“Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą. (…) Šiandien Švedija įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai… ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde – monokultūromis.”
Senieji Švedijos miškai išnyks iki 2035
2015 vasario 11
Senieji Švedijos biologinės įvairovės miškai gali išnykti per artimiausius du dešimtmečius, rašo Alec Forss, o kartu su jais išnyks tūkstančiai gyvybės rūšių, kurios priklauso nuo natūralių, subrendusių miškų ekosistemų.
Kas gali sustabdyti buldozeriu per įstatymą, reguliuotojus, politikus ir sertifikatus važiuojančią galingą pramoninę medienos ruošos pramonę, kaip stabdyti destrukciją kol dar nevėlu?
“Švedija nebeatrodo, kaip tu galvoji”
Kamera seka sakalą, kai jis sklando virš senos, medžiais apkabintos upės šiaurinėje Švedijoje, tada jis kyla aukštyn, atskleisdamas didesnį vaizdą – upė teka per plynai iškirstų miškų plotus… Apnuoginta, išprievartauta žemė, tarsi ją būtų sprogdinusi atominė bomba.
Norėdama pažadinti visuomenę, Švedijos gamtos išsaugojimo draugija (SSNC) siunčia aiškią žinutę: “Švedija nebeatrodo, kaip tu galvoji”
Intensyvi miškininkystė keičia Švedijos kraštovaizdį
Švedijos miškingumas siekia daugiau kaip 60 % šalies teritorijos ir yra aukščiausias Europoje. Yra paskaičiuota, kad nuo 1950 metų buvo iškirsta daugiau kaip pusė produktyvių Švedijos miškų.
Su popieriaus, celiuliozės, pjautinės medienos produktais, kurie yra pagrindiniai miškininkystės sektoriaus produktai ir kurių didžioji dalis yra skirta Europos rinkoms, intensyvūs miškininkystės metodai stipriai paveikė didžiąją šalies miškų kraštovaizdžio dalį.
Švedija iš viršaus. Masiniai plyni kirtimai darko šalies kraštovaizdį, naikina senuosius miškus bei ekosistemas
Miškininkystės sektoriuje dominuoja 5 stambios kompanijos (iš kurių didžiausia valstybinė Sveaskog, kuri valdo 14% šalies miško) ir keletas mažesnių žemės savininkų. Miškininkystės sektorius turi teisę į 96% visų produktyvių Švedijos miškų – žemę, laikoma tinkamą miškininkystei.
Medienos verslo pramonė prieš senuosius miškus ir biologinę įvairovę
Didelė dalis Švedijos miškų dangos susideda iš jaunų miškų, kurie dar nėra pribrendę kirtimui, o tai sukuria spaudimą kirsti likusius subrendusius, senuosius miškus – natūralius miškus, kuriuos iki šiolei minimaliai paveikė moderni miškininkystė ir kurie paprastai yra labai svarbūs dėl savo ekosistemų ir biologinės įvairovės.
Aš susitinku su susirūpinusia Malin Sahlin, the SSNC’s borealinių miškų priežiūros pareigūne, jos ofise Stokholme. “Šiandien šalis įeina į paskutinį miškų ekologijos transformacijos etapą dėl to, kad plynai iškertame miškus, kurie niekada nėra kirsti plynai… ir visa miško žemė paverčiama plantacijomis, pagrinde – monokultūromis”, sako ji.
Po 20 metų – didžioji dalis miškų virs monokultūrinėmis plantacijoms
Švedijos miškų ateitis atrodo niūri. Pasak Sahlin, “jeigu mes tęsime kaip šiandien, po 20 metų bus likę tik 5 % natūralių miškų, o visi likę taps “gamybiniais”.
Švedijos miško danga – tai didžiausio borealinio miško dalis, kuri tęsiasi šiaurinėje pasaulio dalyje. Šie senieji miškai atsako už anglį ir padeda reguliuoti žemės temperatūrą.
Ir ne tik tai, šiuose miškuose paprastai yra daug negyvos medienos, kuri yra svarbi daugelio gyvybės rūšių išgyvenimo sąlyga (buveinė).
Pasaulinė gamtos fondo organizacija teigia, kad negyvos medienos trūkumas yra viena iš pagrindinių Europos miškų biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Iš 20 000 floros ir faunos rūšių Švedijoje, 20% yra įtraukti į raudonąją knygą (pusė iš jų ant išnykimo ribos), brandūs miškai – ypatingai būtina jų išgyvenimo sąlyga.
Negyva mediena – daugelio gyvybės rūšių išgyvenimo sąlyga
Švedijos Rūšių Informacijos Centras Uppsaloje kas penkerius metus publikuoja (šiuo metu atnaujina) Švedijos raudonąjį sąrašą, kuris turi būti išleistas 2015 m. Nurodydamas, kad išnykimo procesai miško ekosistemose yra ilgalaikiai, Arturas Larrsonas iš Centro tvirtina, kad dabartinė situacija yra “bloga, nes rūšių skaičius nuolat mažėja”.
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip atrodo žmogaus neliestas miškas. Paskutinė Europos sengirė Belovežas
SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai.
Larssonas taip pat paaiškina: “Paprastai labiausiai nukenčia sėslios rūšys, pvz., grybai, kirilikai ir kerpės … tačiau kenčia ir judresnės rūšys, tokios kaip paukščiai, žinduoliai ir skraidantys vabzdžiai, kurie kenčia nuo intensyviai besikeičiančio kraštovaizdžio, kurį sukelia intensyvi miškininkystė, taip pat, kai trūksta tinkamos kokybės negyvos medienos, kai nelieka senų ir lėtai augančių medžių, tankesnių ir tamsesnių miškų ir pan.”
Reguliavimo, apsaugos ir sertifikavimo nesėkmės
1999 m. Švedija išdėstė 16 aplinkosaugos tikslų, kuriuos reikia pasiekti iki 2020 m – iš kurių vienas yra tvarus miškas. Tačiau Švedijos Aplinkos apsaugos agentūra – įstaiga, kuriai pavesta vykdyti tikslų stebėseną – atsižvelgdama į dabartines politikos priemones nusprendė, kad tikslas yra nepasiekiamas.
Miškininkystės modelio, pagrįsto “laisvės su atsakomybe” principu, kritikai teigia, kad dėl aiškių ir griežtų teisės aktų trūkumo ši neatsakinga miškininkystės praktika yra užstrigusi.
Kaip teigia SSNC ataskaita, “Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą”.
Nesėkme baigėsi Miškų priežiūros sertifikavimo schemų (FSC) ir Miškų sertifikavimo patvirtinimo programos, kuriomis buvo siekiama stebėti, ar miškų ūkis yra tvarus pagal kriterijus.
“Mes nedalyvavome šioje srityje daugelį metų ir nustatėme kad penkios didžiosios miško kompanijos nesilaiko sertifikavimo kriterijų“, sako Malin Sahlin. “Be to, sertifikavimo įstaigos daugelyje atvejų nevykdė savo darbo kai buvo pranešama apie pažeidimus.”
Saugoma tik 4 proc. miško
Didesnė problema yra tai, kad Švedijoje nėra pakankamai saugomų miškų. Švedijoje oficialiai apsaugota tik 4 proc. gamybinio miško, o tai gerokai atsilieka nuo gamtosaugininkų rekomendacijų, kuriose teigiama, kad bent 20 proc. šalies gamybinės miško žemės turėtų būti saugomos.
“Švedijos miškų modelis apima – plynus kirtimus kaip pagrindinį kirtimo metodą, dirvožemio skarifikaciją, sistemingą cheminių medžiagų naudojimą, plantacijų sodinimą ir nevietinių rūšių naudojimą”.
Ne tik apsaugoti, bet ir atstatyti degraduojantį mišką
Be to, akivaizdu, kad Švedija neatitinka Biologinės įvairovės konvencijos biologinės įvairovės tikslų, pagal kurią iki 2020 m. turėtų būti išsaugota ne mažiau kaip 17% žemės ploto. Arturas Larssonas pažymi, kad tai ne tik klausimas apsaugoti tai, kas išlieka, bet taip pat atstatyti jau “degraduojantį” mišką, jei norima įvykdyti biologinės įvairovės tikslus.
Darbas, pelnas ir biokuras
Galingoji Švedijos miškų pramonė ir jos sąjungininkai – buvęs Švedijos ministras pirmininkas Göranas Perssonas buvo Sveaskogo pirmininkas nuo 2008 m. – kritikų vertinimus įvertino kaip “pavojingus” ir atkreipė dėmesį į pramonės svarbą Švedijos ekonomikai.
“Gyvas miškas” papildo: Göranas Perssonas lankėsi Lietuvoje ir auklėjo kaip vystyti miškus (2017 spalis)
Dalyvaujame Švedijos ambasados Vilniuje organizuotoje tarptautiniame renginyje miškų ūkio tematika- Švedijos-Lietuvos…
Posted by Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija – LMSA on 2017 m. spalio 5 d., ketvirtadienis
Švedijos medienos pramonė gyvena tik šia diena
Švedijos miškų agentūros teigimu, miškų ir miškų pramonės eksportas 2013 m. sudaro 118 mlrd. Švedijos kronų (daugiau kaip 10 mlrd. svarų sterlingų), o tai sudaro 11% visos šalies eksporto vertės. Apskaičiuota, kad apie 60 000 žmonių tiesiogiai priklauso nuo pramonės, o netiesiogiai – tris kartus.
Pramonė taip pat nori įtvirtinti savo įvaizdį, orientuodamasi į didėjantį medienos kaip atsinaujinančios energijos šaltinio vaidmenį. Tiesą sakant, naftai išgyvenant saulėlydį, bioenergija dabar sudaro trečdalį Švedijos namų energijos naudojimo, o medienos kuras sudaro beveik pusę šios biomasės.
Kritikai teigia, kad nors komercinė miškininkystė iš tiesų yra svarbus darbo vietų ir pajamų šaltinis, daugelis, tačiau tai nėra vienintelis įtakos veiksnys ir reikia žiūrėti didesnį paveikslą.
Biologinės įvairovės išsaugojimas, švaraus oro ir vandens išsaugojimas, taip pat ekologinis turizmas – augantis Švedijos sektorius – visa tai priklauso nuo sveikų miškų.
Žvelgiant į ateitį
Jau po dviejų dešimtmečių Švedija gali prarasti didžiąją dalį likusių senųjų miškų, o likę (išskyrus saugomas teritorijas) – bus paversti plantacijomis, t.y. surogatinius miškus su skurdžiomis gyvybės rūšimis ir formomis, praradusiais savo pirminį charakterį ir degradavusia verte.
Daugelis žmonių sutinka, jog šalia geresnių miškininkystės praktikų ir efektyvesnio reguliavimo (įskaičiuojant formalią apsaugą), būtina nedelsiant stabdyti ar gerokai sumažinti natūralių miškų kirtimą tam, kad sustabdyti dabartinę tendenciją. Tačiau toks sprendimas būtų labai nepopuliarus, nes tai sumažintų miško pramonės pelnus ir darbo vietas.
Esant kritinei padėčiai Švedijos miškuose dar reikia suvokti, ar naujoji Švedijos vyriausybė su Žaliosios partijos nariais užėmusias svarbias pareigybes turės pakankamai politinės valios.
Medžiagą rinko ir paruošė Justina Vidzėnė
Šaltinis: Swedish wildlife extinction threat as loggers clear-cut ‘old growth’ forests (2015 vasaris)
Miško internetas: kaip medžiai komunikuoja tarpusavyje
Paslaptingiausi Natūralūs Pasaulio Miškai
Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos
Tyrimas: Ką slepia Švedijos miškininkystės pramonė arba kas gresia Lietuvos miškams?
Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai
Biologinė įvairovė Žemėje (bioįvairovė)
Švedijos patirtis: naikinamus miškus keičia medžių fermos?
Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams
Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?
MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Signatarė Birutė Valionytė
Švedijos miškai iš paukščio skrydžio (video)
Švedijos miškų aktyvistai apie tai kas vyksta Švedijoje:
