Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

“Prieš valstybinius miškus buvo užsimota ne kartą. Antai tik pora paskutinių mėginimų. 2004-aisiais Seimas vertino pasiūlymą naikinti Miškų įstatymo nuostatą dėl vyraujančios valstybinių miškų nuosavybės, sukurti teisines prielaidas ūkiniams miškams privatizuoti.”

“Vieną įmonę turi tik Latvijos miškai. Sukurtą pagal skandinavų modelį. Niekaip nesupratome, kaip būdama absoliučiai valstybinė latvių įmonė atsisakė sodinti naujus miškus, kol vienas latvių miškininkų mums nepašnabždėjo: “Įmonė už valstybės paskolas įkeista skandinavų bankams”.

Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017

Karas dėl valstybinių miškų vyksta dar nuo 1995 m. Per du dešimtmečius strateguoti įvairūs modeliai: viena įmonė pagal Akcinių bendrovių įstatymą, holdingai, „Visuomis“. Vienas iš raundų – 2010 m. Seimo kadencijos metu egzistavęs projektas „Visuomis“.

“Visuomis” ( švediškas turto valdymo modelis)

Idėja miškų urėdijas kartu su kitomis valstybinėmis įmonėmis ir bendrovėmis perduoti valdyti mistiškai valdančiajai kompanijai ,,Visuomis Holding Company, AB“ jau buvo beveik realizuota – 2010 metų rugsėjį – kaip valstybinių įmonių valdymo reformos dalis.

Holdingui AB „Visuomis Holding Company” buvo siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškų ir energetikos sektorius bei kitus objektus. Jo sumanytojai teigia, kad tai švediškas valstybės turto valdymo modelis. Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito turto vertė siekia 18 mlrd. litų.

Jo įkvėpėjas, tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys norėjo įsteigti nedidelę komercinę genialių vadybininkų struktūrą, kuri valdytų beveik visą dar neišparduotą valstybės turtą – įskaitant miškus. Žadėta, kad tai atneš pasakišką finansinę naudą valstybei. Tiesa, D.Kreivys netrukus neteko pareigų, o projektas nuskendo nespėjęs prasidėti.

D. Kreivys ir Visuomio projektas

Šis klausimas ypač aktyviai nagrinėtas ir pateiktas tvirtinti Vyriausybei, o bendrovė netgi jau buvo įregistruota Valstybiniame turto registre, tačiau sumanymas liko neįgyvendintas, kilus nesutarimams pačioje valdančiojoje koalicijoje.

Mėginimų būta ir anksčiau

Prieš valstybinius miškus buvo užsimota ne kartą. Antai tik pora paskutinių mėginimų. 2004-aisiais Seimas vertino pasiūlymą naikinti Miškų įstatymo nuostatą dėl vyraujančios valstybinių miškų nuosavybės, sukurti teisines prielaidas ūkiniams miškams privatizuoti.

Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos –  tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Medienos ryklių norams palankūs politikai skaudulį siekia kuo greičiau išoperuoti – valstybinių miškų sistemos griovimui uždegti „žalią šviesą“, už valstybinių miškų išsaugojimą besikaunantys politikai, miškininkai ir juos palaikanti visuomenės dalis  pagrindinio šalies turto naikinimo destrukcijai karštai priešinasi.

Visus miškus – į vienas rankas

Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų valdymą perimti į „vienas rankas“, ko visada siekė šalies stambieji medienos perdirbėjai. Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui. Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m. pavasarį, kai 103 Seimo nariai įstatymu įtvirtino 42 urėdijas.

Ikea Kirkilas ir Co

Nesunku prisiminti, jog 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su tuometiniu Lietuvos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu. ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, centralizuojant arba įsteigiant vieną valstybinę įmonę.

SKAITYTI PLAČIAU: Lietuvos premjeras priėmė IKEA grupės atstovus (2008)

SKAITYTI PLAČIAU: Ikea“ siekia reformuoti urėdijas (2008)

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos baldų gigantas „Ikea” neatsisako planų investuoti Lietuvoje ir čia statyti baldų gamyklą, tačiau nori užsitikrinti centralizuotą ir ilgalaikį medienos tiekimą. (2008)

2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. Pernai IKEA Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Rumunijoje iš viso įsigijo 72.000 ha miško bent už 1,1 mlrd. eurų. 2013 metais rugpjūčio mėnesį IKEA parduotuvės atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.

SKAITYTI PLAČIAU: Vilniuje atidarytas „Ikea“ prekybos centras, pirma pirkėja – D.Grybauskaitė


Švedų studija: komercinius Lietuvos miškus reikia privatizuoti

Prieš gerą dešimtmetį švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia: Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir į tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. Kaip ir minėjom, 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru G. Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, tai ji yra pasirengusi investuoti į „Girių bizoną“.

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Kaip formavosi miškų valdymo modelis 
Bendrais bruožais prisiminkime, kaip kito ir formavosi miškų ūkio valdymo modelis. 1990–1996 metais veikė tik Miškų ūkio ministerija, kurioje darbavosi 56 žmonės. Institucija buvo prijungta prie Žemės ūkio ministerijos ir pertvarkyta į Miškų ūkio departamentą. 1998 m., suformavus dabartinę Aplinkos ministeriją, po jos sparnu iš ŽŪM perėjo ir Miškų departamentas. Keturiuose jo skyriuose darbuojasi apie trisdešimt specialistų. GMU Vy­riau­sy­bės potvarkiu įkurta 1996 m. (2001-aisiais pagal Miškų įstatymą įsteigtos valstybinės įmonės miškų urėdijos). Pastaruoju metu šioje AM pavaldžioje įstaigoje užimti 38 etatai.

Jauniausia ir gausiausia – septynerius metus gyvuojanti Valstybinė miškų tarnyba prie AM. įkurta. Joje darbuojasi 146 valstybės tarnautojai.
Kodėl reikalingos trys institucijos, klausimų nekyla tiems, kurie apie šią struktūrą žino ne iš nuogirdų, o iš vidaus. Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas prof. Edmundas Bartkevičius primena, kad, pagal ES reikalavimus, funkcijos turi būti atskirtos: politikos formavimo (Miškų departamento kompetencijos sritis), visų miškų kontrolės (pavesta Miškų tarnybai) ir ūkinės veiklos (GMU).

Nostalgiškai ilgėtis nepriklausomos Lietuvos pirmųjų metų, kai visas vadžias savo rankose laikė Miškų ministerija ir viena partija, kažin, ar verta. Pasikeitė teisiniai ir ekonominiai santykiai, reikalavimai kaip ES šaliai narei. Apie pusę visų miškų valdo privatūs savininkai.

SKAITYTI PLAČIAU: Valstybinių miškų valdytojams vėl galandamas kirvis (2016 balandis)


IKEA: dideli investuotojai norėtų kalbėti ne su 100 ar 90 tiekėjų, bet su vienu dariniu

2008 m. rugpjūčio 28 d Delfi

“Švedijos baldų gigantas „Ikea“ neatsisako planų investuoti Lietuvoje ir čia statyti baldų gamyklą, tačiau nori užsitikrinti centralizuotą ir ilgalaikį medienos tiekimą. Apie tokius baldų gamintojo planus žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu sakė jo patarėjas Mantas Nocius.

Premjero patarėjas sako, kad nemažą ir nuolatinį medienos kiekį būtų galima užsitikrinti dėl tiekimo tariantis ne su viena, o su visomis urėdijomis iš karto. „Stambiems pirkėjams, tokiems kaip „Ikea“ būtų sudėtinga dirbti su tiek daug urėdijų. Galbūt galima pagalvoti apie vienokį ar kitokį konsolidavimą. Dideli investuotojai norėtų kalbėti ne su 100 ar 90 tiekėjų, bet su vienu dariniu, kuris galėtų prisiimti įsipareigojimus ir pasirašyti tiekimo kontraktus“, – apie galimybę tiekti medieną sakė M. Nocius.

Kol kas neskelbiama, kiek „Ikea“ galėtų investuoti Lietuvoje. Šiuo metu lietuvių baldininkai yra penketuke didžiausių baldų tiekėjų šiam Švedijos gigantui.

SKAITYTI PLAČIAU: Jeigu visi „gyventume kaip švedai“, reikėtų 4 Žemės planetų

SKAITYTI PLAČIAU: Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?

Anksčiau buvo skelbta, kad „Ikea“ svarsto galimybę pirkti dalį plokščių ir baldų gamybos bendrovės „Girių bizonas“ akcijų, domisi planuojama Alytuje statyti medienos plaušo plokščių bei korinių baldų gamykla. DELFI primena, kad Vakarų medienos grupės (VMG), kuriai priklauso „Girių bizonas“ prezidentas Sigitas Paulauskas parašė laišką premjerui G. Kirkilui ir paprašė prie Vyriausybės suburti derybų grupę.”

Saulius Paulauskas, Vakarų medienos grupės (VMG) © DELFI / Kiril Čachovski

Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar stambus verslas?

Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas.

 Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje. Balandžio pradžioje Miškų įstatymo pataisos bus svarstomos antrą kartą.

„Medienos tvarkymas ir pardavimas galėtų būti centralizuoti. Ar tokie ir kiti pasiūlymai bus įtraukti į Miškų įstatymo pataisas, dar spręs ir Seimo komitetai, kuriuose diskusijos apie tai šiuo metu ir vyksta“, – kalbėjo J. Olekas.

Jis prisiminė, kad ir ankstesnių Seimo kadencijų metu būta siūlymų įsteigti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų patikėtas šalies miškų valdymas.

„To siekė kai kurios stambios Lietuvos medžio perdirbimo įmonės. Jas palaikė ir švedų kompanija „Ikea“.  Jos aiškindavo, esą, atsiradus vienai valstybės įmonei, galima būtų įsigyti medienos mažesnėmis kainomis. Planus sukurti vieną įmonę palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitę. Tokios pozicijos ji laikėsi ir dirbant praėjusios kadencijos Seimui“, – teigė J. Olekas.

2007 … Antanas Bosas, suomių magnatas STORAENSO ir naujas “strateginis miškų planas”

Antanas Bosas. 2004-2008 m. Seimo narys.

ALFA.LT Lietuvos miškų reforma: kam parūpo valstybės turtas?
(Dalia Paulauskaitė, „Valstiečių laikraštis“ 2007-04-22 09:00)

“Penktą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo reorganizuojama valstybinių miškų valdymo sistema. Šį kartą reforma vyksta ypač slaptai, apie ją neskelbiama ne tik visuomenei, bet ir pačių miškininkų bendruomenei. Ir reorganizacijos pavadinimas nekrinta į akis, atrodo tarsi nekaltas verslo projektas – “Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginis planas”.” 

Galinė stotelė, arba skuboto strateginio plano tikslas – nedelsiant pertvarkyti šiuo metu esančias 42 šalies miškų urėdijas į 9 regioninius centrus, o iki 2008 m. pabaigos pasiruošti šių devynių valstybės įmonių – miškų urėdijų reorganizavimui į vieną valstybės (?) miško įmonę, kuri iš centro Vilniuje neva efektyviau galės “subalansuoti kompleksinio ūkio plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių (?) poreikius” ir t. t.

Suprantama, plėtros programoje nė žodeliu neužsimenama apie galimą tos vienos įmonės privatizavimą, o strateginis planas grindžiamas rožine vizija – sukurti modernų, turintį išplėtotą infrastruktūrą ir kvalifikuotų darbuotojų ūkį, kurti darbo vietas ir aplinką, atitinkančią visuomenės dabarties ir ateities lūkesčius, bei panašiai. Gražu, tačiau ar realu?

Paprašytas patikslinti, kokios verslo struktūros suinteresuotos paimti valstybinius miškus į savo rankas, dekanas įvardijo Seimo nario Antano Boso įkurtą Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporaciją, asociaciją “Lietuvos mediena” bei Alytuje įsikūrusią užsie­nio įmonę “Stora Enso”.

STORAENSO – įkurta 1998 metais, jungiant Švedijos kompaniją „Stora“ ir Suomiją „Enso“. Šiaurės šalių „Stora Enso“ dabar yra antra pagal dydį popieriaus kompanija pasaulyje, kurios metinė popieriaus ir kartono talpa viršija 15 milijonų tonų. Stora Enso surenka pluoštą iš viso pasaulio – Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Indonezijos – Pagrindinės „Stora Enso“  rinkos yra Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

Stora Enso veikia jau ir Lietuvoje

„Stora Enso pradėjo veiklą Lietuvoje 1998 metais kaip medienos pirkimo ir tiekimo įmonė “Stora Enso Miškas”. Nuo 2009 m. ši įmonė įsiliejo į nuo 2003 m. Alytuje veikiančią Stora Enso lentpjūvę ir šiuo metu veikia kaip UAB “Stora Enso Lietuva” tiekimo padalinys, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti rąstų tiekimą Alytaus lentpjūvei. Šiuo metu įmonėje”Stora Enso Lietuva” dirba apie 190 darbuotojų, iš jų tiekimo padalinyje – 10 darbuotojų.“

SKAITYTI PLAČIAU: Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?

SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija

Paskutinis bandymas perimti valstybinius miškus – 2016

“2016 metais socialdemokratų frakcijos narys Andrius Palionis registravo projektą naikinti Generalinę Miškų urėdiją.

Iš Prienų kilęs, Prienų apygardoje buvo renkamas ir tėvas. A. Palionis darbo praktika nesusijęs su miškų ūkio reikalais, išskyrus tai, kad miškuose lankosi kaip kelių medžiotojų klubų narys. Kas paskatino atkreipti dėmesį būtent į miškų ūkio valdymo sritį?

Funkcijas išdalytų kitiems

Vieną sritį reguliuojančių įstaigų, tvirtina A. Palionis, yra akivaizdžiai per daug, visos jos – po Aplinkos ministerijos „kepure“: Valstybinė miškų tarnyba, Miškų departamentas bei Generalinė miškų urėdija. Atsisakius vienos įstaigos, esą sumažėtų administracinis aparatas, atitinkamai ir jo išlaikymo sąnaudos, o darbai vyktų efektyviau ir skaidriau, būtų išvengta ginčų tarp institucijų. GMU funkcijas įstatymo pataisos autorius siūlo išdalyti kitoms institucijoms.

Iki skaičiavimų dar neprieita

Pataisos sumanytojai kalbėjo apie ekonominį efektą, tačiau jokių realių skaičiavimų nepateikė. Juos atlikus gali paaiškėti, kad reorganizacija kvepia malkų priskaldymu”.

SKAITYTI PLAČIAU: Valstybinių miškų valdytojams vėl galandamas kirvis (2016 balandis)

 

2017 metų reformos iniciatoriai ir vykdytojai:

Prieš miškininkus ir miškus sukelta visa sunkioji artilerija:

Reformos užsakovai (suinteresuota grupė): Skandinavų kapitalas ir bankai, IKEA

Prezidentūra

Pagrindinis  reformos “mecenatas” Lietuvoje: Prezidentūra (Dalia Grybauskaitė ir jos komanda)


2010 rugsėjis

Dabar turiu papasakoti apie dar vieną paslaptingą valdžios žaidimą užkulisiuose.

Valstybės kontrolė (VK) šį pavasarį baigė valstybinių miškų veiklos auditą. Nieko blogo nebuvo, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas netgi džiaugėsi gavęs jo išvadas.

Tačiau prieš rašant VK sprendimą, suskambo tuometės valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės telefonas. Skambino prezidentės D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

Į valstybės kontrolieriaus, kaip ir teismų, priimamus sprendimus kištis negali niekas. VK įstatymas skelbia, kad vienas iš jos veiklos principų – nepriklausomumas, o VK pareigūnų tarnybinės etikos kodeksas draudžia tretiesiems asmenims atskleisti atlikus auditą gautą informaciją.

Pasak R.Budbergytės, Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausiasis patarėjas jai spaudimo nedarė. Jis norėjo užduoti tik kelis klausimus: ar VK tikrai atlieka valstybinių miškų veiklos auditą ir kada jį baigs.

Kokius auditus atlieka ir kada juos baigs, VK skelbia viešai savo interneto puslapyje. Ar prezidentės vyriausiasis patarėjas neturi priėjimo prie interneto?

Sunku, žinoma, įrodyti, koks iš tiesų buvo prezidentės patarėjo ir valstybės kontrolierės pokalbis, bet greitai po jo R.Budbergytė, duodama Lietuvos nacionalinio radijo laidai “Akiračiai” interviu, pažadėjo, kad VK siūlymai pertvarkyti valstybinius miškus bus griežti.

N.Udrėną prezidentė D.Grybauskaitė pasikvietė iš skandinavų banko, kur jis dirbo analitiku.

“Kai šalys kaimynės jau seniai susitvarkė savo miškų valdymą, Lietuvoje viskas yra po senovei”, – trypė kojomis prezidentė.

Kodėl po senovei? Lietuvos miškų valdymas jau kadai yra pertvarkytas. Buvo miškų ūkiai, dabar – urėdijos. Dabartinis Lietuvos miškų valdymas toks, kaip, pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje ir daugelyje Europos šalių.

Vieną įmonę turi tik Latvijos miškai. Sukurtą pagal skandinavų modelį. Niekaip nesupratome, kaip būdama absoliučiai valstybinė latvių įmonė atsisakė sodinti naujus miškus, kol vienas latvių miškininkų mums nepašnabždėjo: “Įmonė už valstybės paskolas įkeista skandinavų bankams”.

Lietuva prisiskolino jau 33 milijardus litų. Kas be įkaitų jai skolintų dar?

Ar tuo įkaitu gali būti mūsų miškai – valstybės garantas? Ar yra pasaulyje valstybė be žemės ir miškų? Ar mūsų tauta nebijo jos netekti?

SKAITYTI PLAČIAU: Lietuvai neriama įkaitės kilpa (2010)

SKAITYTI PLAČIAU:  MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus užsieniečiams


2013 metai rugpjūtis

Tokio dėmesio prekybos centrui nėra demonstravęs nei vienas šalies vadovas

Antradienį išplatintoje oficialioje parduotuvės atidarymo ceremonijos programoje teigiama, kad joje sveikinimo kalbą sakys prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuviai „Ikea“ atidarymo laukia su nekantrumu, tokio dėmesio jokiai kitai parduotuvei ar prekybos centrui nedemonstravo dar nė vienas šalies vadovas.

SKAITYTI PLAČIAU: Atsidarančiai „Ikea“ – išskirtinis dėmesys. Parduotuvės atidaryme dalyvausianti prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Skandinaviškas verslas yra socialiai atsakingo ir skaidraus verslo pavyzdys“

 

Vyriausybė ir didžioji dalis Seimo

Reformos vykdytojai (“varomoji jėga”): Ramūno Karbauskio vadovaujama LŽVS ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė

“Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad miškų urėdijų reformą Seimas patvirtins nelaukdamas rudens sesijos. Tačiau jeigu nepavyktų greitai gauti nepriklausomų ekspertų išvadų ir jų nespėtų apsvarstyti komitetai, S. Skvernelis siūlo šaukti neeilinę sesiją.” (Delfi)

Karbauskio pozicija – miškų klausimus turi spręsti tik su miškais nesusiję žmonės (?)

“R.Karbauskis dėl urėdijų sieks pakartotinio balsavimo komitete. Seimo Aplinkos komiteto nariai, balsuodami dėl opozicijos pasiūlyto urėdijų reformos varianto, neišvengė interesų konflikto, todėl bus siekiama pakartotinio balsavimo komitete, sako „valstiečių“ frakcijos ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo nuomone, nusišalinti nuo sprendimo turėjo ir vienintelis opozicijos pasiūlymą komitete palaikęs „valstietis“, buvęs girininkas Kęstutis Bacvinka.” (15 min)

Aktyviausi Seime – Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

K. Mažeika: “Pagal daugelį iš jų (rodikli) Lietuvos miškai valdomi mažiausiai efektyviai, atsiliekame nuo visų palyginamų kaimynų – Latvijos, Estijos, Skandinavijos valstybių, net Baltarusijos.”
(…) “Šioje srityje dviračio neišradinėjame, praktiškai visoje Europoje panašus principas: viena pagrindinė įmonė, kurios vyriausias organas – valdyba. Tad ne įmonės direktorius viską sprendžia, o valdyba, kurią sudaro ir nepriklausomi nariai.”

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis: turime įvykdyti urėdijų reformą

„Pasitraukti Vyriausybė negali, jeigu mes norime atsirasti tame klube. Priimkite tai kaip blogą sąlygą, bet jeigu turime – nenaudočiau žodžio paaukoti – bet jeigu turime reorganizuoti šitokiu būdu dėl to, kad atsirastume EBPO, turbūt yra verta atsirasti EBPO“, – Kauno miškų urėdijoje kalbėjo V.Pranckietis.

Aplinkos ministerija

LŽVS deleguotas Aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Valdymo reformą aplinkos ministras pradėjo nuo pačios Aplinkos ministerijos – galių koncentracija

Nuo vasario 1-osios iš dalies pakeista Aplinkos ministerijos struktūra. Sujungus ir pertvarkius už miškus, gamtos apsaugą, saugomas teritorijas, kraštovaizdį, statybas ir teritorijų planavimą atsakingus padalinius, panaikinti 4 departamentai ir vietoj jų įsteigti du.

Nebelieka Miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Statybos ir būsto bei Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentų.

Vietoj jų suformuoti Gamtos apsaugos ir miškų departamentas bei Statybos ir teritorijų planavimo departamentas.

Taipogi pradeda darbą aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruosiantis miškų ūkio klausimus (neturintis miškininko išsilavinimo).

M. Norbutas (kairėje), K. Navickas (dešinėje)

Gamtos apsaugos ir miškų departamentą sudarys šeši skyriai: Gamtos apsaugos, Miškų ūkio plėtros, Miškotvarkos ir miško išteklių, Miškininkystės, Privačių miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio. Jam vadovaus ligšiolinis Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, dar žinomas kaip elitinių medžioklės būrelių narys, kur medžiojo su būsimu darbdaviu, Aplinkos kancleriu R. Klova.

Donatas Dudutis

Viešųjų ryšių agentūros “bebrai” ir žiniasklaida

“Bebrų” agentūros (viešieji ryšiai, žiniasklaidos kampanijos)

Viešieji ryšiai, LŽVS konsultantas Liutauras Ulevičius

VIP Viešosios informacijos partneriai, Darius Gudelis (“pirtininkas”)

Į kovą dėl pertvarkos Aplinkos ministerija pasitelkė bendrovę, kuri padėjo laimėti rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu apie laišką. Jame bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ darbuotoja siūlo pasinaudoti galimybe parengti ir publikuoti straipsnį apie miškų urėdijų reformą. Politikas nurodė kreipęsis į aplinkos ministrą, kaip pats teigia, dėl viešųjų ryšių kampanijos vykdant urėdijų naikinimo reformą: „Iš el. paštu persiųstos informacijos susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija šiuo metu per konkrečią viešųjų ryšių bendrovę yra užsakiusi „piarinę“ kampaniją ministerijos parengtai miškų valdymo reformai pateisinti.

2017 04 05 Nors Seimas žengė žingsnį, kad būtų pradėta miškų urėdijų pertvarka, ją baigti gali būti sudėtinga. Į kovą dėl pertvarkos Aplinkos ministerija pasitelkė bendrovę, kuri padėjo laimėti rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).

Urėdijų pertvarkai pasitelkė valstiečių rinkimų strategus

VIP Communications, Delfi, 15 min ir kitos masinės žiniasklaidos priemonės turi dosnias, šimtus tūkstančių eurų siekiančias sutartis su Aplinkos ministerija, kurias galite pažiūrėti ČIA

LVŽS prieš rinkimus talkino bendrovė „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, kurie ir sudėliojo partijos pergalės strategiją.

Pilkasis kardinolas, diriguojantis politikams, oligarchams ir procesams šalyje – „VIP communications“ vadovas D. Gudelis ne šiaip atsitiktinis žmogus šalia R. Karbauskio. Jis ir viešai giriasi esąs R. Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio tandemo – auksinės šių rinkimų porelės – autorius. Dirba ir su socdemais, ir alkoholio pramone, Aplinkos ministerija, “Lietuvos geležinkeliais”.

Darius Gudelis, viešųjų ryšių guru, “VIP Communications”, pasaulinio Yale World Fellows  (JAV) tinklo narys


#15min Tyrimas: Sauliaus Skvernelio komanda kirviu valo kelią Dariaus Gudelio klientams

2019 06 17

#15minTyrimas: Sauliaus Skvernelio komanda kirviu valo kelią Dariaus Gudelio klientams

Posted by 15min on 2019 m. birželio 17 d., pirmadienis


Aktyvūs reformos šalininkai: stambioji medienos pramonė

(Pagrindiniai: Gintautas Pangonis, Sigitas Paulauskas, Raimundas Bernatonis)

Gintautas Pangonis: Mums, kaip medienos perdirbėjams, reikia n o r m a l i ų sąlygų, tokių kaip Latvijoje, Estijoje, kitur aplink mus. Nei Latvijoje, nei Estijoje, nei kitur niekas nei miškų neišpirko, nei dar kažką padarė.

Tiesiog norint sukurti darbo vietų MUMS REIKALINGAS stabilus ir patikimas MEDIENOS TIEKIMAS. Ir daugiau nieko nereikia“, – kalbėjo jis.

SKAITYTI PLAČIAU: Miškininkai lieja pyktį: tai bus naudinga saujelei verslininkų(DELFI)

Gintautas Pangonis


Sigitas Paulauskas  (Vakarų mediena grupė)
“… esame “IKEA” partneriai, judame tomis pačiomis kryptimis kaip ir šis koncernas”

SKAITYTI PLAČIAU: Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija (VEIDAS)

Sigitas Paulauskas, Vakarų medienos grupė (VMG)


Raimundas Bernatonis (per lemiamą Seimo balsavimą Seime ir komitetuose ir pirmas paspaudė Aplinkos ministrui ranką po balsavimo 07/11 – matėme patys, nes dalyvavome)

Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija vadovas Raimundas Beinortas

 

Diena, kai Seimas pardavė miškus

Miškų genocidas: kas mūsų miškų laukia po reformos? Suomijos modelis

Bus daugiau…

#KaipLiberalizavoMiškųValdymą #KolMesMiegojom Kaip miškai tapo pelno įmonėmis. Kaip buvo sunaikinta MIŠKŲ MINISTERIJA ir kaip buvo sudėti pamatai masiniam miškų naikinimui?

Ar žinai, kad pirmais Nepriklausomybės metais, gyvavo savarankiška MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA? 1997m. buvo pirmieji metai, kada miškininkai nebeturėjo savo ministerijos.

Ar žinai, kad 2001 m. liepos 16 d. pagal Miškų įstatymo pataisas miškų urėdijos tampa PELNO siekiančiomis valstybės įmonėmis? Privatiems asmenims buvo išdalinta beveik pusė Lietuvos miškų ir taip pasileido medienos bumas…

Vertinant istorine retrospektyva, šalies miškų ūkio valdyme esminių pakitimų išties įvyko, kai 1996 metų lapkričio mėnesį 19 d. buvo įsteigta Generalinė miškų urėdija (LR Vyriausybės 1996-11-19 d. nutarimu Nr. 1353) Generalinė miškų urėdija, o vietoj savarankiškos Miškų ūkio ministerijos įkurtas Miškų ūkio departamentas, jį prijungiant prie LR žemės ūkio ministerijos ir ją pavadinant LR žemės ir miškų ūkio ministerija (LR Prezidentas metiniame pranešime tuomet pažymėjo, kad reorganizacija pirmiausia norėta sumažinti miškų valdymo išlaidas, bet realiai jos padidėjo daugiau nei dvigubai.

Po reorganizacijos atsirado trijų pakopų valdymo sistema, ir sudėtingiau pasidarė priimti sprendimus).

Naujoje ministerijoje urėdijoms vadovauti paskirtas naujai įkurtas Miškų departamentas.

Turėjusi užsiimti ūkinės veiklos organizavimu Generalinė miškų urėdija taip pat prijungiama prie LR žemės ir miškų ūkio ministerijos ir turėjo būti pavaldi Miškų departamentui. Buvęs miškų ūkio ministerijos personalas iš savo patalpų (kurios perduotos Europos ministerijai), persikelia į buvusios LR žemės ūkio ministerijos patalpas Žemės ir miškų ūkio ministerijos viceministru miškų ūkio reikalams paskiriamas buvęs Miškų ūkio ministerijos sekretorius Miškotvarkos instituto direktorius Algirdas Brukas, Miškų departamento direktoriumi Vygantas Mierkis, Generalinės miškų urėdijos generaliniu miškų urėdu keletui mėnesių paskiriamas Gintaras Gibas, vėliau pareigose pakeičiamas Benjamino Sakalausko (pradėjo eiti pareigas nuo 1997 m. sausio mėn.).

1997m. buvo pirmieji metai, kada miškininkai nebeturėjo savo ministerijos, veikė LR žemės ir miškų ūkio ministerija- ministras Vytautas Knašys, viceministras Algirdas Brukas, Miškų departamentas- direktorius Vygandas Mierkis, Generalinė miškų urėdija- generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

https://forest.lt/go.php/lit/Savarankiskos-valstybiniu-misku-sistemos-veiklos-metus-skaiciuoja-nuo-GMU-isteigimo/3680/1

1998 m. birželio mėn. Miškų departamentas buvo perduotas Aplinkos ministerijai (ministras Algis Čaplikas) ir buvo pavadintas Miškų ir saugomų teritorijų departamentu. Aplinkos apsaugos viceministru tuo metu dirbo Imantas Lazdinis, jis taip pat buvo ir departamento direktoriumi. 1999m. balandžio mėn. Aplinkos ministru skiriamas Danius Lygis. Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriumi paskirtas Valdas Vaičiūnas.

2001m. liepos 16 d. pagal Miškų įstatymo pataisas miškų urėdijos tampa pelno siekiančiomis valstybės įmonėmis.

2000 m.lapkričio mėn. paskiriamas naujas Aplinkos ministerijos ministras Henrikas Žukauskas. 2001m.liepos mėn., pasikeitus ministrui pirmininkui, Aplinkos ministru paskiriamas Arūnas Kundrotas, Aplinkos ministerijos viceministru Albertas Vasiliauskas. Departamentas pavadintas Miškų departamentu įjungtas į Aplinkos ministerijos sudėtį, Generalinė miškų urėdija liko prie Aplinkos ministerijos ir tapo urėdijų steigėja.

Valstybinė miškų tarnyba įsteigta reorganizavus iki 2010 m. sausio 1 d. veikusias Miško sanitarinės apsaugos tarnybą, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybą ir Valstybinę miškotvarkos tarnybą bei naujai įsteigtai tarnybai perdavus Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus funkcijas. […]


Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau