Aplinkos ministerijos pranešimas spaudai – “Kartu su ministru – į Labanoro girios kirtavietes”
Kviečiame rytoj, rugsėjo 18 d., kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir Valstybinių miškų urėdijos vadovu Mariumi Pulkauninku apžiūrėti miško kirtavietes Labanoro regioniniame parke. Ši išvyka skirta įvertinti miško kirtimų padėtį Labanoro girioje ir aptarti reikiamus teisės aktų pakeitimus, skirtus riboti plynuosius kirtimus visose šalies saugomose teritorijose.
Žiniasklaidos atstovai kviečiami rinktis rugsėjo 18 d. 11.30 val. Labanoro regioninio parko lankytojų centre (Labanoras, Seniūnijos g. 19, Švenčionių r. sav.).
Kontaktiniai asmenys:
Aplinkos ministro atstovas spaudai Mindaugas Bajarūnas (tel. 8 646 93828)
Valstybinių miškų urėdijos komunikacijos specialistė Lina Liepytė (tel. 8604 85460)
Kvietimas žiniasklaidai 2018 09 17 (1)
Vyriausybės pranešimas (po Premjero ir Aplinkos ministro susitikimo)
Dėl Vyriausybės patvirtintos 6 proc. didesnės metinės pagrindinių miško kirtimų normos – Dėl metinės miško kirtimų normos_info (Word file)
GYVAS MIŠKAS papildė pranešimą nuorodomis (pažymėta žaliai)
Pagrindinių miško kirtimų apimtys padidintos, remiantis kompetetingos Miško ūkio konsultacinės tarybos rekomendacijomis. Jos paremtos tuo, kad didžiausia Lietuvos miškų plėtra vyko pokario metais ir dabar atėjo šių miškų brandos amžius.
Pažymėtina, kad nežymiai padidinus metinę kirtimų apimtį nebus viršijamas kasmetis medienos prieaugis. Iki šiol valstybiniuose miškuose kasmet sukaupiama 24 proc., arba 1,8 mln. m³ medienos tūrio prieaugio (rezervo).
Be to, kiekvienas iškertamas miško hektaras yra atsodinamas, todėl bendrasis Lietuvos miškų plotas nesumažės.
Dar daugiau – net ir maksimaliai išnaudojus padidintą 6 procentų metinę kirtimų normą, Lietuvoje brandžių ir perbrendusių medynų vis tiek daugės.
Perbrendę medynai ima pūti ir išskiria anglies dvideginį. Be to, mokslininkų įrodyta, kad tokie medynai yra kur kas mažiau atsparūs stichinėms gamtos nelaimėms.
Pabrėžtina, kad kirtimai planuojami ir pagal medžių rūšis. Tai yra reguliuojama aplinkos ministro įsakymu. Kirtimų norma didinama mažiau vertingiems medynams (pavyzdžiui, eglėms, drebulėms, beržams ir pan. ), kuriems jau atėjo brandos amžius, jų neiškirtus prasidės pūvimo procesas.
Miškininkai ir gamtininkai sutaria, kad mažiausias poveikis biologinei įvairovei yra daromas ūkinės paskirties miškuose. Šios grupės miškuose ir vykdomi pagrindiniai kirtimai.
Tačiau gamtiškai vertingose ir jautriose teritorijose – rekreaciniuose miškuose, kertinėse miško buveinėse ir ES saugomose Natura 2000 teritorijose – miško naudojimo intensyvumas yra labai griežtai reguliuojamas arba ūkinė veikla apskritai yra draudžiama. Aplinkos ministerija skiria ypatingą dėmesį ypač vertingų miškų apsaugai.
Tai, kad mūsų šalies valstybiniai miškai naudojami labai atsakingai, parodo objektyvus ir visuotinai pripažįstamas rodiklis – per tą patį laikotarpį iškertamos ir priaugančios medienos santykis.
Visuose šalies miškuose (valstybiniuose ir privačiuose) šis santykis šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 proc. Darnaus miškų ūkio požiūriu racionaliu naudojimu laikoma, kai šis procentas neviršija 90 proc.
MIŠKO ABC Lietuvos Aplinkos ministrui ir premjerui Sauliui Skverneliui:
Papildoma medžiaga:
SOS! AR ŽINAI, KAD 2018 08 08 VYRIAUSYBĖ VIENAŠALIŠKAI, BE DISKUSIJŲ SU VISUOMENE, PADIDINO MIŠKŲ KIRTIMO NORMĄ 6 PROC.??
Didžioji dalis kirtimų bus orientuota į pokario senelių sodintus pušynus, kurie sulaikė komercinės brandos (tai neturi nieko bendra su gamtine medžio branda). Išsamiau:
Miškų naikinimo ministerija vasarą įgauna pagreitį: kirtimus didina 6 %, o dalį miškų ruošiamasi paversti žvyro karjerais (Aplinkos ministras atostogose)
Panorama, Navickas, miško kirtimų didinimas ir visa tiesa apie naikinamus miškus (VIDEO) 2018 08 20
ŽINIŲ RADIJO laida: Kodėl DIDINAMOS miškų kirtimo apimtys? (87 procentai klausytojų prieš didinimą)
MIŠKO ABC Lietuvos Aplinkos ministrui ir premjerui Sauliui Skverneliui:
Miško gynėjo ABC – https://www.gyvasmiskas.lt/medziu-gyneju-grupes-facebook/misko-gyne%CC%87jo-abc-2018-rugpjutis/
Miškų konsultacinė ūkio taryba siūlo didinti miškų kirtimus 6%. Aplinkos ministerijos pareigūnų komentaras – „ministras šiam siūlymui nepritars“
Kiek gyvena miško ir miesto medžiai ir kodėl jie nesulaukia natūralios senatvės?
Plyni kirtimai Trakuose arba kirtimų didinimas: kaip masiškai iškirsti šimtamečius pušynus nešokiruojant visuomenės? (VIDEO ir Justinos istorija)
„Tai papildomai 200- 250 plynių (apie 3 ha ploto) visuose Lietuvos miškuose per 5 metus.“ (Gamtos fotografas Marius Čepulis pasakoja kaip kirtimų didinimas atrodytų vizualiai)
Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)
Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)
Ar kirsti brandžias girias ir sodinti naują mišką? Apie pasenusias klimato ir CO2 dogmas – Lietuvos Gamtos fondo vadovas E. Greimas
Apie anglį, klimatą ir senus medžius – iškirsti ir CO2 užkonservuoti balduose ar leisti senti?
Senų klimato dogmų pabaiga: 700 000 medžių tyrimas rodo, kad seni medžiai geresni anglies kaupikai nei jauni miškai ir plantacijos
Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO – paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha PLYNAI, namų gali netekti 300 porų paukščių
Pranckiečio išmintis: neiškirstas miškas supūva, o kirtimų didinimas padės atjauninti Lietuvos miškus (komentarai) 2018 08 22
Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)
Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)
2015 03 06 Ar tikrai Lietuva – geriausiai miškus tvarkanti valstybė?
Dar kartą apie Jeilį ir šalies miškingumą Tikiuosi, kad jau nukabinome plakatus, skelbiančius, kad Lietuva – geriausiai miškus tvarkanti (kai kas rašė – sauganti) valstybė, giliai paslėpėme ta proga gautus apdovanojimus ir peržiūrėjome Jeilio universiteto tinklalapį, kuriame 2014 m. Lietuva iš pirmos nusirito į 84 vietą.
