Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija

“Popierius Suomijoje yra didelis verslas. Tiesą sakant, šalis atsako už ketvirtadalį pasaulio spausdinimo ir rašymo popieriaus eksporto, o šeštadalį iš jos eksportuojamos kartono. Šios mega popieriaus pramonės maitinimas yra priežastis, kodėl Suomijos miškų pramonė – viena intensyviausių pasaulyje. (…) Dėl šios priežasties Suomijos miškai, įskaitant likusius sengirių fragmentus – naikinami plynais kirtimais, retinimais, kelių konstravimais ir dirvožemio gruntavimu. Rezultatas yra stipri ir didelė natūralių miško buveinių fragmentacija ir reikšmingi mikroklimato pokyčiai, kurie turi rimtų padarinių šimtui priklausomų nuo miško rūšių rūšių.”

Iš natūralių miškų į pramoninį kraštovaizdį

Medžiagą rinko ir paruošė Justina Vidzėnė

GREENPEACE tyrimas, 2004 metų Suomijos miškų tyrimas – istorinė retrospektyva

Miškai apima 23 milijonus hektarų (76%) Suomijos žemės ploto. Miškai yra pagrindinė buveinė beveik pusei šalies biogyvybės rūšių. Daugiau nei pusė Suomijos miškų priklauso nedideliems privatiems ūkiams (54%), o didelę dalį valdo valstybė (33%).  8% valdo bendrovės ir kiti savininkai, tokie kaip savivaldybės ir bažnyčia (5%)

Nuo XX a. pradžios Suomijos valstybė ryžtingai propagavo intensyvią miškininkystę, siekdama maksimaliai padidinti medienos srautus į Suomijos fabrikus.

Miško politika baigėsi senų augančių miškų konvertavimu į pramoninius miškus, kurie nebeturi natūralių borealinių miškų požymių. 

Haris Poteris lankosi Suomijoje: – O nejaugi? Bet mes turime tokią stebuklingą lazdelę, kuri senus miškus paverčia eiliniais komerciniais miškais! (Metsähallitus – valstybinis miškų ūkis)

Industrinė miškininkystė pakeitė natūralias miško ekosistemas

Industrinė miškininkystė, o ypač monokultūrinių (vienarūšių medžių) miškų sukūrimas stipriai pakeitė miškų ekosistemos struktūrą, dinamiką ir gyvybės rūšių kompozijas.

Tokios rūšys kaip skraidanti voverė (Pteromys volans), tripirštis genys (Picoides tridactylus), Sibiro kėkštas (Perisoreus infaustus), šimtai augalų ir kitų bestuburių nebesugebėjo išlaikyti savo populiacijos komerciniuose miškuose.

Skraidanti voverė

Sibirinė zylė, kurį yra įtraukta į Raudonąją knygą, gali gyventi tik senuose miškuose

Sibiro kėkštas

Suomijos Raudonoje knygoje į rizikos sąrašą patenka 564 miško rūšys, dauguma šiuolaikinės miškotvarkos rezultatas, kitos 416 rūšių klasifikuojamos kaip esančios netoli išnykimo ribos. Realybėje, šis skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis, nes 65% visų miško rūšių būklės nėra įmanoma apskritai  įvertinti dėl nepakankamos informacijos apie jų populiacijas.

Maždaug 1/4 nykstančių miško rūšių yra visiškai priklausomos nuo senųjų miškų,  kitos priklauso nuo tam tikrų borealinių miškų savybių, kurios gali būti randamos tik senuose miškuose.

Daugybė gyvybės rūšių skaičius (kurios gali išnykti ar yra netoli išnykimo ribos) priklausančių tik nuo senųjų miškų pasiekė 260 (2004 m.) Esamu metu tik 4% šalies miško teritorijos yra apsaugotos. Jeigu nebus išplėstos saugomų miškų teritorijos, šimtai rūšių išnyks per artimiausius 50 metų.

Miško įstatymai

Suomijos miškų politiką formuoja Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija, kuri kasmet išleidžia daugiau nei 100 mln. privačios miškininkystės subsidijavimui.

Regioniniai miškų ūkio centrai (ministerijos administruojamos valdžios institucijos) vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant miškininkystės politiką – jie skatina miškininkystę, kuria regionines Miškų programas ir prižiūri miško įgyvendinimo teisės aktus.

Keli įstatymai reglamentuoja Suomijos miškininkystę, iš kurių svarbiausias yra Miškų įstatymas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama derliaus nuėmimui, valdymas, ekonominis tvarumui ir komercinių miškų regeneravimui.

Pagal Miškų įstatymą biologinės įvairovės apsauga komerciniuose miškuose reguliuojama tik septyniose konkrečiai apibrėžtose retose buveinėse, kurios vadinamos Ypatingos Svarbos Buveinėmis.

Šios buveinės yra susietos su regioniniais miškininkystės centrais ir apibūdinamos taip konkrečiai, kad pvz. apima tik apie 0,36% privačios komercinės veiklos miško žemė Suomijos pietuose.

Daugelio svarbiausių gyvūnų buveinėms, kuriems kyla išlikimo grėsmė, netgi nėra minimos šiame įstatyme ir gali būti legaliai iškertamos be jokių apribojimų.

Ypatingos Svarbos Buveinės gina labai mažas teritorijas, tų kurias gina įstatymas vidutinis dydis siekia apie 0.5ha. Likusi terotorijos dalis toliau fragmentuojama ir kertama. Paprastai jos yra per mažos, kad išlaikytų gyvybingumą, nes ekosistema, kuriai ji priklausė aplink yra iškertama ir rūšys išnyksta.

Nykstančių rūšių buveinės, jeigu jos nėra įtrauktos į gamtos saugojimo dekretą ar buveinių direktyvą, neturi legalios apsaugos.

Prižiūri, sertifikuoja tie patys?

Regioninių miškų centrų turi atlikti dvigubą rolę, t.y. būti miškų teisės aktų prižiūrėtojais ir FFCS sertifikatų teikėjais. Kaip miškų teisės aktų prižiūrėtojų, miškų centrų vaidmuo turėtų būti nešališkas. Tačiau centrai gauna subsidijas iš Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos, įpareigojant juos dalyvauti FFCS sertifikavime, o tai reiškia, kad šis nešališkumas gali būti lengvai pažeistas.

Miško įstatymo 22 str. reikalauja, kad miškų ūkio centrai praneštų policijai apie įtariamus įstatymo pažeidimus, tačiau kaip parodė Joensuu Universiteto tyrimas, jie raportuoja tik trečdalį pažeidimų. Tyrimas spėja, kad kai kurie miškų centrai, turi nerašytą taisyklę neraportuoti pažeidimų visai.

Intensyvi miškininkystės politika sunaikino Suomijos sengires ir senuosius, aukštos ekologinės vertės miškus.

Senieji miškai skiriasi nuo komercinių miškų savo daugiasluoksniškumu, gyvybės kompleksiškumu, įvairaus amžiaus negyvos medienos kiekiu, biogyvybės rūšimis, kurių nerasi industriniuose miškuose. 

Šis medis mirė 1692 ir stovėjo beveik 700 metų Sami regione, iki neseniai atėjo Metsähallitus ir viską iškirto. Sami regione yra vieni seniausių miškų Vakarų Europoje. Stovintys, negyvi medžiai yra laba svarbūs tam tikroms, raudoname sąraše esančioms rūšims. Modernios miškininkystės “dėka” – jie yra neįprastai reti.

Spėjama, kad tėra likę milijonas hektarų senųjų miškų (5 proc. visų Suomijos miškų), iš kurių pusė – nėra saugomi. Dauguma jų – šiaurės ir rytų pusėje. Pietų pusėje yra likę nedideli senųjų miškų fragmentai, kurie užtikrina iįgyvenimą nykstančioms rūšims. Ekologinis tyrimas rodo, kad esamų senųjų miškų kiekis gali būti per mažas, kad užtikrinti nuo senųjų miškų priklausančių rūšių išlikimą.

Suomių popieriaus industrija kelia grėsmę miško išlikimui (Greenpeace tyrimas)

Visame pasaulyje senieji miškai išgyvena krizę. Maždaug 80% senovės miško dangos jau degradavo ar buvo sunaikinta. Visam kas liko gresia pavojus – pačią didžiausia grėsmę seniesiems miškams kelia medienos industrija, kuri su savo nelegaliais ir destrukciniais kirtimo metodais grasina miško išlikimui.

Gamtos paveldą naikina korupcija ir nekontroliuojama tarptautinė prekyba miško produktais

Dabartinį mūsų gamtos paveldo sunaikinimą skatina iš esmės nekontroliuojama tarptautinė prekyba miško produktais; prekyba, kuri pasaulyje kelia nerimą plačiai paplitusiu neteisėtumu, išvešėjusia korupcija ir socialiniais konfliktais.

Sengirės – išlikę senieji pasaulio miškai, kuriuos natūraliais procesais suformavo gamta ir kurie yra beveik neįtakoti žmogaus veiklos. Likę Suomijos senųjų miškų fragmentai vadinami senieji miškai (’old-growth’ or “virgin”forests)

Kaip dalį savo kampanijos (išsaugoti likusius senuosius miškus) “Greenpeace” tiria neteisėtus ir destruktyvius miško produktus, įmones bei  ragina vartotojus, prekybos partnerius ir vyriausybes sustabdyti visus, kurie valdo šią nesąžiningą pramonę.

Grėsmė borealiniams miškams

Nors grėsmė pasaulio senoviniams atogrąžų miškams yra gerai žinoma, ši problema yra apima ne tik atogrąžų regionus.

Iš tiesų grėsmė yra pakibusi ant Šiaurės Amerikos ir Rusijos vidutinio klimato ir borealinių miškų  bei paskutinių sengirių likučių Europoje, kurie yra taip pat spaudžiami, kaip ir visur kitur.

Miškų rūšys priklauso nuo temperatūros ir drėgmės.

Borealiniai miškai sudaro 29 proc. visos pasaulio miško dangos. Borealiniai miškai dengia Kanadą, Alaską, didžiąją Švedijos ir Suomijos dalį, dalį Norvegijos, didelę Rusijos dalį, šiaurės Kazachstaną, Mongoliją ir Japoniją.

Pramoninė medienos pramonė kelia grėsmę paskutinėms šalies sengirėms

Net turtingoje, miškais turtingoje šalyje, kaip Suomija, pramoninė medienos ruoša kelia grėsmę šalies paskutinėms sengirėms ir seniems miškams. Šie miškai yra gyvybiškai svarbūs biologinės įvairovės atžvilgiu ir dėl tradicinio vietinių samių gyvenimo būdo ir pragyvenimo šaltinių išlaikymo.

Samiai (Sámi) arba lapiai – Skandinavijos vietiniai gyventojai, turintys savo unikalią kultūrą. Gyvena Laplandijoje ir Rusijoje (Kolos pusiasalyje). Kalba Samių kalbomis, priklausančia finougrų kalbų šeimai. Pagrindinis jų užsiėmimas – elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Iš 6500 samių gyvenančių Suomijoje, tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Samiai – klajoklių tauta. Norvegijoje gyvena apie 45 000 samių, kurie yra pasidalinę į klajoklius ir jūros gyventojus. (…) Klajokliai samiai tradiciškai judėjo per kraštą kartu su šiaurės elnių bandomis. Jie sekė šiuos gyvūnus per Šiaurės Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos platybes, juos naudodami maistui, būstui ir įrankiams pasigaminti.

Samiai, Wikipedia

Tačiau, nepaisant mokslininkų ir aplinkosaugininkų perspėjimų bei kvietimų išsaugot senuosius miškus, Suomijos vyriausybė toliau kerta retas ir pažeidžiamas miško buveines, nes to reikalauja didžiulė šalies tarptautinė popieriaus pramonės paklausa. 

Suomija superka nelegalią Rusijos medieną

Pagrindinės bendrovės, perkančios senuosius miškus popieriui, yra trys Suomijos eksporto gigantai: Stora Enso, UPM-Kymmene ir M-Real.

Tiek Suomijos popieriaus pramonė, tiek šalies vyriausybė teigia, kad šie miškai yra gerai tvarkomi. Tačiau jų pramonės naudojama sertifikavimo schema nėra laikoma patikima tarptautinėje aplinkosaugos bendruomenėje.

Be to, šalia jų abejotinos pirkimo politikos Suomijoje, šios trys popieriaus magnatės dar perka didžiulius medienos kiekius iš kaimyninės Rusijos, kurioje daugelis kirtimų vykdomi pažeidžiant nacionalinius įstatymus. Naujausi skaičiavimai rodo, kad iki 75 proc. Rusijos medienos, importuojamos į Suomiją, buvo išgauta neteisėtai. 

Senieji Suomijos miškai

Paskutiniai senoviniai šiaurės Europos miškai jungia Europoje išlikusios “taigos” dalį arba senuosius borealinius miškus Skandinavijoje su gretimais Europos Rusijos miškais.

Kartu šie miškai, nors ir fragmentiški, užtikrino gyvenimo sąlygas daugybei augalų ir gyvūnų rūšių, įskaitant paukščius, tokius kaip Sibiro kėkštas ir auksinis erelis. Suomijoje šitie senieji miškai – miškai, esantys natūralioje arba beveik natūralioje stadijoje – daugiausiai yra šalies šiaurėje ir rytuose (žr. žemėlapį).

Senieji Suomijos miškai. Pamatyti geresnį kokybės vaizdą spauskite čia: http://old.forest.ru/eng/publications/last/maps/finland.pdf

Šie miškai palaiko šimtus rūšių, įskaitant IUCN raudoname sąraše esančią skraidančią voverę (Pteromys volans), Sibirinį kėkštą (Perisoreus infaustus) ir Tripirštį genį (Picoides tridactylus).  Pastarasis sulaukė daug mokslininkų dėmesio dėl jo dramatiško nuosmukio nuo 1970-ųjų.

Senieji miškai Suomijos šiaurėje taip pat yra svarbūs daugeliui vietinių samių ir kitų Suomijos žmonių, kurie šiuose miškuose augina šiaurės elnius; tai visuomenės sluoksniai, kuriuos stipriai paveikė pramoniniai kirtimai.

Sami ir Metsähallitus: kaip Sami kovojo su korporacijomis ir apgynė savo teises: SAAMI VS. METSÄHALLITUS: THE CASE FOR CORPORATE RECOGNITION OF INDIGENOUS RIGHTS

Nepaisant paskelbtų įrodymų, kad Suomijos dabartinės saugomos miško teritorijos yra nepakankamos, kad išlaikytų palaikomą biologinę įvairovę ir nuo jų priklausančias tradicines bendruomenes, Suomijos vyriausybė apsaugą skyrė tik pusei šių miškų. Tuo tarpu Metsähallitus, vyriausybės valdoma miško kompanija – aktyviai kerta likusius.

Kirtimų grėsmė: popieriaus pramonė skatina miškų naikinimą

Popierius Suomijoje yra didelis verslas. Tiesą sakant, šalis atsako už ketvirtadalį pasaulio spausdinimo ir rašymo popieriaus eksporto, o šeštadalį iš jos eksportuojamos kartono.

Šios mega popieriaus pramonės maitinimas yra priežastis, kodėl Suomijos miškų pramonė – viena intensyviausių pasaulyje.

Dėl šios priežasties Suomijos miškai, įskaitant likusius sengirių fragmentus – naikinami plynais kirtimais, retinimais, kelių konstravimais ir dirvožemio gruntavimu. Rezultatas yra stipri ir didelė natūralių miško buveinių fragmentacija ir reikšmingi mikroklimato pokyčiai, kurie turi rimtų padarinių šimtui priklausomų nuo miško rūšių rūšių.

Pagrindiniai skandalo dalyviai: vyriausybė, popieriaus platintojai ir Europos rinkos

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys Suomijos nykstančių senųjų miškų naikinimą, yra Suomijos vyriausybė (Metsähallitus), tarptautiniai popieriaus gamintojai, kurie perka iš Metsähallitus ir šių popieriaus gamintojų klientai.

Tarp jų, globaliame lygyje, šie įvairūs žaidėjai buvo tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukti į senųjų miškų naikinimą, plynuosius kirtimus, nelegalios medienos importą iš Rusijos, socialinių konfliktų skatinimą ir aplinkos naikinimą Indonezijoje.

Metsähallitus: sengirių kirtimas “Nepaisant apsaugos programų ir kraštovaizdžio ekologinio planavimo, senųjų miškų gyventojų buveinės ateityje mažės ir pasieks žemesnę nei numatyta kritinę ribą … ” The Näljänkä LEP, Metsähallitus,  2000m. vasario 7

Nors dauguma Suomijos produktyvių miškų (apie 62 proc.) yra privačių asmenų rankose, didžioji dalis vertingų senųjų miškų priklauso valstybei ir juos kerta jos įgaliotas valstybinis miškų kirtėjas Metsähallitus, kuris yra aktyvus šalies šiaurėje ir rytuose. Jis taip pat kerta senus, aukštos vertės miškus.

“Metsähallitus” miško kirtimo praktika apima plynus kirtimus, vertingų ir pažeidžiamų rūšių buveinių, vaizdingų ir kultūrinę vertę turinčių vietovių kirtimą – tame tarpe vietų, kurios yra kritinės šiaurės elnių auginimui.

Kainuu ir Šiaurės Ostrobotnija miškų centruose, Metsähallitus plynai iškirto netgi tas teritorijas, kurios anksčiau Metsähallitus buvo apibrėžtos kaip ekologiški senieji miškai – miškai, kurie teikė prieglobstį IUCN raudoname sąraše išvardintoms rūšims.

Sami – elnių augintojai

3 Suomijos popieriaus gigantai: naikinanti pramonė

“Metsähallitus” kasmet pagamina apie 4,5 mln. kubinių metrų spygliuočių ir yra atsakingas už beveik 10 proc. komercinės apvaliosios medienos gamybos iš Suomijos miškų.

“Greenpeace” yra apskaičiavęs, kad maždaug trečdalis “Metsähallitus” medienos – daugiausia eglės (Picea spp.) ir pušies (Pinus spp.) – gaunama iš senųjų miškų, kurią vėliau superka keletas didelių tarptautinių popieriaus bendrovių.

Paskutinis Greenpeace tyrimas atskleidė kompanijų, perkančių senų miškų medieną iš “Metsähallitus”, sąrašą.

Į šių įmonių sąrašą įeina Suomijos lentpjūvė Pölkky, Honkarakenne, Kontiotuote, Kuhmo and Vapo Timber, tačiau riebiausias kąsnis atitenka 3 tarptautiniams popieriaus gamintojams Stora Enso, UPM-Kymmene ir M-Real, kurios yra stambiausi Metsähallitus klientai*  atitinkamai šių įmonių gamyklos Oulu, Kemijärvi, Veitsiluoto, Kajaani ir Kemi.

*Šiandien šių kompanijų pavadinimai atitinkamai būtų – Stora Enso, UPM (sutrumpintai)ir Metsä Fibre (buvusi M-Real)

Šios gamyklos naudoja medieną, tinkamą celiuliozės, žurnalinio ir smulkaus popieriaus, kartono gamybai. Jų produktai pasirodo kaip kopijavimo popierius, pakuotė ir įvairūs leidiniai, nuo žurnalų, laikraščių iki reklaminių skrajučių.

1. Stora Enso

“Visas pirminis pluoštas turi atitikti griežtus aplinkosaugos kriterijus, susijusius su derliaus nuėmimu.”

Jukka Harmala, “Stora Enso” generalinė direktorė, 2001 m. Vasaris

Įkurta 1998 metais, jungiant Švedijos kompaniją “Stora” ir Suomiją “Enso”. Šiaurės šalių “Stora Enso” dabar yra antra pagal dydį popieriaus kompanija pasaulyje, kurios metinė popieriaus ir kartono talpa viršija 15 milijonų tonų.

Stora Enso surenka pluoštą iš viso pasaulio – Europos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos ir Indonezijos – Pagrindinės “Stora Enso”  rinkos yra Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Jos produktai apima kartoną, pjautinę medieną, laikraščių, žurnalų bei kokybiško popieriaus dirbinius; jų pagrindinis klientai yra dideli ir mažieji leidėjai, spaustuvės ir prekybininkai, taip pat pakuotės, stalių ir statybos pramonė visame pasaulyje.

Ir nors “Stora Enso” viešai mojuoja aplinkosaugos pažymėjimais, Suomijoje “Stora Enso” yra didžiausias “Metsähallitus” klientas, kiekvienais metais superkantis daugiau nei 40 procentų viso jų derliaus.

Greenpeace tyrimas parodė, kad senų miškų mediena iš Kainuu ir Šiaurės Ostrobotnijos keliavo į Stora Enso gamyklą šalies šiaurėje. Dvi Stora Enso popieriaus gamyklos, Oulu ir Veitsiluoto ir celiuliozės fabrikas Kemijärvi – superka senujų šiaurės Suomijos miškų medieną. Kartu šios gamyklos gamina popierių, kuris keliauja į Europą ir Šiaurės Amerikos rinkas.

Stora Enso – STOP senųjų miškų naikinimui!

Stora Enso veikia jau ir Lietuvoje

“Stora Enso pradėjo veiklą Lietuvoje 1998 metais kaip medienos pirkimo ir tiekimo įmonė “Stora Enso Miškas”. Nuo 2009 m. ši įmonė įsiliejo į nuo 2003 m. Alytuje veikiančią Stora Enso lentpjūvę ir šiuo metu veikia kaip UAB “Stora Enso Lietuva” tiekimo padalinys, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti rąstų tiekimą Alytaus lentpjūvei. Šiuo metu įmonėje”Stora Enso Lietuva” dirba apie 190 darbuotojų, iš jų tiekimo padalinyje – 10 darbuotojų.”

www.parduokmiska.lt/stora-enso-lietuva/

“Stora Enso Lietuva” tęsia investicijas (2016-08-29)

2. UPM Kymmene

1996 m. įregistruota UPM-Kymmene yra trečia pagal dydį popieriaus kompanija pasaulyje ir yra didžiausia žurnalinio popieriaus gamintoja. Bendrovė taip pat neseniai įsigijo Vokietijos “Haindl”, ketvirtą pagal dydį Europos spaudos leidyklą (žurnalas ir laikraštinis popierius).

Su 17 gamybos įmonių tinklu Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, UPM-Kymmene produktai apima perdirbtus pluošto produktus, medieną ir popieriaus gaminius (laikraštinis popierius, žurnalas, smulkūs, specialūs ir konvertuojami popieriai, kurių pardavimai sudaro 80% pardavimų vertės). Kasmet  pagaminama 11,8 mln. tonų popieriaus, pagrindinės rinkos – Europa ir Šiaurės Amerika.

Bendrovė užima dominuojančią padėtį tiek Europos, tiek pasaulio žurnalų klasės popieriaus rinkose ir yra pasaulyje pirmaujanti etikečių gamintoja

Suomijoje, UPM-Kymmene gamyklos, Greenpeace tyrimų duomenimis, supirkinėja šiaurės Suomijos senųjų miškų medieną.

Kaip UPM Kymmene susijusi su atogrąžų miškų naikinimu

Už Europos ribų, “UPM-Kymmene” turi ilgalaikius ryšius su liūdnai pagarsėjusiu Indonezijos popieriaus gamintoju APRIL (Asia Pacific Resources International Holdings Ltd), jų ryšiai užsimezgė dar 1997 m.

APRIL šiuo metu turi 121 mln. USD paskolą iš UPM-Kymmene, o Kinijoje, UPM-Kymmene dabar perėmė buvusią “APRIL” “Changshu” popieriaus gamyklą, kuriai ir toliau tiekiama APRIL celiuliozė. APRIL toliau valo pirminius plotus atogrąžų miškus Indonezijoje, įskaitant Teso Nilo regioną Sumatroje – kuris pripažįstamas kaip vienas karščiausių biologinės įvairovės taškų Žemėje.

Suomijos korporacija ėmė bendradarbiauti su APRIL, kuri yra kaltinama atogrąžų miškų naikinimu. Pav.: “UPM Kymmene: mes niekada nedirbsime senuose atogrąžų miškuose.” – “Balandžio Kvailių diena!”

Ten ir kitur jie kerta miškus, kuriuose  daugybė nykstančių rūšių buveinių, įskaitant Sumatrano dramblius (Elephans maximus), Sumatrano tigrą (Panthera tigris) ir globaliai pasaulyje nykstantis tapirą (Tapirus indicus). Sudarydama sutartį su APRIL UPM-Kymmene sąmoningai remia Indonezijos atogrąžų miškų naikinimą.

Pagrindiniai “UPM-Kymmene” klientai yra didžiausios Europos popieriaus leidyklos.

3. M-Real (dabar Metsä Fibre)

“M-Real” dalis, priklauso Suomijos “Metsäliitto Group”. “M-Real” yra trečia pagal dydį popieriaus ir kartono gamintoja Europoje. Įsigydama Švedijos kompaniją “Modo” ir Vokietijos “Zanders Feinpapiere” neseniai tapo didžiausia Europoje kokybiško popieriaus gamintoja. Didžiąją dalį savo pluošto ji gauna iš Suomijos ir Rusijos, pagrindinės “M-Real” eksporto rinkos  yra JK ir Vokietija. Suomijoje medienos tiekimą bendrovei tvarko Metsäliitto.

“M-Real” dalis, priklauso Suomijos “Metsäliitto Group. Valstybinės miškų ūkio valdymo Metsäliitt grupės struktūra.

Naujausi “Greenpeace” tyrimai parodė, kad Suomijos bendrovė “Kemiart”- dalinai, priklausanti “UPM-Kymmene” produkcijai naudoja senųjų Suomijos miškų medieną. Šis fabrikas gamina aukštos kokybės viršutinį sluoksnį, naudojamą gaminant gofruotojo kartono pakuotes, naudojamas keleto gerai žinomų prekių ženklų. “M-Real” teigia, kad šios sluoksnio klientai  įeina į pasaulio elektronikos gamintojų dešimtuką. Tarp jų tokios įmonės, kaip “Nokia”, “Hewlett-Packard”, “Panasonic”, “Pepsi-Cola”, “Pampers” (“Procter & Gamble”), “Heineken” ir “Budweiser”

Taktika -“kalbu ir kertu”

“Greenpeace” nuo 2002 m. derėjosi su Suomijos vyriausybe, trimis popieriaus milžinais ir kai kuriais jų pagrindiniai pirkėjais – įskaitant Vokietijos leidėjų asociaciją.

Vis dėlto nors daugybė mokslinių įrodymų aiškiai nurodo, būtina Suomijos šiaurės ir rytų senųjų miškų apsauga, Metsähallitus ir Suomijos vyriausybė paprasčiausiai neigia, kad yra problema. Nepaisant priešingų įrodymų iš Suomijos aplinkos instituto, Helsinkio universiteto, Suomijos aplinkos ministerijos ir net paties Metsähallitus.

Nors moksliniai ir kiti ekspertiniai įrodymai tvirtai nurodo tolimesnio miško apsaugos poreikį – reikalaujama nedelsiant sustabdyti visus senojo miško valstybinio kirtimus – Metsähallitus ir likusi miško produktų pramonė ir toliau tęsia derybas, pavadinimu “kalbu ir kertu”. Jie pateisina savo veiksmus naudodami korporatyvinį “žalią smegenų plovimą” ir teikdami klaidingus teiginius.

Korporatyvinis žalias smegenų plovimas: industrijos “sertifikavimas”

Savo diskusijose su “Greenpeace” ir savo viešojoje literatūroje Metsähallitus ir popieriaus gigantai suteikia didelę reikšmę faktui, kad Suomijos miškus kirtimus patvirtina pramonės varoma Suomijos miškų sertifikavimo sistema FFCS (Finnish Forest Certification System), kuri pateikiama kaip aplinkosaugos garantas.

Išsamus Greenpeace raportas apie Suomijos sertifikavimo sistemos standartus ir rasite nusikaltimų prieš gamtą įrodymus – “SERTIFIKUOJAMAS IŠNYKIMAS?”

Būdama labai kontraversiškos Europos miškų sertifikavimo schemos (PEFC) dalimi, FFCS yra visiškai kontroliuojama pramonės atstovų ir neturi jokios rimtos Suomijos NVO paramos.

Iš tikrųjų šios schemos analizė ne tik rodo, kad nesugebama apsaugoti miško biologinės įvairovės, bet taip pat atskleidžia, kad net ir silpnos šios sistemos normos yra reguliariai pažeidžiamos.

Nuo 2000 m. gegužės miškai Sami regione buvo sertifikuojami pagal FFCS. Tačiau pasak šiaurės elnių augintojų, šis sertifikavimas nepagerino Metsähallituso miško valdymo ar planavimo praktikos. Be to, medienos ruošos įmonė dažnai atsisako atšaukti suplanuotą medienos ruošos veiklą, net jei vietiniai šį klausimą perduoda teismams ar JT Žmogaus teisių komisijai.

Papildymas: 2017 gegužė – šiandien Suomijoje naudojamos dvi sertifikavimo sistemos FSC ir the PEFC. 85% komercinių Suomijos miškų sertifikuojami PEFC sertifikatu. FSC sertifikuota teritorija užima 6% komercinių miškų.

FSC miškų sertifikavimas skirtas nelegalios medienos užkirtimui, miškų nykimui mažinti ir yra skirti užtikrina “tvarų miškų valdymą”. FSC standartas Suomijoje buvo pripažintas 2012. Suomijos FSC standartas buvo pripažintas tarptautiniu mastu 2011 m. Sausio mėn. FSC naujieji tarptautiniai principai ir kriterijai buvo patvirtinti 2012 m. pavasarį. Tarptautiniai bendrųjų rodiklių kriterijai buvo priimti iki 2015 m.

Greenpeace tyrimas: kaip FSC sertifikatas kelia grėsmę seniems Suomijos miškams ir jų gyventojams: HOW FSC Controlled Wood certification is threatening Finland’s High Conservation Value Forests and ITS species at risk

 Nuolatinis melas

Apie 3 000 kibernetinių aktyvistų, derybų su “Greenpeace” metu, susisiekė su Stora Enso, prašydami “Stora Enso” sustabdyti senųjų miškų naikinimą ekologiškai reikšmingame Malahvia regione. Vasario 14 d. “Stora Enso” susisiekė su visais iš šių visuomenės narių individualiai, patikindami, kad “Metsähallitus” netiekia Stora Enso medienos iš Malahvia. Dar daugiau, Metsähallitus tvirtino, kad šiuo metu šiame rajone nėra kirtavietės.

Praėjus mažiau nei savaitei po šio teiginių “Greenpeace” tyrimai Malahvijoje ne tik identifikavo ir atskleidė rąstų krūvas keliaujančias į Stora Ensa gamyklą Oulu, bet pastebėjo bei dokumentavo “Metsähallitus” sunkvežimius, į kuriais buvo pakraunama mediena.

Vėliau “Stora Enso” pripažino, kad jie gavo medieną iš šios zonos, remdamiesi sena sutartimi, pridurdami, kad jie neturėjo jokios politikos, pagal kurią nebūtų galima pirkti iš Malahvia.

Rusijos ruletė: importuoja nelegalią rusišką medieną?

Kaip viena iš didžiausių Rusijoje pagamintų medienos pirkėjų – Suomija superka daugiau nei 11 milijonų kubinių metrų medienos per metus, kas sudaro apie 10 procentų kertamų Rusijos miškų kiekio.

Vis dėlto, nepaisant Europos popieriaus gamintojų federacijos teiginių (Suomijos popieriaus bendrovės yra jos narės), Suomija iš Rusijos importuoja didžiulius kiekius medienos, kuri išgaunama pažeidžiant Rusijos Miško Kodeksą.

“Greenpeace” tyrimų duomenimis, iki 75 proc. Rusijos medienos, įvežamos į Suomiją, yra pagaminta pažeidžiant vieną ar daugiau Rusijos Miško Kodekso straipsnių:

  • Miško kirtimas be miško valdymo planų (“lesoustrojstvo” rusiškai)
    Kodeksas nurodo, kad kirtavimas “be valdymo plano draudžiamas”. Naujausi įrodymai rodo, kad daugiau nei 33 procentai Suomijos bendrovių įsigytos medienos buvo kertama pažeidžiant šį straipsnį.
  • Miško kirtimas be poveikio aplinkai vertinimo. 11, 12 ir 30 Kodekso straipsniai reikalauja, kad įmonės, kurios naudojasi gamtiniais ištekliais, įskaitant miškus, iš anksto gautų valstybės atliekamas poveikio aplinkai vertinimo patvirtinimą, kurį atlieka grupė nepriklausomų ekspertų pagal griežtas oficialias procedūras: tai taip pat taikoma regioniniams miško miškotvarkos vienetams (“leschoz” rusiškai).

Naujausi skaičiavimai rodo, kad ne mažiau kaip 66 proc. Suomijos bendrovių įsigytų medienos buvo užregistruota pažeidžiant šiuos reikalavimus.

Didžioji dalis Rusijos medienos, įvežamos į Suomiją, patenka į trijų popierinių milžinų “Stora Enso”, UPM-Kymmene ir M-Real rankas. Iki šiol nei Suomijos pramonė, nei ją sudarančios bendrovės nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, kurie sustabdytų nelegalios Rusijos medienos importą.

[Federacija] tvirtai įsipareigoja įsigyti ir naudoti medieną tik iš teisėtos medienos ruošos, ir tvirtai smerkia korupciją, ir nusikalstamą veiklą, susijusią su neteisėta veikla medienos ruoša, kuri juodina miškininkystę ir miškininkystės veiklą.

Europos Popieriaus gamintojų federacija, 2002 m. rugpjūtis

Eksporto rinka: žibalas į ugnį

Suomija eksportuoja daugiau kaip 90% savo metinės popieriaus ir kartono gamybos, už kurios didžiąją dalį yra atsakingos trys Suomijos popieriaus bendrovės – Stora Enso, UPM-Kymmene ir M-Real. Kartu šios trys bendrovės aprūpina didžiausius Europos popieriaus vartotojus, jų klientai – leidėjai, spaustuvės, pakuočių gamintojai ir popieriaus mažmenininkai.

Naujausi skaičiai rodo, kad didžiausi Suomijos plaušo ir popieriaus produktų importuotojai yra Vokietija (20,5 proc.) ir Jungtinė Karalystė (14,7 proc.), seka Azija (7,6 proc.), Šiaurė Amerika (7,3%), Prancūzija (6,9%), Ispanija (5,9%), Belgija-Liuksemburgas (4,9%), Nyderlandai (4,0%), Italijoje (3,6%) ir Švedija (2,9%).

Suomijos medienos pramonės, naikinančios senus miškus, pagrindiniai klientai:  Bertelsmann leidykla (Mohndruck / Gruner &Jahr) ir Axel Springer Vokietijoje, R. R. Donnelly Lenkijoje, VUM Media Belgijoje, IPC ir EMAP Jungtinėje Karalystėje, Ringier Šveicarijoje, “Mondadori Printing” Italijoje, bet ir pagrindiniai stacionarių produktų tiekėjai, pavyzdžiui, Vokietijos Herlitz ir AWA Couvert, Švedijos Bong Grupė, kopijavimo popieriaus tiekėjai OCÉ (NL) ir “Canon” (Japonija) bei pirmaujančios pakuotės gamintojai kaip SCA (Švedija), Roba (Vokietija) ir Duropack (Austrija).

Bet kuri bendrovė, perkanti iš šių Suomijos popierinių gigantų, turėtų žinoti, kad taip jie prisideda prie likusių senųjų miškų naikinimo ir prie mažėjančios  Europos biologinės ir kultūrinės įvairovės, kurią palaiko miškai.

“Greenpeace” ragina imtis veiksmų:

“Greenpeace” ragina Stora Enso, UPM-Kymmene ir M-Real klientus reikalauti:

  • Nedelsiant nutraukti senosios medienos kontraktų sutartis su “Metsähallitus”
  • Nedelsiant nustoti pirkti medieną, pagamintą iš nelegalių medienos ruošos įmonių Rusijoje
  • Išimti visą medieną, gautą iš sengirių, senųjų miškų miškų ir kitų HCVF, nebent būtų laikomąsi griežtų apsaugos priemonių.

Norint patikrinti pirmiau minėtų veiksmų įgyvendinimą, šie popieriaus gamintojai turi įsteigti nepriklausomą sistemą, leidžiančią atsekti iš kurios konkrečios vietovės ir miško atkeliavo mediena.

Jei delsiama imtis šių veiksmų šiems klausimams spręsti, jų pirkėjai turėtų sustabdyti sutartis su šiais popieriaus gamintojais.

Tuo tarpu “Greenpeace” ragina Suomijos ir ES vyriausybes:

  • Nedelsiant įdiegti miško kirtimo moratoriumą likusiems senų augimų miškams Suomijoje,
    pagal “Taiga” Gelbėjimo Tinklo žemėlapius, kol bus sukurtas ir baigtas veiksmingas apsaugos planas.
  • finansuoti ir įgyvendinti Suomijos nacionalinę biologinės įvairovės veiksmų programą.
  • Didinti Suomijos senųjų masyvų apsaugą ir kitose HCVF zonose šiaurėje, rytuose ir į pietus nuo šalies. Tai turėtų apimti visų valstybinių gamtinių ir pusiau natūralūs senojo augimo miškus, kuriuos nustato Taiga Gelbėjimo Tinklas.

Medžiagą ruošė: Justina Vidzėnė

Šaltiniai: 

GREENPEACE (2004)

Forest crime file: Country Profile Finnish forestry: Finnish paper trade threatens forest survival
Destroying forests, destroying livelihoods

Certifying Extinction? An Assessment of the Revised Standards of the Finnish Forest Certification System

 

Papildomai apie Suomijos miškų pramonę:

Metsähallitus kerta senuosius Karelijos miškus

FINNISH STATE COMPANY METSÄHALLITUS IS LOGGING OLD-GROWTH FORESTS IN KARELIA, FINLAND

 

2016 m. Nepaisydama klimato kaitos ir pavojaus samiams, Suomija miškų kirtimus didins 25 procentais
„Suomijos medienos pramonė kovoja už tai, kad jiems nebūtų apribojama galimybė kirsti daugiau miškų. Medienos lobistai sabotuoja pasiūlymus, kurie prisidėtų prie klimato kaitos pokyčių sumažinimo išsaugant miškus. Prie Suomijos pasiūlymų, kurie skatina industrinę miškininkystę, šliejasi Švedija, Lietuva, Estija, Latvija ir kitos Rytų Europos šalys.“

Klimato kaita ir Samių bendruomenė pavojuje, nes Suomija bando paslėpti miško emisiją

 

Metsähallitus sistemiškai tęsia senųjų miškų fragmentų kirtimą už saugomų teritorijų ribų (GREENPEACE tyrimas,  2017 rugsėjis)

Metsähallitus continues to systematically log the last remaining fragments of old-growth forest outside protected areas.


2016 – Komercinių kirtimų rekordas Suomijoje: praėjusiais iškirsta 100 milijonų medžių.
4/5 medienos atėjo iš privačių miškų, kuriuos reguliuoja valstybė. Valstybė reikalauja, kad visi privatieji miško savininkai įstotų į savo vietos asociaciją reguliavimo ir išsaugojimo tikslais

Logging record in Finland: 100 million trees harvested last year


Valstybinis miškų ūkis Metsähallitus kerta senuosius miškus Laplandijoje (kompanijai Stora Enso)

Threatened large intact old-growth forests in Finnish Forest Lapland – ongoing logging by governmental Metsahallitus for Stora Enso

 

Mokslininkų ir medienos pramonės kova (2017 vasaris)

New huge fight between EU & Forestry Scientists vs. Big Forestry Companies & Finnish Government

 

 

2018 02 13|Kategorijos: Pradžia, Suomija, Uncategorized|Žymos: , |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau