NEREGĖTA ŽEMAITIJA: vėjo jėgainių „girios” ir šimtai gigantiškų malūnų – kraštovaizdyje dominuos bokštai? #SOS Šatrijos Kalnas

“Taigi matome didžiulę teritoriją, kuri bus tarsi prismaigstyta vėjo jėgainių. O kokie jų tokioje teritorijoje gali būti iš viso, net neaišku, mat nedaug kur plane pažymėtos statybos vietos. Kita vertus, tie pažymėjimai greičiausiai vien grafiniai simboliukai. Specialiojo plano aiškinamajame rašte rašoma, kad numatytos vietos 28 jėgainių parkams. O kiek iš viso galima pastatyti vėjo jėgainių, net neaišku: specialiajame plane tik prie kai kurių teritorijų įrašytas jėgainių skaičius. Spėjame, kad tų jėgainių gali būti ne dešimtys, o gal ir keli šimtai.”

“Vėjo jėgainių bokštai galutinai pavers mūsų rajono labai didelę teritoriją technogeniniu kraštovaizdžiu, kuris aiškiai bus matomas nuo Šatrijos kalno, Telšių, Viešvėnų, Luokės, Upynos, Kaunatavos, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių, Eigirdžių, Degaičių ir kitų vietovių. Jei taip nutiks, gaila, bus galima nesunkiai nuo Šatrijos palyginti, koks skirtumas yra tarp vėjų jėgainių sudarkyto ir jų nepaliesto kraštovaizdžių.”

“Ir štai dėl milžiniškų jėgainių statybos prie Eigirdžių bei Dūseikių „vėjininkų“ slidės atsitrenkė į žemaitišką kalvą – Varnių regioninio parko direkciją, jos direktorę Ireną Zimblienę.”

“Direkcija pareiškė, kad nepritaria tokio aukščio vėjo jėgainių statybai, kadangi bokštai bus matomi iš Luokės urbanistinio draustinio, aukštesnių kitų Varnių regioninio parko vietų, ypač – nuo Šatrijos kalno. Juk jėgainės, žvelgiant nuo Šatrijos kalno, taps kraštovaizdžio dominantėmis.”

“Beje, poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo ataskaitas rengia investuotojų samdomos firmos. Ir, kiek teko įsitikinti ketinto statyti prie Telšių paukštyno ar kiaulidžių prie Eigirdžių plėtros atvejais, tos ataskaitos nebuvo patikimos.”

“Kiek tų jėgainių ateityje gali driektis nuo Telšių iki Tryškių, neaišku. Ar mūsų miesteliai neatsidurs ne šalia vėjo jėgainių „giraičių“, o vėjo jėgainių „džiunglėse“?”

 #SOS šauksmas iš Kalvotos Žemaitijos. ŠATRIJOS KALNAS 🦅 🔥

Alvydas Ivončius, Telšiai, Kalvotoji Žemaitija

2021 balandžio 13 d.

Žemaitiją ketinama paversti vėjo jėgainių parkais (jeigu leisim..)

Ne kartą rašėme, kad rajono teritorijos didelė šiaurinė dalis gali pavirsti kariniu poligonu. Ši grėsmė niekur nedingo. O dabar matome, kaip nuo Telšių iki pat Tryškių pradeda formuotis vėjo jėgainių parkai, pakeisiantys kraštovaizdį. Jame atsiras didesnių ar mažesnių vėjo jėgainių „parkeliai“.

Išdygs milžiniškos jėgainės

Dar 2012 metais Savivaldybės taryba patvirtino vėjo jėgainių parkų išdėstymo Degaičių ir Tryškių seniūnijose specialųjį planą. Tarybos nariai pagal seną tradiciją tvirtino daugelis tinkamai neišanalizavę šio plano bei galimų jo pasekmių. Todėl nė neatkreipė dėmesio, kad vėjo jėgainės gali atsirasti prie pat gyvenviečių.

2012 metais patvirtintas specialusis planas jau, kaip sakoma, „duoda vaisius“. Prieš keletą metų pradėti rengti dokumentai dėl vėjo jėgainių statybos prie Tryškių. Buvo parengti dokumentai statybai tokių vėjo jėgainių, kurių bendras aukštis sieks apie 240 metrų: bokštų aukštis – 144 – 161 metras, rotoriaus skersmuo – 131 – 138 metrai. Galingumas – iki 4, 8 MW. Niekur kitur, regis, Lietuvoje dar nėra pastatyta tokio aukščio ir galingumo jėgainių. Prieš Tryškių tokių turėtų atsirasti 26.

Jėgainės išsidėstys kaimuose apie Tryškius: Laumiuose, Maldeniuose, Užsieniuose, Dirmeikiuose, Juodėjuose, Stakminiuose, Pabalvėje, Stauryluose. Taigi 26 milžiniškos jėgainės iš vakarų pusmėnuliu sups Tryškius. Tačiau pagal specialųjį planą jėgaines dar galima statyti šiaurės rytuose nuo Tryškių, kelio Tryškiai – Kairiškiai dešinėje pusėje.

Sparčiai juda dar vienos vėjo jėgainių „girios“ prie Eigirdžių ir Dūseikių reikalai. Čia į rytus nuo Eigirdžių numatoma statyti 30 milžiniškų vėjo jėgainių. Vienos bus gana arti Eigirdžių ir Pielių, kitos nutolusios Laukstėnų miške. Dešimt jėgainių apjuos Dūseikius, kai kurios bus visai arti gyvenvietės. Prie Eigirdžių ir Dūseikių statomų jėgainių bokštų aukštis iki 169, rotorių skersmens iki 170, bendras aukštis – iki 250 metrų, o galia – iki 6200 kW.

Grįžkime prie 2012 metais patvirtinto vėjo jėgaičių išdėstymo specialiojo plano. Vėjų jėgainių „giraitės“ turėtų išdygti palei Šiaulių – Palangos plentą nuo Degaičių iki Ubiškės abiejose plento pusėse, o toliau jų kompleksas atsiranda kaip pusmėnuliu iš vakarų juosiantis Tryškius.

Bokštai dominuos kraštovaizdyje

Vėjo jėgainėms numatytas plotas nuo Degaičių iki Dūseikių tarp Šiaulių – Palangos plento ir geležinkelio, o Dūseikiuose plotai pažymėti ir pietinėje gyvenvietės dalyje už geležinkelio.

Šiaurinėje Šiaulių – Palangos plento ašyje vėjo jėgainių plotai pažymėti už plento priešais Degaičius iki Patausalės kaimo, o rytus driekiasi į Laukstėnų mišką.

Taigi matome didžiulę teritoriją, kuri bus tarsi prismaigstyta vėjo jėgainių. O kokie jų tokioje teritorijoje gali būti iš viso, net neaišku, mat nedaug kur plane pažymėtos statybos vietos. Kita vertus, tie pažymėjimai greičiausiai vien grafiniai simboliukai. Specialiojo plano aiškinamajame rašte rašoma, kad numatytos vietos 28 jėgainių parkams. O kiek iš viso galima pastatyti vėjo jėgainių, net neaišku: specialiajame plane tik prie kai kurių teritorijų įrašytas jėgainių skaičius. Spėjame, kad tų jėgainių gali būti ne dešimtys, o gal ir keli šimtai.

Telšių rajono pavertimas vėjo jėgainių „giraitėmis“ mūsų vietiniams politikams, matyt, nelabai rūpi. Štai 2019 metais Savivaldybės taryba leido: „Pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Ryškėnų seniūnijoje (Ryškėnų k.v.), Viešvėnų seniūnijoje (Viešvėnų, Rūdupių, Vembūtų k.v.), Luokės seniūnijoje (Luokės k.v.), Upynos seniūnijoje (Kaunatavos, Upynos, Dirvonėnų k.v.), specialųjį planą“.

Tarybos posėdyje tik Linas Šedvilas pastebėjo, kad tose vietose jėgainės gali pakenkti kraštovaizdžiui. Kitiems Tarybos nariams, kaip sakoma, į tai buvo nusišvilpti. Tarybos nariai nė nebandė sugretinti naujo ketinimo su 2012 metais patvirtintu vėjo jėgainių planu ir situacijas panagrinėti prieš nosis pasidėję žemėlapį. Ir štai ką būtų pamatę.

Kaip minėta, abipus Šiaulių – Palangos plento ir iki geležinkelio bus prismaigstyta gal net keli šimtai vėjo jėgainių. Teritorija išties didžiulė rajono mastu. Dar turėkime omenyje, kad toli bus matomos pusmėnuliu Tryškius juosiančios jėgainės. Ir štai, jei Tarybos nariai daug negalvodami, kaip 2012 metais, patvirtins naują vėjo jėgainių specialųjį planą, vėjo jėgainių „giraitės“ išdygs palei Viešvėnų – Luokės – Upynos plentą. Tokiu būdu vėjo jėgainių parkai pagal 2012 metų specialųjį planą ir naują planą susilies dar didesnėje teritorijoje.

Vėjo jėgainių bokštai galutinai pavers mūsų rajono labai didelę teritoriją technogeniniu kraštovaizdžiu, kuris aiškiai bus matomas nuo Šatrijos kalno, Telšių, Viešvėnų, Luokės, Upynos, Kaunatavos, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių, Eigirdžių, Degaičių ir kitų vietovių. Jei taip nutiks, gaila, bus galima nesunkiai nuo Šatrijos palyginti, koks skirtumas yra tarp vėjų jėgainių sudarkyto ir jų nepaliesto kraštovaizdžių.

Vaizdas nuo Šatrijos kalno

Atsitrenkė į pirmą rimtą kliūtį

Telšių rajono savivaldybėje „vėjininkų“ iniciatyvos čiuožė kaip pateptos slidės. Bendruomenės, šalia kurių vietovių bus statomos netgi milžiniškos jėgainės, gana pasyvios. Savivaldybės tarybos nariai, bent dauguma, apskritai menkai domisi, kas vyksta rajone. Rajono vadovai bala žino kuo suinteresuoti. Todėl visai nesunkiai pritarta Poveikio vertinimo ataskaitai, sumanius prie Tryškių statyti milžiniškų vėjo jėgainių parkus. Meras Kęstutis Gusarovas ir tuometis Savivaldybės administracijos direktorius Imantas Motiejūnas bei Tryškių seniūnas Antanas Jokubauskas tuo džiaugėsi. Pasirodo, „vėjininkai“ net pasiūlė Tryškių bendruomenei pinigų. Lygiai tokia pat finansinės paramos užuomina mestelta Ubiškės bei Eigirdžių bendruomenėms.

Ir štai dėl milžiniškų jėgainių statybos prie Eigirdžių bei Dūseikių „vėjininkų“ slidės atsitrenkė į žemaitišką kalvą – Varnių regioninio parko direkciją, jos direktorę Ireną Zimblienę.

Direkcija pareiškė, kad nepritaria tokio aukščio vėjo jėgainių statybai, kadangi bokštai bus matomi iš Luokės urbanistinio draustinio, aukštesnių kitų Varnių regioninio parko vietų, ypač – nuo Šatrijos kalno. Juk jėgainės, žvelgiant nuo Šatrijos kalno, taps kraštovaizdžio dominantėmis.

Apkaltino veikimu … prieš valstybę

Varnių regioninio parko direkcijos pozicija nelabai patiko kai kuriems „vėjininkams“, ypač tokiam Martynui Nagevičiui, kuris yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Taigi Aplinkos ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius persiuntė Varnių regioninio parko direkcijai M.Nagevičiaus raštą „Kreipimasis dėl tyčinių institucijų veiksmų, veikiant prieš Lietuvos Respublikos interesus“ (VE-advokatu-skundas)

Kairėje – Martynas Nagevičius

Ne, čia nėra klaidos: „vėjininkų“ interesai darytis biznį ir gerai užsidirbti sutapatinti su valstybės interesais. Ir Varnių regioninio parko direkcija neva veikia prieš … Lietuvos valstybę.

M.Nagevičius savo rašte, matyt, kad nepasirodytų maža, netgi teigia, kad „Varnių regioninio parko direkcija (Irena Zimblienė) savo sprendimuose kaip argumentus naudoja kitų valstybių (ne Lietuvos) teisės aktus…“, Čia, manytume, jau „persūdyta“, tarsi bandant Varnių regioninio parko direkciją paversti kažkokios kitos valstybės „ranka“.

Varnių regioninio parko direkcijos vienas tikslų – rūpintis kraštovaizdžiu, todėl visiškai normalu ir net pagirtina, kad direkcija tinkamai atlieka pareigas, išreikšdama savo požiūrį dėl milžiniškų jėgainių poveikio kraštovaizdžiui. Manytume, nekorektiškas „vėjininkų“ bandymas sutapatinti savo pačių verslo interesus su valstybe, teigiant, kad užmačioms nesutinkanti įstaiga veikia prieš Lietuvos Respublikos interesus.

M.Nagevičiaus rašte Varnių regioninio parko direkcija kaltinama, kad nepagrįstai prieštarauja dėl numatytų vėjo jėgainių aukščio, nes neva „atsakinga institucija nežino, ką daro, sprendimus priima be jokių motyvų ir argumentų…“.

Tačiau Varnių regioninio parko direkcija, vertindama jėgainių poveikį kraštovaizdžiui, kuris bus matomas nuo Šatrijos kalno, rėmėsi Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kurioje pripažįstama, kad poveikis kraštovaizdžiui bus, bet neva jis toleruotinas. Tuo tarpu Varnių regioninio parko direkcija, remdamasi tos pačios ataskaitos duomenimis, mano, kad prie Dūseikių ketinamų statyti jėgainių poveikis bus reikšmingas.

Beje, poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo ataskaitas rengia investuotojų samdomos firmos. Ir, kiek teko įsitikinti ketinto statyti prie Telšių paukštyno ar kiaulidžių prie Eigirdžių plėtros atvejais, tos ataskaitos nebuvo patikimos.

Savo nuomonę M.Nagevičius išreiškė ir asmeninėje „Facebook“ paskyroje: „Varnių regiono parko direkcija, derindama Telšių rajone planuojamo vėjų jėgainių parko Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, atsižvelgdama į tai, kad vėjo jėgainės matysis nuo Šatrijos kalno, nesutinka su vėjo bokštų, nuo Šatrijos kalno nutolusių mažiausiai 11 kilometrų, o daugiausiai – 16 kilometrų, statyba“.

Kas yra Šatrija?

Įspūdinga ir išraiškinga Lietuvos kalva, piliakalnis, atskleidęs ir dar tebesaugantis praeities paslaptis. Joms vėjo jėgainės niekuo negresia, jei būtų pastatytos net Pašatrijos dvaro teritorijoje. Tačiau kodėl žmonės kopia į Šatriją? Ne todėl, turbūt, kad išbandytų sąnarių ir kojų raumenų tvirtumą. Kopia, nes nori pasigrožėti nuo Šatrijos atsiveriančiu kraštovaizdžiu, kuris, priešingai nei mano kai kurie „vėjininkai“ ar subtilumo stokojantys jų šalininkai, yra didžiulė mūsų krašto vertybė. Ją sunaikinti nesunku. Ir čia netinka „vėjininkų“ ar jų šalininkų argumentai: juk matomi keliai, miesteliai, sodybos. Tai, skirtingai nei vėjo jėgainės, neturi, manyčiau, agresyvios kraštovaizdyje išraiškos.

Dar atremiama: o ką tos keliolika vėjo jėgainių pakeis — juk bus palyginti tik nedideliame plote. Nejaugi? O kur garantija, kad tai nėra tik pradžia? Dar vienas argumentas: vėjo jėgainės nuo Šatrijos bus silpnai įžiūrimos už keliolikos kilometrų. Nejaugi? Už keliolikos kilometrų nuo Šatrijos galima įžiūrėti kur kas mažesnius objektus nei 250 metrų aukščio jėgaines.

Lietuvos kraštovaizdis – Tėvynės sielovaizdis

Kaip minėta, 2012 metų vėjo jėgainių specialiajame plane neįrašytas konkretus jėgainių skaičius, todėl kiek tų jėgainių ateityje gali driektis nuo Telšių iki Tryškių, neaišku. Ar mūsų miesteliai neatsidurs ne šalia vėjo jėgainių „giraičių“, o vėjo jėgainių „džiunglėse“?

Pasirodo, ne visas bendruomenes gąsdina tokia „džiunglių“ perspektyva. Atvirkščiai – štai Eigirdžių bendruomenės pirmininkė Aušra Macienė parašė raštą, kuriuo netgi džiaugiasi, kad šalia miestelio susiformuos „technogeninis“, „modernus“ kraštovaizdis. Bet A.Macienė gynėsi tiksliai to rašto neprisimenanti, neva ne ji, o teisininkai rašė. Ir raštas parašytas todėl, kad dalies milžiniškų vėjo jėgainių statybai nepritaria Varnių regioninio parko direkcija.

Ką gi, kai kurios bendruomenės, kaip ir kai kurie politikai, dalyvauja „vėjininkų“ iniciatyvose ir todėl prisiima atsakomybę dėl būsimų pasekmių. Kaip sakoma, duok Dieve, kad tos pasekmės pasireikštų vien įtaka kraštovaizdžiui, o ne rimtomis problemomis žmonių gyvenamajai aplinkai.

Šaltinis:

Kalvotoji Žemaitija, 2021 balandžio 13 d.

Rajoną ketinama paversti vėjo jėgainių parkais

Varnių regioninis parkas

Žemaitija prieš karinį poligoną

Prieš karinį poligoną


Martyno Nagevičiaus raštas

VE-advokatu-skundas

 

Martynas Nagevičius ir Remigijus Lapinskas save pozicionuoja kaip “žalios politikos” vėliavnešiais. Foto: Lietuvos žaliųjų partija

Remigijus Lapinskas – Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentu. Pasaulio biomasės energetikos asociacija (World Bioenergy Association – WBA) įkurta 2008 m., dirba, spręsdama klausimus, susijusius su klimato kaitos mažinimu, biomasės energetikos rinkos plėtra, biomasės sertifikavimu, standartizacija. Šiuo metu organizacija vienija apie 200 nacionalinių ir regioninių biomasės energetikos asociacijų, tarptautinių kompanijų ir atsinaujinančios energetikos tyrėjų, ekspertų bei visuomenininkų. Dvi kadencijas (2006–2010 m.) buvo išrinktas Europos biomasės asociacijos (AEBIOM) valdybos nariu. Iki 2019 m. rinkimų – Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas

Martynas Nagevičius – energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius, visuomenininkas, politikas, visuomeninio judėjimo „Žmonės sprendžia“ steigėjas.

Žalios energetikos mitai (žalias smegenų plovimas):

Straipsnių serija skirta visuomenės švietimui ir “žalių” mitų demaskavimui:

Apie vėjo jėgainių vystytojų agresyvų grobuoniškumą – monstrų parkų invazija į Saugomas Teritorijas. Ar išsaugosime Lietuvos kraštovaizdį? (ATVIRAS LAIŠKAS)

Industrinės VĖJO JĖGAINĖS – švarios energijos revoliucija ar “žalias smegenų plovimas”? Vytautas ŠVANYS

Skandalas Olandijoje: biomasės jėgainės naikina saugomus Baltijos miškus ir gauna žalias subsidijas

Brandžių miškų išsaugojimo vertė kovoje su klimato kaita – ką slepia “žalios energijos” pramonė? (INTERVIU) #biomasė

“Per pastaruosius penkerius metus miškų kirtimas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje išaugo perpus. Ir to priežastis yra ES atsinaujinančiosios energijos direktyva, raginanti šalis tiekti 20 proc. jų energijos poreikį naudojant atsinaujinančius šaltinius.”

Priklausomybė nuo biokuro naikina miškus – miškų naikinimas paslėptas po “atsinaujinančios energijos” direktyva

Kova su klimato kaita: žali norai – rudas rezultatas

Kur veda “žalias kursas” ir kokių miškų nori pramonė? Interviu su Raimundu BEINORTU (VIDEO), 2020 11 09

“Betoną, gelžbetonį, metalo konstrukcijas turėtų pradėti KEISTI MEDIENA, medienos konstrukcijos… (…) Mokslas dirba tam, kad iš medienos pluošto gamintume drabužius. (…) Ateity miškus auginsim kaip javus ir daržoves.”

Aplinkos ministras Gentvilas: miškai yra stipriai saugomi ir jų daugėja – reikia žaliavos milžiniškai augančiai medienos pramonei (VIDEO), 2021 02 02 


Pažink Žemaitiją – Šatrijos Kalnas

Orams atvėsus, šią savaitę kviečiu pakeliauti po vieną didžiausių šalies regioninių parkų, saugančių gausybę unikalių vertybių. Varnių regioninis parkas – tai kalvotoji Žemaitija, kurios žymiausi objektai – aukščiausias regiono kalnas Medvėgalis ir Lietuvos legendų karalienė Šatrija. Senovės gyvenvietės prie piliakalnių slepia baltų kultūros pėdsakus su vienomis seniausių Rytų Baltijos regione laidojimo vietų. Atgaivą nuo vasaros karščio atrasime prie vieno didžiausių Žemaitijos ežerų – Lūksto, taip pat prie Paršežerio įrengtose poilsiavietėse.

Varnių regioninis parkas: nuo Medvėgalio iki Šatrijos

Pažink Žemaitiją

Tai, ką būtina aplankyti Telšiuose ir Telšių rajone

Legendos byloja, kad Žemaitijos sostine vadinamus Telšius įkūrė žemaičių didvyris Džiugas Telšys. Telšiai – lyg lietuviškoji Roma, pastatyta ant septynių kalvų ir besiglaudžianti prie gražaus Masčio ežero, kurio pakrantėje lankytojų laukia paplūdimys ir pėsčiųjų bei dviratininkų takai.


Kalnais ir Miškais FB


Viena aukščiausių Žemaitijos kalvų – Šatrija – vadinama ir gražiausia regiono kalva. Kalno atsiradimas apipintas legendomis. 

Viena aukščiausių Žemaitijos kalvų – Šatrija – vadinama ir gražiausia regiono kalva. Kalno atsiradimas apipintas legendomis. Senoliai byloja, kad čia buvo visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vieta, o pati kalva yra raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Reikia pripažinti, kad senosios Žemaitijos raganos pasirinko įspūdingą vietą, į kurią traukia ir būriai lankytojų. Jų gausa net buvo iškėlusi kalnui grėsmę.

Nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai ir kt.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių šioje vietovėje gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Istorikai spėja, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę.

 


Nuotraukos iš FB puslapio “Šatrijos Kalnas”

 

Kalnų karalienė Šatrija pasiruošusi atremti lankytojų armiją


Aušrinės Sadauskaitės foto


 


Vėjo jėgainės …šalia paukščių Mekos – Žuvinto rezervato!

Apie vėjo jėgainių vystytojų agresyvų grobuoniškumą – monstrų parkų invazija į Saugomas Teritorijas. Ar išsaugosime Lietuvos kraštovaizdį? (ATVIRAS LAIŠKAS)

ATVIRAS LAIŠKAS PREMJEREI IR APLINKOS MINISTRUI,

Vita Pašukonienė

2021 04 08

Gerb. Ingrida, Jūs ne tik Premjerė, bet ir mūsų apygardoje išrinkta Seimo narė, todėl mano kreipimasis yra ne tik į Jus kaip vykdomąją valdžią, bet ir mano interesus atstovaijančią Seimo narę.

Ministre, Jūs apsiėmėte vadovauti Aplinkos ministerijai. Ar suvokiate atsakomybę, kad turite ginti ne tik statytojus ir miško kirtėjus, bet ir APLINKOSAUGININKUS ir Lietuvos gamtą?

Suprantu, kad atsinaujinančių išteklių energetika ateina, be jos neišsiversime, ir jos sėkmingu atėjimu paremta Lietuvos energetinė nepriklausomybė.

Taip pat, kaip biologinį išsilavinimą turinti ir bioinžinieriams dėstanti profesorė, suprantu, kad atsinaujinantys ištekliai tikrai nėra lygu žaliesiems, gamtą tausojantiems, ištekliams. Vėjo jėgainės yra vienos iš tų, kurių perdirbimo mokslas dar nesugalvojo, ir ta problema paliekama vaikams ir anūkams. Elektrinių vystytojai pelną susirinks, tačiau utilizavimas, atitarnavus jėgainėms, visu svoriu guls ant valstybės pečių. Aišku, ne ant Jūsų pečių, bet TAI nuo atsakomybės Jūsų neatleidžia. Be to, vėjo jėgainės yra visiškai naujo kraštovaizdžio formuotojos, sukeliančios ypatingai didelį poveikį gamtai.

Tačiau jų gaminama elektra yra pigi, investicijos jų įrengimui liejasi upėmis. Tas labiausiai ir gąsdina. Tokių elektrinių įrengimui būtinas ypatingas poveikio aplinkai vertinimas. O ką turime šiai dienai:

elektrinės projektuojamos net tokiose vietose, kurios Lietuvai labai svarbios kaip gamtosauginiai, istoriniai bei kultūriniai objektai. Vystytojai bando prastumpti dvigubai aukštesnes jėgaines negu dabar stovinčios. Ateinančios jėgainės planuojamos pradėtų ardyti Elektrėnų kaminų aukščio;

Poveikio aplinkai vertinimą (PAVą) gali atlikti bet kuris gražiai pakalbintas (ar kitaip užganėdintas) biologinį išsilavinimą turintis pilietis. Nėra jokių specialių reikalavimų jo kvalifikacijai ar rizikos aplinkai supratimui, tačiau jo pateiktas vertinimas – laisvas bilietas teigiamai suderinti projektą;

Sprendimai parinkti teritorijas palikti savivaldybėms, kurias daug lengviau “įtikinti būtinybe” pastatyti vėjo jėgainių parką;

Jei planuojama teritorija ribojasi su saugomomis teritorijomis, neišvengiamai tenka planus atskleisti ir aplinkosaugininkams. Tačiau “vystytojų” advokatai kiekvieną aplinkosaugininką, pasakiusį, kad šalia Žuvinto ar kitų ypatingai saugomų teritorijų nevalia apstatyti vėjo malūnais, visaip gasdina, įžeidinėja, šmeižia, vadina Lietuvos išdavikais, Putino statytiniais, ir, įtraukę į juoduosius sąrašus, grasina skųsti teismams;

Karantino sąlygomis piliečių informavimas ir jų galimybės išreikšti savo valią bei protestą, yra suvaržytas. O tuo naudojasi “vystytojai”. Paskelbtos žinutės internete gali niekas ir nepastebėti, o pastebėjęs nei vystytojams klausimą užduoti negalės, nei kaimyno į piketą nepasikvies;

• Aplinkos ministerijos specialistų pasiūlytas vadinamasis matematinio modeliavimo metodas, atseit sumažinantis subjektyvumą ir aplinkosaugininkų plėšikiškumą, realiai kai kur jėgaines netgi priartina prie saugomų objektų. Ir praktiškai nebeliks Lietuvoje peizažo, stebimo iš pasigėrėjimui panorama įkurtų apžvalgos bokštų, nesudarkyto didžiuliais besisukančiais monstrais, nes kukliais paskaičiavimais (neturiu patikimų duomenų, todėl mano skaičiavimai tikrai nėra tikslūs) Lietuvoje jau šiuo metu planuojama ar derinama apie 50 parkų, kurių kiekvienas bent po 20 ar 30 jėgainių;

• Lietuvoje prieš 10 ar daugiau metų patvirtintų vėjo jėgainių galingumų paskirstymo tarp jūros ekvatorijos ir sausumos, jau seniai niekas nesilaiko, nes, akivaizdu, kaimyno kieme įrengti daug pigiau, negu jūroje.

• Tas uraganinis vėjo jėgainių vystytojų aktyvumas niekaip neatsispindi žiniasklaidoje. NIEKAS NIEKO TIESIOG NEŽINO. Nėra niekur skelbiami planai, žemėlapiai ar ketinimai jėgainių įrengimui. Netgi jų nauda ar galimai keliamos rizikos niekur nėra analizuojamos.

Taigi kyla pagrįsti klausimai:

1. Kodėl nėra tinkamos tvarkos ir sertifikatais patvirtintų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, su visa atsakomybe prieš visuomenę, suinteresuotas grupes ir prieš gamtą, atliekantiems poveikio aplinkai vertinimą? Kodėl paliktos tokios skylės korupcijai ir papirkinėjimui?

2. Kodėl neskelbiami planai, apimtys ir jau tvirtinami vėjo jėgainių parkų projektai?

3. Kodėl nėra diskutuojama su visuomene?

4. Kodėl VISI parkai iš jūros keliami į sausumą? Ar yra bent vienam vystytojui kelti savo planus į jūrą?

5. Ar teisybė, kad Aplinkos ministerija siūlo (ar sutinka su siūlymu) projektus parkų iki 10 jėgainių tvirtinti be PAVo?
|
6. Kodėl valstybė leidžia šmeižti, įžeidinėti ir gasdinti teismais specialistus, kurie vieninteliai gina gamtos ir visuomenės interesą? Kodėl nėra jų teisių apsaugos?

7. Kodėl Lietuvoje planuojamos statyti dar niekur neišbandytos 250 m aukščio jėgainės? Ir ar tikrai dalis jų jau guli atgabentos Klaipėdos uosto teritorijoje?

8. Na ir kodėl derinami tokie dalykai, kaip jėgainių parkas vos 2 km nuo Žuvinto?

Žuvintas yra ne šiaip sau ežeras, kurio pakrantėse vėjai gerai suks jėgaines, bet tai yra kur kas daugiau. Žuvintas – jau beveik šimtas metų yra viena iš Lietuvos Paukščių Mekų. Ar Jūs, Premjere, ir Jūs, Ministre, galite prisiimti atsakomybę ir ramiai miegoti, jeigu visai netolimoje ateityje ornitologai Žuvinte skaičiuos ne praskrendančius ir perinčius paukščius, o faršą su plunksnomis, pagal molekulinius genetinius tyrimus bandydami identifikuoti, ar tai buvo gulbė nebylė, ar gulbė giesmininkė?

Šaltinis: Vita Pašukonienė FB

Žuvintas – NATURA 2000

Daugiau apie vėjo vystytojų veiklą ir metodus Lietuvoje


Papildomai – daugiau nuorodų tiems, kurie nori savarankiškai formuoti savo nuomonę.

Daugiau apie vėjo jėgainių aferas:

FB grupės:

Vėjo malūnų afera

Vėjo elektrinės Staškūniškio bendruomenėje

Stop the wind farms

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau