Aplinkos ministras Kęstutis NAVICKAS: “Aplinkos ministerijos pasiūlymas Vyriausybės posėdžiui buvo nedidinti normų, bet Vyriausybės nariai turėjo kitą nuomonę ir buvo priimtas kitas sprendimas, kad reikia pasiremti racionaliais kriterijais ir tą normą padidinti. Aš nebuvau posėdyje, negaliu komentuoti detalių. Bek kiek suprantu, kiek kalbejau su premjeru – miškas turi būti naudojamas, ypatingai ūkinės paskirties, racionaliai. (…) Bandoma sakyti, kad LŽVS nesaugo miško, tai, tiesą pasakius, truputį skamba keistokai.”
ŽINIŲ RADIJAS: Kodėl DIDINAMOS miškų kirtimo apimtys?
2018 08 20
Opoziciniai socialdemokratai kritikuoja valdančiųjų planus didinti miškų kirtimus. Seimo narys Linas Balsys sako, kad valdžia neatlaiko spaudimo iš medienos perdirbėjų ir pramonės ir klusniai vykdo jų nurodymus.
Siekiant pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams, Vyriausybė patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams, t.y. 2019–2023 metams metinę pagrindinių miško kirtimų norma turėtų sudaryti – 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t.y. būtų didesnė 6 proc. nei galiojo 2014-2018 metais.
Laidoje dalyvauja aplinkos ministras Kęstutis NAVICKAS, Seimo narys, socialdemokratas Juozas OLEKAS, Miškų instituto vadovas Marius ALEINIKOVAS, Seimo Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis MAŽEIKA, gamtos fotografas Marius ČEPULIS, pilietinės asociacijos “Gyvas miškas” koordinatorė Monika PELDAVIČIŪTĖ.
VISĄ LAIDOS ĮRAŠĄ KLAUSYKITE ČIA – ŽINIŲ RADIJAS: Kodėl didinamos miškų kirtimo apimtys?
Žinių radijo #dienosklausimas
Aurimas PEREDNIS: Ar planuojate persvarstyti ar atšaukti kirtimų didinimą, ar tokių planų jūsų galvoje nėra?
Kęstutis NAVICKAS: Kad ne, nėra, nes nėra jokių argumentų, kodėl reikėtų peržiūrėti. Jeigu yra būrimas iš tirščių ir bandoma sakyti, kad LŽVS nesaugo miško – tai, tiesą pasakius, truputį skamba keistokai. (…) Skaičiavimai ir pagrindimas, kodėl padidinta kirtimų norma, atėjo iš Miškų Valstybinės Tarnybos ir mokslo institucijų. Tie skaičiai ir diagramos buvo pristatytos Stulginskio universitete balandžio 6. (…) Dabar ateina toks laikas, kai yra subrendęs didesnis medynų skaičius (t.y. komercinę brandą pasiekia pokario metu senelių sodinti miškai – Gyvo Miško pastaba).
Aurimas PEREDNIS: Jūsų ministerijos pozicija anksčiau buvo kita – nedidinti tų normų, …ką matau iš tų raštų, kuriuos prieš laidą spėjau perskaityti Vyriausybės stenogramose. Paskui kažkas atsitiko. (…)
Kęstutis NAVICKAS: Konsultacinė taryba teikė pasiūlymus Aplinkos ministerijai. Aplinkos ministerijos pasiūlymas Vyriausybės posėdžiui buvo nedidinti normų, bet Vyriausybės nariai turėjo kitą nuomonę ir buvo priimtas kitas sprendimas, kad reikia pasiremti racionaliais kriterijais ir tą normą padidinti. Aš nebuvau posėdyje, negaliu komentuoti detalių. Bek kiek suprantu, kiek kalbėjau su premjeru – miškas turi būti naudojamas, ypatingai ūkinės paskirties, racionaliai.
Spaudos konferencija dėl Vyriausybės sprendimo didinti valstybinių miškų kirtimo apimtis ir aplinkos ministro Kęstučio Navicko atsakomybės bei visuomenės nuomonės ignoravimo
Rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salėje vyko bendra Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų frakcijos ir Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ spaudos konferencija. Konferencijoje dalyvavo:
Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, miškininkas Petras Budvytis.
Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus
DĖL MIŠKŲ KIRTIMO DIDINIMO – „išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka“
2018 08 09, DELFI
Remigijus LAPINSKAS yra Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas
„Vyriausybės priimto sprendimo didinti metinę miškų kirtimo normą neva siekiant užkirsti kelią biokuro ir malkų kainų kilimui motyvas yra absurdiškas. Biokuro gamybai naudojama mediena sudaro maždaug 16 proc. visų medienos pardavimų. Kitaip tariant, tai tas pats, kas kirsti medį dėl vienos šakos. Be to, didinami visai ne biokurui skirtos medienos kirtimai.
Pradėti reikėtų nuo to, kad dėl biokuro miškas nėra kertamas. Miškai kertami dėl gamybai tinkamos medienos, kuri ir sudaro didžiąją dalį nukertamos medienos kiekio ir, žinoma, vertės.“
(…)
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdyje (kuriame priimtais sprendimais ir rėmėsi Vyriausybė) buvo pateikta rekomendacija kertamus pušynų plotus padidinti nuo 2333 ha iki 2984 ha, kitaip tariant, anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, o dabar planuojama šį skaičių padidinti iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento.Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiau kirsti būtent pušis, o jos biokuro gamybai nėra reikšmingos. Tad akivaizdu, kad padidinus kirtimų normą, išloš ne biokuro, o medienos pramonės rinka, tačiau visuomenės akivaizdoje už iškirstą mišką atsakomybę bandoma suversti biokuro pramonei.
Bendroje šilumos kainoje biokuras sudaro vos 25–30 proc., tad jo kainos kilimas neturės didelės įtakos šildymo kainoms. Todėl šios spekuliacijos skamba daugiau nei keistai, o tokiais argumentais paremtas Vyriausybės sprendimas neturi pagrindo. Tad kyla klausimas, kas tai – visiškos nekompetencijos problema ar siekis pasinaudojant situacija užglaistyti kyšančius interesus? O gal ir tai, ir tai?“
Visą straipsnį skaitykite: Remigijus Lapinskas. Biokuras nėra kaltas dėl Vyriausybės sprendimo didinti miškų kirtimus
