2021 01 26
Andrius Gaidamavičius
Grįžtu prie ne tokios senos, bet šiandien vėl labai aktualios istorijos, kai aš, su grupe Labanoro gyventojų, 2018 metų rudenį sugadinau pietus, kuriuos miškininkai ruošė žurnalistams kažkur Utenoj. Tądien tik dėka to, kad Aplinkos ministerijos atvežtus žurnalistus pavyko nuvilioti ne ten, kur juos norėjo vežti urėdija, pavyko išsaugoti štai šį vaizdo įraše matomą gamtos kampelį, kuriame įvyko karštos diskusijos su ministerijos ir miškininkų vadais.
“Kartu su ministru – į Labanoro girios kirtavietes”
Dauguma jų dabar jau dirba kažkur kitur, dėl to ir jų duoti pažadai, kad paties nuostabiausio Labanoro girios ežero (Kertuojų) pakrantė nebus kertama, pakibo ant plauko. Ten mes netikusiai atsistojom, sengirės pakrašty, tad tų mirčiai pasmerktų pušų milžinių šiame vaizdo įraše nepamatysite, tačiau, bet kada atvykę prie Kertuojų, nueikite pakrante nuo piliakalnio rytų kryptimi ir pamatysite vis dar gerai matomus dažų pėdsakus ant seniausių girios pušų, vertų būti įtrauktų į gamtos paminklų sąrašą.
Tad kodėl apskritai tokioje vietoje leidžiami kirtimai?
Čia truputį teks pagilinti miškininkystės, o tiksliau miškotvarkos žinias:
1) miškai Lietuvoje kertami pagal leidimus, kuriuos išduoda Valstybinė miškų tarnyba;
2) leidimai išduodami pagal dešimčiai metų patvirtintą miškotvarkos projektą, kurį šiuo metu ruošia pati urėdija (anksčiau ruošdavo Miškotvarkos institutas);
3) ūkinės priemonės miškotvarkos projekte projektuojamos pagal patvirtintas miškų grupes. Jos Lietuvoje yra keturios: I- rezervatai, II- griežtos apsaugos draustiniai, III- kiti draustiniai ir apsauginiai miškai, IV – ūkiniai miškai;
4) miškų grupės patvirtinamos pagal Miškų tvarkymo schemą, kuri ruošiama atskirai kiekvienai apskričiai. Patogumo dėlei šį labai svarbų dokumentą toliau vadinsiu tiesiog SCHEMA.
5) SCHEMA ruošiama pagal Miškų įstatymą, nes būtent šis įstatymas nurodo, kur ir kokios gali būti miškų grupės.
Kertuojų ežero pakrantė priklauso hidrografiniam draustiniui. Pagal įstatymą šio tipo draustiniuose gali būti tik III grupės, t.y. negriežtos apsaugos miškai. Taigi laisvai galima kirsti atvejiniais ir netgi plynais kirtimais.
Aplinkosauginės organizacijos pernai pateikė pasiūlymą įstatymui, kad hidrografiniuose draustiniuose, kaip Kertuojų, ypač vertinguose miškuose galima būtų steigti ir griežtesnę, t.y. II miškų grupę.
Šį pasiūlymą savo vardu pateikė grupė Seimo narių, tarp kurių ir dabartinė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Šis komitetas praėjusių metų rugsėjo 16 dieną nubalsavo, kad iš tikrųjų įstatyme reikia praplėsti miškų grupių priskyrimo galimybę, siekiant apsaugoti vertingiausius miškus (visi balsavo už, susilaikė tik Simonas Gentvilas ir Kęstutis Bacvinka). Bet kiti šio įstatymo punktai nebaigti svarstyti ir, kaip minėjo A.Gedvilienė, pasikeitus komiteto sudėčiai, viskas turės būti svarstoma iš naujo.
Tame pačiame komentare komiteto pirmininkė teigė, kad net ir nepriėmus įstatymo, reikia imtis laikinų apsaugos priemonių tokiems miškams išsaugoti. Duok Dieve…
Šių metų sausio 8 dieną urėdijos puslapyje pasirodė informacija, kad visuomenė kviečiama teikti pasiūlymus dėl Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos, kuri pagal dar buvusio ministro Kęstučio Mažeikos įsakymą turi būti keičiama. Taip, tai yra ta pati SCHEMA, kuri ir nuspręs, kuriuos miškus saugoti, o kuriuos ne.
SCHEMA turės būti parengta iki 2022 metų birželio mėn. ir jeigu iki to laiko nebus pakeistas Miškų įstatymas, leidžiantis hidrografiniams draustiniams suteikti ne tik III, bet ir II miškų grupę, Kertuojų ežero pakrantė taip ir liks neapsaugota.
Iš savo ilgametės patirties žinau, kad negalima tikėti jokiais pareigūnų žodiniais pažadais, net ir prie žurnalistų pasakytais, nes vos tik nusisuksi, pamirši tą vietą kuriam laikui – atvažiavęs nieko neberasi…
Visuomenė jau po truputį domisi išduodamais kirtimų leidimais, pradeda dalyvauti viešuose miškotvarkos projektų svarstymuose, bet SCHEMOS rengimas, derinimas ir svarstymas – tai tokia neaiški ir sudėtinga procedūra, kad ir man ten potamsis miškas… Faktiškai visuomenė tokių schemų rengime niekada nedalyvaudavo, bet įstatymas vistiek įpareigoja rengti svarstymus, tai ir urėdijos puslapyje skelbimas labai lakoniškas. Ką jūs iš tokio apskritai suprastumėt? Nei iki kada, nei kam tuos pasiūlymus teikti, nei pridėti kokie nors dokumentai, su kuriais galima būtų susipažinti. Turėjau atskirai siųsti užklausą, bet nuorodos į dabar galiojančią SCHEMĄ negavau. Susiradau pats:
Patvirtinta dar 2009 metais Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko. Ši SCHEMA apima rajonus, kuriuose susitelkusios pagrindinės mūsų saugomos teritorijos: Anykščių, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Zarasų. Kai prieš kelias savaites kartu su gamtininku dr. Broniumi Šablevičiumi ruošėme raštą dėl Ignalinos miškotvarkos projekto, jis pastebėjo, kad dalis nacionalinio parko draustinių (Minčiagirės, Ažvinčių) plotai smarkiai sumažėję. O tai padaroma būtent tokių SCHEMŲ pagalba.
Gamtininkai jau seniai pastebėjo, kad jau gerą dešimtmetį draustinių miškai “suūkinami”, t.y. II grupės miškais virsta III ar net IV grupės. Ir čia labiausiai kyšo miško kirtėjų interesai, nes jie visada dalyvauja tokių SCHEMŲ rengime, ko anksčiau nedarėme mes.
Taigi šį kartą aš to taip nepaliksiu ir neleisiu dar labiau sumažinti draustinių plotus regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose.
Jeigu gyvenate viename iš aukščiau išvardintų rajonų ir kaimynystėje turite gražų, vertingą mišką, kuris priskirtas ūkiniams (IV grupė) arba artimiems ūkiniams (III grupė) miškams, dabar pats laikas tai pakeisti ir siųsti Aplinkos ministerijai pasiūlymus šiai SCHEMAI, kad miškų grupė būtų pakeista.
Kaip minėjau, turime laiko iki 2022 metų birželio, bet iki to laiko žūtbūt reikia pakeisti Miškų įstatymą, kad jis leistų bent galimybę keisti miškų grupes. Dar pabandysiu gauti geresnės rezoliucijos dabar galiojančią schemą, nes ten, kur aš radau, sunku kažką įžiūrėti.
Jeigu norite patikrinti, kokiai miškų grupei priklauso jus dominantis miškas, tai galite patikrinti www.geoportal.lt puslapyje (rinktis “Viešosios paslaugos”, tada sluoksnį “Duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams” ir po to “Miškų kadastras”) arba atsisiuntę geoportal.lt programėlę į išmanųjį įrenginį (labai rekomenduoju).
Stengiausi parašyti kuo aiškiau, bet vistiek viskas sudėtinga, ar ne?
Miškotvarka – labai sudėtingas dalykas, apipintas tankiu visokių taisyklių voratinkliu. Jeigu galima būtų pasitikėti valdininkų geranoriškumu, tikėti jų noru išspręsti šią beatodairiškų kirtimų problemą, mums, visuomenininkams nereikėtų viso to narplioti.
Deja, tenka.
Kartu su ministru – į Labanoro girios kirtavietes“, LRT reportažas ir užkulisiai (VIDEO), 2018 09 18
Andriaus Gaidamavičiaus atsakas Simonui Gentvilui – ką politikai rašo “tarp eilučių” (PASIŪLYMAI)
PILIEČIO ATMINTINĖS:
PRAKTINIAI GAIDAMAVIČIAUS PATARIMAI – ką daryti, jeigu kyla pavojus gamtai ir aplinkai?
SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ – Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)
MIŠKO VAGYS – pilietinė kontrolė miškuose (LAIŠKAS PAVYZDYS) (ATMINTINĖ)
NETEISĖTI KIRTIMAI NATURA2000 – KADA KVIESTI POLICIJĄ
SOS MIESTO MEDŽIAI – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?
Paukščiams apsaugoti – draudimas jų veisimosi laiku kirsti ir genėti saugotinus medžius miestuose– ATMINTINĖS PAUKŠČIŲ PERĖJIMO METU (viskas, ką reikia žinoti)
TAIKAUS TIESIOGINIO PASIPRIEŠINIMO INSTRUKCIJA (Dėl miesto medžių ir NATURA2000 kirtimų – SAULIUS DAMBRAUSKAS)
Instrukcija – ką daryti KAI ŠIUKŠLINAMA GAMTA?
ATMINTINĖ – ką daryti aptikus Lietuvos RAUDONOSIOS KNYGOS SAUGOMAS RŪŠIS, pastebėjus naikinamą ar sunaikintą rūšies radvietę?
MIŠKO GYNĖJO ABC
