Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

„Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas seniai gyveno Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas. (…)

„Švedijai Ikea yra labai svarbi, o ją įkūręs žmogus įeis į istoriją nepaisant to, kad koncerno pelnas ir mokesčiai lieka kitose šalyse, ir Švedija iš to jokių įplaukų į biudžetą nesulaukia. Ingvaras Kampradas pasirūpino, kad jo šeima išlaikytų valdžią ir įtaką IKEA ir „mokesčių rojumi“ vadinamame Lichtenšteine įkūrė organizaciją, pavadintą „Interogo“. Šį pavadinimą sunku susieti su IKEA, tuo labiau su pačiu Kamprado vardu. Paslaptinga „Interogo“ organizacija ne tik valdo IKEA, bet ir vaidina pagrindinį vaidmenį planuojant mokesčių mokėjimą. Būtent mokesčiai, arba kuo mažesnis mokesčių mokėjimas, yra pagrindinis dalykas IKEA reikaluose.“

„Ingvaru Kampradu teigia, jog IKEA savininkas jau ne jis, o kažkokia organizacija, na, o jis tiktai tos organizacijos narys. Beveik 30 metų apsukrus verslininkas teigė, kad savo sukurtą bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja. TV laidoje teigiama, kad nuo 1982 m. visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija.“

„Jis visada elgiasi taip, lyg galvotų visuomeniškai. Bet jis neturi jokių socialinių motyvų, jis slepia savo pinigus. Faktiškai I. Kampradas tokiu būdu vagia pinigus, kurie iš tikrųjų priklauso visuomenei.“

„Medis – svarbiausia „IKEA“ žaliava. Koncerno medienos poreikis milžiniškas – 200 milijonų medžių kasmet.“

„IKEA“ daro geros bendrovės, kuriai labiausiai rūpi aplinkosauga ir socialiniai klausimai, įspūdį. Bet tai – tik išorė.“

„IKEA“ – I. Kamprado ir jo šeimos pinigų kalimo mašina.“

„Pikantiškas faktas – skaičiuojama, kad 10 % dabar gyvenančių europiečių pradėti IKEA lovose.“

Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

Informacija vis atnaujinama

2015-2016 finansiniais metais Švedijos koncerno IKEA pardavimai išaugo iki 34,2 mlrd. Eur – tai didžiausia kada nors istorijoje pasiekta metinių IKEA pardavimų suma. Ir žada kasmet didinti augimo tempą, o tai reiškia, kad medienos jai reikės tik daugiau.

IKEA 2013-aisiais užsibrėžė tikslą iki dešimtmečio galo vidutiniškai per metus paaugti po 10% ir taip pasiekti 50 mlrd. Eur metinę apyvartą, rašo „Financial Times“.

Pasaulyje, 48 šalyse veikia 389 IKEA parduotuvių (2016 rugpjūtis), iš jų 37 operuoja kaip frančizė. Labiausiai IKEA apyvarta padidėjo Kinijoje, Australijoje, Kanadoje ir Lenkijoje. Iš viso praėjusiais finansiniais metais IKEA parduotuvėse visame pasaulyje apsilankė 783 mln. žmonių. Dar planuoja atsidaryti Serbijoje ir Indijoje. Kai skaitysite, skaičiai jau galite būti pasikeitę – jie labai sparčiai auga.

 

Kas augančiai korporacijai garantuos reikiamą kiekį ir žemą kainą?

 

Verslo žinios http://www.vz.lt/sektoriai/pramone/2016/03/08/baldu-pramone-didziausi-ikea-tiekejai-ir-rinkos

Kad suvokti IKEA metinį kertamų medžių derliaus kiekį, pakaktų įsivaizduoti mediena pakrautų sunkvežimiais vorelę, kuri nusidriektų iš Švedijos miesto Älmhult iki Indonezijoje esančios Jakartos

 

 

IKEA katalogai yra populiaresni už Bibliją

Beje, skaičiuojama, kad IKEA katalogai yra populiaresni už pačią populiariausią pasaulyje knygą – Bibliją. Jeigu kasmet išspausdinama apie 100 mln. Bibiljos egzempliorių, tai IKEA katalogų išleidžiama 180 mln. vienetų.

Ar žinote, kad IKEA poreikiams patenkinti kasmet reikia 1 procento  visos pasaulio medienos (ir tai tik viena korporacija!)

2012 m. IKEA medienos produktams  sunaudojo 17.8 millijonų kubinių metrų medienos, iš kurių tik 25 proc. sudarė sertifikuota mediena (FCS), reiškia, kad ji buvo įgyta legaliai ir auginta tvariai, tuo pačiu, turime omenyje, kad didžioji dalis medienos ateina iš besivystančių šalių. Pusė pasaulio komercinės medienos sunaudojama šildymui ir gaminimui. IKEA suryjamas 1 procentas – sudaro nemažą Motinos Gamtos atsargų dalį…

Kad ir kaip IKEA kruopščiai poliruoja savo kuriamą “gamtai draugiško” IKEA įvaizdį, ji neužšlifuos to fakto, kad ji be reikalo naikina pasaulio miškus, vien tik tam, kad gamintų trumpa-amžius baldus.

Trims didžiausioms medienos kompanijoms pasaulyje, įskaitant IKEA, medienos tiekimą užtikrina Rytų Europa (kodel tai visai nestebina?), kurioje beveik p u s ė kirtimų (Pasaulio Banko duomenimis) vykdomi nelegaliai. Kur nėra legalūs kirtimai nėra įmanomi – ten lobinami tam tikri įstatymai, diegiamas liberalus miškų valdymo modelis (Skandinavijos, Baltijos šalyse).

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos

Pasak IKEA, medieną jai tiekia 50 šalių. Kad užsitikrint gerą, pigią medienos kainą (kartu supirkdama teritorijas) IKEA investuoja miškus:

“Miškų portfelio” (“žaliasis auksas”) švedų IKEA formuoja Rytų Europos, Skandinavijos ir Rytų Afrikos šalyse. Tie miškai taps IKEA komercinėmis “medienos plantacijomis”, kurių eksploatacijos metodai gali suniokoti mūsų gamtą, bioįvairovę, kraštovaizdį ir ekosistemas.

Ir visai tai mūsų gerbūvio ir ateinančių kartų sąskaita, nes Lietuva dabar diegia tokį skandinavišką liberalų, komercinį miško valdymo modelį (tai pavadinta”urėdijų reforma”), kuris NĖRA draugiškas gamtai ir yra orientuotas į stambų verslą ir mistinį “efektyvumą”, t.y. miško komercializacija, organinį mišką keičiančios monokultūros, masiniai plyni kirtimai, jauninamas kertamų medžių amžius, naikinama bioįvairovė, niokojamas kraštovaizdis, stambaus masto korupcija, nevaržomas verslo siautėjimas ir kasmet žeminami aplinkosaugos kriterijai – taip analogiška refoma (valdymo centralizacija, prasidėjusi kvalifikuotų miškininkų išvaikymu) baigėsi Latvijoje ir Estijoje.

Šį liberalų miškų valdymo modelį bandoma prastumti jau eilę metų ir tik atėjus R. Karbauskio ir S. Skvernelio LŽVS “profesionalų” Vyriausybei – reikalai gerokai pasistūmėjo į priekį.

SKAITYTI PLAČIAU: Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035 – miško pramonė naikina laukinę gamtą

SKAITYTI PLAČIAU: Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?

 

Kas slypi už IKEA įvaizdžio?

Globali Miško koalicija (40 NVO įvairiose šalyse) kritikavo IKEA už veidmainystę deklaruojant “tvarią plėtrą”, kai ši įsipainiojo į skandalą Rusijoje kirtusi 600 senumo medžius sengirėse. Vietiniai IKEA kaltino arogancija,  dialogo nebuvimu ir mažomis algomis.

Pasak Sibiro miško aktyvisto Andrei Laletin:
“Labai gaila, kad miškų, kuriems susiformuoti reikėjo šimtmečių, dabar galime netekti per kelias dienas. IKEA ideologijos dėka – medis tapo pigia, masinio vartojimo preke, o žmonės nuvertino senųjų miškų svarbą ir vertę – tai kelia grėsmę mūsų ateities kartoms – ar mes turėsime ką perduoti – jų teisę į mišką?” 

Globalios Miško koalicijos atstovė Afikoje, Wally Menne papildė:
“Šis dirbtinai išpūstas pseudo “žalias Švedijos miškų modelio” įvaizdis (piaras) iš tiesų propaguoja tokią destruktyvią senųjų miškų kirtimo praktiką, pakeičiant juos monokultūrinėmis medžių plantacijomis – tai tapo labai rimta grėsme miško ekosistemoms įvairiose šalyse. Tai veda į bioįvairovės išnaikinimą, didesnius potvynius, žemės eroziją, pagreitintą klimato kaitą ir tuo pačiu nukenčia vietinės bendruomenės, kurių gerovė priklauso nuo miško “sveikatos”. 


Kur IKEA miškai?

IKEA deklaruoja tvarią plėtrą, tik kieno sąskaita? http://inhabitat.com/ikeas-lena-pripp-kovac-talks-to-inhabitat-about-their-sustainability-program/

Rumunijoje IKEA įsigijo 46 700 ha miško. Baltijos šalyse įsigijo urėdijos dydžio miško plotą.

Miškai Lietuvoje supirkinėjami ir per vietines kompanijas, tokias kaip Greengold (“Žaliasis auksas”), kuri save “perku mišką” skelbimuose pristato kaip švedų investicinį fondą. Jų gali būti ir daugiau:

“Greengold tai Švedijos privataus kapitalo fondas, kuris specializuojasi investavimo į miškus ir šių miškų valdymo srityse. Mūsų klientų bazę atstovauja tarptautiniai instituciniai investuotojai. Geografiškai investavimo dėmesį esame nukreipę į Rytų Europą, Skandinaviją ir Rytų Afriką. Lietuvoje GreenGold fondas į miškus investuoja ir šiuos miškus valdo per uždarąją akcinę bendrovę „GreenGold Management“.


https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10213733714399402&set=g.170082099840061&type=1&theater&ifg=1 “

 

GreenGold Rumunijoje (ir Lietuvoje)

“Greengold” žymus dar tuo, kad dalyvavo Rumunijos miškų grobimo aferos schemose, kai perpirko iš Harvardo Rumunijos miškus:

Skaityti plačiau: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

Skaityti plačiau: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

 

“GreenGold”, Lietuvos miškai ir IKEA

2017 liepos 27 dieną IKEA jau įsigijo 100 proc. “GreenGold” akcijų.

IKEA, Harvardas ir konsolidaciniai paketai. Kas superka Lietuvos miškus?

GYVAS MIŠKAS gavo brošiūrėlę skirtą investuotojams ir kuri, manome, būtų įdomi visiems piliečiams, kuriems rūpi kas vyksta su Lietuvos miškais. Kas juos perka ir kas tų miškų laukia?

Esamu momentu vyksta Lietuvos (ir visos Baltijos) miškų konsolidacija į kelių Skandinavijos korporacijų rankas.

Žemiau reklaminė brošiūrėlė norintiems spekuliuoti („investuoti“) mišku (motyvacinės schemos) – „miškų biznis“. Žodžiu, biznis toks – supirkinėk Lietuvos miškus – parduok užsienio korporacijoms („investuotojai“) ir gauk premiją! Plačiau ČIA.


„IKEA“ tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje – kaip užsienio koncernai urmu superka miškus? 2018 11 16

Po paskutinio sandorio Latvijoje IKEA patrigubino savo valdas ir dabar valdo apie 90 000 ha miško – žada investuoti ir plėsti miškingus plotus Baltijos šalyse, 2018 08 10

Slapta Aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama – kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)

IKEA partneriai VMG („Vakarų medienos grupė“) pradėjo fabriko statybas, ta proga Saulius Skvernelis įleido simbolinę kapsulę

Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?


Švedų pinigai teka į Lietuvą

Švedų pinigai į vietinę akcijų rinką plūsta per lietuvišką fondą

2017-08-04 Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas INVL Baltijos fondas pastaruoju metu sulaukė daugiamilijoninio lėšų antplūdžio iš investuotojų, kone vien švedų. Rinkoje svarstoma, kaip investuojamas ir kurių akcijų kainas Baltijos biržose pašokdins šviežias užsienio kapitalas.

———————————————————————-

NT kainų bumas Švedijoje metasi į miškus, banga ritasi ir link Lietuvos

2017-10-02 Miško kainos Švedijoje šiemet perlipo 2010 m. fiksuotą rekordą, o tai džiugina miškų savininkus. Lietuvoje didesnio miško, medienos kainų augimo kol kas nematyti, tačiau medienos rinkos dalyviai mano, kad, IKEA ir kitoms Vakarų kompanijoms investuojant į naujus pajėgumus Lietuvoje, tik laiko klausimas, kada žaliasis auksas ims brangti ir Lietuvoje.
———————————————————————-

Lietuva pasirengusi atremti Švedijos NT rinkos keliamas grėsmes 

2017 05 18  Kaistanti Švedijos nekilnojamo turto (NT) rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, teigia analitikai. Tuo metu Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tvirtina, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta. Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas BNS praėjusią savaitę sakė manantis, kad Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų – kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas.

———————————————————————

Vitas Vasiliauskas užsimena apie NT burbulą

2017.06.06 Siū­lo ste­bė­ti Šve­di­jos NT rinką. Šve­di­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vas Ste­fa­nas Ing­ve­sas BNS ge­gu­žę sa­kė ma­nan­tis, kad Lie­tu­vos ban­kai tu­rė­tų ste­bė­ti Šve­di­jos NT rin­ką, nes ji ke­lia ri­zi­kų – kri­tus NT kai­noms Šve­di­jo­je, prob­le­mų pa­tir­tų vi­sas Skan­di­na­vi­jos ir Bal­ti­jos ša­lių regionas. Šve­di­jo­je jau dau­ge­lį me­tų dėl au­gan­čios eko­no­mi­kos ir ma­žų pa­lū­ka­nų būs­to kai­nos au­ga la­bai spar­čiai, to­dėl at­si­ran­da vis dau­giau pers­pė­ji­mų apie NT rin­kos bur­bu­lo su­si­for­ma­vi­mo ga­li­my­bę.


Kas IKEA partneriai Lietuvoje?

Pagrindiniai Lietuvos medienos oligarchai dirba su IKEA, o urėdijos su krūva miškininkų buvo it šaka gerklėje, trukdžiusi švedams perimti medienos monopolį. Tam ir buvo skirta ši “reforma”. Ir tai ne pirmas bandymas sugriauti valstybinę miškų valdymo struktūrą. Niekam nereikalingas šeimininkas – reikalingas tik korporacijas aptarnaujantis personalas.

Transnacionalinės besaikiu vartojimu paremtos korporacijos yra it planetos vėžinės ląstelės, kurioms būtina atrasti priešnuodį.

 

Verslo žinios: http://www.vz.lt/sektoriai/pramone/2016/03/08/baldu-pramone-didziausi-ikea-tiekejai-ir-rinkos

Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke

“Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.” (..) IKEA planuoja įsigyti daugiau miško ir taip sumažinti koncerno priklausomybę nuo žaliavos kainų svyravimų.
———————————————————————-
Lietuvos baldininkai – IKEA tiekėjų sąraše lyderiai:
“2014-2015 finansiniais metais 24 Lietuvos baldų ir interjero detalių gamintojai atliko 4,7 proc. koncerno užsakymų ir tarp didžiausių tiekėjų nusileido tik Kinijai, Lenkijai, Italijai ir Švedijai, nuo pastarosios atsilikę vos 0,2”
———————————————————————-
Lietuvių baldininkai – pasaulinio koncerno „Ikea“ gamybos lyderių penketuke

“…esame “Ikea” partneriai, judame tomis pačiomis kryptimis kaip ir šis koncernas”, – Vakarų mediena, Sigitas Paulauskas. Medienos verslo magnatui turto siekimas – tarsi pramoninė improvizacija (Veidas)


IKEA ir oligarchai  mina Aplinkos ministerijojos slenksčius

2017/ 02/13 IKEA ir kartu su ja dirbantys medienos oligarchai kreipiasi į reformos iniciatorių Aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl susitikimo medienos sertifikavimo klausimais (mūsų privatūs miškai nėra sertifikuoti, o to reikia kirtimui, tiksliau IKEA įvaizdžiui palaikyti)

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų sertifikatas FSC: tvarumo garantas ar „žalias smegenų plovimas“?


Truputį istorijos…
IKEA: norėtume kalbėti su vienu tiekėju, o ne krūva urėdijų (2008)

2008 m. rugpjūčio 28 d Delfi, Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Švedijos baldų gigantas „Ikea” neatsisako planų investuoti Lietuvoje ir čia statyti baldų gamyklą, tačiau nori užsitikrinti centralizuotą ir ilgalaikį medienos tiekimą. Apie tokius baldų gamintojo planus žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu sakė jo patarėjas Mantas Nocius.

Į susitikimą atvykę „Ikea” atstovai Lietuvos žurnalistams savo planų nekomentavo. „Problemos yra paprastos – šiandien Lietuvoje nepakanka medienos. Sprendimus apie investicijas jie priiminės patys, išnagrinėję situaciją. Tačiau apie konkrečius dalykus kol kas kalbėti yra anksti”, – sakė M. Nocius.

Premjero patarėjas sako, kad nemažą ir nuolatinį medienos kiekį būtų galima užsitikrinti dėl tiekimo tariantis ne su viena, o su visomis urėdijomis iš karto. „Stambiems pirkėjams, tokiems kaip „Ikea” būtų sudėtinga dirbti su tiek daug urėdijų. Galbūt galima pagalvoti apie vienokį ar kitokį konsolidavimą. Dideli investuotojai norėtų kalbėti ne su 100 ar 90 tiekėjų, bet su vienu dariniu, kuris galėtų prisiimti įsipareigojimus ir pasirašyti tiekimo kontraktus”, – apie galimybę tiekti medieną sakė M. Nocius.

Kol kas neskelbiama, kiek „Ikea” galėtų investuoti Lietuvoje. Šiuo metu lietuvių baldininkai yra penketuke didžiausių baldų tiekėjų šiam Švedijos gigantui.

Anksčiau buvo skelbta, kad „Ikea” svarsto galimybę pirkti dalį plokščių ir baldų gamybos bendrovės „Girių bizonas” akcijų, domisi planuojama Alytuje statyti medienos plaušo plokščių bei korinių baldų gamykla. DELFI primena, kad Vakarų medienos grupės (VMG), kuriai priklauso „Girių bizonas” prezidentas Sigitas Paulauskas parašė laišką premjerui G. Kirkilui ir paprašė prie Vyriausybės suburti derybų grupę.

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų reformos priešistorė: valstybiniai miškai intensyviai atakuojami dar nuo 1995

SKAITYTI PLAČIAU: A. Valinskas: už urėdo galvą medienos magnatai man siūlė penkiaženkles sumas


Kaip IKEA perėmė Lietuvos baldininkus…(2006)

2006 m. vasario 20 d., Delfi
Lietuva yra didžiausia “Ikea” baldų gamintojų penketuke, kuriame lyderio pozicijos atitenka Kinijos gamintojams.

Švedų koncernas užsakymus teikia daugiau kaip pusei Lietuvos baldų gamintojų bei superka daugiau nei pusę mūsų šalyje gaminamų baldų. Lietuva yra viena svarbiausių mūsų pirkimų rinkų. Rengiamės plėsti ryšius čia, turime daug gerų projektų su tiekėjais”, – tvirtino koncerno prekybos atstovas Tomas Franzenas. “IKEA” Baltijos šalyse pradėjo dirbti 1994-1995 metais.

Švedijos koncernas “Klaipėdos baldais” susidomėjo 1996 metais, kai pasiūlė bendrovei gaminti keletą baldų rūšių. “Klaipėdos baldai” Lietuvoje buvo pirmieji tarp didžiųjų gamintojų, pradėjusių dirbti su “Ikea”. Švedijos baldų pirkėjas tik vėliau atrado kitus didžiuosius mūsų šalies baldžius. Sėkmingos pradžios dėka užsakymais buvo aprūpintos ir kitos “SBA baldų” grupei priklausančios įmonės.

Bendrovės “Šilutės baldai” bei “Kauno baldai” švedams tiekia produkciją už milijonus litų. Lietuvos baldų gamybos bendrovė “Vilniaus baldai” pernai taip pat laimėjo “Ikea” užsakymą gaminti lovas. Metinė užsakymo vertė viršys 18 mln. litų.

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar verslininkai?


Miškų reformą įgyvendins švedai? (2008)

Žalioji Lietuva“, 2008 m. rugsėjis
Jeigu bus nutarta naikinti miškų urėdijas ir kurti vieną įmonę, tai visi žinos, kad to reikia ne Lietuvos miškams ir ne Lietuvos valstybei – to reikia koncernui IKEA ir nuo jo priklausantiems Lietuvos verslininkams. (…)Kadangi valstybinių miškų valdymo struktūrų „užsakytos reformos” užtruko, užsakovai neteko kantrybės ir patys puolė į mūšio lauką. Šią vasarą akivaizdžiai pamatėme, kam nepatinka dabartinė miškų valdymo sistema ir kokių tikslų siekia „reformatoriai”.Viskas prasidėjo labai nekaltai…  Viskas prasidėjo nuo mokslinių studijų. Iš pradžių jos buvo pusiau slaptos ir pro „užpakalines duris” pateikiamos Vyriausybei, reikalingiems žmonėms, žiniasklaidai. Vėliau studijos pradėtos rengti valstybiniu lygiu, mokslininkams už jas mokant nemažus pinigus. Bėda tik ta, kad tos studijos buvo paviršutiniškos ir nelabai moksliškos.

Po Seimo pritarimo reformai ( 2017 07 11), sujuda medienos pramonė ir švedų kapitalas…

Įvykių chronologija

2017 m.  sausio 12 d. Aplinkos ministras K. Navickas pristato miškų reformos viziją Seimo frakcijoje

Miškų reforma 2017: įvykių chronologija (2017 sausis – lapkritis)

2017 m. liepos 11 d. Seimas uždega žalią šviesą miškų reformai   Diena kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11d. (VIDEO)


2017-08-04 Švedų pinigai į vietinę akcijų rinką plūsta per lietuvišką fondą

Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas INVL Baltijos fondas pastaruoju metu sulaukė daugiamilijoninio lėšų antplūdžio iš investuotojų, kone vien švedų. Rinkoje svarstoma, kaip investuojamas ir kurių akcijų kainas Baltijos biržose pašokdins šviežias užsienio kapitalas.

2017-09-21 Kazlų Rūdos „IKEA Industry“ dvigubina baldų gamybą


2017-09-22 Investicijos įneša sumaišties į baldų rinką

Medienos ir baldų pramonė vakar sulaukė dviejų svarbių naujienų, kurios pakeis rinką: Kazlų Rūdos „IKEA Industry Lietuva“ pranešė apie akcininkų sprendimą investuoti į baldų gamybą ir dvigubinti pajėgumą, o AB „Grigeo“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos bendrove „Homanit Holding GmbH“ dėl UAB „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo.


2017-11-21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, kiti plėtrai skirs dar beveik 300 mln. Eur

Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos.

Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.


Trumpai, aiški valdžios pozicija dėl miškų – atitinka masinę baldų gamybą:

“…investicijas paskatino auganti pasaulio ekonomika ir baldų poreikis visuose žemynuose, taip pat – aiški Lietuvos valdžios pozicija dėl reformų valdant Lietuvos miškų ūkį. „Įmonės tikslas – masinė, maksimaliai automatizuota bei efektyvi gamyba, leisianti konkuruoti pasaulinėje baldų gamybos rinkoje. Pagaminta produkcija keliaus į įvairias pasaulio šalis“, – rašoma pranešime.”


2017-12-28 „Ikea“ fabrikui Kazlų Rūdoje – 1,4 mln. Eur valstybės pagalba

UAB „IKEA Industry Lietuva“ šiuo metu baigia seno savo cecho ir kitų nenaudojamų pastatų, esančių jos teritorijoje Kazlų Rūdoje, griovimo darbus. Vasario 1 d. turėtų paaiškėti generalinis rangovas, kuris čia pradės statybas – įmonė įgyvendina 46,8 mln. Eur investicinį projektą, kurį planuojama baigti 2019 metais.
 
Projektas leis bendrovei padvigubinti savo baldų fabriko Kazlų Rūdoje pajėgumus.

2018-01-19 BNS „IKEA“ 50 proc. padidino miškų valdas iki 15 tūkst. ha – 0,7 proc. Lietuvos miškų 

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „IKEA“per pastaruosius 12 mėnesių valdomus miško plotus padidino 50 proc., iki 15 tūkst. hektarų, ir dabar Lietuvoje pagal privačias miško valdas dalijasi 1–2 vietomis – pasivijo bendrovę „Eurofbrest“, iki šiol buvusią didžiausią investuotoją Lietuvoje į miškus, rašo „Verslo žinios“.


2018-01-19 VERSLO ŽINIOS  IKEA apsipirko Lietuvoje po tiekėjų investicijų

“IKEA grupės miško valdų portfelis visose Baltijos šalyse per metus išaugo 45%, iki 55.000 ha. Tai VŽ nurodė „IRI Forest Management SRL“ (IRI), Rumunijoje registruota IKEA grupės įmonė.

Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse švedų milijardieriaus Ingvaro Kamprado baldų milžinė šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 30.000 ha miško, arba 36% daugiau nei 2017 m. pradžioje. Labiausiai, 67%, per metus valdomų miškų plotai padidėjo Estijoje, iki 10.000 ha.

Didžiausias potencialas – Lietuvoje

Statistika rodo, kad konsolidavimo potencialas yra didžiausias Lietuvoje, nes vidutinis privačių asmenų turimo miško plotas Lietuvoje yra mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje: 2016 m. duomenimis, jis siekė 3,4 ha Lietuvoje, Latvijoje – 8 ha, Estijoje – 12 ha.

„ 2018 m. medienos ir biokuro rinkas vertinu labai gerai. Be to, palūkanų normos išlieka istoriškai žemos, tad tai sudaro prielaidas didėti miškų vertei“, – komentuoja p. Hedlundas.

Jis mano, kad dėl minėtų priežasčių 2018 m. pirmasis pusmetis (galbūt ir antroji metų pusė) miškų valdų rinkai bus „palankus ir įdomus“ Baltijos ir Skandinavijos šalyse.”

 

Šaltinis: VERSLO ŽINIOS – IKEA apsipirko Lietuvoje po tiekėjų investicijų


2018-01-19

SKAITYTI PLAČIAU: Miškininkai: naujoje įmonėje – senoji nomenklatūra, švedų medienos vadybininkas ir medžiotojų ratelio atrinktieji

SKAITYTI PLAČIAU: Vakar „korumpuotos miškų sistemos“ vadovas, šiandien – patarėjas arba kodėl vieni bebrai lygesni už kitus


 Viešųjų ryšių šmeižto kampanija – “BEBRAI”

2017 liepos  11, pačiame vasaros įkarštyje Seime, specialiai pratęsus sesiją kelioms savaitėms, buvo priimtas Miškų reformos įstatymas. Visuomenė nė nespėjo susivokti – gal tame ir buvo neregėtos skubos  priežastis?

Labai greitai, be paskaičiavimų, analizės ir planų, vos per pusė metų, reforma “buldozeriu” prastūmė vasarą, kai daugelis žmonių atostogavo.  Iki rinkimų LŽVS nekalbėjo apie jokią miškų valdymo centralizaciją, netgi priešingai, R. Karbauskis pasisakė prieš ją. Visuomenė apie reformą težinojo iš gerai organizuotos viešųjų ryšių šmeižto kampanijos “miškininkai – bebrai, vagys, korupcija”.

SKAITYTI PLAČIAU: LŽVS priešrinkiminiai pažadai dėl miškų: įves bendruomeninį valdymą, plynų kirtimų ribojimą ir saugos darbo vietas

Miškininkai viešųjų ryšių karą pralaimėjo, nes turėjo labai skurdžius viešinimo įrankius ir įgūdžius. Tuo tarpu Aplinkos ministerija pasitelkė DELFI ir Delfi GRYNAS redaktorių T. Janonį, kurio straipsniu ir  startavo reformos “viešinimo” kampanija, tuo pačiu uždavusi valdančiųjų dialogo su miškininkais toną – melas, šmeižtas ir bauginimai. Ėjo kalbos, kad viešinimo (nuomonės formavimo) kampanijas dosniai finansavo ir medienos magnatai.

SKAITYTI PLAČIAU: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

Aplinkos ministerijos viešųjų pirkimų ataskaita

 

Aplinkos ministerijos viešųjų pirkimų ataskaita

 

Liutauras Ulevičius, LŽVS viešųjų ryšių atstovas


POLITIKA IR VALDYMAS. KAS FORMUOJA MIŠKŲ POLITIKĄ?

O čia visiems, kurie kaltina miškininkus visose miško bėdose (dar nepamirštame, kad beveik pusė ( 39%) Lietuvos miškų – privatūs), 10% – rezerve, 49 % valstybiniai.

Valstybės miškų ūkį formuoja ir programas rengia Aplinkos ministerija, kuriai priklauso Miškų departamentas.

Kirtimų normas, politiką, gaires nustato Lietuvos Vyriausybė

Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba ir jos teritoriniai miškų kontrolės poskyriai. Miškų urėdijų darbams vadovauja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.

Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba. Miškotyros problemas tiria Lietuvos miškų institutas ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas.[4] (wikipedia)

Pilietinis tyrimas Seime (2017 metų liepa)

Du pilietiniai reportažai iš Seimo:

I DALIS – MIŠKO REFORMA: ką nutyli žiniasklaida? Pilietinis tyrimas Seime (iki balsavimo)

II DALIS – MIŠKO REFORMA: diena kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11d.

Pilieti, pabusk ir gink mišką!

Junkis ir sek naujienas FB grupėje: Apginkime Lietuvos Miškus!

Facebook puslapis GYVAS MIŠKAS

Filmavo ir kalbino: Gediminas Paplauskas ir Justina Vidzėnė

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau