemėje visko, kas tik techniškai būtų įmanoma arba jų manymu ekonomiškai labiau apsimokėtų.

Ar būtina skelbti Natura 2000 teritorijas kol šalies ūkis dar neišvystytas?

Taip. Daugelio gyvūnų ir augalų rūšių ir natūralių buveinių plotų nykimo tempai reikalauja, kad šios rūšys ir buveinės būtų saugomos ir kartu apsaugoma visos Europos biologinė įvairovė. Be to, būtina įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus. Lietuva įstodama į ES ir pasirašydama su tuo susijusias sutartis, deklaravo, kad sutinka ne tik priimti reikšmingą ES finansinę pagalbą, bet ir įsipareigoja įgyvendinti ES teisės aktus, tarp jų ir Paukščių bei Buveinių direktyvas. Taigi turime išskirti svarbiausias teritorijas, kuriose paplitę EB svarbos rūšys ir natūralios buveinės, ir įjungti jas į bendrą Europos ekologinį tinklą Natura 2000. Sprendimų neįtraukti į šį tinklą tam tikrų teritorijų dėl ekonominių priežasčių arba dėl ateityje galimos infrastruktūros plėtros nepateisina nei Europos Komisija nei Europos Teisingumo Teismas, išsakęs tokią poziciją ne vienoje nagrinėtoje byloje.

Kodėl Natura 2000 teritorijos išskiriamos ir jų sąrašas į Briuselį pateikiamas be derinimo su visuomene?

ES teisės aktai nenumato privalomų derinimo su visuomene procedūrų, išskiriant Natura 2000 teritorijas, kadangi objektyvūs duomenys apie paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos I priedą, ir EB svarbos rūšių ir natūralių buveinių paplitimą iš esmės negali būti užginčyti. Šių rūšių ir buveinių buvimas, neatsižvelgiant į ekonominius interesus yra vienintelis pagrindas teritorijos išskyrimui. Tačiau Lietuvoje, siekiant didesnės duomenų kokybės, į Natura 2000 teritorijų išskyrimo procesą buvo įtrauktas didelis būrys mokslininkų ir tyrėjų.

Ar gali būti sumažintas Natura 2000 teritorijos plotas ir ribos?

Konkrečios Natura 2000 teritorijos ribos negali būti mažinamos dėl ekonominių priežasčių (pvz. teritorijos dalies reikia infrastruktūros objektui statyti). Apie tai ne vienoje byloje poziciją yra išreiškęs Europos Teisingumo Teismas. Šis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienintelis pagrindas teritorijos plotui sumažinti yra aiškus mokslinės klaidos, išskiriant teritoriją, pripažinimas, t.y. kai paaiškėja, kad teritorija buvo išskirta nepagrįstai, nes buvo padaryta klaida identifikuojant rūšis, nustatant jų paplitimą ir pan.

Informacijos šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija


Lietuvoje įgyvendinimas unikalus Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas

2018-01-25

Lietuvoje pradedamas įgyvendinti pirmasis šalyje LIFE integruotasis projektas, kuriuo siekiama stabdyti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei kiek įmanoma jas atkurti. Toks didelės svarbos ir apimties projektas – pirmasis Baltijos šalyse.

„Biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų, klimato reguliacija, pasėlių apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume”, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Šis integruotasis projektas suteiks galimybę įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje ir įgyvendinti nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms – Prioritetinių veiksmų programą. Projekto metu bus užtikrinama palankesnė apsaugos būklė svarbioms buveinėms ir rūšims, siekiama biologinės įvairovės apsaugos tikslų ir kitų politikos krypčių – ypač žemės ūkio, miškų ir turizmo – tikslų sinergijos.

Pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus Natura 2000 tinklo teritorijas būtina tinkamai saugoti ir tvarkyti. Lietuvoje jam priklauso didelė dalis saugomų teritorijų: pvz., gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.

„Natura 2000 nėra tiesiog saugomų gamtos draustinių tinklas. Juo pripažįstama, kad žmonėms ir gamtai geriausia veikti drauge ir siekiama ne atsisakyti ekonominės veiklos, o užtikrinti, kad ji netrukdytų saugoti vertingų rūšių ir buveinių. Tinklas turi didelį ekonominį poveikį“, – sako aplinkos viceministras.

Apskaičiuota, kad tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz., CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos) už maždaug 200-300 mlrd. eurų per metus arba 2–3 proc. ES BVP.

Dėl tiesiogiai ir netiesiogiai žmonių veiklos ekosistemoms daromos žalos, jų būklė blogėja, kartu prastėja ir teikiamų paslaugų kokybė. Pavyzdžiui, 2000-2010 m. dėl mažėjančių pievų plotų (be kitų priežasčių), vabzdžių atliekamo augalų apdulkinimo potencialas visoje ES sumažėjo 5 proc., taip pat skaičiuojama, jog ekosistemų praradimas pasaulio ekonomikai 2050 m. kainuos apie 14 trilijonų eurų, arba apie 7 proc. pasaulio BVP.

Bendra integruotojo projekto vertė – 17,2 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų sudarys ES programos LIFE parama (10,3 mln. Eur). Likusi suma bus skirta iš valstybės biudžeto lėšų.

Projektą įgyvendins Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su partneriais: Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Žemės ūkio ministerija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijomis, VšĮ Baltijos aplinkos forumu, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų biologijos ir miškininkystės institutu, Varėnos ir Druskininkų miškų urėdijomis.

APLINKOS MINISTERIJA

Viešųjų ryšių skyrius
2018-01-25


KVIETIMAS:

Kviečiame bendruomenes ir organizacijas išreikšti bendrą poziciją miškų kirtimo ir kirtimų didinimo klausimu (KREIPIMASIS), 2018 09 26

SKAITYKITE PLAČIAU:

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – „Kas atsitiko su visuomene šiemet, aš ir dabar nežinau. Galvojau, tokie žmonės jau išnyko. Jūs esate stebuklas!“

Andrejus GAIDAMAVIČIUS kviečia skelbti moratoriumą kirtimams LABANORO girioje – miškas priklauso ne valdžiai ar miškininkams, o visuomenei! (Labanoro klubo moratoriumas)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas 2018 04 06

Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)

Andrejus GAIDAMAVIČIUS: naujalietuvių verslo planas – kaip suniokoti mišką ir gauti už tai ES pinigus (Labanoro giria, Aiseto kraštovaizdžio draustinis – FOTO)

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS

PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

Apie MIŠKO VERTĘ: mediena sudaro mažiau nei trečdalį miško vertės, o pagrindinės funkcijos – neįkainojamos. Gamtininkas Sigutis OBELEVIČIUS

PLYNI KIRTIMAI:

SKAITYTI PLAČIAU: PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus

SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą


 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau