Aplinkos ministras Gentvilas: miškai yra stipriai saugomi ir jų daugėja – reikia žaliavos milžiniškai augančiai medienos pramonei (VIDEO), 2021 02 02 

‼ “GENTVILAS: MIŠKAI LIETUVOJE YRA LABAI STIPRIAI SAUGOMI. IR JŲ DAUGĖJA” 
 
‼ “Miškų daugėja ir jie yra labai stipriai saugomi, bet visuomenė yra įsitikinusi, kad yra atvirkščiai. Tai mes su ta visuomenine realybe turim dirbti.” (…) Mes visi Seimo nariai dirbam su visuomenės nuomone. Tai retorikos klausimas – kaip pakreipsim retoriką ir kaip skaitysim statistiką.” (Simonas Gentvilas)
 
‼ “Neseniai Valstybės kontrolė atliko apklausą “Kokia yra didžiausia Lietuvos ekologinė problema?” – 59% atsakė, kad MIŠKŲ NAIKINIMAS YRA DIDŽIAUSIA LIETUVOS PROBLEMA.” (Simonas Gentvilas)

🌲🌲🌲 Miškų puoselėjimo grupė Seime. Susitikimas – pasitarimas. 2021 02 02

Gentvilo kalbos išrašas žemiau:

Visą susitikimą žiūrėkite  Seimo laikinosios Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupės nuotolinis posėdis 2021-02-02

 
“Su manim yra Danas Augutis, viceministras, kuris parodys mažą prezentaciją. Aš prieš tai apie kertinius dalykus, kurie mums kaip Seimo nariams, svarbūs politiškai:
 
Mes visi Seimo nariai dirbam su visuomenės nuomone. Neseniai Valstybės kontrolė atliko apklausą “Kokia yra didžiausia Lietuvos ekologinė problema?”
 
– 59% atsakė, kad MIŠKŲ NAIKINIMAS YRA DIDŽIAUSIA LIETUVOS PROBLEMA. Visuomenė šiandien yra įsitikinusi, kad pagrindinė ekologinė problema aplinkosaugoje yra miškų naikinimas.
 
Antra, didžiausia problema – 35% įvardijo atliekų kiekio didėjimą. Toliau kitos problemos ties 10 proc.
 
Tad visuomenė šiandien yra įsitikinusi, kad miškai yra naikinami ir čia yra… ir mūsų retorikos klausimas… Kaip MES PAKREIPSIM RETORIKĄ IR KAIP MES SKAITYSIME STATISTIKĄ.
 
Statistika rodo šiek tiek ką kitą – čia urėdas (V. Kaubrė) paminėjo, kad bent valstybiniam miške kaip nustatinėja kirtimų normą ir praėjusi kadencija nustatė ir ŠIAIS METAIS ŠI VYRIAUSYBĖ TURĖS NAUJO PENKMEČIO NORMĄ NUSTATYTI. Tai reikia pasakyti, kad 40 procentų prieaugio yra neliečiama.
 
Lietuvoje miškų daugėja – tiek medienos tūris, tiek plotų. Šita Vyriausybė yra pasiryžusi padidinti miškų plotą nuo dabartinio 33,7% iki 35%. Ir čia yra toks paradoksas – visuomenė galvoja ir yra įsitikinusi, ir tą sunku net kviestinuoti, nes jeigu žmonės mano, kad miškai yra naikinami, tuo tarpu… STATISTIŠKAI ŽIŪRINT, MIŠKŲ PASKIRTIES ŽEMĖS DIDĖJA. Miškų įstatymo, 11 straipsnis yra visiškai suvaržęs miškų paskirties žemės keitimą ir galima jį masyviai keisti tik iš esmės.. tik poligonų reikmėms. Visur kitur galimi tik mikro pakeitimai.
 

TAI MIŠKAI LIETUVOJE YRA LABAI STIPRIAI SAUGOMI. Ir jų daugėja. Bet visuomenė yra įsitikinusi, kad yra atvirkščiai.

 

 
Tai mes su ta visuomenine realybe turim dirbti…. ir yra keletas priekaištų, kurie yra konkretūs ir aiškūs Lietuvai… Ir čia reikia greitu laiku sprendimų – ką ir minėjo PREZIDENTO PATARĖJAS DĖL 1500 HA….
 
EUROPOS KOMISIJA šiais metais tikrai pradės teisės pažeidimo procedūrą dėl to, kad neįgyvendinom… Ties tuo nesustosiu, nes čia nuomonės gali išsiskirti.
 
ANTRASIS PAŽEIDIMAS YRA DĖL BUVEINIŲ DIREKTYVOS APSAUGOS. Mes prieš gerus 6-7 metus Europoje esame inventorizavę didelį didelį plotą buveinių, kurias turime apsaugoti. Ir nelabai ką padarėme. Europos Komisija jau pradėjo pažeidimo procedūrą ir greitai baudas teikt. Ir čia mes, sausio pradžioje, darysime išsamų grafiką kaip iki metų pabaigos apsaugosime tas, priekaištų turinčias buveines.
 
Lygiai taip pat ir LIETUVOS GELEŽINKELIAI. GAUNA ŽINUTES IR JIEMS YRA SUSTABDYTAS FINANSAVIMAS DĖL ŽALIŲ INVESTICIJŲ – 166 MILIJONAI dėl to, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos nėra 4 buveinės teisingai apsaugotos ir apsaugos tikslai nenumatyti…
 
Taip, mes penktadienį turime su Europos Komisija pasitarimą kaip mes išsprendžiame šitą problemą… priemonės…
 
Supraskime, kad elektrifikavimo KONKURSAS YRA NEBEFINANSUOJAMAS DĖL TO, KAD MES NESAME PAKANKAMAI APSAUGOJĘ GAMTOS (!)
 
Tai, čia yra konkrečių pažeidimų, kurie susiję saugomomis teritorijomis, kurių mes nesame įgyvendinę ir mano tikslas yra KARTU SU KOMANDA GREITAI GREITAI GREITAI IŠSPRĘSTI GALVOS SKAUSMĄ LIETUVOS GELEŽINKELIAMS ištaisyti Europos Sąjungos pažeidimus, bet kartu reikia teisingai kompensuoti apribojimus.
 
Jeigu su Valstybine Miškų Urėdija mes tą balansą, taip sakant, valstybė valstybei galim susiskaičiuoti, tai su privačiais miškų savininkais, kurių yra 250 tūkstančių, mes turime parengti normalią tvarką. Ir čia Algis Gaižutis kaip minėjo, apie tai, kad ministras yra pasisakęs, reikia kalbėti apie tai. Kaip ir energetikai turi kompensuoti už nuosavybės suvaržymus, taip ir ministerija darydama vienus ar kitus reglamentų pakeitimus, plėtimus, turi kompensuoti nuosavybės suvaržymus.
 

KITA VERTUS – DIDĖJANT MIŠKAMS, MIŠKŲ PLOTUI, DIDĖJANT BIOĮVAIROVĖS APSAUGAI, …DAUGĖJA, kaip matom beveik kiekvieną mėnesį DAUGĖJA. MEDIENOS PRAMONĖS INVESTICIJŲ. Plokštynai nuo Akmenės, Marijampolės, Juodelių iki homonito, čia Vilniaus rajone, Pagiriuose, kur dėl kitų dalykų nuskambėjo… Bet MILŽINIŠKAI PLEČIASI MEDIENOS PRAMONĖ, KURI IŠ TIKRŲJŲ… nu DIDĖS TAS POREIKIS. Ir mums čia balansą reikia atrasti…

Kur veda “žalias kursas” ir kokių miškų nori pramonė? Interviu su Raimundu BEINORTU (VIDEO), 2020 11 09

Ir mes čia ir SU PREZIDENTŪRA KALBAMĖS ir va su kolegomis Seime kalbamės apie tą NACIONALINĮ SUSITARIMĄ, kad jo reikia, kad Lietuva yra komforto sąlygose, viena iš tų keletos valstybių, kur Europos Sąjungoje miškų daugėja, bet konfliktas yra įsisiūbavęs toks, kad iš tikrųjų, jame ir visuomenė jaučiasi nesaugi ir mes kaip politikai, imamės kartais tokių perteklinių priemonių, iniciatyvų ir gaunasi, kad visi išsiblaškę, bet ilgalaikės strategijos neturim.
 
Apie PAGRINDINIUS MŪSŲ VEIKSMUS, kuriuos mes žadame daryti, Vyriausybės įgyvendinimo planą, Nacionalinį susitarimą ir taip toliau, norėčiau paprašyti, kad viceministras Danas Augutis pristatytų:
 
Viceministras, ekologas Danas Augutis nuo 6:40 min:
 
“NMS – jam teikiame daug vilčių… naujas miškų balansas, tarp apsaugos ir efektyvaus miškų naudojimo. Visas sąlygas tam turim. Ir kaip ministras minėjo – lyginant su kitom šalim, Lietuvos miškų naudojimas sąlyginai yra NEINTENSYVUS. Tai manytume, kad galime iš tikrųjų tą naudojimą išbalansuoti taip, kad saugomoms teritorijoms tektų daugiau apsaugos, o tuo tarpu MEDIENOS POREIKIAI BŪTŲ ĮGYVENDINAMI KITUOSE MIŠKUOSE…”


 
2020 gruodžio 18, Lietuvos rytas
 
“Siekiant skleisti miško puoselėjimo idėjas, Seime įsteigta Laikinoji daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė. Ją inicijavo ne vienus metus miškininkystės reikalams atidavęs ir po pertraukos į parlamentą grįžęs Seimo narys Justinas Urbanavičius.”
 
Į laikinosios grupės veiklą įsitraukia 25 parlamentarai: Kasparas Adomaitis, Audronius Ažubalis, Andrius Bagdonas, Valentinas Bukauskas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Simonas Gentvilas, Ligita Girskienė, Sergejus Jovaiša, Laurynas Kasčiūnas, Gintautas Kindurys, Andrius Kupčinskas, Kęstutis Mažeika, Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Arvydas Pocius, Viktoras Pranckietis, Edmundas Pupinis, Jurgis Razma, Paulius Saudargas, Kazys Starkevičius, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Antanas Vinkus, Remigijus Žemaitaitis.
 

2021 02 02, LMSA

Nauja suformuota “Seimo Laikinoji Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė” susitiko su privačių miško savininkų asociacija ir suinteresuotais asmenimis.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija – LMSA
“Seimo pavasario sesijoje planuojama svarstyti Miškų įstatymo pataisas. Todėl savo veiklą Seimo laikinoji Daugiafunkcių miškų puoselėjimo grupė 2021-02-02 pradėjo politikus ir praktikus pakvietusi į bendrą diskusiją apie miško raidą nulemiančius sprendimus. Dalyvavo virš 70 miško specialistų, akademinės bendruomenės atstovų, politikų bei tarnautojų iš Prezidentūros, Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, VMU, miškininkų sąjungos bei miško savininkus ir rangovus vienijančių asociacijų atstovai.”
 
Vyko atvira ir išsami diskusija apie Lietuvos miškų sektoriaus dabarties iššūkius ir ateities perspektyvas. 
 
LMSA pirmininkas Algis Gaižutis padarė pranešimą “Lietuvos privačių miškų savininkams aktualiausios problemos, iššūkiai ir perspektyvos”: 

“Medienos pramonės augantiems poreikiams papildomai reikės 2-2,5 mln3 žaliavinės medienos.”

Privačių miškų asociacijos vadovas A. Gaižutis pareiškė, kad medienos pramonės poreikiams esamos medienos neužteks, jos poreikiai auga:

“Medienos pramonės augantiems poreikiams papildomai reikės 2-2,5 mln3 žaliavinės medienos.”
 
“Medienos biomasės dalis centralizuotoje tiekimo sistemoje – 85% (2020)”
 
“Medienos sektoriaus eksportas sudaro 3,5 mlrd Eu, ateities potencialas – 7 mlrd. EU”

TAČIAU:

“mažėja ekonomiškai prieinami ištekliai`

….

]

     
 

 
EKO virusas | Alfa.lt
 
2020-11-09
 
 
#Lietuvosmediena #PRAMONĖ #ATVIRAI

“Didžiausia problema, jog Lietuvoje kaupiasi per daug brandžių medynų.”

Raimundas Beinortas, Lietuvos mediena


„EKO virusas“ laida kalbasi su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Medienos ruošos skyriaus vadovu Vigantu Kraujaliu ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriumi Raimundu Beinortu.
 
„Pasakymas, kad buvo iškirsta Labanoro giria ar Šimonių miškas, mažų mažiausiai yra nekorektiškas. Niekas ten nieko neiškirto, ten buvo vykdoma elementari miškininkystė, kuri toks pat mokslas, kaip matematika, fizika ar inžinerija. Tam, kad mes išsaugotume miškus tokius, kokius įsivaizduojame idealius, turime juose rotuoti medžius pagal amžių – perbrendę medžiai turi palikti mišką, jų vietoje turi atsirasti naujai atsodintas miškas, per tam tikrą laiką užaugti ir t. t.“,– akcentavo R. Beinortas.
 
“2019 ir 2020 m. Valstybinių miškų urėdija yra sustabdžiusi kirtimus Europos Sąjungos svarbos buveinėse, tačiau Vyriausybės nurodytas medienos kiekis pateikiamas medienos rinkai intensyviau kertant kitose vietose. Mediena iš Europos Sąjungos svarbos buveinių sudaro 25 proc. bendro Lietuvos medienos pramonei tiekiamo medienos kiekio.”
 
“Nuo 1990 m. Lietuvoje per metus nukertamas pastovus apie 7 mln. kubų medienos kiekis valstybiniuose ir privačiuose miškuose. 3–3,5 mln. kubų medienos iš valstybinių miškų parduodama per BALTPOOL biržą. Likęs kiekis įsigyjamas iš privačių miškų savininkų. Beveik kiekvienais metais apie 2 mln. kub. m medienos yra eksportuojama, o likusią panaudoja Lietuvos medienos produktus gaminančios įmonės.”
 
„Ateityje, po penkerių ir daugiau metų, atsinaujinantys ištekliai turėtų ateiti į statybų sektorių – betoną, gelžbetonį, metalo konstrukcijas turėtų pakeisti mediena. Šiltėjant klimatui galimai negalėsime užsiauginti pakankamo medvilnės kiekio. Todėl technologinis mokslas intensyviai dirba, kad drabužius galėtume gaminti iš medienos. Ateityje miškų turėsime užsiauginti taip, kaip užsiauginame javų ir daržovių“, – kalbėjo R. Beinortas.
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau