“Miškų įstatymo pataisos nebuvo numatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei Vyriausybės programoje”
“Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas. – „Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas.”
Reformos startas
2017 m. sausio 10
9 :00 – Aplinkos ministras K. Navickas susitinka su Asociacijos “Lietuvos mediena” atstovais.
17:35 Delfyje pasirodo Tomo Janonio (“Grynas” redaktorius) straipsnis “Užteks žaisti! Šiems ponams laikas pasakyti gana!”
Tomo Janonio (“Grynas” redaktorius)
APLINKOS ministerijos viešieji pirkimai 2016 RUGSEJIS, viešieji pirkimai DELFI GRYNAS, sutartis virš 300 tūkst. http://www.am.lt/VI/files/0.447451001484241370.pdf
2017 m. sausio 12 d.
8:30 Aplinkos ministras K. Navickas pristato reformos viziją Seimo frakcijoje.
REFORMOS INICIATORIAI IR VYKDYTOJAI: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?
2017.01.12
Aplinkos ministerija imasi reformuoti valstybinių miškų ūkio valdymą. Įvardyta konkreti data, kada urėdų nebeliks: bus uždaroma ir dar viena institucija
Ketvirtadienį vykstančioje spaudos konferencijoje aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos planus. Kaip paaiškėjo, tikimasi, kad po reformos neliks ir Generalinės miškų urėdijos.
„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, – sako aplinkos ministras K. Navickas. – Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas“.
http://www.lmpf.lt/aplinkos-ministerija-imasi-reformuoti-valstybiniu-misku-ukio-valdyma/
2017.01.26
LMPF (Lietuvos miškų profsąjungų federacija) valdybos atviras laiškas
Gerbiami kolegos, miškininkai,
Pagal teikiamą projektą urėdijos kartu su GMU ir VĮ ,,Valstybiniu miškotvarkos institutu“ butų sujungtos į vieną centralizuotą įmonę.
Pasirinktas ne lenkiškasis vienos įmonės variantas su stipriais filialais, kuris mūsų miškininkų bendruomenei būtų ne toks skausmingas, bet latviškasis, kur svarbiausias centralizuotos įmonės veiklos prioritetas – stambaus verslo įmonėms palanki medienos ruoša ir prekyba. Po šios reformos tikroji miškininkystė Latvijoje buvo tiek apleista, kad latviai neteko tarptautinio valstybinių miškų sertifikato.
Reformos iniciatoriai ir ministras nekalba apie valstybinių miškų ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais. Kalbama tik apie iš valstybinių miškų gaunamą naudą, stambiam verslui palankias prekybos sąlygas ir prielaidas mažinti medienos kainas.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiuo metu VĮ miškų urėdijose dirba apie 3800 žmonių. Pridėjus GMU ir VĮ ,,Valstybinį miškotvarkos institutą“ reforma paliestų apie 4000 žmonių.
Pagal aplinkos ministro teikiamą viziją centralizuotoje įmonėje 1 darbuotojas, įskaitant administraciją, aptarnautų 1000 ha. Valstybinės reikšmės miškai užima 1018 tūkst. ha. Vadinasi naujajame darinyje dirbtų ne daugiau 1018 darbuotojų. Įvertinus tai, kad dalis jų dirbs centrinėje administracijoje Vilniuje (ar kt. didmiestyje), bus atleidžiama 3000 darbuotojų, ir tik apie 800 urėdijų darbuotojų turėtų galimybę išsaugoti savo darbo vietas naujame darinyje.
http://www.lmpf.lt/lmpf-valdybos-atviras-laiskas/
2017.01.25
Inga Ruginienė, miškininkų profsąjungos
Inga Ruginienė. Dėl valstybinių miškų reformos iki 3000 žmonių liks gatvėje?
Šiuo metu 1000 hektarų miško tenka 3,6 darbuotojo. Aplinkos ministras K. Navickas aiškiai pasakė, kad po reformos tokį plotą turėtų aptarnauti tik vienas žmogus.
http://www.lmpf.lt/i-ruginiene-del-valstybiniu-misku-reformos-iki-3000-zmoniu-liks-gatveje/
2017.02.02
Miškininkų bendruomenė nepritaria Aplinkos ministerijos siūlomai valstybinių miškų pertvarkai
Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas. Jis atimtas šeimininko netekusiuose valstybiniuose miškuose įsivyravus verslininkų savivalei: miškai kertami intensyviai, nepaisoma bioįvairovės ir t.t.
2017.02.01
Valdymo reformą aplinkos ministras pradėjo nuo pačios Aplinkos ministerijos – galių koncentracija
Nuo vasario 1-osios iš dalies pakeista Aplinkos ministerijos struktūra. Sujungus ir pertvarkius už miškus, gamtos apsaugą, saugomas teritorijas, kraštovaizdį, statybas ir teritorijų planavimą atsakingus padalinius, panaikinti keturi departamentai ir vietoj jų įsteigti du.
Nebelieka Miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio, Statybos ir būsto bei Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentų.
Vietoj jų suformuoti Gamtos apsaugos ir miškų departamentas bei Statybos ir teritorijų planavimo departamentas.
Taipogi pradeda darbą aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruosiantis miškų ūkio klausimus.
Gamtos apsaugos ir miškų departamentą sudarys šeši skyriai: Gamtos apsaugos, Miškų ūkio plėtros, Miškotvarkos ir miško išteklių, Miškininkystės, Privačių miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio. Jam vadovaus ligšiolinis Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.
http://www.lmpf.lt/valdymo-reforma-aplinkos-ministras-pradejo-nuo-pacios-aplinkos-ministerijos/
Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis
Donatas Dudutis:
2017 balandis – 2016 m. spalio 27 d. vyko konkursas į Miškų departamento direktoriaus pareigas. Konkurso komisijos pirmininku tapo R. Klovas. Šį konkursą laimėjo Donatas Dudutis, kuris apie dešimtmetį su R. Klovu medžiojo tame pačiame medžioklės klube „Girios“. Nors pernai spalio mėnesį D. Dudutis sustabdė narystę minėtame klube, jau gruodį tiek R. Klovas, tiek ir D. Dudutis vėl dalyvavo klubo „Girios“ organizuotoje medžioklėje.2017 rugsėjis – Interesus supainiojęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis liks pareigose, nes ministerijos teisininkai nerado pakankamo teisinio pagrindo jį atleisti.
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/interesus-supainiojes-d-dudutis-liks-vadovauti-aplinkos-ministerijos-departamentui-663-855524
2017.02.01
Gamtos apsauga ir miškai – naujojo viceministro kuravimo sritis
Šiandien aplinkos viceministro pareigas pradėjęs eiti Martynas Norbutas kuruos gamtos apsaugos, miškų ir žemės gelmių sektorius. Pastaruoju metu jis dirbo Europos Parlamento Žaliųjų/ELA grupės nario Bronio Ropės padėjėju Briuselyje.
Martynas Norbutas kuruos gamtos apsaugos, miškų ir žemės gelmių sektorius.
35 metų Martynas Norbutas – aktyvus nevyriausybininkas, semiotikas. Po studijų Vilniaus universitete vedė mokymus viešųjų ryšių srityje, organizavo įvairias pilietines iniciatyvas, įgyvendino neformaliojo švietimo projektus, rengė seminarus ir konferencijas aplinkosaugos temomis, dirbo Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje.
http://www.lmpf.lt/gamtos-apsauga-ir-miskai-naujojo-viceministro-kuravimo-sritis/
2017.02.01
Miškų įstatymo pataisų projektas
http://www.lmpf.lt/misku-istatymo-pataisu-projektas/
2017.01.31
Miške kirvis – ne pagrindinė priemonė. Kaip iki reformos dirbo urėdijos?
Generalinė miškų urėdija (GMU) pranešė, kad valstybės įmonės miškų urėdijos viršijo 2016-iesiems užsibrėžtą pelno planą, nors ir buvo susiklosčiusios nepalankios aplinkybės. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai. Konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015-aisiais.
Valdymo koordinavimo centro duomenimis, miškininkystės sektoriaus normalizuoto grynojo pelno marža 2016 metais siekė 17,7 proc., 2015-aisiais – 16,7 procento. Energetikos sektoriuje šis rodiklis 2015 metais buvo 11,1 proc., susisiekimo – 4,6 procento.
http://www.lmpf.lt/miske-kirvis-ne-pagrindine-priemone/
2017.01.30
Naujasis aplinkos ministras – miškus kontroliuos “nepriklausoma” Valdyba, kuri šeimininkaus kaip sau norės
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairių ministerijos sričių reformas.
Aplinkos ministerija aktyviai planuoja valstybinės miškų sistemos pertvarką, kai vietoj atskirtų miškų urėdijų turėtų būti įkurta viena valstybės įmonė.
„Vietoj 44-ių juridinių asmenų mes siekiame, kad turėtų likti vienas juridinis asmuo. Bet tai nebus visiškai vienas vienetas, mes kalbame apie regioninius centrus urėdijų pagrindu. Būtų centrinė įmonė, panašiai kaip vyksta kitose valstybinėse įstaigose: „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos geležinkeliuose“ atsiranda valdyba, kuri organizuoja strateginius klausimus, kuri skiria ir atleidžia įmonės vadovybę. Tai yra siekiant atriboti politinės valdžios įtaką“, – kalbėjo K. Navickas.
http://www.lmpf.lt/naujasis-aplinkos-ministras-perspeja-kur-netrukus-pasirodys-buldozeriai/
2017-02-11
LRT Panoramoje – įvairesnės nuomonės apie miškų urėdijų reformą
LRT Panoramą žiūrėti nuo 13 min.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasai#/program/314
2017.02.09
Aplinkos ministerija skelbia miškų urėdijų pertvarkos schemą – NUORODOS NEBEVEIKIA
http://www.am.lt/VI/files/0.221561001486626475.pdf
http://www.lmpf.lt/aplinkos-ministerija-skelbia-misku-urediju-pertvarkos-schema/
2017.02.07
MIŠKININKAI KVIEČIA PASIRAŠYTI PETICIJĄ – išsaugoti miškus ir miškininkų bendruomenę
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir lietuvos miškininkų sąjunga kviečia visus Lietuvos gyventojus pasirašyti peticiją ir taip padėti išsaugoti Lietuvos miškus ir miškininkų bendruomenę.
http://www.lmpf.lt/kvieciame-pasirasyti-peticija/
2017.02.07
PAKARTOTINIS KREIPIMASIS Į SPAUDĄ – Dėl Švedijos ir Latvijos, kaip nurodoma, pavyzdinio modelio ir patirčių
Į “Verslo žinias” šiuo laišku jau buvo kreiptasi 2016 metų balandžio mėnesį.
Rokiškio miškų urėdijos urėdas Benjaminas Sakalauskas pakartotinai kreipiasi į „Verslo žinias“ (73% akcijų šio leidinio valdo švedų bendrovė).
Tikiuosi, kad leidinys ir jo vadovai, vadovaudamiesi Žurnalistų etikos kodeksu bei šios profesijos atstovų profesionalumu, neignoruos „kitos“ nuomonės apie miškų urėdijų naikinimo tikslus, urėdijų veiklos nepagrįstą kritiką ir artimiausiu metu išspausdins informaciją iš miškų urėdijų veiklos efektyvumo įvertinimo alternatyvų tyrimų apžvalgos, parengtos panaudojus Aleksandro Stulginskio universiteto, LAMMC Miškų instituto filialo ir prof. akademiko A. Buračo vadovaujamos grupės mokslo ir tiriamųjų darbų medžiagą.
Dėl Švedijos ir Latvijos, kaip nurodoma, pavyzdinio modelio ir patirčių. Visas tekstas čia: http://rokmu.lt/pakartotinis-kreipimasis-i-spauda/
2017.02.04
Kryžiaus žygis dėl valstybės miškų: „žaliųjų“ ministro sprinte – kyšančios verslininkų ausys, barjerai ir istorinė paralelė
Gimtasis Rokiškis
Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos – tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Medienos ryklių norams palankūs politikai skaudulį siekia kuo greičiau išoperuoti – valstybinių miškų sistemos griovimui uždegti „žalią šviesą“, už valstybinių miškų išsaugojimą besikaunantys politikai, miškininkai ir juos palaikanti visuomenės dalis pagrindinio šalies turto naikinimo destrukcijai karštai priešinasi.
Nori ištrinti iš žemėlapio
Karas dėl valstybinių miškų vyksta nuo 1997 m. Per du dešimtmečius strateguoti įvairūs modeliai: viena įmonė pagal Akcinių bendrovių įstatymą, holdingai, „Visuomis“.
Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų valdymą perimti į „vienas rankas“, ko visada siekė šalies stambieji medienos perdirbėjai. Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui. Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m. pavasarį, kai 103 Seimo nariai įstatymu įtvirtino 42 urėdijas.
2017.02.03
Užregistruotas naujas Miškų įstatymo pakeitimo projektas!
Su projektu galima susipažinti čia
http://www.lmpf.lt/uzregistruotas-naujas-misku-istatymo-pakeitimo-projektas/
2017 02 17 – Aplinkos ministras – “sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug”
LMPF vakar išplatino pareiškimą, kad reikalauja aplinkos ministro K.Navicko viešo atsiprašymo. Miškininkus įžeidė K.Navicko 2017 m. vasario 11 d. LRT laidos „Panorama“ metu pasakyti žodžiai:
„Mes manome, kad per vieną įmonę, per vieną centralizuotą įmonę mes galėsim užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to žinodami bendrą kontekstą ir kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug. Vienas iš kriterijų dėl ko yra viena įmonė.“
„Ministro požiūris į savo krašte dirbančius žmones šokiruoja. Jeigu ministras nepasitiki savo tautiečiais, kurios šalies žmonėmis jis pasitiki? 3 tūkst. darbuotojų planuojama ne tik atleisti, bet ir jie išvadinami sukčiais ir nekvalifikuotais. Kaip suprantame, ministras save priskiria prie tų sąžiningų ir kvalifikuotų“, – teigė LMPF vadovė I.Ruginienė.
Ministras savo ruožtu Lietuvos radijui pareiškė, kad atsiprašyti neketina – esą jo žodžiai „išimti iš konteksto“.
http://www.lmpf.lt/t-cyvas-politiniu-buldozeriu-per-miskus/
Šis žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis publikuotas naujienų portale „Valstietis.TV3.lt“ vasario 17 d.
2017.02.17
Aplinkos ministro K. Navicko giminystė su medienos apdirbimo pramonininkais
Aplinkos ministras K. Navickas turi giminystės ryšių su medienos apdirbimo pramonininkais. K.Navickas ir medienos apdirbimo įmonės vadovas Mindaugas Kasmauskis – pusbroliai. Tai ministras deklaravo kreipimesi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Smulkiau: www.am.lt
2017-02-13
LMPF vadovės Ingos Ruginienės ir ministro K. Navicko pokalbis tiesioginiame radijo eteryje
LRT radijo laidą „60 minučių“ klausyti nuo 25 min.
http://www.lrt.lt/radijas/laidos/5492/60_minuciu
http://www.lmpf.lt/i-ruginienes-ir-ministro-k-navicko-pokalbis-tiesioginiame-radijo-eteryje/
2017.02.13
Emigrantų gretas papildys 3 tūkstančiai miško darbuotojų
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) įspėja, jog įvykdžius LR Aplinkos ministerijos valstybinių miškų valdymo konsolidavimą vienoje valstybės įmonėje, bus atleisti 3 tūkstančiai darbuotojų.
“Kiek teko bendrauti su darbuotojais – jie neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę ir nusiminę, jog jų įdirbio nebereikia, o sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse. Ne tokią regionų skatinimo ir emigracijos stabdymo politiką Lietuvos žmonėms žadėjo naujoji valdžia”, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Aplinkos ministro nurodymu rengiamame valstybinių miškų konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje įstatymo projekte nepateikti jokie siūlymai ką daryti su 3 tūkstančiais atleisti planuojamų miško darbuotojų. Iš viso miškų sistemoje šiuo metu dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų, kurių tris ketvirtadalius planuojama atleisti. Be to, ateities perspektyvų nebeturi ir šiuo metu studijuojantys jaunieji miškininkai.
“Mes nesipriešiname valstybinių miškų valdymo efektyvinimui ir veiklos optimizavimui. Tačiau negirdime jokių argumentų kokiais skaičiais ar faktais remiantis reforma vykdoma. Kokios naudos iš pertvarkos gaus valstybė ir visi jos piliečiai ar kodėl norima sugriauti pelningai veikiančią sistemą”, – teigia I.Ruginienė.
http://www.lmpf.lt/emigrantu-gretas-papildys-3-tukstanciai-misko-darbuotoju/
2017.02.13
Pranešimas žiniasklaidai. Lietuvos miško darbuotojai reikalauja ministro atsiprašymo
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF), vienijanti 4 tūkstančius miško darbuotojų reikalauja LR Aplinkos ministro Kęstučio Navicko viešo atsiprašymo.
Aplinkos ministras K.Navickas 2017 m. vasario 11 d. Nacionalinio transliuotojo Lietuvos televizijos eteryje rodytos informacinės laidos Panorama metu kalbėdamas apie ministerijos planuojamą valstybinių miškų konsolidavimo projektą pareiškė: “Mes manome, kad per vieną įmonę, per vieną centralizuotą įmonę mes galėsim užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to, žinodami bendrą kontekstą ir kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug. Vienas iš kriterijų dėl ko yra viena įmonė”.
Lietuvos miško pramonės darbuotojai, reikalauja ministro atsiprašyti visų miško pramonėje sąžiningai dirbančių žmonių.
http://www.lmpf.lt/lietuvos-misko-darbuotojai-reikalauja-ministro-atsiprasymo/
2017.02.22
Kreipimasis „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siūlomos valstybinių miškų valdymo reformos“
Vienos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ sukūrimui nepritarė ir Kauno regiono plėtros taryba:
http://rokmu.lt/wp-content/uploads/2017/02/doc00125820170222084645.pdf
2017.02.22
Spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime. Signataras J. Šimėnas – miškų reforma palanki tik stambiam kapitalui?
Miškų valdymo reforma suinteresuotas stambusis kapitalas, siekiantis lietuviškos medienos įsigyti kuo pigiau, sako Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Šimėnas.
„Tai labai stambios grupuotės, stambusis užsienio kapitalas, kuris suinteresuotas iš Lietuvos medieną pirkti pigesne kaina“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė J.Šimėnas, kurioje dalyvavo ir Federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
http://www.lmpf.lt/misku-reforma-palanki-tik-stambiam-kapitalui/
„Miškai yra vienas iš valstybės stabilumo objektų. Po 25 metų iškilo pavojus, kad valstybinių miškų valdymas gali atitekti į mums kol kas nežinomas rankas. Tvirtiname, kad tam tikros grupuotės nuolat siekia paveikti miškų ekosistemą savanaudiškais tikslais, tas siekis kartojamas po kiekvienų Seimo rinkimų naudojantis naujų Seimo narių patirties ir informacijos stoka“, – teigia J. Šimėnas, pasak kurio, Latvijoje, kuri esą pristatoma kaip pavyzdys, miškus jau valdo nebe valstybės kapitalas.
SKAITYTI PLAČIAU: Kas valdo Latvijos miškus?
SKAITYTI PLAČIAU: Kas valdo Estijos miškus?
„Negaliu grupuotės įvardyti, bet tai labai stambios grupės. Stambusis užsienio kapitalas, suinteresuotas Lietuvos medienos pirkimu mažesne kaina“, – sakė buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, pridūręs, kad vienas iš planuojamos reformos tikslų yra žymiai padidinti valstybinių miškų kirtimą, bet jis esą turėtų tik trumpalaikę socialinę ekonominę naudą, o ilgalaikėje perspektyvoje miškų vystymuisi būtų ypač žalingas.
http://www.lmpf.lt/misku-valdymo-reformos-kritikai-perspeja-apie-galimus-pavojus/
2017.02.21
URĖDIJŲ STATISTIKA. Kitoks žvilgsnis į ateities miškininkystę
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra pateikia savo įžvalgas. Jis orientuojasi į tris pagrindinius miškininkystės tikslus – miško išteklių (ateities miškų) vertės didinimą, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą bei šių siekių įgyvendinimo būdus.
– Pokalbį pradėkime apie miškų išteklius ir jų naudojimą. Ar ateities kartos nepristigs šio gamtos turto ?
Angelė Adomaitienė
– Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje – 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai. Latvijos miškų našumas nesiekia 200 m3/ha ir yra mažesnis negu Estijos.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų – artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų – artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes.
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo. Ateities kartos irgi turės gerus miškų išteklius ir dargi galės didinti jų naudojimo intensyvumą.
Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje buvo 110,9 Eur/ha.
Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 Eur/ha, Estijoje – 80,6 Eur/ha, Švedijoje – 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo. Tai atmetus, apskaičiuotasis miškų ekonomikos rodiklis Latvijoje būtų dar mažesnis.
Minėjote darbuotojų skaičiaus problemas, kurios, reikia pripažinti, vertinamos nevienareikšmiai. Štai rengiamoje vyriausybės programoje miškininkystės sektoriuje dirbančiųjų skaičiaus mažinimas teikiamas kaip viena iš svarbiausių pertvarkos priemonių.
– Nevienareikšmiai vertinimai apie miško ūkyje dirbančiųjų skaičių atsiranda tuomet, kai ekspertai lygina įvairiose šalyse skirtingas darbuotojų grupes, nenurodydami jų vykdomų funkcijų. Objektyvesnė informacija gaunama lyginant bendrą visų miškininkystėje dirbančių darbuotojų skaičių.
Pažvelkime į statistinius duomenis. Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje – 5-6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje – 4 darbuotojai. Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla. Taigi, kitų šalių patirtis byloja, kad Lietuvos miško ūkyje dirbančiųjų skaičius neatrodo perteklinis.
http://www.lmpf.lt/kitoks-zvilgsnis-i-ateities-miskininkyste/
2017.02.20
Pokyčiams miškininkai neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad apie pertvarką nediskutuojama
I.Ruginienė BNS teigė, kad Aplinkos ministerija manipuliuoja skaičiais ir iš tikro planuojama atleisti ne 400 darbuotojų, o 3 tūkst. Anot jos, tarp administracijos darbuotojų yra ir miškininkų.
„Tai yra visiška netiesa, nes pats aplinkos ministras savo pristatyme teigė, kad pirmuoju etapu turi likti 1,6 tūkst. darbuotojų sistemoje. Kadangi šiuo metu yra arti 4 tūkst., akivaizdu, kad 2,4 tūkst. darbuotojų netenka darbo, o tolesniais etapais bus atleista dar 600 darbuotojų ir liks tik 1 tūkst. Tai akivaizdu, kad 3 tūkst. bendroje sumoje lieka be darbo“, – BNS sakė I.Ruginienė.
Anot jos, ministerija administracijos darbuotojams priskiria ir miškininkus, todėl skelbia didesnius jų skaičius.
Anot jos, pokyčiams miškininkai neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad apie pertvarką nediskutuojama.
http://www.lmpf.lt/vietoj-42-misku-urediju-25-padaliniai/
2017.02.24
Urėdijos kelia įtampą: socialdemokratai paaiškino, kodėl stoja skersai kelio „valstiečiams“
Beatričė Mikšytė | Alfa.lt
„Socialdemokratai pasisako už reformą, bet ne už tokį centralizavimą, vienintelės įmonės planavimą ir tam tikra prasme ženklų regiono susilpninimą“, – aiškino J. Olekas ir kvietė įsiklausyti į miškininkų nuomonę, į regionus ir pabrėžė, kad monopolijos sukūrimas miškų sektoriuje nėra išeitis.
2017.02.24
Alfa.lt konferencijoje – aplinkos ministras Navickas
Argumentai tie patys:
http://www.alfa.lt/straipsnis/50143790/alfa-lt-konferencijoje-aplinkos-ministras-navickas
2017.02.24
Miško auginimo specialistai po susitikimo Aplinkos ministerijoje liko nustebę
Trečiadienį Aplinkos ministerijos vadovybė į susitikimą dėl valstybinių miškų pertvarkos išsikvietė visų miškų urėdijų vyr. miškininkus. Diskusija pavadintas susitikimas miško specialistams paliko nedviprasmišką įspūdį
„Tikėjomės diskusijos, tačiau vyko ministerijos monologas. Bandėme užduoti klausimų ministerijos vadovams ar parengta kaštų ir naudos analizė, kodėl nesilaikoma vyriausybės numatytos miškų ir regioninės politikos programų. Rinkiminiai pažadai buvo priešingi nei dabar daroma. Tačiau vietoj atsakymų išgirdome nuolatinį miglos pūtimą ir bandymą įtikti“, – pranešime spaudai cituojamas miško auginimo specialistų bendrijos vadovas Marijonas Bernotavičius.
Susitikimas inicijuotas Aplinkos viceministro Martyno Norbuto ir reformą rengiančio gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio. Vyr. miškininkai po susitikimo išvyko gūžčiodami pečiais ir nesupratę susitikimo tikslo.
„Ministerijos vadovai nesugeba pateikti kaštų ir naudos analizės – kiek ekonominės naudos valstybė gaus po reformos ir kiek valstybei kainuos įsipareigojimai naujiems bedarbiams. Be to, siūloma pertvarka visiškai neatitinka S.Skvernelio Vyriausybės regionų ir darnios miškų plėtros politikos“, – teigia M.Bernotavičius.
2017.02.23
Dalia Grybauskaitė: „reforma urėdijose pribrendo seniai“
Valdantieji turi parodyti valią pertvarkyti miškų sistemą, Registrų centrą, o opozicija – padėti įvykdyti reformas, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ji geležinkelius, urėdijas bei registrus pavadino kovos su nomenklatūriniu valdymu ir korupcija simboliais.
„Urėdijų reforma pribrendo seniai, miškų sistemos reformavimas buvo atliktas praktiškai visoje Europoje, pas kaimynus Latvijoje, Estijoje 1999 metais. Mes vėluojame, tiek urėdijų sistema, tiek geležinkeliai, tiek Registrų centras buvo naudojamos kaip nomenklatūrinio valstybės valdymo įmonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė prezidentė.
Anot jos, svarbiausia, kad Seimas pavasario sesijoje pritartų projektams dėl minėtų reformų. „Mes matysime, pavasario sesijoje prasideda rimtų reforminių projektų teikimas, balsavimas parodys, ar dauguma pakankamai tvirta, ar reikia flirto su dar kažkuo. Man svarbiausia, kad reformos vyktų, kad dauguma sugebėtų susitarti su bet kuo, kad tos reformos būtų įgyvendintos“, – į klausimą apie „valstiečių“ ir konservatorių flirtą atsakė prezidentė.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/dalia-grybauskaite-reforma-uredijose-pribrendo-seniai-/239262\
2017.02.23
Stasys Pališkis: Ko nori urėdai? Nesunaikinti Lietuvos miškų
Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš. (…)
Gal saugokime ne tik atogrąžų miškus, gal pasirūpinkime ir savuoju? Beje, apie šiame sektoriuje dirbančius žmones niekas nekalba, tik žadama, kad jie bus perkvalifikuojami. Į ką? Miškininkas yra daugiau negu profesija. Tačiau Lietuvoje tokia jau tradicija – tavo problema, kur tu pasidėsi, ką veiksi. Jau girdėjau ne iš vieno jaunesnio kolegos, kad neatmeta emigracijos. Gal to ir reikia?
Stasys Pališkis yra Šiaulių miškų urėdijos miškų urėdas
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/ko-nori-uredai-nesunaikinti-lietuvos-misku-18-759372
2017.02.23
LRT laidoje „Dėmesio centre“- apie reformą – Aplinkos ministro argumentai – gana silpni:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/162928/
2017-02-28
K. Navickas susitinka su Suomijos aplinkos ministru – apie miškų ūkio valdymo pertvarką
Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas Briuselyje susitiko su Suomijos aplinkos ir žemės ūkio ministru Kimmo Tiilikainen‘u ir aptarė mūsų šaliai svarbius valstybinio miškų ūkio valdymo klausimus.
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
Pagrindinė susitikimo tema – Lietuvoje planuojamas centralizuoto valdymo modelis. Kimmo Tiilikainen‘as pasidalijo savo šalies patirtimi. Suomijoje valstybinius miškus valdo valstybės įmonė „Metsähallitus“. Toks modelis, kai valdo viena įmonė, pasak Kimmo Tiilikainen‘o, leidžia efektyviau spręsti aplinkosaugos ir ekonomines bei socialines problemas, skatinti regionų plėtrą.
2017.02.27
„Valstiečiai“ ruošia dar vieną reformą: vietoj 9 institucijų liktų viena. Sujungti niekam nepavaldžią regionų apsaugą į vieną
Miškininkai ne vieninteliai:
„Valstiečių“ paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas planuoja dar vieną ankstesnės kadencijos Seime užstrigusią reformą. Siūloma sujungti atskirus, niekam nepavaldžius ir tik regionuose veikiančius Regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD’us) ir įkurti vieną Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją.
2017.11.21
Seimas pritarė siūlymui reformuoti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę
Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas. Tokiam pasiūlymui jau anksčiau buvo pritarusi Vyriausybė.
http://www.lmpf.lt/seimas-pritare-siulymui-reformuoti-valstybine-aplinkos-apsaugos-kontrole/
2017.02.25
Neeilinis miškininkų suvažiavimas Raudondvaryje. Miškininkai skelbia pavojų: ministerijos brukama reforma taps spąstais
Aplinkos ministerijos parengta urėdijų reforma sugriaus puikiai veikiančią sistemą – tuo įsitikinę šalies miškininkai, kurie Raudondvaryje (Kauno r.) susirinko į neeilinį suvažiavimą aptarti kylančių grėsmių.
2017.02.25
Neeilinis Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimas
Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS), Aplinkos ministerijai paskelbus apie urėdijų reformą, šeštadienį Raudondvaryje susirinko į neeilinį suvažiavimą. M
Miškininkai teigė palaikantys permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos. Suvažiavime buvo patvirtinta rezoliucija šalies politiniams lyderiams.
Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo rezoliucija
REZOLIUCIJA
2017 m. vasario 25 d.
- Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, dirbančių aplinkos ministro sudarytoje darbo grupėje, vykdančioje valstybinių miškų valdymo reformą, duomenų patikrinimo ar nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo, susijusio su artimais asmenimis, taip pat privačiais ir viešaisiais interesais susijusiais su medienos perdirbimo įmonėmis Lietuvoje ir užsienyje ( Latvijoje), taip pat įvertinti ar minėti asmenys, priimdami sprendimus dėl valstybinių miškų valdymo reformos elgėsi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas ir ar teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengė interesų konflikto ir elgėsi taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
- Kreiptis į LR Seimo antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas siekiant išsiaiškinti ar Valstybinių miškų valdymo reformą vykdantis aplinkos ministras ir kiti reformą organizuojantys asmenys nėra susiję su Lietuvos ir užsienio medienos verslo įmonių interesų tenkinimu, neatstovauja jų interesams ir ar jų veikloje, susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų, ar kitų nusikalstamų veikų.
- Pasiūlyti LR Vyriausybei sustabdyti nekompetentingai ir neskaidriai vykdomą Valstybinių miškų valdymo reformą, sudaryti LR Vyriausybę atstovaujančią derybinę grupę kilusiems nesutarimams tarp LR Vyriausybės ir Lietuvos miškininkų sąjungos, LMPF ir visuomenės spręsti.
- Atkreipti LR Vyriausybės dėmesį į tai, kad LR Vyriausybei iki 2017-03-08 nepradėjus derybų su Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF ir visuomenės atstovais dėl kilusių nesutarimų, susijusių su nekvalifikuotai ir neskaidriai vykdoma valstybinių miškų valdymo reforma, Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF, visuomenės atstovai apie galimai neskaidrią LR Vyriausybės veiklą reformuojant valstybinių miškų valdymą informuos atitinkamas Europos sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas, užsienio šalių ambasadas ir paskelbs įspėjamąjį visuotinį streiką bei gindami savo teises imsis kitų aktyvių įstatymais numatytų teisėtų veiksmų.
http://www.lmpf.lt/lietuvos-miskininku-sajungos-suvaziavimo-rezoliucija/
2017.02.27
Video archyvas iš neeilinio Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo:
VIDEO iš miškininkų suvažiavimo Raudondvaryje
2017.02.26
Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas
2017-02-25 Raudondvaryje įvyko Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, kuriame buvo aptarta LR Aplinkos ministerijos parengta valstybinių miškų valdymo reforma. Suvažiavimo delegatai (dalyvavo 325 iš 340) priėmė rezoliuciją ir kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus.
Suvažiamime dalyvavo apie 500 dalyvių, tarp kurių buvo ir gausus politikų būrys: LR Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, LR Seimo nariai: Kęstutis Mažeika, Juozas Olekas, Virginija Vingrienė, Europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Taip pat dalyvavo Generalinės miškų urėdijos urėdas Rimantas Prūsaitis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Baziulis, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinės sąjungos federacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius.
2017.02.27
Miškininkų tikslas – stabdyti reformos buldozerį
Lietuvos urėdijų atstovai, savaitgalį susirinkę į neeilinį suvažiavimą Raudondvaryje, pasisakė už pertvarkas, tačiau ne tokias drastiškas, kokias siūlo Aplinkos ministerija. Miškininkai viliasi, kad valdžia išgirs ir jų balsą. Daugiau:
2017.02.27
DISKUSIJA ŠIAULIUOSE
Miškininkystės pertvarka skurdins regionus – jos įtaka regionams
Valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarka kviečia ne tik diskutuoti, bet ir sunerimti – juk kalbama apie didžiulį Lietuvos turtą – miškus, kurie priklauso mums visiems.
Šis sektorius yra išskirtinis ir itin jautrus, nes šimtą metų augintą medį į malkas galima paversti per porą minučių.
Tačiau šį kartą norėtųsi pakalbėti ne apie miškų tvarumą ir jo tvarkymą, kas yra nepaprastai svarbu, bet apie šios pertvarkos įtaką regionams, jų ekonomikai, žmogiškiesiems ištekliams. Būtent dėl to Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai pakvietė į diskusiją suinteresuotus ir šiuos dalykus išmanančius asmenis.
http://vz.lt/agroverslas/2017/02/24/miskininkystes-pertvarka-skurdins-regionus#ixzz4ZsP6sWEI
2017.02.27
Latvijos miškininkų algos nuostabos nekelia
Lietuvos valstybinių miškų valdymo reformos iniciatoriai, siūlantys vietoje dabartinių urėdijų įsteigti vieną įmonę su 25 juridinio statuso neturinčiais padaliniais, vienu iš argumentų nurodo miškininkų atlyginimus. Aplinkos ministerijos teigimu, reforma leis padidinti atlyginimus kvalifikuotiems specialistams, nes dabar jų algos, palyginti su kaimyninėmis ES valstybėmis, yra nekonkurencingos.
Ar tikrai? Tarkime, lietuviai miškininkai, kaip ir kiti šalies specialistai, tikrai uždirba mažiau nei Vokietijos, Švedijos ar Norvegijos panašių profesijų atstovai – to priežastys iš esmės visiems aiškios, tačiau peržvelgus, pavyzdžiui, kaimynų latvių algas, jokių dosnumo aitvarų lentelėse nerandame.
Latvijos valstybinius miškus valdo viena įmonė – AB „Latvijas Valsts Meži“.
Šalies miškininkų atlyginimai skelbiami internete https://www.zm.gov.lv/public/files/CMS_Static_Page_Doc/00/00/00/84/27/amatpersonu_atalogums_08.02.pdf, kuriuos galima palyginti su Lietuvos urėdijų darbuotojų darbo užmokesčiu. Daugeliu atvejų mūsų miškininkai uždirba daugiau nei kaimynai. Štai keletas skaičių iš 2017 m. sausio mėnesio vardinio atlyginimų sąrašo. Girininkų atlyginimas šį mėnesį siekia apie 620 eurų, kai kurių – 660, vyresniųjų girininkų – apie 680, vyresniųjų miškų ūkio inžinierių – apie 770 eurų.
http://www.lmpf.lt/latvijos-miskininku-algos-nuostabos-nekelia/
2017.02.28
V.Pranckietis: Jeigu urėdijų reforma būtina siekiant narystės EBPO, privalome ją vykdyti
Pirmadienį su Kauno miškininkais susitikęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad valstybė privalo žiūrėti plačiau nei vienos visuomenės grupės interesai ir įvykdyti urėdijų reformą.
„Pasitraukti Vyriausybė negali, jeigu mes norime atsirasti tame klube. Priimkite tai kaip blogą sąlygą, bet jeigu turime – nenaudočiau žodžio paaukoti – bet jeigu turime reorganizuoti šitokiu būdu dėl to, kad atsirastume EBPO, turbūt yra verta atsirasti EBPO“, – Kauno miškų urėdijoje kalbėjo V. Pranckietis.
„Mes esame atsakingi už visą Lietuvą, negalime būti atsakingi tiktai už miškininkystę ar kitas dalis“, – pridūrė jis.
Vėliau BNS jis patvirtino, kad palaiko reformą ir ruošiasi už ją balsuoti svarstyme Seime.
2017.03.02
Lietuvos medienos pramonės atstovų pareiškimas dėl valstybinių miškų valdymo reformos
Visiškai natūralu, kad veikdami kaip vientisas mechanizmas, grandinės nariai suinteresuoti vienas kito veiklos efektyvumu, kuris leidžia visam Lietuvos medienos sektoriui būti vienu iš lyderiu globalioje rinkoje, kur konkurencinė aplinka išlieka labai įtempta.
Todėl nuoširdžiai tikime, kad atlikdama valstybinių miškų savininko funkcijas Vyriausybė ir Aplinkos ministerija priims pačius geriausius sprendimus efektyvinant ir optimizuojant valstybinių miškų valdymą.
2017.03.02
Vyriausybė iš esmės pritarė urėdijų pertvarkai
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Aplinkos ministerijos siūlomai miškų urėdijų pertvarkai, vietoje 42 urėdijų įsteigiant vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.
http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/165198/vyriausybe_is_esmes_pritare_urediju_pertvarkai
2017.03.01
Kęstutis Navickas: dar neaišku, kaip bus pertvarkomos urėdijos
Miškų urėdijų reforma nebus įgyvendinta greitai, sako aplinkos ministras. Kęstutis Navickas teigia, kad kol kas neapsispręsta, ar urėdijos bus sujungiamos, ar kitaip pertvarkomos.
2017.03.06
Panevėžyje ministrui teko nuryti karčią piliulę: jo motyvai dėl miškų reformos „malti į miltus“
Kovo 3 d. Panevėžio rajono savivaldybėje su Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku susitikę apskrities rajonų vadovai, urėdai, miškininkai ir trys Seimo „valstiečių“ frakcijai priklausantys parlamentarai nepatikėjo ministro deklaruojamais stumiamos urėdijų reformos gerais tikslais.
Darbuotojus atleis, bet kaip – nežino.
2017.03.06
Vingrienė. Prieš skubėdami saugoti atogrąžų miškus, pirmiausia pasirūpinkime savuoju
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė 2017 m. kovo 6 d.
Per neeilinį Miškininkų sąjungos suvažiavimą Raudondvaryje karo kirvį iškasusią rezoliuciją priėmę miškininkai teigė nematę kitos išeities – esą skubotai priimamos reformos kontekste akivaizdu, kad jų nuomonė jau neberūpi, nes yra „kita nuomonė“.
2017.03.05
Navicko samprotavimai FACEBOOK
Navicko samprotavimai facebook-e apie miškų pertvarką:
Šiek tiek įspūdžių ir informacijos apie miškų pertvarką. Prieš savaitę įvykęs miškininkų suvažiavimas pabaigė rezoliucija: -arba priimate miškininkų pasiūlymą – 30 urėdijų su juridiniu asmens statusu (formaliai tai skamba pradėti derybas iki kovo 8d.) arba streikas. Kaip žinia savaitė pasibaigė LRV pasitarime pritarus vienos įmonės steigimui.
Kodėl viena? Nes taip galima racionaliai paskirstyti darbus pagal regionus, atsižvelgiant į nedarbą ir gamtinį jautrumą, ten kur geriau nenaudoti galingos technikos, geriau pasitelkti žmonių darbą, to esama valdymo struktūra neleidžia, nes kiekviena iš 42 urėdijų kovoja dėl išlikimo.
Buvo išklausyta daug nuogąstavimų, priimti saugikliai, kurie gali dar griežtėti, jei pertvarkos priešininkai reikalaus. Kas padaryta: įstatymo projekte prekybos mediena taisykles tvirtins Vyriausybė, ne Aplinkos ministras kaip yra dabar.
Centralizuotos prekybos sistema remsis Baltpool pagrindu, kurią įvedus paaiškėjo, kad atsirado prielaidos dalyvauti daugiau rinkos dalyvių, į prekybą įsitraukė privatūs pirkėjai, kuriems įstatymas tokios prievolės nenustato.
Dėl mažos apimties rangos pirkimų, tokie galėtų išlikti, bet skaidrinti sistemą reikia, automatiškai pratęsiamos sutartys, nebūtinai gėris.
Dėl atleidžiamų darbuotojų, tik maža dalis praras darbą pirmais pertvarkos metais, nes TIK 4 urèdijose yra skaitmenizuota medienos apskaitos sistema, kitose, girininkai su lapeliais bėgioja pas buhalterius, kurie duomenis suvedinėja ir tai 21 amžiuje!
Urėdijos bus jungiamos, o tai reiškia nebus atleidimų lapelių, o padalinių vadovai bus atrenkami konkurso būdu ir nemokamai
Seimui pritarus, pertvarka prasidėtų 2018 sausio 1 d., iki to, laikas galutiniams saugikliams ir struktūrai sudėlioti, taip pat nuspręsti kokio apskaitos sistema bus naudojama, kad būtų mažiau sąnaudų taip pat pasirengti IT ūkio centralizavimui… jungimas užtruks visus 2018 m., jei nebus sąmoningų vilkinimų, o tai jau prasidėjo.
Per visą šios temos diskusiją nustebino vienas dalykas – niekas negina ir negynė gyvosios gamtos interesų, niekas nekalbėjo kaip bus su plynais kirtimais, kas prižiūrės kertines miško buveines, ar N2k teritorijas, priešingai iš miškininkų buvo sulaukta priekaištų, kas saugomų teritorijų turime per daug.
http://www.lmpf.lt/k-navicko-samprotavimai-facebook-e/
2017.03.03
Premjeras urėdijų atstovams pristatė, kodėl sektoriuje reikia pertvarkos
Penktadienį Vyriausybėje Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priėmė Lietuvos urėdijų bei įvairių miškų ūkio organizacijų ir įmonių atstovus, su kuriais aptarė planuojamą valstybinių miškų valdymo pertvarką.
http://www.lmpf.lt/premjeras-urediju-atstovams-pristate-kodel-sektoriuje-reikia-pertvarkos/
2017.03.02
Kastytis Braziulis. Kam yra naudinga reformuoti urėdijas?
(…) (…) Iki šio laiko nei politikai, nei valdininkai nėra parengę kaštų ir naudos analizės, neparengę reformų vykdymo projekto ir net nežino, kaip ją pradėti ir kuo užbaigti. Valdantieji politikai buldozeriu stumia šį projektą, nes užuodžia asmeninę naudą.
– iš prezidentinės įtakos grupės, taip aš ją vadinu. Jos pagrindą sudaro teisininkų ir konsultantų kelios kontoros. Jie labai aiškiai mato savo interesą ir apčiuopiamą pelną iš konsultacijų bei teisinių paslaugų. Kiekviena reforma reikalauja šių specialistų pagalbos. Prisimenant jų veiklą energetikos sektoriuje, kai jų pagalba šis sektorius buvo reformuotas iš eilės keletą kartų ir jie net ekonominės krizės metų uždirbo šimtus milijonus litų, tai klausimų dėl jų intereso visiškai nebelieka. Jie yra suinteresuoti reformuoti urėdijas ir jas reformuos kuo greičiau ir gal net po kelis kartus.
– iniciatyva atėjo iš baldų gamyba ir prekyba užsiimančios užsienio įmonės „IKEA“. Ši įmonė Baltijos šalyse turi didelį interesą supirkti miškus. Ji jau dabar šiose šalyse turi įsigijusi per 38 000 hektarų miškų.
Na, pažiūrėkite patys į veiksmų seką. Prieš gerą dešimtmetį švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia: Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir į tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. 2008 m. švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru G. Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti privatizuojant Lietuvos miškus ir, jeigu Lietuva reformuos urėdijas, tai ji yra pasirengusi investuoti į „Girių bizoną“.
2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. 2013 metais rugpjūčio mėnesį IKEA parduotuvės atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.
Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.
Labai gaila, kad valstiečių frakcija ir jų atstovai vyriausybėje bei Aplinkos ministerijoje, neįsigilinę į reikalo esmę ir nesupratę iki galo reformos priežasčių, iš visų jėgų stumia šią reformą. Būtina plati diskusija visuomenėje. Tiesiog yra privalu sužinoti visų suinteresuotų asmenų poziciją, išgirsti jų argumentus. Taip pat būtų gerai susipažinti su reformos projektu, kaštų ir naudos analizės išvadomis ir tik tada spręsti ar yra reikalinga urėdijų reforma ir, jeigu ji yra reikalinga, tai kokia ji turi būti.
Siūlau valstiečių frakcijai Seime nulipti nuo šiltos krosnies ir organizuoti šiuo klausimu plačią diskusiją visuomenėje. Būtų gerai ją pradėti specialia šiam klausimui skirta konferencija Seime.
http://www.lmpf.lt/kastytis-braziulis-kam-yra-naudinga-reformuoti-uredijas/
2017.03.08
DELFI TV gyvai: diskusijoje aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir Tauragės urėdas Robertas Piečia
Video rasite paspaudę nuorodą:
2017.03.08
Prezidentė ir Seimo valdyba aptarė būsimuosius darbus: prioritetai sutampa
Seimo numatyti svarbiausi darbai sutampa su Prezidentės akcentuojamais uždaviniais, sako Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis prieš šįryt numatytą Seimo valdybos ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimą.
„Dėl miškų (valstybinių miškų valdymo reformos – ELTA), tai bus tiesiog pasitikrinimas ir Seimui, ir frakcijai, ir daugumai. Tai bus pirmas egzaminas. O kiti prioritetai, žinoma, kad sutampa su Prezidentės. Vaiko teisėmis turime rūpintis ir turėsime rūpintis ateityje, socialiniai reikalai labai svarbūs“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis. http://www.alfa.lt/straipsnis/50148254/prezidente-ir-seimo-valdyba-aptare-busimuosius-darbus-prioritetai-sutampa
2017.03.08
Rokiškio urėdijos specialistai išgrynino pertvarkos grėsmes regionams ir Rokiškio rajonui:
Rokiškio urėdijos specialistai labiausia nerimauja dėl ministerijos siūlymo sukurti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų pavaldžios visos urėdijos, ir tai būtų padaliniai, neturintys savarankiško juridinio asmens statuso. Apibendrinę diskusijas, išgryninome pertvarkos grėsmes regionams ir, žinoma, Rokiškio rajonui:
– atsirastų galimybė keliems stambiesiems medienos supirkėjams reguliuoti kainas ir supirkti didžiąją dalį medienos;
– rajonuose sumažėtų darbo vietų;
– pertvarka padidintų grėsmę sužlugdyti smulkaus verslo medienos tvarkymo ir su tuo susijusias aptarnavimo – miško ruošos, lentpjūvių, technikos pardavimo, remonto – įmones;
– akivaizdžiai sumažintų mokesčių įplaukas į rajono savivaldybių iždą;
– padidintų riziką prarasti medienos sertifikatą visai Lietuvai, nes toks būtų išduodamas vienas, o šiuo metu sertifikatus turi kiekviena urėdija (Latvijos pavyzdys);
– centralizuoti pirkimai prailgintų reakcijos laiką šalinant medienos ligos židinius, atliekant sanitarinius valymus, nedidelius kirtimus;
– kol kas visiškai neaiški pozicija dėl lėšų skyrimo miškams atsodinti ir juos prižiūrėti.
2017.03.07
Apnuogino planuojamos valstybinių miškų reformos tikslus, užkulisius ir grėsmes
Situacija dėl valstybinių miškų sistemos pertvarkos kaista iki raudonumo. Aplinkos ministerijos (AM) parengtam reformos projektui priešinasi miškininkystės mokslininkai, urėdijos, buldozeriu stumiamą reformą kritikuoja regionų savivaldybių vadovai ir ministrą delegavusios „valstiečių“ frakcijos Seimo nariai.
Kovo 3 d. Panevėžyje susitikimas su ministru Kęstučiu Navicku konstatuota: ministerijos parengtas projektas – be stuburo ir visiškai „žalias“, ministras neturi atsakymų į esminius reformos klausimus.
„Gimtasis…“ pateikia diskusijos, kurią organizavo Seimo narys Jonas Jarutis, ištraukas:
2017.03.07
Visuomenininkai prie Vyriausybės rengs akciją prieš urėdijų reformą
Trečiadienį nevyriausybinių organizacijų atstovai prie Vyriausybės surengs pilietinę akciją, prašydami stabdyti Aplinkos ministerijos rengiamą valstybinių miškų valdymo reformą.
Antradienį apie vyksiančią akciją keliolikos organizacijų vardu paskelbė „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, kurio pirmininkas Rimantas Braziulis Eltą informavo, kad į V. Kudirkos aikštę trečiadienį atvyks iki 15 žmonių. Pranešime teigiama, kad Aplinkos ministerijos reforma yra skubota bei žalinga.
„Akcijos rengėjai reikalaus negriauti efektyviai veikiančios valstybinių miškų sistemos, sustabdyti nedemokratiškai, neskaidriai ir chaotiškai vykdomą reformą“, – rašoma pranešime.
Daugiau: Visuomenininkai prie Vyriausybės rengs akciją prieš urėdijų reformą
Pilietinė akcija „Stabdyk nedemokratišką ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą“
Nevyriausybinių organizacijų atstovai, stebėdami atvirai stambiųjų medienos perdirbėjų proteguojamą ir Aplinkos ministerijos skubotai, nekvalifikuotai bei neskaidriai vykdomą valstybinių miškų valdymo reformą rengia pilietinę akciją.
Akciją rengia šios nevyriausybinės organizacijos: visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos gamtos fondas, Vilniaus žaliųjų klubas, Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Kauno žaliųjų klubas, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Alytaus žaliųjų bendrija „Griaustinis“, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centras“, Alytaus sveikuolių klubas „Ryžtas“, Visuomeninė organizacija „Žygaičių bendruomenė“, Alytaus miesto ir rajono Afganistano karo veteranų klubas, VšĮ „Alytaus verslo angelas“.
2017.03.07
3 tūkstančiai Lietuvos Respublikos piliečių šaukiasi pagalbos
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) aukščiausiems šalies vadovams įteikė beveik 3150 miško darbuotojų parašų dėl planuojamų naikinti jų darbo vietų, rašoma pranešime spaudai.
„Lietuvos žmonės nebegali pakęsti kaip su jais elgiasi valdžia – planuoja atleisti be plano, be skaičiavimų, ateities perspektyvų. Aplinkos ministras lengva ranka siunčia 3 tūkstančius dorų ir darbščių žmonių į gatvę vardan savo asmeninių ambicijų ar dar blogiau galimų interesų“, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Visų Lietuvos regionų miškuose dirbantys žmonės surinko parašus po kreipimusi į šalies Prezidentę, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką ir kitus aukščiausius šalies vadovus.
Darbuotojų aistras sukėlė BE kaštų ir naudos analizės ir poveikio aplinkai vertinimo LR Aplinkos ministro Kęstučio Navicko stumiama valstybinių miškų valdymo konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje reforma.
Be to, reikalaujama Vyriausybės pateikti išsamią valstybinių miškų reformos kaštų ir naudos analizę, sudaryti derybinę grupę valstybinių miškų ūkio valdymo reformos poveikio aplinkai analizei įvertinti ir būdui parinkti.
2017.03.07
Miškininkai surinko per 3 tūkst. parašų prieš urėdijų reformą
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) aukščiausiems šalies vadovams įteikė sąrašą su beveik 3150 asmenų parašais, kurie pasisako prieš Aplinkos ministerijos planuojamą urėdijų reformą. Federacija savo kreipimąsi adresavo Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Premjerui Sauliui Skverneliui ir kitiems pareigūnams.
2017.03.09
Miškininkų atstovė: „Premjero žodis į dangų neina“
Lietuvos premjeras kovo 7 d. LRT laidoje “Dėmesio centre” deklaravo savo darbo ir veiklos principus, kurie žodis žodin sutampa su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) keliamais klausimais.Lietuvos premjeras kovo 7 d. LRT laidoje “Dėmesio centre” deklaravo savo darbo ir veiklos principus, kurie žodis žodin sutampa su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) keliamais klausimais.
„Premjeras išsakė kokiais principais remiantis turi būti įgyvendinamos valstybės vykdomos reformos. Be to, Premjeras įvardijo blogus ir valstybei žalingus anksčiau priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Tačiau ministrai pasiryžę lipti ant to paties grėblio. Mums kyla klausimas, kodėl Aplinkos ministras Kęstutis Navickas neklauso savo viršininko ir daro viską priešingai. Dar labiau glumina, kad Premjeras ministro mintis palaiko ir prieštarauja pats sau“, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
http://www.lmpf.lt/miskininku-atstove-premjero-zodis-i-dangu-neina/
2017.03.09
Skvernelis buvo priverstas kelti balsą ir priminti frakcijos kolegoms, kas padėjo jiems laimėti rinkimus
Skvernelis įgėlė kai kuriems „valstiečių“ frakcijos nariams: jokie argumentai jų neįtikina
Ketvirtadienį Seime vyko Seimo valdybos, Vyriausybės, Seimo komitetų, Seimo frakcijų atstovų posėdis dėl Seimo pavasario sesijos darbų. Po posėdžio Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad yra sutarta, jog urėdijų reformos pateikimui pritars visi. S. Skvernelis teigė, kad kai kurie „valstiečių“ frakcijos nariai nesiklauso argumentų
Trečiadienį buvo skelbta, kad „valstiečių“ frakcija diskutavo net pusketvirtos valandos, o kalbant apie urėdijų reformą, premjeras S. Skvernelis buvo priverstas kelti balsą ir priminti frakcijos kolegoms, kas padėjo jiems laimėti rinkimus.
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/s-skvernelis-igele-kai-kuriems-valstieciu-frakcijos-nariams-jokie-argumentai-ju-neitikina.d?id=73991700
2017.03.09
R.Karbauskis: frakcija pritars urėdijų reformai
Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad jo vadovaujama frakcija pritars urėdijų reformai ir sprendimai bus padaryti.
2017.03.09
Žalieji surengė pirmą protestą prieš miškų reformą
Trylika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų trečiadienį prie LR Vyriausybės surengė pirmąją pilietinę protesto akciją „Stabdyk nedemokratišką ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą“ prieš skubotą, nesuderintą ir nepamatuotą valstybinių miškų pertvarką.
„Matome atvirai stambiųjų medienos perdirbėjų proteguojamą ir Aplinkos ministerijos skubotai, nekvalifikuotai bei neskaidriai vykdomą valstybinių miškų valdymo reformą. Kategoriškai nepritariame valstybės įmonių miškų urėdijų naikinimui ir vienos įmonės sukūrimui – valstybinių miškų monopolizavimui“, – sako „Lietuvos žaliųjų judėjimo“ pirmininkas Rimantas Braziulis.
Pilietine akcija atkreipiamas dėmesys į Aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir ministerijos pareigūnų daromus grubius pažeidimus. Ministerija pažeidė ES pagrindinių teisių chartiją ir Orhuso konvenciją – ignoruota valstybinės miškų sistemos darbuotojų ir suinteresuotų visuomenės grupių teisė dalyvauti sprendimų priėmimo procese.
„Demokratiškose šalyse į procesą privalomai įtraukiamos suinteresuotos šalys – Lietuvoje nebuvo jokio dialogo, derybų dėl priimamų sprendimų. Nesvarstytos galimos sprendimų alternatyvos, negauti įtikinami sprendinių pagrindimai“, – teigia R.Braziulis.
Pasak akcijos rengėjų, visuomenės akyse miškininkai ne tik buvo šmeižiami, tačiau ir meluojant manipuliuota Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
„EBPO, priešingai nei teigia ministras, nereikalauja vykdyti reformas, kurios pablogins ekonominius rodiklius, įteisins prekybos monopolį, paskatins smulkių įmonių bankrotus, padidins šalyje bedarbystę bei didins socialinę atskirtį“, – sako žaliųjų vadas.
Nevyriausybinio sektoriaus atstovai įteikė Vyriausybei ir ministrams reikalavimą negriauti efektyviai veikiančios valstybinių miškų sistemos, sustabdyti nedemokratiškai, neskaidriai ir chaotiškai vykdomą reformą.
Daug didesnio masto akcijas visuomeninės organizacijos planuoja rengti prie LR Seimo, o esant reikalui ir prie LR Prezidentūros.
Akciją organizavo: Visuomeninė organizacija „Lietuvos žaliųjų judėjimas“, Judėjimas „Už gamtą“, Lietuvos gamtos fondas, Vilniaus žaliųjų klubas, Klaipėdos ekologinis klubas „Žvejonė“, Kauno žaliųjų klubas, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Alytaus žaliųjų bendrija „Griaustinis“, VŠĮ „Lietuvos arboristikos centras“, Alytaus sveikuolių klubas „Ryžtas“, Visuomeninė organizacija „Žygaičių bendruomenė“, Alytaus miesto ir rajono Afganistano karo veteranų klubas, VšĮ „Alytaus verslo angelas“.
http://www.lmpf.lt/zalieji-surenge-pirma-protesta-pries-misku-reforma/
2017.03.08
Įtikinėdamas „valstiečius“ palaikyti urėdijų pertvarką Saulius Skvernelis nesivaldė: kas jums padėjo laimėti rinkimus?
Trečiadienį valdančiajai Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje svarstant Vyriausybės siūlomą urėdijų pertvarką liejosi aistros. Įtikinėjant pritarti siūlomai reformai premjerui Sauliui Skverneliui ne kartą teko kelti balsą ir net priminti, kad „valstiečiams“ padėjo laimėti rinkimus.
—————–
2017.03.08
Vyriausybė pritarė planams reformuoti urėdijas
Trečiadienį Ministrų Kabinetas išreiškė pritarimą planuojamai valstybinių miškų valdymo reformai, numatančiai 42 atskirų urėdijų sujungimą į vieną valstybinę įmonę.
2017.03.13
Milijonų verta schema apraizgė ir ministeriją: tyrimai užgniaužiami, pareigūnams grasinama
Korupcija atliekų tvarkymo srityje, panašu, apraizgiusi Aplinkos ministeriją ir aukščiausius jos vadovus, kurie užmerkia akis į gerai žinomą ir itin pelningą nusikalstamą schemą. Alfa.lt ir jau ne kartą rašė apie problemas šiame sektoriuje ir „įsisavinamus“ milijonus eurų – dabar ima aiškėti, kad pareigūnai, kurie bando narplioti šį voratinklį sulaukia atpildo susidorojant.
2017.03.10
Prezidentė: miškų reformą reikia pagrįsti
Reformą reikia paaiškinti ir įtikinti jos nauda, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės planams pertvarkyti urėdijas susidūrus su kliūtimis Seime.
„Miškų reforma – pirmasis pavyzdys, kad patyrimo, kaip daryti reformas, mažoka, tiek Vyriausybėje su naujais jaunais ministrais, tiek Seime. Čia elementariausia taisyklė – reikia pirmiausia turėti aiškią reformos eigą, pagrįstą tikslais ir poreikiais, antra, pristatyti ir įtikinti ir politikus, ir Seimą, ir visuomenę, ir sektoriaus žmonės, taigi pradėti nuo reformos pagrindimo“, – ketvirtadienio rytą LRT radijo transliuotam interviu sakė D.Grybauskaitė.
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/prezidente-misku-reforma-reikia-pagristi-801056
2017.03.10
ATVIRAS VĮ MIŠKŲ URĖDIJŲ DARBUOTOJŲ KREIPIMASIS DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS
LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei,
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui,
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui,
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai,
LR Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui,
LR aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
2017 m. kovo 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo nario L. Balsio pranešimas: „Seimo narį papiktino pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa“
Ketvirtadienį vykusiame Vyriausybės, Seimo valdybos, Seimo komitetų bei frakcijų atstovų posėdyje pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa papiktino Mišrios Seimo narių grupės seniūną Liną Balsį.
Balsio teigimu, kai kurie programoje numatyti ir jau šį mėnesį į plenarinio posėdžio darbotvarkę ketinami įtraukti įstatymai ne tik nėra iki galo aptarti su visuomene, jie net nėra registruoti Seime, o tai reiškia, kad Seimo nariams atimta galimybė iš anksto susipažinti su konkrečiais siūlomų įstatymų pataisų tekstais.
„Iš to, kaip buvo pristatyta Seimo pavasario sesijos darbų programa, akivaizdu, kad R. Karbauskio vadovaujamas „buldozeris“ priimant įstatymus vėl važiuos per ekspertų, įvairių specialistų nuomones ir pasiūlymus, ignoruodamas prašymus siekti dialogo, atvirų diskusijų visuomenėje ir bendro sutarimo. Pavyzdžiui, jau kovo mėnesį planuojamas įstatymo pataisų dėl miškų urėdijų reformos pateikimas ir priėmimas, nors pataisų projektas taip pat dar net nėra įregistruotas.
Tai reiškia, kad vėl viskas bus daroma paskubomis, ignoruojant visuomenės nuomonę ir atviras diskusijas. Seimas juk yra, visų pirma, politinių diskusijų ir argumentų pateikimo vieta, priimant įstatymus, o ne balsavimo mašina, tenkinanti atskirų oligarchų ar interesų grupių poreikius“, – sakė L. Balsys
Balsio nuomone, reformos, kurios jau dabar susilaukia daug kritikos, neturėtų būti skubinamos.
„Nesuprantu, kam taip skubama. Galbūt „valstiečiams“ naudingiau, kad reikiami įstatymai tyliai, be didelio pasipriešinimo būtų „prastumiami“ be jokių diskusijų visuomenėje. Tokie politiniai „valstiečių“ žaidimai prasilenkia su demokratinės valstybės principais“, – teigė L. Balsys.
Daugiau informacijos:
Seimo narys Linas Balsys
Lietuvos žaliųjų partija
Mob. 8 698 42 024, el. p. linas.balsys@lrs.lt
http://sc.bns.lt/view/item/225379
2017.03.10
Miškų reforma: kokia nauda miškams ir regionams? Ar miškams iškilusi grėsmė? Taip
Pertvarkos kėsinasi į miškininkus. Jei viskas vyks, kaip planuojama, 2018 metais nebeliks 42 šiuo metu šalyje dirbančių urėdijų, o už valstybinius Lietuvos miškus taps atsakinga Vilniuje ar Kaune įkurta vienintelė įmonė.
Ar miškams iškilusi grėsmė? Šiaulių urėdijos vadovas Stasys PALIŠKIS į šį klausimą taria vienareikšmišką „taip“. Daugiau:
http://www.skrastas.lt/?data=2017-03-09&rub=1141823599&id=1488904723&pried=2017-03-08
2017.03.10
Miškininkai pralaimėjo mūšį, bet karo nenutraukia
Vyriausybė, nepaisydama miškininkų ir savivaldybių asociacijos prieštaravimo, nusprendė radikaliai pertvarkyti valstybinių miškų valdymo struktūrą. Pagal Aplinkos ministerijos pasiūlytą reformą 42 miškų urėdijos bus sujungtos į vieną valstybinę įmonę. Daugiau:
http://ukininkopatarejas.lt/miskininkai-pralaimejo-musi-bet-karo-nenutraukia/
2017.03.20
Reforma, kuri gali suskaldyti koaliciją: iniciatoriai giria, oponentai siūlo domėtis VSD
Miškų urėdijų reformos šalininkams įtikinėjant, kad pertvarka naudinga ir nereiškia miškų privatizavimo, oponentai visa dar abejoja jos reikalingumu.
Visuomenės veikėja, signatarė Birutė Valionytė mano, kad Aplinkos ministerijos inicijuojamos pertvarkos idėjos autoriais turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas
2017.02.20
Miškininkų konferencija Seime: “Lietuvos valstybinių miškų ir miškininkystės ateities vizija”
II dalis
2017.03.16
500 miškininkų surengė piketą prie Seimo
Lietuvos miško darbuotojai ketvirtadienį prie Lietuvos Respublikos Seimo surengė įspėjamąją akciją „Stabdykite neparengtą ir neskaidrią valstybinių miškų valdymo reformą“.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) reikalavo Parlamentarų nepritarti LR Aplinkos ministerijos pateiktai ir Vyriausybės priimtai miškų pertvarkos reformai.
http://www.alfa.lt/straipsnis/50151476/500-miskininku-surenge-piketa-prie-seimo
2017.03.17
Naujausios nuotraukos iš kovo 16 d. mitingo prie LR Seimo
\http://www.lmpf.lt/naujausios-nuotraukos-is-kovo-16-d-mitingo-prie-lr-seimo/
https://www.facebook.com/pg/lmpf.lt/photos/?tab=album&album_id=1205347909584440
2017-03-16 Seimo nario Lino Balsio spaudos konferencija „Lietuvos miškai verčiami buldozeriu“
2017.03.16
LŽVS R. Karbauskio ir K. Navicko spaudos konferencija
2017.03.16
Pritarta Miškų įstatymo pateikimui. Kaip balsavo seimūnai?
Balsavimo rezultatai (2017-03-16, vakarinis posėdis):
Formuluotė: dėl pritarimo po pateikimo
Balsavimo laikas: 17:27:39
Balsavo Seimo narių: 110 iš 140.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 8, susilaikė – 30, pritarta.
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-25592
2017.03.16
Pirmasis (buvęs) Lietuvos Miško ministras – “ne miškininkų pradėta reforma nieko gero nežada”
Profesorius, habilituotas biomedicinos ir miškotyros mokslų daktaras, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos ministras Vaidotas Antanaitis į Lietuvą šiandien žiūri ir mato iš šono. Nepasakytum, kad ramiai.
Urėdus rinko širdimi
Profesoriui svarbu ir tai, kas šalia, ir kas vyksta valstybėje, kokie pokyčiai ar reformos. O labiausiai rūpi tie, kurie miškus puoselėja, tie, su kuriais darbuodamasis praleido keturiasdešimt šešerius metus. Laukdami nelauktos reformos, jo mokiniai jau ne pirmas mėnuo vis mini profesoriaus vardą, sakydami, kad kartu su pirmuoju ministru Vaidotu Antanaičiu pradėjo kurti šalies miškų ūkį. Pradėti pradėjo, o ar kurs toliau, nebežino.
Pirmasis ministras jų nepamiršo. Prisipažįsta, kad labai mėgo darbą su studentais, su aspirantais. „Žmogus daug gauna iš tėvų, mokytojų, dar labiau jį praturtina geri mokiniai. Jie verčia pasitempti, pačiam lavintis, judėti į priekį“, – sako pašnekovas.
Ne miškininkų pradėta reforma
Pirmaisiais atkurtosios nepriklausomos Lietuvos metais kiekvienam ministrui leido tvarkytis taip, kaip jis išmano. „Šiandieninė reforma pradėta ne miškininko. Ir net ne miškininko vaiko, – liūdnai sako V.Antanaitis. – Jei kas nepavyks, jie greitai išsižadės tos reformos. Nemaloni situacija. Miškininkystė – savita šaka. Žemės ūkyje – metai, dveji ir jau matai rezultatą, o miškuose jo reikia laukti iki šimto metų. Dauguma miškininkų savo darbo ir nebepamato… Jie savotiški, atsidavę… Ant jų sprando prisodinta visa eilė ne miškininkų. Visa „šerenga”. Visų kitų, ne specialistų… Juokingi stačiai tų „specialistų” pagrindai. Vietoj 42-jų padaryti vieną urėdiją. Žinia, kad miškų ūkis geresnis, kuo jis efektyvesnis. Vienas iš rodiklių – prižiūrimas plotas, darbininkų, tenkančių 1000 ha, skaičius. Pažangiausias tvaraus, nepertraukiamo, pastovaus miškų ūkio vystymo pavyzdys – Vokietija. Eikime Vokietijos keliu”.
Kas verčia daryti reformą?
V. Antanaitis prisimena ne vieną norą reformuoti miškų ūkį. Kuo miškų pertvarka gali būti tokia patraukli ne miškininkms? „Daug kam rūpi prikišti nagus prie nukirsto medžio. Jei ne prie medžio, tai miško gabalą atsiriekti.., – sako eksministras. – Kai pradėjome miškų ūkį tvarkyti, atsisukome į Skandinviją. Galvojome, kad skandinavai nori padėti jaunai šaliai. Kilo mintis prie Baltarusijos sienos statyti medienos fabriką. Latvius, estus pakviesti. Vieni nepajėgtume aprūpinti mediena tokio fabriko. Būsimam naujam konkurentui projektą padarė veltui. Daugiausiai šoko į akis kas? Švedai. Nustebome, išgirdę tokius neigiamus atsiliepimus. Tada ir lietuviai prieš šoko. Taip fabriko ir neatidarėme. Buvo baisus skandinavų pasipriešinimas – jie bijojo net mažiausios konkurencijos. Supratome, kad jie nori ne pagelbėti, o biznį padaryti…”
DAUGIAU: http://www.dmu.lt/index.php?id=2500
2017.03.16
Kas slepiasi už miškų reformos
Kova dėl daug aistrų sukėlusios valstybinių miškų valdymo reformos kovo 16 d. persikelia į LR Seimą. Parlamentarams LR Aplinkos ministras pateiks Vyriausybės patvirtintas reformos gaires, kurioms nepritaria miškininkų bendruomenė, profesinės sąjungos ir daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos piliečių, pasirašiusių peticiją, raginančią stabdyti skubotą ir kaštų ir naudos analize nepagrįstą įstatymo projektą.
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/pranesimai/kas-slepiasi-uz-misku-reformos-231-769332
2017.03.15
Ar reiktų pertvarkyti Lietuvos urėdijų sistemą?
,,Valstiečio laikraščio“ kovo mėn. pradžioje vykusios apklausos rezultatai:
Ar reiktų pertvarkyti Lietuvos urėdijų sistemą?
Visuomenės apklausa http://valstietis.tv3.lt/ anketoje ( 2017 kovo 01-10 d.)
Balsavimo rezultatai:
Ne. Urėdijos veikia efektyviai ir pertvarkai būtinybės nėra. (57%)
Ne. Daugelis žmonių neteks darbo, o ar dirbs geriau nėra aišku. (18%)
Taip. Tai pernelyg neskaidriai veikiančios įmonės. (15%)
Taip. Sujungus urėdijas būtų taupomos valstybės lėšos. (5%)
Neturiu nuomonės. (3%)
2017.03.24
Seimo nario įžvalga: reforma tam, kad miškus pigiau supirktų skandinavai
Aplinkos ministerija pasiūlė šiuo metu pelningai dirbančias 42 urėdijas sunaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę su 25 padaliniais visoje šalyje. Ekspertai pažymi, jog ši ypač skubota ir buldozeriu stumiama „valstiečių“ pertvarka yra labai naudinga ne valstybei ir ne jos piliečiams, o didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms.
Monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina. Dar daugiau abejonių kelia tai, jog vienai iš didžiųjų medienos perdirbimo įmonių vadovauja aplinkos ministro artimas giminaitis.
Vytautas Kamblevičius, Seimo narys
https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/seimo-nario-izvalga-reforma-tam-kad-miskus-pigiau-supirktu-skandinavai.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
2017.03.21
Prezidentė: urėdijų reforma svarbiau už daugumos stabilumą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį atsakydama į žurnalistų klausimus pareiškė, kad urėdijų reformos reikia ir todėl ji turi pavykti.
„Ar ji bus tokia, kokia pateikta Seime, ar bus siekiama kompromisų, tai ne taip svarbu. Svarbu tai, kad jau laikas ir čia užbaigti nomenklatūrinį valdymą“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, miškų sistemoje gajūs simboliai, užsilikę dar nuo sovietinių laikų, kuriais naudojasi ir Lietuvos politinis elitas.
D. Grybauskaitė sakė nesijaudinanti dėl valdančiosios koalicijos ateities, o koalicijos ir stabilumą laikanti antraeiliu dalyku.
https://www.alfa.lt/straipsnis/50153156/prezidente-urediju-reforma-svarbiau-uz-daugumos-stabiluma
2017.03.21
L.Balsys. Už skambių miškų reformos šūkių – ministro pusbrolio interesai?
Problema sena ir gerai žinoma – Lietuvoje savo interesus įprasta ginti labiau per draugus ir gimines, nei atvirai ir laikantis įstatymų. Tai sovietinio kolūkinio mąstymo palikimas. Gaila, bet „pusbrolių ir švogerių krašto“ dėsniais paremtos reformos ir įstatymų pataisos šioje Seimo kadencijoje skinasi kelią, atrodytų, daug sparčiau nei bet kada anksčiau.
2017.03.21
Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pranešimas: „Kodėl „valstiečių“ miškų urėdijų reforma atstovauja tik užsienio medienos perdirbėjų interesams?“
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=170595s
2017.03.21
LAIKAS REALIOMS KONSULTACIJOMS
Vasario mėn. pabaigoje įvykęs neeilinis miškininkų sąjungos suvažiavimas nepritarė Aplinkos ministerijos siūlomai valstybinių miškų valdymo reformai, įsteigiant vieną valstybės įmonę.
Prieš tokį pertvarkos variantą pasisakė, pasirašydami viešą kreipimąsi, ir 3150 miškų urėdijų darbuotojų. Siūlomam pertvarkos variantui viešame kreipimesi nepritarė Lietuvos girininkų bendrija.
Prieš monopolinės įmonės sukūrimą įspėjamojoje protesto akcijoje prie Lietuvos respublikos seimo mitingavo 500 miškų urėdijų atstovų.
Siūlomai pertvarkai nepritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
http://www.lmpf.lt/laikas-realioms-konsultacijoms/
2017 m. kovo 30 d.
Pranešimas žiniasklaidai
Seimo nario V. Kamblevičiaus pranešimas: „Visos Seimo frakcijos reikalauja nepriklausomos ekspertinės išvados dėl „valstiečių“ buldozeriu stumiamos urėdijų reformos“
Aplinkos ministerija pasiūlė šiuo metu pelningai dirbančias 42 urėdijas sunaikinti ir įkurti vieną valstybinę įmonę su 25 padaliniais visoje šalyje. Ekspertai pažymi, kad ši ypač skubota ir buldozeriu stumiama „valstiečių“ pertvarka yra naudinga ne valstybei ir ne jos piliečiams, o didžiosioms medienos perdirbimo įmonėms. Skirtingų šalių ekspertai pažymi, kad monopolizuojant medienos rinką, visą medieną įsigyti Skandinavijos verslininkams bus paprasčiau ir pigiau, nes jie galės be konkurencijos užsitikrinti pageidaujamą medienos kiekį, kurį įsigis mažesne nei rinkos kaina.
Ekspertai pažymi, kad ši reforma yra neišdiskutuota ir nėra pateikta kaštų ir naudos analizė.
„Šiandien pateikiau Seimo valdybai 46 Seimo narių, kurie priklauso skirtingoms frakcijos, prašymą dėl privalomo nepriklausomo ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo. Artimiausiu metu Seimo valdyba paskelbs viešą konkursą ekspertinei išvadai gauti dėl Aplinkos ministerijos pateiktos ypač skubotos miškų reformos.
Jei aplinkos ministras K. Navickas kartu su visa ministerija nesugeba pateikti konkrečių skaičiavimų, mes imamės iniciatyvos taisyti ministro darbo broko klaidas. Tikiuosi, jog geriausi mūsų šalies ekspertai bei kitų Europos Sąjungos valstybių ekspertai, kurie turi didžiulę patirtį pateiks išsamius paskaičiavimus, kaip padaryti, ka ši reforma atneštų didžiausią naudą mūsų valstybei.
Mes privalome pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei, o miškai netaptų švedų gigantams tik trumparegišku medienos ir pinigų šaltiniu, kurį norima kuo greičiau suvartoti“,– pažymėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Seimo narys
Vytautas Kamblevičius, mob. 869985552, LRS
2017.03.30
AM valstybinių miškų valdymo projekto pristatymas 2017 m. kovo mėn.
http://www.am.lt/VI/files/0.618121001489562337.pdf
2017.03.30
KODĖL A. BUTKEVIČIUI BUVO TOKS SVARBUS DARBO KODEKSAS, O S. SKVERNELIUI – URĖDIJŲ REFORMA
Todėl, pasak viešųjų ryšių eksperto, nors daugelis rinkėjų nesupranta ar negalėtų paaiškinti urėdijų reformos esmės, žino, kad jei premjeras pralaimės dėl šio klausimo Seime, vadinasi, jis nesugebės įgyvendinti savo reformų ir bus pralaimėtojas.
Todėl premjerui S. Skverneliui ir vyriausybei svarbu nebent simboliškai laimėti pirmą rimtesnį balsavimą Seime, nes iki šiol nebuvo kažkokių rimtų reformų, kurias tvirtintų Seimas ir kurioms reikėtų daugumos palaikymo. Toks pirmas darbas ir rezultatas yra svarbus psichologiškai“, – apie tai, kodėl S. Skvernelis kovoja dėl urėdijų reformos, kalbėjo T. Janeliūnas.
Viešųjų ryšių eksperto A. Katausko teigimu, yra nerašyta taisyklė, kad rimtos reformos turi būti daromos kadencijos pradžioje, kad „būtų laiko užglaistyti kampus, jei bus kažkas ne taip“.
“A. Butkevičiaus noras „pravažiuoti“ su Darbo kodeksu, likus mėnesiui [iki rinkimų] ir sulaukti piketų prieš save, turbūt buvo vienas „protingiausių“ žingsnių, kuriuos galima žengti“, – vertino pašnekovas.
2017.03.30
Kas Seime laimės mūšį dėl miškų valdymo pertvarkos? Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje.
Kaip pastebi Seimo senbuviai, nuo 2004 m. kiekvienos kadencijos Seimas savo darbą pradeda nuo Miškų įstatymo pataisų. Ir kiekvieną kartą dėl jų parlamentarai stoja į mūšį – vieni būna už tai, kad miškų valdymą reikėtų pertvarkyti, kiti – palikti dar nuo nepriklausomybės atkūrimo veikiančias 42 urėdijas.
Dabartinėje valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje taip pat nėra sutarimo, ar reikia ir kaip pertvarkyti miškų valdymą. Valdantieji „valstiečiai“ laiko kone savo garbės reikalu panaikinti dabartines urėdijas, nors Miškų įstatymo pataisos nenumatytos nei koalicijos su socialdemokratais sutartyje, nei vyriausybės programoje. Balandžio pradžioje Miškų įstatymo pataisos bus svarstomos antrą kartą.
„Medienos tvarkymas ir pardavimas galėtų būti centralizuoti. Ar tokie ir kiti pasiūlymai bus įtraukti į Miškų įstatymo pataisas, dar spręs ir Seimo komitetai, kuriuose diskusijos apie tai šiuo metu ir vyksta“, – kalbėjo J. Olekas.
Jis prisiminė, kad ir ankstesnių Seimo kadencijų metu būta siūlymų įsteigti vieną valstybinę įmonę, kuriai būtų patikėtas šalies miškų valdymas.
„To siekė kai kurios stambios Lietuvos medžio perdirbimo įmonės. Jas palaikė ir švedų kompanija „Ikea“. Jos aiškindavo, esą, atsiradus vienai valstybės įmonei, galima būtų įsigyti medienos mažesnėmis kainomis. Planus sukurti vieną įmonę palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitę. Tokios pozicijos ji laikėsi ir dirbant praėjusios kadencijos Seimui“, – teigė J. Olekas.
Nen
ormalu, kad veikia 42 urėdijos?
Seimo kuluaruose jau seniai kalbama, kad tarp tų verslininkų, kurie pritaria, kad šalies miškus valdytų viena valstybinė įmonė, yra ir įmonės „Grigeo Grigiškės“ vadovas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Gintautas Pangonis. Jis to ir neslėpė.
„Mūsų įmonė medienos naudoja nelabai daug. Tačiau visur kalbu kaip asociacijos vadovas. Mes, kaip pramoninkai, sveikinsime valstybės sprendimus, efektyvinant miškų ūkio valdymą. Nenormalu, kad dabar miškuose veikia 42 urėdijos ir tai net įrašyta įstatyme“, – bendraudamas su LRT.lt, teigė G. Pangonis.
Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas teigė, kad miškininkai ir urėdai – ne prieš reformas. Bet jis apgailestavo, kad iki šiol vyriausybė nepateikė apskaičiavimo ir informacijos, kas miškų ir juose dirbančių žmonių lauks po reformų.
„Tvirtinama, kad reforma bus vykdoma dėl regionų ir jų žmonių, tačiau tai netiesa, nes jau šiandien akivaizdu, kad darbo gali netekti apie 3000 žmonių. Dar neabejotinai bankrutuotų apie 4000 miško darbų rangovų. Apskritai planuojama miškų reformą paliestų apie 13 tūkst. žmonių, kuriems, matyt, reikėtų įteikti bilietą iš Lietuvos į vieną pusę“, – neslėpė nusivylimo S. Lazauskas.
Lazauskas apgailestavo, kad ministras K. Navickas, paskelbęs reformą, esą neapsilankė nė vienoje urėdijoje ir nepaaiškino, kas laukia miško darbuotojų ir pačių miškų. Ministras urėdui atsakė, kad, jeigu važinėtų po visas urėdijas, tai reformai įvykdyti nepakaktų ir ketverių metų vyriausybės kadencijos. Jam esą pakakę dalyvauti neseniai vykusiame miškininkų suvažiavime ir ministerijoje susitikti su urėdais.
„Jei reformą ministras numatė dėl miškų ir žmonių, tai ji nieko gero jiems neduos. O jei dėl pinigų, tai mes tikrai galime pasakyti, kur ir kaip jų gauti. Šiandien Lietuvoje yra rezervuota daugiau kaip 200 hektarų nenaudojamų miškų, yra nemažai perbrendusių miškų. O mes, urėdijų darbuotojai, nuo nepriklausomybės atkūrimo esame sukaupę 217 mln. kubinių metrų medienos.
Apskritai visoje Lietuvoje yra sukaupta daugiau nei 500 mln. kubinių metrų medienos. Be to, Lietuvoje viename hektare yra 60 kubinių metrų medienos daugiau nei Latvijoje. Todėl mūsų miškuose šiuo metu sukaupta labai daug pinigų“, – tvirtino S. Lazauskas.
Jis teigė, kad vyriausybės siūlomai miškų reformai nepritaria ir miškininkai, ir mokslininkai.
http://valstietis.tv3.lt/pirma-kategorija/kas-seime-laimes-musi-del-misku-valdymo-pertvarkos/
2017.03.28
Balsys. Ar Aplinkos ministerija – pusbrolių, „švogerių“, sutuoktinių ir verslo grupių reikalų ministerija?
Su skaidrumo ir reformų šūkiais į rinkimus ėję valstiečiai gavo didžiulį rinkėjų pasitikėjimą. Deja, netrukus pradėjo panašėti, kad reformos ir itin svarbūs įstatymai priiminėjami vadovaujantis „pusbrolių ir švogerių krašto“ dėsniais. Miškų ūkį išmanantys žmonės sutinka, kad reikia pokyčių, tačiau neabejoja, kad už urėdijų reformos, kokią siūlo ministras, slypi ne kas kita, kaip stambiųjų medienos perdirbėjų interesai.
2017.03.28
L.Balsys skundžia galimą aplinkos ministro interesų konfliktą VTEK
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prašoma aiškintis galimą viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą Aplinkos ministerijoje.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys komisijai skundžia aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Revoldienės veiklą, kuriai įtakos gali turėti jų giminaičiai.
2017.03.30
Etikos sargai netirs ministro Navicko elgesio: interesų nesupainiojo
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko elgesio pagal Seimo nario Lino Balsio kreipimesi nurodytas aplinkybes.
Politikas pranešė, jog K. Navickas teikė Seimui Aplinkos ministerijos parengtas miškų ūkio pertvarką numatančias Miškų įstatymo pataisas. Esą ši reforma gali būti naudinga medžio perdirbimo įmonių grupės „Latvija Finieris“ antrinei bendrovei „Likmerė“, kuriai, L. Balsio teigimu, vadovauja aplinkos ministro pusbrolis.
VTEK pagal kompetenciją vykdo būtent Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę.
Pagal šį įstatymą, pusbroliai ar pusseserės nėra laikytini artimais asmenimis, kurie savaime siejami su privataus intereso buvimu. Taigi vien aplinkybė, kad UAB „Likmerė“ generalinis direktorius yra K. Navicko pusbrolis, nereiškia interesų konflikto atsiradimo.
Taip pat pažymėtina, kad pranešime faktinių duomenų apie aplinkos ministrui interesų konfliktą galinčius kelti ir su jo privačiu interesu siejamus santykius (pvz., sudarytas tarpusavio sutartis, sandorius, dalyvavimą UAB „Likmera” veikloje ar jos akcijų turėjimą, etc.) nebuvo pateikta.
2017.03.27
Diskusija: „Kokia turėtų būti urėdijų reforma?“
Diskusijoje ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl reforma tokia skubota? Kodėl neatlikta kaštų ir naudos analizė? Kiek naudos valstybė gaus po reformos? Kas laukia miškų urėdijų darbuotojų? Kur žadėti saugikliai? Kaip vyksta derybų procesas su Federacija? Kodėl niekas netiria reformos rengėjų galimų korupcinių ryšių? Kieno interesai slypi už reformos?
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/diskusija-kokia-turetu-buti-urediju-reforma-/241125
2017.04.07
Pavasarį miške gražu, tačiau smirdi politika
Po Aplinkos ministerijos skleidžiamų žinių, kad visiems 4000 miškininkų kaip padėka už darbą bus įteikti atleidimo lapeliai, kyla pastumdėliais pasijutusių miško darbuotojų pasipiktinimo bangos.
Šiuo metu – pats miško sodinimas. Bet daugeliui miškininkų ne vien tai galvoje. Turės jie darbą po mėnesio ar kito? Gaus atleidimo lapelius? O išeitines kompensacijas? Dar gerai, kad urėdijų darbuotojai, gaudydami iš Aplinkos ministerijos sklindančias prieštaringas žinias apie reformą ir steigiamą įmonę valstybiniams miškams valdyti, apskritai įstengia dirbti.
2017.04.05
Šį mėnesį paaiškės, kur įsikurs miškus valdysianti įmonė
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pranešė, kad jau šį mėnesį paaiškės, kurioje konkrečiai vietoje nuo 2018-tų metų įsikurs miškus valdysianti įmonė.
http://valstietis.tv3.lt/naujienos/salyje/si-menesi-paaiskes-kur-isikurs-miskus-valdysianti-imone/
2017.04.05
Urėdijų reformos svarstymai Seime nukelti 2-3 savaitėms
Dėl numatomos atlikti nepriklausomų ekspertų studijos Seime, svarstymai dėl urėdijų pertvarkos nusikels 2-3 savaitėms.
2017.04.05
Urėdijų pertvarkai pasitelkė valstiečių rinkimų strategus. Aplinkos ministerija užsakė piarinę kampaniją nukreiptą prieš miškininkus
Nors Seimas žengė žingsnį, kad būtų pradėta miškų urėdijų pertvarka, ją baigti gali būti sudėtinga.
Į kovą dėl pertvarkos Aplinkos ministerija pasitelkė bendrovę, kuri padėjo laimėti rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).
Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu apie laišką.
Jame bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ darbuotoja siūlo pasinaudoti galimybe parengti ir publikuoti straipsnį apie miškų urėdijų reformą. Politikas nurodė kreipęsis į aplinkos ministrą, kaip pats teigia, dėl viešųjų ryšių kampanijos vykdant urėdijų naikinimo reformą: „Iš el. paštu persiųstos informacijos susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija šiuo metu per konkrečią viešųjų ryšių bendrovę yra užsakiusi „piarinę“ kampaniją ministerijos parengtai miškų valdymo reformai pateisinti.
Darius Gudelis, “VIP communications“, “pirtininkas”
LVŽS prieš rinkimus talkino bendrovė „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, kurie ir sudėliojo partijos pergalės strategiją.
Pilkasis kardinolas, diriguojantis politikams, oligarchams ir procesams šalyje – „VIP communications“ vadovas D. Gudelis ne šiaip atsitiktinis žmogus šalia R. Karbauskio. Jis ir viešai giriasi esąs R. Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio tandemo – auksinės šių rinkimų porelės – autorius. O kartais ir pajuokauja, kad valstiečiai, jų lyderiai, yra skolingi už stulbinamą pergalę Seimo rinkimuose. Juokas juokais, tačiau jei pateikti duomenys yra teisingi, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga „VIP communications“ po rinkimų yra likusi skolinga daugiau nei 300 tūkstančių eurų. Seimo rinkimus valstiečiai padedami D. Gudelio laimėjo.
(…)
Pernai D. Gudelio įmonė pasirašė ir sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“, kuriems dar vadovavo Stasys Dailydka. Ir laimėjo Algirdo Butkevičiaus valdomos Vyriausybės kanceliarijos konkursą. Pagal vieną iš tų sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“, pasirašytą 2016 m. rugpjūčio 2 d., į D. Gudelio įmonės sąskaitą turėjo įkristi 286 tūkst. eurų be PVM ir ji buvo sudaryta visoms viešųjų ryšių paslaugoms. Be šios sutarties dar buvo bent dvi – dėl reklamos gaminių ir reklamos paslaugų, per abi sutartis – dar per 140 tūkstančių eurų. Šios visos trys sutartis iki šiol galioja, o pernai D. Gudelio įmonė iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo 165 tūkstančius eurų.
(…)
Beveik tuo pačiu metu UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“ laimi konkursą Vyriausybės kanceliarijoje. Sutartis pasirašyta 2016 m. spalio 24 d., t.y. iškart antrojo rinkimų turo, kai jau buvo aišku, kad tuomet valdantieji socialdemokratai pralaimėjo rinkimus. Suma – daugiau nei 115 tūkstančių eurų. Pagal šią sutartį D. Gudelio įmonė turi didinti Vyriausybės veiklos žinomumą ir turi sukurti Vyriausybės veiklos viešinimo priemonių paketą. Nieko sau A. Butkevičiaus dovana D. Gudeliui ir valstiečiams, mat konkursas vyksta kaip tyčia tuo metu, kai šis strateguoja valstiečių rinkimų kampaniją. Valstiečių, kurie kalba apie permainas, apie korumpuotą sistemą. Na, visa kita jūs žinote…(…) Ir dar ne viskas. D. Gudelis yra ne tik viešųjų ryšių paslaugas teikiančios įmonės vadovas. Jis taip pat ir Vilniaus krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ dalininkas. (…) Nors kalbama, kad socialdemokratai su D. Gudeliu ryšius nutraukė gerokai anksčiau nei pralaimėjo rinkimus, o esą su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga konkretaus galiojančio susitarimo po rinkimų tai pat nėra, tačiau ir su vienais, ir su kitais ryšiai nėra nutrūkę.
2017.04.03
I.Ruginienės pokalbis su K.Navicku LRT radijo laidos „60 minučių“ tiesioginiame eteryje
Nuo 27 minutės:
http://www.lrt.lt/radijas/laidos/5492/60_minuciu
2017 m. balandžio 3 d.
Vietoj dialogo – bandymas susidoroti
LR Aplinkos ministerija balandžio 3 d. (pirmadienį) išplatino viešą pareiškimą, jog ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai galimo Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) dokumentų klastojimo.
„Paskutinis ministro ėjimas įrodo visišką ministerijos desperaciją. Aplinkos ministras nesugeba pateikti reformos plano ir įtikinti socialinių partnerių, todėl bando išgąsdinti profesines sąjungas teisėsauga. Tokie veiksmai rodo visišką nekompetenciją ir neprofesionalumą“, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Ministras už savo keistus ir neadekvačius sprendimus kartą jau buvo pamokytas LR Seimo narių. Per pirmąjį miškų urėdijų įstatymo pristatymą Parlamente demonstravęs iš medžio iškritusio gandro nuotraukas ministras įsiutino Seimo narius, kurie nedelsiant jį išprašė iš Parlamento tribūnos.
http://www.lmpf.lt/pranesimas-ziniasklaidai/
2017.04.03
Navicko kreipimasis į prokurorus
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo dokumento klastojimo. Prokurorų prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo suklastotas Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) parengtas VĮ miškų urėdijų viešas kreipimasis dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
Š. m. kovo 7 d. Aplinkos ministerijoje gautas LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytas kreipimasis su 3150 VĮ miškų urėdijų darbuotojų parašų. Iš tos pačios miškininkų bendruomenės aplinkos ministras gavo pranešimą, kad šis oficialus kreipimasis nei savo turiniu, nei apimtimi neatitinka to dokumento, po kuriuo pasirašė miškų urėdijų darbuotojai.
Dėl šių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad dokumentas galėjo būti suklastotas ir galimai padaryta nusikalstama veika. K. Navickas prašo prokurorų įvertinti, ar dėl pateiktos informacijos nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Urėdijas kertant, ne tik skiedros lekia
2017 Kovo 21
Urėdijas kertant, ne tik skiedros lekia
Birutė ŽEMAITYTĖ
Daugybę karštų diskusijų sukėlę siūlymai pertvarkyti valstybinių miškų valdymą jau nukeliavo į Seimą. Kovo 16 dieną projektas, kurį teikia Vyriausybė ir dėl kurio kelis pastaruosius mėnesius buvo kryžiuojamos ietys, turėtų būti pristatytas plenariniame posėdyje.
Nekyla abejonių, kad ne mažiau karšti debatai vyks ir parlamente. Ir ne tik dėl to, kad Seimo nariai yra įregistravę dar bent kelis projektus, bet ir todėl, kad tai jau ne pirmas bandymas reformuoti miškų ūkį ir sumažinti urėdijų skaičių.
Miškininkų sąjunga: stabdyti reformą!
Jau minėtus argumentus ir naujų prieš siūlomas permainas pateikia ir visuomeninės organizacijos „Lietuvos miškininkų sąjunga“ prezidentas, A.Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas Edmundas Bartkevičius.
„Vakarų Europoje į vieną įmonę buvo einama 15–20 metų. Taip, mes tiek laiko neturime, bet tikrai negalima sugriauti gerai veikiančios sistemos ir per pusmetį viską pakeisti. Sako, niekas čia nepasikeis, tik urėdai neturės sąskaitų. Taip nebus, nes visi ūkiniai darbai bus organizuojami iš centro. Visi viešieji pirkimai gamybiniams darbams – miško kirtimui, miško želdinimui perkami viename konkurse.
Bus labai stambus konkursas, ir mes baiminamės, kad Lietuvoje neatsiras tokios įmonės. Gal ateis užsienio kapitalo įmonės, kurios laimės konkursus ir vieną kitą vietinį rangovą pasamdys.
Mes prognozuojame, kad smulkieji rangovai bankrutuos. Be to, per pirmą etapą bus atleista 400 miškininkų, per kitą – dar daugiau. Čia tik pradžia griūties“, – savo nuogąstavimus vardija E.Bartkevičius.
Pasak jo, Suomijoje, kur yra viena įmonė, miškininkystė praktiškai sužlugdyta, yra verslo įmonė, kuri kerta. „Matėme, kas nutiko Latvijoje: viena įmonė įkurta, visi darbai daromi iš centro, ir neliko girininkijų, miške šeimininko neliko. Mes to bijome. Reikia prieiti prie kiekvieno medyno, o kai bus centralizuota, bus sunku tai padaryti“, – baiminasi E.Bartkevičius.
http://www.veidas.lt/uredijas-kertant-ne-tik-skiedros-lekia
2017.04.12
Juodvalkienė. Dėl miškų reformos – nežinia ir slogi nuotaika
Ar tik neteks emigruoti neseniai paaukštintai specialistei?
Jei bus vykdomas Aplinkos ministerijos siūlomas valstybinių miškų reformos variantas ir steigiamas vienas šalies miškų urėdijų administracinis centras, neišvengiamai darbo neteks šimtai miškininkystės specialistų, didžiąją darbo dalį atliekančių ne miške. Nemenčinės miškų urėdijoje neseniai iš eigulės miškotvarkos inžiniere tapusi Viktorija Anikevičienė drauge su savo vyru Šarūnu taip pat labai sunerimę, nes šis paaukštinimas tiesiog gali reikšti darbo vietos bei namų praradimą.
Miškininkės specialybę 28 metų V. Anikevičienė įgijo tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete prieš penkerius metus. Moteris save vadina miškininke iš pašaukimo ir labai baiminasi dėl Aplinkos ministerijos siūlomo valstybinių miškų reformos varianto.
Miškininkystė – išsipildžiusi svajonė
http://www.lmpf.lt/l-juodvalkiene-del-misku-reformos-nezinia-ir-slogi-nuotaika/
2017.04.11
Lapinskas. Antanai, sėskis – 2!
Diskusijos dėl miškų valdymo sistemos reformos netyla. Atėjus pavasariui kaip grybai po lietaus dygsta „profesionalai“, nusprendę pasisakyti apie dalykus, kurių, deja, visiškai nenusimano.
Vienas jų – europarlamentaras Antanas Guoga, netikėtai prabilęs apie urėdijų reformą. Kaip pats sako, vieną vasarą praleido miškininko šeimoje – matyt, dėl to tapo dideliu miško reikalų žinovu. Žinoma, kiekvienas turi teisę į nuomonę, tačiau juokinga, kai pamokslauti, teisti ir atskleidinėti sąmokslo teorijas imasi temos visiškai neišmanantis žmogus.
http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/r-lapinskas-antanai-seskis-2.d?id=74318524
2017-04-07
Aplinkos ministro K. Navicko komanda militarizuojasi – naujos pajėgos: sekliai ir karininkai
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje pradeda dirbti patarėjas Ernestas Jurkonis ir padėjėjas Juozas Širvinskas. Jie priimti, atsižvelgus į Vyriausybės programos nuostatą mažinti korupciją valstybės institucijose. Tai ir paties K. Navicko asmeninis siekis aplinkos apsaugos sektorių padaryti skaidresnį.
Pagrindinė E. Jurkonio veiklos sritis bus korupcijos prevencija bei valdymo kontrolės atliekų ir vandenų srityse stiprinimas. E. Jurkonis – 48 metų teisininkas, turintis didelę patirtį organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse. 2012 m. dirbdamas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininku, E. Jurkonis yra pelnęs metų seklio titulą.
Aplinkos ministro padėjėjas Juozas Širvinskas bus atsakingas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės stiprinimą. J. Širvinskas – atsargos karininkas, buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas.
Aplinkos ministras viliasi, kad šių naujų komandos narių patirtis ir pagalba padės rasti sprendimų pagerinti Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklą.
Lietuva diegia suomišką miškininkystės modelį. K. Navickas lankėsi Suomijoje ir tarėsi su ministru kaip ją įgyvendinti: “labai, pabrėžiu labai sėmingai įgyvendinta Suomijoje”
„Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje“ (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)”
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje patarėju pradeda dirbti buvęs policininkas Ernestas Jurkonis, padėjėju – atsargos karininkas Juozas Širvinskas.————————
2017.04.10
Aplinkos ministerija brandina naują reformą – ketinama reformuoti saugomų teritorijų valdymą
Neužbaigusi miškų urėdijų pertvarkos, Aplinkos ministerija rengiasi dar vienai – ketinama reformuoti saugomų teritorijų valdymą. Kol kas viešai neskelbiama, ką ir kaip žadama daryti, o tuo metu aplinkosaugos specialistus pasiekiančios nuogirdos šiurpina.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/aplinkos-ministerija-brandina-nauja-reforma/241834
Profsąjungos lyderiui teko girdėti, kad ne tik ketinama jungti saugomų teritorijų direkcijas, bet ir atimti iš jų kontrolės funkcijas ir jas perduoti kontrolės funkcijų prieš metus netekusiai Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai.
„Lietuvoje yra 37 saugomų teritorijų direkcijos. 33 direkcijos yra pavaldžios VSTT, 3 – Kultūros ministerijai ir 1 – Vilniaus miesto savivaldybei. Dauguma jų – labai mažos įstaigos, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų.
Kai kurių šaltinių teigimu, iš parkų direkcijų ketinama atimti ne tik kontrolės funkcijas, bet ir statybų derinimo parkuose ir draustiniuose funkciją. Viską spręstų savivaldybių architektai, o tai esą gali paskatinti korupciją (Vilniaus pavyzdys). (…) Galima tobulinti saugomų teritorijų institucijų veiklą. Bet tai neturėtų būti griovimo kelias.“ (…) „Mums peršasi mintis, kad ir šį kartą reformą ketinama vykdyti dėl reformos, nežinant, ko ja siekiama.“ (Aplinkosaugininkų profsąjungos)
2017.04.09
Seimas: urėdijų reformą turės įvertinti nepriklausomi ekspertai
Vyriausybės siūlomą miškų urėdijų reformą, kurią parlamentinių komitetų svarstymuose kol kas remia tik „valstiečių“ frakcija, papildomai turės įvertinti nepriklausomi ekspertai.
Seimo valdyba, gavusi maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą, trečiadienį nutarė, kad toks ekspertinis vertinimas turi būti atliktas. Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė.
„Kur rasti nepriklausomą nepriklausomą ekspertą? Tarpusavyje pašnibždėjome, kad bus pakankamai sudėtinga“, – BNS sakė A.Nekrošius.
Tuo tarpu Aplinkos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad ekspertai paaiškės jau kitą savaitę, o vertinimas užtruks dar savaitę. „Per savaitę. Turės spėti,“ – BNS tvirtino komiteto vadovas.
Trečiadienį planuojama urėdijų pertvarka buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįžti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.
Naujienų agentūros „BNS informacija“
2017.04.24
Aplinkos ministeriją apraizgę čiuptuvai: korupcija aukščiausiame lygmenyje?
Aplinkos ministeriją pastaruoju metu purto skandalas po skandalo. Jų epicentre – ministerijos kancleris Robertas Klovas. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad kancleris yra praradęs jo pasitikėjimą, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) vadovai teigia nematantys galimybių kaip R. Klovas galėtų toliau eiti pareigas.
Ministras nepasitiki kancleriu
Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas ne tik globoja aplinkosaugos institucijų vadovus, kurie turi ryšių su neskaidriais atliekų tvarkytojais, bet yra įsivėlęs ir į nomenklatūrines medžiokles. Daugiau:
——————
2017.04.21
Urėdijų pertvarka Seime braškėdama juda į priekį
Seimo valdyba penktadienį priėmė sprendimą atlikti Miškų įstatymo pataisų, numatančių urėdijų konsolidavimą į vieną valstybės įmonę, ekspertizę.
Bus atliekamas ekspertinis vertinimas, kaip to reikalauja oponentai. Gavus išvadas Seimas per gegužę turės apsispręsti dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
http://vz.lt/2017/04/21/urediju-pertvarka-seime-braskedama-juda-i-prieki#ixzz4esHga1Fk
2017 m. balandžio 19 d.
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pranešimas spaudai: „Prašoma STT įvertinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos veiksmus ruošiant išskirtines sąlygas verslo teisės advokatams laimėti ekspertinį vertinimą Miškų įstatymui parengti“
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika 2017 m. balandžio 19 d. komiteto posėdyje siekė viešojo konkurso dalyviams nustatyti šias sąlygas: (….)
„Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K. Mažeikos paruoštos sąlygos sudaro išskirtines sąlygas verslo teisės teisininkams, kurie neturi nieko bendro su miškais, laimėti viešą konkursą ekspertinei išvadai gauti dėl Aplinkos ministerijos pateiktos ypač skubotos miškų reformos. Tokios viešo konkurso sąlygos yra korupcinio pobūdžio, nes neturi nieko bendra su geriausiais mūsų šalies ekspertais.
Daugiau informacijos:
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas
Remigijus Žemaitaitis, mob. 8 698 42 238
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=171836
2017.04.20
Balsys: „Seimo valstiečių valia, ekspertizę dėl miškų valdymo reformos atliks ekspertai, nieko neišmanantys apie miškus“
Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Seimo nario Lino Balsio siūlymui, kad valstybinių miškų ūkio valdymo reformos nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliktų ne tik aplinkos ministerijos ir komiteto vadovybės siūlomi teisės, verslo ir vadybos srities išsilavinimą turintys specialistai, bet ir miškotyros srities mokslininkai.
Pasak parlamentaro, skelbiant ekspertų atrankos konkursą ir į miškų ūkio valdymo reformos ekspertinį įvertinimą neįtraukus miškotyros srities mokslininkų, studija gali būti atlikta nepakankamai kvalifikuotai ir šališkai, „pritempiant“ išvadas prie ministerijos itin stumiamo vienos valstybinės miškų valdymo įmonės modelio.
„Manęs jau nebestebina tai, kaip kelią skinasi valstybinių miškų ūkio valdymo reforma. Vyriausybė reformos mokslinio pagrindimo, išsamaus įvertinimo net neplanavo. Neva, per ilgai užtruks.
Dabar, kai Seimo narių iniciatyva pareikalauta atlikti išsamią ekspertinę analizę ir atsakyti į svarbius klausimus, kokią įtaką ši reforma turės miškų ūkio valdymui, korupcijos lygiui, kiek kainuos valstybės biudžetui ir visuomenei, siūloma pasitelkti ekspertus, kurie specializuojasi įmonių valdyme, tačiau nieko nesupranta apie miškus.
Miškotyros srities mokslininkų eliminavimas iš studijos rengimo tik patvirtina, kad už vadinamosios reformos gali slypėti stambiojo medienos verslo interesai ir, panašu, kad valdančioji Seimo valstiečių dauguma jiems pataikauja“, – sakė L. Balsys.
Aplinkos apsaugos komiteto nario L. Balsio manymu, nors komitetas ir pritarė jo pasiūlytiems klausimams, į kuriuos turės atsakyti nepriklausomi ekspertai, tačiau, atsisakius į grupę įtraukti miškotyros mokslo atstovus, tikėtis kvalifikuotų atsakymų sunku.
Ekspertai turės atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybės, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.
Kelių dešimčių Seimo narių grupė, tarp kurios ir L. Balsys, surinkusi parašus, šį mėnesį Seimo Valdybai pateikė prašymą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą , kaip numato Seimo statutas, dėl visuomenėje, miškininkų bendruomenėje bei tarp politikų daug diskusijų sukėlusio Miškų įstatymo..
Daugiau informacijos:
Seimo narys Linas Balsys
Lietuvos žaliųjų partija
Mob. 8 698 42 024, el. p. linas.balsys@lrs.lt
2017.04.18
Reformos be plano ar planas be reformų?
Nauja valdžia visuomet reiškia pasikeitimus. Nauji ministrai, jų patarėjai ir ore sklandantis reformų kvapas. Tai – pasak specialistų – kiekvienos naujos vyriausybės pirmasis darbas. Įgyvendinti valdymo reformas, atsikratyti senais, kitoms partijoms ištikimais kadrais ir iki kitos kadencijos padaryti kažką, ko nepamirštų rinkėjai atėję prie balsadėžių.
Garsiai nuskambėję vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės žygiai, siekiant pertvarkyti kanceliariją, pirmasis žingsnis ilgame reformų, kurias mums suplanavo Sauliaus Skvernelio valdžia, kelyje.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/reformos-be-plano-ar-planas-be-reformu-/242418
2017-05-03
MIŠKŲ REFORMA: IKI 100 € UŽ EKSPERTINĮ ĮVERTINIMĄ IR STREIKAS
Išnaudojus visas taikias priemones inicijuoti derybas su Aplinkos apsaugos ministerija dėl rengiamos miškų reformos, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijai neliko nieko kito, kaip tik pradėti teisines procedūras dėl streiko.
Jos teigimu, didelė protesto akcija planuojama gegužės viduryje, o streiką pradėti taip pat numatoma dar šį mėnesį. Streikuojant būtų atliekamos tik būtiniausios funkcijos, t.y.saugomi miškai nuo gaisro, vagysčių, vykdomi atsodinimų įsipareigojimai. Bet visa prekyba mediena bus sustabdyta.
Už ekspertinį reformos vertinimą – iki 100 eurų
Tuo tarpu Seime keliasdešimties parlamentarų prašymu pradėtos Miškų įstatymo pataisų projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos pirkimo procedūros.
Pagal Seimo valdybos balandžio 21 d. posėdyje nustatytus reikalavimus ekspertams nėra būtinybės turėti specifinių žinių miškininkystės srityje, užtat keliami dideli kvalifikaciniai reikalavimai verslo valdymo srityje. Be to, būtina turėti nemažą darbo įmonių teisės ir valdymo srityje bei ekspertinę patirtį.
Ekspertai turės „motyvuotai“ atsakyti į 8 klausimus. Tarp jų šie: koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? koks yra valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas? ar siūloma reforma geriausiai atitinka valstybės strateginius poreikius? ar centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava? kiek valstybinių miškų ūkio valdymo reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto ir kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui?
Seimo kanceliarijai su ekspertu ar jų grupe pasirašius viešojo pirkimo sutartį, šie savo išvadą turi pateikti per 14 kalendorinių dienų. Tačiau labiausiai šioje istorijoje stebina paslaugų kaina.
Seimo valdyba įpareigojo kanceliariją, vykdant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą, nustatyti paslaugų kainą – iki 100 eurų su PVM.
Pasak I. Ruginienės, tai – nesuvokiama: „Ekspertams keliami aukšti reikalavimai, reikalinga nemaža patirtis, o kaina už paslaugą nustatyta tokia maža, jog akivaizdu, kad joks normalus žmogus nesiims tokio darbo. Mums paaiškino, kad neva Seimo kanceliarijai numatytame biudžete nėra ekspertizėms numatytų lėšų. Bet ar nejuokingas toks pasiteisinimas, kai kalbama apie miškų ir žmonių likimus? Be to, 14 kalendorinių dienų terminas yra nepagrįstai trumpas. Mano nuomone, tokiai ekspertizei atlikti reikalinga mažiausiai 90 dienų“, – mano LMPF pirmininkė.
http://www.lmpf.lt/misku-reforma-iki-100-e-uz-ekspertini-ivertinima-ir-streikas/
2017.04.28
Mazuronis. Ar ateities kartos dar turės miško?
Karštas diskusijas sukėlusi miškų urėdijų reforma paskatino atidžiau pasiaiškinti kas, kodėl ir kaip.
Ar tikrai skauda be reikalo, o visas miškų sektorius laikosi vien ant romantizuoto, medžiais besirūpinančių, miškininkų įvaizdžio? Deja, pradėjus kalbėtis, pasimatė nemažai nesuveržtų mazgų tarp valdžios ir urėdijų. Nors pradžioje buvo galima sveikinti valdininkus už inicijuotą reformą, tačiau vėliau tapo aišku, kad viskas ne taip žalia, kaip atrodė pradžioje. Matyt, per vešlią lapiją už savo kabinetų langų, valdantiesiems tapo sunku įžiūrėti, kas vyksta ant planuojamų reformuoti urėdijų žemės.
2017.04.28
Žmonės, o ne medžiai
Urėdijos – korupcijos simbolis, teigia prezidentė. Kaip toks teiginys atrodo paprastų miškininkų akimis? Tai panašu į etikečių klijavimą ir patyčias, prieš kurias lyg ir pasisako prezidentė.
Reformas pasišauta vykdyti prieš tai suniekinus sistemą, palaužiant reformuojamojo pasipriešinimą.
Bet kokią atmosferą tai sukuria visuomenėje? Žmogaus studijų centro duomenimis, nuo 2008 metų žmonių, kurie jaučiasi reikalingi Lietuvoje, sumažėjo nuo 62 iki 42 procentų. Kaip minėtas prezidentės pareiškimas paveikė žmonių, kurie jaučiasi reikalingi, skaičių? O juk šis procentas yra vienas esminių veiksnių, lemiančių emigracijos mastą….
http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/zmones-o-ne-medziai/242930
2017.04.25
EFBWW vadovai ragina LR vyriausybę susilaikyti nuo valstybinių miškų valdymo centralizavimo
Europos statybos ir miško pramonės federacija (EFBWW) raštu kreipėsi į LR vyriausybės premjerą Saulių Skvernelį.
Rašte rašoma, kad EFBWW yra pripažintas Europoje socialinis partneris ir atstovauja Europos miškų ir medienos sektoriaus darbuotojus. EFBWW nesutinka su LR vyriausybės paruoštu ir Seimui pateiktu įstatymo projektu, kuriame numatoma 42 miškų įmones reorganizuoti į vieną valstybinę įmonę.
EFBWW nuomone, tokia reorganizacija turėtų neigiamų ekologinių, ekonominių ir socialinių pasekmių Lietuvai. Reorganizacijos planai rengiami be tinkamų konsultacijų su socialiniais partneriais.
Tokiai reformai nepritaria miškų įmonių darbuotojai, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos miškininkų sąjunga, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir kitos organizacijos, susijusios su valstybinių miškų valdymu ir priežiūra. Reforma būtų naudinga Lietuvai, tik jeigu ji būtų rengiama vykdant dialogą su socialiniais partneriais. Dialogo būdu suderinti sprendimai tampa priimtini visoms suinteresuotoms šalims.
Siekiant išsaugoti konkurenciją, aplinkos tvarumą, išteklių naudojimo efektyvumą bei regioninę plėtrą, EFBWW vadovai ragina LR vyriausybę susilaikyti nuo numatyto valstybinių miškų valdymo centralizavimo.
Raštą pasirašė:
Sam Hagglund, EFBWW generalinis sekretorius
Justi Daerden, EFBWW miško sektoriaus komiteto prezidentas
Inga Ruginienė, EFBWW miško sektoriaus komiteto viceprezidentė, LMPF pirmininkė
Rašto originalią kopiją rasite paspaudę šią nuorodą
—————
2017.04.25
Saugomų teritorijų reforma – iš po stalo?
Aplinkos ministerija imasi dar vienos – saugomų teritorijų valdymo pertvarkos. Kol kas jos projektai nepasiekė nei už aplinkos apsaugos sektorių atsakingų Seimo narių, nei aplinkosaugos tarnybų specialistų. Pastarieji nuogąstauja, kad gali pasikartoti miškų urėdijų pertvarkos scenarijus – iš pradžių paskelbiamas reformos variantas, papilama kaltinimų sistemos darbuotojams, o po to imituojama vieša diskusija.
Tiesa, šių metų pradžioje aplinkos ministras Kęstutis Navickas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) bei valstybinių parkų ir rezervatų direkcijoms išplatino pranešimą dėl planuojamų pertvarkų ir paprašė pateikti pasiūlymų, kaip sistemą tobulinti ir sukurti efektyviai veikiančią jos valdymo struktūrą.
Teigiama, kad šiuo metu saugomų teritorijų institucijos gamtos apsaugos užduočių vykdymą užtikrina tik apie 17 proc. šalies teritorijos, o kitur tai vyksta fragmentiškai, funkcijos dubliuojamos su kitomis institucijomis.
http://miskininkas.eu/saugomu-teritoriju-reforma-is-po-stalo/
2017.04.24
„Grigeo Grigiškės“ sparčiai augino apyvartą ir pelną
Per tris pirmuosius 2017 m. mėnesius popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo Grigiškės“ žymiai padidino apyvartą ir pelną – grupės apyvarta padidėjo 16%, ikimokestinis pelnas – 7%.
Remiantis pateikta informacija „Nasdaq“ biržai, įmonių grupė pasiekė 30,2 mln. Eur konsoliduotą pardavimo apyvartą – 16% daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m., kuomet apyvarta siekė 26 mln. Eur.
2017.04.26
Miškininkai dėl vykdomos reformos ruošiasi streikui
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (toliau – LMPF) informuoja, kad urėdijų darbuotojai pradėjo ruoštis streikui. Šios kraštutinės priemonės nutarta imtis po antradienį įvykusio Trišalės tarybos posėdžio. LMPF atstovai tikėjosi, kad šiame posėdyje bus pateikti atsakymai į LMPF pateiktus reikalavimus.
Daugiau informacijos žiniasklaidai:
Inga Ruginienė
2017.05.19
Seimo narys L. Balsys dėl Seimo valdybos sprendimo neužsakinėti ekspertų išvadų dėl Miškų įstatymo kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją
Seimo narys Linas Balsys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų precendento neturintį Seimo valdybos sprendimą ignoruoti teisėtą grupės Seimo narių prašymą ir nerengti nepriklausomo Miškų įstatymo pataisų ekonominio ir socialinio pagrįstumo ekspertinio įvertinimo.
Balsio nuomone, toks Seimo valdybos sprendimas galimai prieštarauja Seimo statutui, todėl sprendimas yra skundžiamas Etikos ir procedūrų komisijai.
„Manau, kad viešasis pirkimas jau nuo pat pradžių buvo pasmerktas sužlugimui. Koks ekspertinis įvertinimas gali būti atliktas už 100 eurų? Tokią maksimalią sumą reformos ekspertizei skyrė Seimo valdyba, skelbdama pirmąjį konkursą. Pagal jo sąlygas, ekspertinio įvertinimo paslaugų viešame pirkime negalėjo dalyvauti miškotyros mokslininkai, o teisės ir vadybos specialistams pateikti pernelyg aukšti reikalavimai.
Dėl šių priežasčių ir neatsirado konkurso dalyvių, po ko ta pati Seimo valdyba nusprendė pavesti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui papildyti konkurso nuostatas, įtraukiant ir miškų ūkio ekspertus.
Tačiau vėliau valdyba priėmė keistą sprendimą jau nebeskelbti viešojo pirkimo. Sunku suvokti, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybė, taip aršiai „stumdama“ reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, jai nereikalingi reformos poreikį pagrindžiantys duomenys. Skubama viską padaryti greitai ir tyliai, be jokios kaštų ir naudos analizės, be racionalaus pagrindimo ir be galimybės Seimo nariams, prieš priimant sprendimą, turėti išsamesnę informaciją.“ – sakė L. Balsys.
2017.05.16
Seimo valdyba: Miškų įstatymo pataisų pakartotinio ekspertinio vertinimo nebus
Seimo valdyba nutarė pakartotinio Miškų įstatymo pataisų ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo nevykdyti. Nutarta bendru sutarimu. Daugiau valdybos posėdžio protokolo 20 punkte:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3544146139fe11e79f4996496b137f39
2017.05.15
Vyriausybė dėl 42 urėdijų ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą
Seimui svarstant miškų urėdijų pertvarkos planą, dėl kurio kyla nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.
Anot kreipimosi projektą parengusios Teisingumo ministerijos, Miškų įstatyme numatytas konkretus urėdijų skaičius apriboja įstatymų Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, vykdyti jos programą, spręsti valstybės įmonių klausimus. „Seimo įtvirtintas konkretus miškų urėdijų skaičius taip pat riboja galimybes Vyriausybei siekti, kad miškų urėdijos atneštų valstybės biudžetui didžiausias pajamas. Vyriausybė be Miškų įstatymo pakeitimo negali optimizuoti urėdijų veiklos ir įgyvendinti tiesiogiai ar per įgaliotą instituciją valstybės įmonių savininko teisių ir pareigų“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
2017.05.11
EBPO prašo Vyriausybės kartu su suinteresuotomis visuomenės pusėmis nuspręsti dėl urėdijų skaičiaus
EBPO siekia didinti valstybės valdomų įmonių efektyvumą, bet organizacija negali nurodyti šalims, kiek jose turi veikti kai kurių sektorių įmonių, pavyzdžiui, urėdijų. Tai privalo nuspręsti šalies Vyriausybė kartu su suinteresuotomis visuomenės grupėmis. EBPO prašo svarbaus dalyko, kad Vyriausybė kartu su visomis susijusiomis visuomenės pusėmis sukurtų vertinimą, kuris nuspręstų, koks urėdijų skaičius būtų efektyviausias.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ebpo-atstovas-lietuva-iveike-svarbias-kliutis-stojimui-i-organizacija-56-795976
2017.05.10
KIEK DAR MOJUOSIME KARO KIRVIAIS?
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, dalindamasis įspūdžiais iš neeilinio Miškininkų sąjungos suvažiavimo, viename iš interneto portalų rašė, kad „miškininkai kvietė bendradarbiauti, o pasiūlė kariauti“.
Taip pasirodė „žmogui, kuris grįžo dirbti Lietuvai iš Europos Parlamento“. Nieko nuostabaus, kad grįžus iš ramios ir šiltos vietos Briuselyje į reformų krečiamą Lietuvos realybę, tikrai gali pasirodyti baisu, kad žmonės yra lojalūs savo darbovietei, nori išsaugoti darbo vietas, turėti darbines, kad ir Lietuvos masteliu vidutines, bet garantuotas pajamas ar išsaugoti turimas, kad ir minimalias, socialines garantijas.
Tačiau toje pačioje Europoje, uždarant įmones ar naikinant darbo vietas, vyksta didžiausi darbuotojų, jų šeimų narių protestai, o pilotų streikus, skraidydamas po Europą, gal yra pajutęs ir pats viceministras. Aplinkos ministerijos vadovybės inicijuoti susitikimai su miškininkų atstovais dėl miškų valdymo pertvarkos tikrai nebuvo europinės demokratijos pavyzdžio vertas dialogas. (…)
Bet grįžkime prie „karo“ temos. Nors viceministras kariavimu apkaltino miškininkų bendruomenę, vis tik atrodo, kad karinę strategiją naudoja kita pusė. Ne miškininkų bendruomenė, o Aplinkos ministras savo komandą militarizavo ir apsistatė dviem pulkininkais, nesvarbu, kad atsargos. „Politinei valiai“ vykdyti pasitelktas šalies iš Rytų patyrimas – informacinis karas.
Viskas prasidėjo nuo miškininkų išvadinimo nekompetentingais ir nesąžiningais. Toliau, pajungus viešųjų ryšių kompaniją, jai metodiškai vadovaujant, prasidėjo atakos prieš miškų urėdijas žiniasklaidoje.
Buvo surinkti ir iš naujo paviešinti ankstesnių keliolikos metų senumo miškų urėdijose nustatyti, daugiausia įmonių vadovų padaryti pažeidimai, kurių, lyginant su netrumpu laikotarpiu, nebuvo tiek jau ir daug.
Surinkus miškų urėdijų net ir žemiausio lygio pareigūnų – eigulių privačių interesų deklaracijas, paskelbta apie jose dirbančių giminių „klanus“. Anksčiau buvo daug straipsnių prirašyta, kaip gražu iš tėvo perimti profesiją, arba kaip jauna miškininkų pora, atėjusi į girininkiją, pradirbo joje visą gyvenimą.
Dabar, matyt, teks teisės aktu uždrausti miškininkų vaikams studijuoti miškininkystės mokslus, o miškininkėms tekėti už vyrų miškininkų. Aršiai imtasi tikrinti, kaip ir kur keliavo miškų urėdijų darbuotojai. Nors tam yra nustatyta tvarka, kaip panaudoti paskirstomąją įmonės pelno dalį darbuotojų socialinėms reikmėms, o į brangesnes keliones didesnę išlaidų dalį sudarė pačių darbuotojų lėšos, visuomenei viskas buvo pateikta kaip valstybės lėšų švaistymas. Nepalikti nuošalyje ir medžioklės reikalai, aiškinantis kas su kuo medžiojo, kas už ką mokėjo, viską pateikiant kaip didžiausius pažeidimus. Tiesa, žurnalistams panagrinėjus medžioklės temą, į ją netikėtai pateko ir keletas reformos entuziastų.
Iš miškų urėdijų ir toliau reikalaujama visokiausios informacijos apie viešuosius pirkimus, reprezentacinių lėšų naudojimą ir t.t. Matyt, tai bus taip pat panaudota sekančioms atakoms. Dar bus galima „iššauti“ ir „slaptomis“ teisėsaugos struktūrų pažymomis. Visi suprantame, kad tą patį faktą gali pavaizduoti ir kaip teigiamybę ir kaip didžiausią neigiamybę. Priklauso nuo užsakymo.
Matosi, kad ant miškininkų galvų stengiamasi išpilti kuo daugiau tikro ar menamo kompromato, sudaryti visuomenei miškininko-nenaudėlio įvaizdį. Kaip liūdnai juokauja miškininkai, jau baisu dėvėti ir miškininko uniformą, kad patiklesni piliečiai, prisisotinę neigiamos informacijos apie miškininkus, nepradėtų po vieną gaudyti gatvėje ir vanoti už visus „griekus“.
Manome, kad „karo stovio“ pikas buvo pasiektas, kai Aplinkos ministras kreipėsi į prokuratūrą dėl 3150 miškų urėdijų darbuotojų parašų klastojimo po kreipimosi į šalies vadovus dėl stumiamos miškų reformos metodų ir pasekmių, apkaltinęs tuo LMPF pirmininkę.
Turės kada nors prasidėti ir santykių atšilimas. Kokia reforma beįvyktų, gyvenimas nesustos, visų darbuotojų nepakeis. Darbą teks tęsti su jais. Karai baigiasi, bet nuoskaudos lieka. O kad jų liktų kuo mažiau, gal jau būtų laikas užkasti karo kirvį?
LMPF valdyba
http://www.lmpf.lt/kiek-dar-mojuosime-karo-kirviais/
2017.05.10
Susitikimas dėl taikinimo komisijos
Išnaudojus visas priemones inicijuoti derybas su Aplinkos apsaugos ministerija dėl rengiamos miškų reformos, Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pradėjo teisines procedūras dėl šakos streiko paskelbimo.
LMPF info
http://www.lmpf.lt/susitikimas-del-taikinimo-komisijos/
2017.05.10
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą
Generalinė prokuratūra informavo, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal aplinkos ministro Kęstučio Navicko kreipimąsi balandžio pradžioje dėl galimo dokumento klastojimo.
Prokurorų prašyta išsiaiškinti, ar nebuvo suklastotas LMPF parengtas VĮ miškų urėdijų viešas kreipimasis į valstybės vadovus dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
Primename, kad Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) aukščiausiems šalies vadovams įteikė sąrašą su beveik 3150 asmenų parašais, kurie pasisako prieš Aplinkos ministerijos planuojamą urėdijų reformą. Federacija savo kreipimąsi adresavo Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Premjerui Sauliui Skverneliui ir kitiems pareigūnams.
LMPF info
2017.05.09
Urėdijų reforma: iš Miškų įstatymo pataisų ekspertizės – tik šnipštas
Urėdijų reformos oponentų iniciatyva Seimo kanceliarijai patikėta užduotis atlikti Miškų įstatymo pataisų ekspertizę baigėsi niekuo. Seimo vadovas mano, kad ekspertizės nereikia ir klausimas neturi būti vilkinamas.
„Pirkimas yra pasibaigęs per nustatytą terminą negavus nė vieno pasiūlymo“, – teigiama Seimo kanceliarijos atsiųstame komentare.
Žlugusio viešojo pirkimo priežastis – ekspertams pasamdyti skirta vos 100 Eur suma.
Ekspertams reikėjo atsakyti į dešimt su urėdijų pertvarka susijusių klausimų ir pateikti savo išvadą. Tam buvo numatytos dvi savaitės.
Tokios ekspertizės pareikalavo 46 Seimo nariai, kurie oponuoja urėdijų pertvarkai. Pertvarkos iniciatoriai tai vadina dar viena pertekline kliūtimi, siekiant pertvarkyti miškų urėdijų veiklą Lietuvoje.
Seimo kanceliarija taip pat paneigė savaitgalį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo gautas pasiūlymas atlikti įstatymo ekspertizę už 30.000 Eur.
Pinigų neturi ar nenori skirti?
Sprendimą skirti vos 100 Eur ekspertizei kritikavo opozicijos atstovai, jie teigė, kad patys valdantieji taip nori „sužlugdyti šitą reformą“.
Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, kuris ir pirmininkauja parlamento valdybų posėdžiams, kategoriškai neigia tokius kaltinimus.
„Aš jau seniai išsakiau savo nuomonę, kad reforma turi įvykti. Kalbų yra įvairių, tačiau tai tėra kalbos. Vertinkime darbus. Mes intensyviai dirbame, kad Lietuva atitiktų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimus, ir su Vyriausybe siekiame juos įgyvendinti“, – VŽ sakė p. Pranckietis. Jo nuomone, tokios ekspertizės nereikia ir klausimas neturi būti vilkinamas.
Reformuoti urėdijas rekomendavo EBPO, kurios nare Lietuva siekia tapti nuo 2018 m. Ekspertai teigia, kad be valstybės valdomų įmonių, konkrečiai – urėdijų ir regioninių kelių priežiūros bendrovių pertvarkos, Lietuvos narystė negalima.
Ekspertai turėjo atlikti analizę, koks valstybinių miškų valdymo modelis dažniausiai taikomas kitose Europos valstybėse, atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę, nustatyti ekonominį pagrįstumą, įvertinti siūlomos vienos valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ statusą, funkcijas, poveikį korupcijos lygiui, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto, kokį efektą turės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.
Politologai perspėja, kad pertvarkos oponentų tikslas – vilkinti reformos svarstymus, kad ši kuo toliau būtų nutempta į kadencijos pabaigą, nes, artėjant 2019 m. savivaldybių, o 2020 m. Seimo rinkimams, parlamentarai jau bus mažiau linkę priimti valingus, valstybės reformoms būtinus sprendimus.
Aplinkos ministerija praėjusią savaitę nusprendė pradėti tyrimą dėl tarnybinių butų
Tačiau urėdijų pertvarką inicijavusi Aplinkos ministerija praėjusią savaitę nusprendė pradėti tyrimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar pagrįstai VĮ miškų urėdijoms priklausančiose patalpose nuomojami tarnybiniai butai net 195 darbuotojams.
Tyrimas inicijuotas žiniasklaidos atstovams informavus apie galimai netinkamą tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimą VĮ Vilniaus miškų urėdijoje.
Tyrimo metu bus peržiūrėtos visos šiuo metu galiojančios sutartys, įvertinta nuomos kainų nustatymo metodika, sugriežtintos tarnybinių butų nuomos taisyklės.
Martyno Norbuto, aplinkos viceministro, nuomone, miškų urėdijų tarnybiniais butais turėtų būti naudojamasi tik tada, kai girininkija yra pakankamai nutolusi nuo miesto, darbuotojui sunku pasiekti darbo vietą ir dėl to kyla grėsmė, kad nebus reikiamo darbuotojų skaičiaus konkrečioje vietoje. Kita galima išimtis – laikinas darbuotojų, studentų, mokslininkų apgyvendinimas.
2017.05.08
Arūnas Valinskas: Miškų reformai nepasirengta
Ne kartą buvome sulaukę pakankamai aiškių, nedviprasmiškų pasiūlymų – nuo asmeninių interesų iki paramos partijai.
Buvome gundomi, kad tik imtumėmės veiksmų – kad pakeistume Generalinės urėdijos vadovybę bei pačią miškų valdymo struktūrą. Taip buvo 2008–2012 metų kadencijos Seime, kai Tautos prisikėlimo partija (TPP) buvo delegavusi aplinkos ministrą.
Taigi ir tada buvo neriami miškų reformos tinklai. Sumanymas pertvarkyti valstybinių miškų valdymą gerokai senstelėjęs – jis atsirado maždaug prieš 12 metų. Tačiau iki šiol vis dar netapo realybe. Daugiau:
2017.05.08
Neatsiranda ekspertų, kurie Seimui pateiktų išvadą dėl planuojamos miškų ūkio reformos
Seimo komitetuose baigiamosios diskusijos dėl urėdijų reformos tikriausiai prasidės be nepriklausomų ekspertų Vyriausybės siūlomos pertvarkos vertinimo, kurio yra pareikalavęs maždaug pusšimtis Seimo narių iš visų frakcijų, išskyrus „valstiečius“.
Aplinkos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika sako, kad reformos svarstymas Seime stringa, nes neatsiranda ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą. Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad reformos svarstymas bus tęsiamas ir be ekspertinio vertinimo.
2017.05.26
Centralizuojama aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė – jam bus perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas.
Keturis sujungti į vieną
Planuojama sukurti vieną efektyviai dirbančią įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, kuriam būtų priskirti keturi regioniniai padaliniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Planuojamam steigti Aplinkos apsaugos departamentui vėliau būtų perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė.
Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldūs yra aštuoni atskiri regioniniai departamentai ir likviduojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyba.
http://www.lmpf.lt/bus-stiprinama-aplinkos-apsaugos-valstybine-kontrole/–
2017.05.24
Urėdijų reforma toliau stumdoma nuo Seimo einošiaus pas keipošių
Seimo valdybą dėl atšauktos Miškų įstatymo ekspertizės skundžia ne tik urėdijų reformos priešininkai, bet ir Seimo liberalai, iki šiol viešai deklaravę paramą valstybinio miškų ūkio pertvarkai.
Seimo valdybai gegužės 12 d. nusprendus neberengti pakartotinio viešo konkurso Miškų įstatymo pataisų ekspertizei atlikti, sprendimą Seimo etikos ir procedūrų komisijai dar praėjusią savaitę apskundė Seimo narys Linas Balsys, vėliau teismais pagrasino „tvarkiečiai“, o šiandien į bendrą chorą jau įsijungė ir visa Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri taip pat kreipėsi į šią komisiją, kad pastaroji įvertintų Seimo valdybos sprendimą.
Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtas rekomendacijas. Pagrindinė Komisijos išvada – ekonomikai stiprinti būtinos investicijos į žmones.
Pastabos ir pagrindinės rekomendacijos – jau girdėtos. Lietuvai būtina kovoti su skurdu ir nelygybe, tvarkyti švietimo sistemą, rūpintis efektyvesniu mokesčių surinkimu, efektyviomis investicijomis. „Šiais metais mūsų vertinimo dėmesio centre – nelygybės mažinimas. Krizė praėjo, ir šis puslapis jau užverstas, dabar turime imtis socialinių problemų“, – teigė Europos Komisijos narė Marianne Thyssen.
Rūpintis žmonėmis
„Komisija rekomenduoja daugiau investuoti į žmones“, – kalbėjo Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega. Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Ekonominės tendencijos apskritai yra teigiamos, todėl turėtume pasinaudoti šia galimybe padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir novatoriškumą.“
2017 m. gegužės 22 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus pranešimas: Seimo valdyba iš baimės neteisėtai nepaskelbė viešojo konkurso ekspertiniam vertinimui dėl Miškų įstatymo projekto“
(…) 2016 metais urėdijos Lietuvos valstybei sumokėjo 68 mln. eurų mokesčių ir tai sudarė 42 % visų jų gautų pajamų, tačiau Seimo valdyba visai miškų ūkio reformos ekspertiniam vertinimui sugeba skirti 100 eurų.
Sunku suvokti, kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Seimo vadovybė, sugeba skirti tik 100 eurų vienai svarbiausių šios Vyriausybės siūlomų pertvarkų. Kodėl valstiečiai visais įmanomais būdais taip aršiai „stumdami“ reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, nejaugi jiems nereikalingi reformos poreikį pagrindžiantys duomenys?
Mes privalome pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei.
Jei laiku nebus pakoreguotas neteisėtas Seimo valdybos sprendimas, tai bus pirmas toks įžūlus Seimo valdybos sprendimas, kuris atidurs teisme“, – pažymėjo Seimo narys Vytautas Kamblevičius.
Seimo narys Vytautas Kamblevičius
Mob. 8 699 85 552
MIŠKŲ URĖDIJOS – SOCIALIAI ATSAKINGOS ĮMONĖS
http://www.lmpf.lt/misku-uredijos-socialiai-atsakingos-imones/
2017.06.02
PATVIRTINTAS APLINKOS MINISTERIJOS VEIKLOS PLANAS 2017 METAMS
Gegužės 31 d. aplinkos ministras patvirtino Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos planą 2017 metams. 60-64 veiklos plano punktai susiję su miškų urėdijų valdymo pertvarka. Detaliau:
http://www.am.lt/VI/files/0.967056001496337453.pdf
2017.06.21
Miškininkai piketuos prie Lietuvos respublikos Seimo
Trečiadienį miškininkai piketuos prie LR Seimo
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) informuoja, kad rytoj (birželio 21 d.), posėdžiaujant LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, miškų urėdijų profesinės sąjungos surengs atskirus piketus.
„Siekiame atkreipti dėmesį į chaosą ir politikų savivaliavimą, įgyvendinant valstybinių miškų reformą. Pavyzdžiui, ką tik visiškai netikėtai (net ir daliai narių) į rytojaus LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl valstybinių miškų reformos“, – sako LMPF pirmininkė Inga Ruginienė.
Ji pažymi, kad, nors šiandien yra paskutinė diena, kai baigiasi viešasis pirkimas valstybinių miškų reformos ekspertizei atlikti, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas jau įtraukia Miškų įstatymo projekto svarstymą į trečiadienio darbotvarkę, neabejodamas jog ekspertizę bus spėta atlikti mažiau nei per dieną.
Tokie veiksmai sudaro prielaidas manyti, kad ekspertizė galbūt atlikta dar nepasibaigus viešajam pirkimui, o ir jis pats buvo tik formalumas. LMPF stipriai abejoja tokios „ekspertizės“ kokybe.
http://www.lmpf.lt/treciadieni-miskininkai-piketuos-prie-lr-seimo/
2017 m. birželio 19 d.
Pranešimas žiniasklaidai
Seimo narių R. Žemaitaičio ir V. Kamblevičiaus pranešimas: „Seimo valdybos dėka Miškų įstatymo ekspertinis vertinimas virsta parodija“
2017 birželio 7d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seimo valdyba pažeidė Seimo statutą, o valdybos sprendimas buvo neteisėtas, nes Seimo statutas nenumato galimybės neužsakyti nepriklausomo ekspertinio vertinimo, kai to reikalauja pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Remigijus Žemaitaitis pažymėjo, kad Seimo valdyba 2017 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-300 patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją, kurioje viso labo liko tik du klausimai:
- Ar įstatymas atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruotas į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams?
- Ar įstatymo projektu siekiama įgyvendinti reforma teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu?
Seimo narys Vytautas Kamblevičius pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 10 d. Aplinkos apsaugos komitetas buvo parengęs išsamius klausimus, kurie būtų leidę pasimokyti iš Latvijos ar kitų valstybių klaidų ir pasistengti, kad mūsų reforma leistų atnešti didžiausią ekonominę naudą mūsų valstybei.
Seimo valdyba skelbdama viešąjį konkursą Miškų įstatymui parengti išbraukė esminius klausimus, kurie būtų leidę įvertinti reformos galimą naudą:
- Seimo valdyba išbraukė sąlygas atlikti valstybinių miškų ūkio valdymo reformos kaštų ir naudos analizę bei ekonominį pagrįstumą;
- Seimo valdyba nepanoro išgirsti, ar miškų centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava;
- Seimo valdybai pasirodė nesvarbu, ar siūloma reforma valstybinės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ miškuose turės didesnį potencialą užtikrinti ilgalaikį šalies valstybinių miškų ūkio stabilumą ir gyvybingumą lyginant su šiuo metu Lietuvoje egzistuojančiu miškų urėdijų modeliu;
- Seimo valdybai yra nesvarbu išgirsti, kiek ši reforma pareikalaus išlaidų iš valstybės biudžeto;
- Seimo valdybai taip pat nerūpi, kokia bus valstybinių miškų ūkio valdymo reformos įtaka darbo vietoms kurti ir išlaikyti.
„Sveiku protu nesuvokiama, kodėl profesionalų vyriausybės „valstiečiai“, visais įmanomais būdais taip aršiai „stumdami“ reformą, vengia ekspertinio įvertinimo, tačiau net buvę įpareigoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sugebėjo visą ekspertinį įvertinimą paversti parodija su dviem menkaverčiais klausimais.
Negana to, šiai išvadai parengti yra duotos tik 7 darbo dienos.
Kyla labai daug klausimų, kodėl profesionalų vyriausybės „valstiečiai“ taip bijo tikros ir išsamios ekspertinės išvados?
Seimo valdyba įžūliai numojo ranka į Aplinkos komiteto parengtus išsamius klausimus, kurie tikrai būtų leidę įvertinti naudą. Tai yra panašu į reformos imitaciją. Neapibrėžtumas ir chaosas, koks yra dabar, pasmerkia reformą jai net neprasidėjus, – pažymėjo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis.
2017 m. birželio 19 d.
Pranešimas žiniasklaidai
Seimo nario L. Balsio pranešimas: „Valdantieji toliau pažeidinėja Seimo statutą“
Į dienotvarkę traukiamas Miškų įstatymo projektas, nors dar nėra atliktas ekspertinis planuojamos reformos įvertinimas.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narį Liną Balsį papiktino bandymai į komiteto darbotvarkę svarstymui vėl teikti Miškų įstatymo projektą, nors dar nėra atliktas ekspertinis planuojamos reformos įvertinimas.
„Valdantieji ir toliau pažeidinėja Seimo statutą, kad kuo greičiau būtų „prastumta“ valstybinių miškų ūkio valdymo reforma be jokių įvertinimų. Trečiadienio Aplinkos apsaugos komiteto darbotvarkėje planuojamas Miškų įstatymo svarstymas, nors pagal Seimo statutą įstatymo svarstyti negalime. Arba tai yra profesionalais save skambiai vadinančių „valstiečių“ neprofesionalumas ir nesugebėjimas perskaityti Seimo statuto, arba galimas interesų grupių spaudimas bet kokia kaina kuo greičiau priimti įstatymą. Toks beatodairiškas reformos „stūmimas“ tik sustiprina įspūdį, kad už jos slypi stambios medienos pramonės interesai, kuriai po pertvarkos atsivers daug palankesnės galimybės nusipirkti daug pigiau didesnius kiekius valstybinių miškų medienos“, – sakė L. Balsys.
http://www.lmpf.lt/seimo-nario-l-balsio-pranesimas-valdantieji-toliau-pazeidineja-seimo-statuta/
2017.06.12
Aplinkos ministras: esu dar labiau įsitikinęs, kad urėdijų pertvarka įvyks
Dalius Simėnas Verslo žinios
Kęstutis Navickas, aplinkos ministras, sako, kad urėdijų pertvarkai oponuojančių Seimo narių siekis paskandinti reformą biurokratinėse pinklėse padėjo apsispręsti dėl jos iki šiol abejojusiems parlamento politikams. Todėl ministras dar labiau tiki, kad valstybinių miškų ūkio reformai bus pritarta. (…)
Sukasi „uždarame rate“
Kalbėdamas apie pertvarkai oponuojančių daugiau nei 40 Seimo narių reikalavimą, remiantis „netobulu“ Seimo statutu surengti Miškų įstatymo ekspertizę, aplinkos ministras vadina atviru klausimo vilkinimu, o tuo vis labiau įsitikina reformos poreikiu abejojusi parlamento politikų dalis. Anot jo, labai akivaizdus oponentų tikslas urėdijų pertvarkos klausimą vilkinti per visą kadenciją, kad reforma apskritai neįvyktų.
„Taip, procedūros išlaikytos turi būti, darbuotojų interesai ginami taip pat. Bet šiuo atveju apie ką mes kalbame? Tai yra akivaizdus vilkinimas. Dabar aš dar labiau tikiu, kad Miškų įstatymo pataisos (dėl urėdijų pertvarkos) Seime praeis, nes kiek pasikalbu su parlamento nariais, kolegomis Vyriausybėje, kurie gal kažkiek dar abejojo dėl vienokių ar kitokių interesų, tai dabar matydami tą vilkinimą jie apsisprendė palaikyti pertvarką. Manau, tai yra svarbu“, – sakė p. Navickas. (…)
VŽ žiniomis, Seimo valdyba šį ketvirtadienį apsisprendė surengti pakartotinį viešą konkursą dėl Įstatymo pataisų ekspertizės, atsižvelgdama į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad Seimo statutas įpareigoja atlikti ekspertizę, jei jos pareikalauja bent penktadalis Seimo narių.
Pirmasis neįvyko, nes neatsirado norinčių jame dalyvauti už 100 Eur atlygį, antrojo valdyba gegužės 12 d. nusprendė neberengti.
http://www.vz.lt/agroverslas/2017/06/09/aplinkos-ministras-esu-dar-labiau-isitikines-kad-urediju-pertvarka-ivyks#ixzz4jl6Hgz2Z
http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/06/09/dviprasmiski-signalai-uredai-rado-budu-kaip-stabdyti-pertvarka#ixzz4jTmcSILx
2017.06.14
Ministro Navicko nuomonė ne tik apie reformą „Verslo žiniose“
Interviu su ministru: akivaizdus vilkinimas urėdijų nuo pertvarkos neišgelbės
Dalius Simėnas Verslo žinios
Miškų įstatymo pataisos dėl urėdijų reformos jau kelias savaites sukasi uždarame rate tarp Seimo valdybos, komitetų bei komisijų ir kol kas nėra nei priimtos, nei atmestos. Aplinkos ministras VŽ pasakoja, kodėl taip vyksta ir koks likimas laukia dar nuo 2010 m. jau trečios Vyriausybės mėginimo įgyvendinti urėdijų pertvarką.
Vyriausybės pateiktos Miškų įstatymo pataisos įstrigo dėl Seimo procedūrų, nes urėdijų pertvarkai oponuojantys politikai reikalauja įstatymo ekspertizės, todėl nepasiekia galutinės balsavimo dėl jų fazės, nors tai žadėta padaryti dar balandį, vėliausiai gegužę. Ar ši urėdijų pertvarka baigsis kaip ankstesnės, numarintos Seime?
http://www.lmpf.lt/ministro-navicko-nuomone-ne-tik-apie-reforma-verslo-ziniose/
2017.06.14
Seimo kanceliarija ieškos ekspertų, kurie įvertintų urėdijų reformą
Seimo valdyba pavedė Seimo kanceliarijai vykdyti urėdijų reformą reglamentuojančių Miškų įstatymo pataisų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą.
Nustatyta paslaugų kaina – iki 200 eurų su PVM. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada pateikta per 7 kalendorines dienas nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos.
Seimo valdyba taip pat paprašė, kad projekto ekspertinį vertinimą atliktų ir Vyriausybė. Daugiau:
2017.06.13
Paluckas – ir apie urėdijų reformą
Interviu G. Paluckas išsakė nuomonę ir apie urėdijų reformą:
http://www.alfa.lt/straipsnis/50183959/palucko-zinute-koalicijos-partneriams-mus-reikes-isgirsti
2017.06.13
Seimo valdyba skelbs nepriklausomą miškų valdymo modelio ekspertizę
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo valdyba, atsisakiusi pakartotinai skelbti valstybinių miškų valdymo modelio ekspertizės konkursą, pažeidė Seimo statutą ir privalo pakartoti viešąjį pirkimą.
„Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas įteiktas Seimo valdybai, kuri ketvirtadienį buvo dėl to susirinkusi. Valdyba dabar peržiūri ir derina konkurso klausimus bei greičiausiai skelbs pakartotinį ekspertizės pirkimą už tuos pačius 100 eurų“, – informavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Kęstutis Mažeika.
http://www.lmpf.lt/seimo-valdyba-skelbs-nepriklausoma-misku-valdymo-modelio-ekspertize/———–
2017.06.27
Miškininkų protesto akcijos prie Seimo ir Prezidentūros
Birželio 29 d. (ketvirtadienį) nuo 9.30 val. prie Seimo (vėliau-prie Prezidentūros) Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija rengia mitingą „Stabdykime nedemokratišką miškų reformą!“ Raginame aktyviai dalyvauti visus, kuriems svarbus miškas!
http://www.lmpf.lt/miskininku-protesto-akcijos-prie-seimo-ir-prezidenturos/—-
2017.06.24
Šimašius sako sulaukęs S. Skvernelio prašymo paremti reformas
Liberalų sąjūdžio (LLS) vadovas Remigijus Šimašius sako, kad premjeras Saulius Skvernelis siekia užsitikrinti liberalų palaikymą dėl urėdijų, aukštojo mokslo reformų.
Pasak R. Šimašiaus, šiuos klausimus penktadienį jis aptarė su S. Skverneliu, pastarasis esą prašė liberalų palaikymo sprendimams.
2017.06.23
Miškininkai surengs įspėjamąjį šakos streiką
Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks kitą penktadienį, birželio 30 d.
Dviejų valandų įspėjamojo streiko metu bus stabdoma medienos gamyba ir pardavimas, o urėdijos atliks tik būtiniausias funkcijas.
Apie streiko pradžią Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) jau informavo aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir generalinį miškų urėdą Rimantą Prūsaitį.
Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, urėdijos šios kraštutinės priemonės ėmėsi nesugebėdamos susikalbėti su neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija. Ji pabrėžia, kad streiku tenka kovoti dėl to, ką jau ir šiaip garantuoja teisės aktai.
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/miskininkai-surengs-ispejamaji-sakos-streika.d?id=75025432
2017.06.23
Miškininkai skelbia šakos streiką
Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija skelbia įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Jis vyks birželio 30 d. (penktadienį) nuo 8 iki 10 val.
Įspėjamojo streiko metu bus stabdoma medienos gamyba ir pardavimas, o urėdijos atliks tik būtiniausias funkcijas. Apie streiko pradžią Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) jau informavo aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir generalinį miškų urėdą Rimantą Prūsaitį.
Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, urėdijos šios kraštutinės priemonės ėmėsi nesugebėdamos susikalbėti su neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija.
2017.06.23
Birželio 30 d. – miškininkų įspėjamasis streikas
LR aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos
Generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui
Įspėjimas apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią
2017 m. birželio 22 d.
Vilnius
Informuojame Jus, kad atsižvelgiant į tai kad:
- 2013 m. spalio 10 d. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (toliau tekste LMPF) šakos kolektyvinė sutartis nustato pareigą Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos prieš priimant sprendimą optimizuoti urėdijų darbą ir pertvarkyti darbo ir gamybinius procesus konsultuotis su LMPF. Tačiau rengiant valstybinių miškų valdymo reformą su LMPF nebuvo konsultuojamasi.
(….) (…)
- Darbo Pradėti konstruktyvias derybas su LMPF ir pateikti visą su Valstybinių miškų reforma susijusią informaciją:
- Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kuriose, pagal AM parengtą centralizavimo reformą, iš dabar esančių 42 VĮ miškų urėdijų, bus formuojami projekte numatyti 25 padaliniai.
- Pateikti objektyvias priežastis, kodėl kiekvienas atleidžiamas darbuotojas turės būti atleistas iš pelningai dirbančios įmonės.
- Pateikti ekonomiškai pagrįstą reformos planą.
- Pateikti detalią kaštų ir naudos analizę, kurioje atsispindėtų kelių galimų reformos variantų rezultatai. Visapusiškai pagrįsti Aplinkos ministerijos pasirinktą centralizavimo variantą, kaip valstybei efektyviausią ekonomine, socialine, regionine ir gamtosaugine prasmėmis, įvertinant emigracijos ir bedarbystės grėsmes bei socialinę paramą atleistiesiems ir su tuo susijusius valstybės biudžeto kaštus ilgalaikėje perspektyvoje.
- Pateikti detalią kiekvieno darbuotojo ir pareigybės perspektyvą dirbti 2018-2023 metų laikotarpyje ir atleidimų dinamiką.
- Pateikti konkrečius skaičius, pagal dabar esančias urėdijas ir pareigybes jose, kiek dirbančiųjų planuojama atleisti iki šių metų pabaigos ir per 2018 metus. Pateikti palyginamąją analizę dabartinės situacijos ir padėties būsimoje įmonėje, įtraukiant kiekvieną konkrečią pareigybę ir jų skaičių.
- Ekonominiais skaičiavimais pagrįsti kaip didės kiekvienos pareigybės darbo užmokestis centralizuotoje įmonėje ir iš kokių lėšų tai bus daroma ilgalaikėje perspektyvoje.
- Pateikti ir pagrįsti, kokie saugikliai ir garantijos bus darbuotojams, kad naujoje įmonėje deklaruojami 25 filialai ir girininkijos nesumažės įsteigus naują įmonę. Pateikti 2018-2023 metų galimų struktūros pokyčių planą. Kaip aplinkos ministras ir dabartinė vyriausybė užtikrins ir kontroliuos, kad naujasis įmonės vadovas 10 metų perspektyvoje nesumažins darbuotojų 3 tūkstančiais?
- Pateikti naujos įmonės struktūros kiekvienos būsimos pareigybės aprašymą ir darbo krūvių įvertinimą.
Atsakyti:
- Koks socialinis paketas yra garantuojamas darbuotojui naujoje įsteigtoje įmonėje?
- Kokiu būdu darbuotojai bus priimami į naujai įsteigtą įmonė?
- Kokie kriterijai lems darbuotojo atleidimą iš reorganizuojamos įmonės?
- Kokie kriterijai lems darbuotojo atranką ir priėmimą į naują įmonę?
- Kaip vyks atrankos procedūra?
- Kas padalinyje, panaikinus buhalterinę-ekonominę tarnybą, užtikrins Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų vykdymą pirminėje grandyje:
2017.06.22
Skvernelis – apie urėdijų reformą: turime planą B
Premjeras Saulius Skvernelis, vertindamas užsitęsusius svarstymus parlamente dėl urėdijų reformos, pažymėjo, kad tai yra procesas, kurios tikslas – pasiekti, kad sprendimas nebūtų priimtas. Vis dėlto ministras pirmininkas neslėpė, kad Vyriausybė turi „planą B“.
„Prasidėjo procesas, kuris tiesiog buvo nukreiptas į vieną tikslą – kad sprendimas nebūtų priimtas.
Iš pradžių ekspertizės konkursas paskelbtas už „įspūdingą“ 100 eurų sumą nieko nesudomino, tada bandymas komitete svarstyti be ekspertizės, kuris apskųstas Etikos komisijai, vėl kurį laiką sprendimai Etikos komisijoje yra priimami, priimamas sprendimas, kad visgi reikia ekspertizės, tada atsiranda antras bandymas ekspertizei, dvigubai kainą pakėlus“, – parlamente ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu vertino S. Skvernelis.
http://www.alfa.lt/straipsnis/50187118/skvernelis-apie-urediju-reforma-turime-plana-b
2017.06.22
Vyriausybė atmetė Seimo narių siūlymus išsaugoti nereformuotas miškų urėdijas
Vyriausybė pasitarime trečiadienį atmetė Seimo narių teikiamus Miškų įstatymo pakeitimų siūlymus, kuriuos priėmus iš esmės būtų palikta veikti nepakeista dabartinė valstybinių miškų sistemą su daugybinėmis valstybinėmis įmonėmis – miškų urėdijomis.
„Nepritariame visiems siūlymams, kuriuos įteisinus miškų urėdijos būtų paliktos veikti, kaip atskiri juridiniai vienetai“, – sakė p. Navickas.
2017.06.21
K.Mažeika: urėdijų reforma – nuo 2018 metų
Miškų urėdijų reforma bus pradėta įgyvendinti 2018 metais, kaip ir buvo planuota, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.
„Dėsime visas pastangas, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio pirmos. Ir visiškai nesvarbu, ar svarstymą tęsime dabar pratęstoje sesijoje, ar rudenį“, – trečiadienį žurnalistams Seime pareiškė „valstietis“ Kęstutis Mažeika, paprašytas įvertinti Seimo pirmininko pareiškimą, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. „Mes bet kokiu atveju laukiame ekspertų išvadų. Kai sulauksime jų, planuosime darbotvarkę (reformos svarstymą komitete – BNS). Jeigu reikės pratęsti sesiją, tada derinsime su Seimo pirmininku, su valdyba“, – pridūrė K.Mažeika.
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/k-mazeika-urediju-reforma-nuo-2018-metu-56-815572
2017.06.21
V.Pranckietis pakeitė nuomonę: urėdijų reforma atidedama iki rudens
Trečiadienį į protestą prie Seimo susirinkus maždaug 100 miškų urėdijų reforma nepatenkintų jų darbuotojų bei profesinių sąjungų atstovų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens. Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.
2017.06.21
Pranckietis: urėdijų reforma atidedama iki rudens
Seimas besibaigiančioje pavasario sesijoje nespręs dėl urėdijų pertvarkos, prie šio klausimo parlamentarai ketina sugrįžti rudens sesijoje.
Tai trečiadienį sakė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, išėjęs susitikti su prie Seimo piketavusiais miškininkais.
„Vėl procedūriškai užvilkinta su ekspertavimu, su ekspertavimo apskundimais“, – taip urėdijų reformos atidėjimą aiškino parlamento vadovas.
Tačiau jis neabejoja, kad valdančioji koalicija turės išspręsti šį klausimą.
Pranckietis sutiko su piketuotų pasiūlymais sėstis prie derybų stalo. „Turime išklausyti visas puses, turime atsakyti į jiems rūpimus klausimus“, – sakė V. Pranckietis.
Jo įsitikinimu, valdantieji, nutarę vykdyti urėdijų reformą, eina teisingu keliu.
//valstietis.tv3.lt/antra-kategorija/v-pranckietis-urediju-reforma-atidedama-iki-rudens/
2017.06.30
Saulius Skvernelis siunčia signalus, jog gali trenkti Vyriausybės durimis
Rokas valdžios nepakeis, nors taip grasino prie Seimo rūmų prieš drakoniškus alkoholio prekybos ribojimus protestavę muzikantai, o miškų darbuotojai Vyriausybę gali ne tik išklibinti, bet ir visai nuversti. Taip spėlioti skatina vakar sostinėje surengtas miškininkų mitingas ir netrukus vyksiantis įspėjamasis miško darbuotojų streikas.
2017.06.30
Seimas pakeitė nuomonę ir pratęsė pavasario sesiją – žada priimti sprendimą dėl urėdijų reformos
Penktadienį Seimas pritarė „valstiečių“ iniciatyvai pratęsti parlamento pavasario sesiją tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl urėdijų reformos.
Už parlamento nutarimą, kuriuo siūloma Seimo pavasario sesiją pratęsti iki liepos 7 d., balsavo 64 parlamentarai, 18 iniciatyvai nepritarė, 16 susilaikė.
Konservatorius Paulius Saudargas tikino, kad į urėdijų reformą valdantieji nežiūri sistemiškai.
„Tai yra papudravimas, makiažas ligoniui, kuriam reikia operacijos“, – tikino P. Saudargas.
2017.06.30
Urėdijų reforma: „Civittos“ ekspertizė teigiama, miškininkų – neigiama
„Civittos“ ekspertai pateikė teigiamą išvadą dėl Vyriausybės teikiamo Miškų įstatymo projekto, kuriuo siūloma konsoliduoti 42 miškų urėdijas į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“.
Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) ekspertinėje išvadoje, kuri viešai paskelbta penktadienį, nurodoma, kad reforma nėra teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, kadangi įstatymo keitimas nėra pagrįstas „tvirtais“ skaičiavimais, o paremtas „teoriniais teiginiais“.
Abi išvados pateiktos Seimo Teisės aktų, projektų ir susijusių dokumentų bazėje.
Miškų įstatymo pataisų dėl urėdijų reformos ekspertizės pareikalavo daugiau nei 40 Seimo narių – dėl šio epizodo urėdijų pertvarkos klausimas uždarame Seimo valdybos, komitetų ir komisijų sprendimų verpete sukėsi jau kelios savaitės ir niekaip nepasiekė lemiamo balsavimo Seime dėl įstatymo pakeitimų.
2017.06.30
Seimui pateikta išvada: urėdijų reforma naudinga, bet gali pakenkti smulkiajam verslui
Seimui pateikta išvada: urėdijų reforma naudinga, bet gali pakenkti smulkiajam verslui Aplinkos ministerijos inicijuojama urėdijų reforma sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, konstatavo viena konsultacijų bendrovė „Civitta“.
Šios bendrovės teisininkai laimėjo Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą teisiniu, vadybiniu bei viešojo administravimo požiūriais įvertinti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos.
Dar nėra miškininkų išvados
Lietuvos miškininkų sąjunga taip pat turėjo pateikti urėdijų reformos ekspertinio vertinimo išvadą, bet Seimas jos dar nėra gavęs. Gali būti, kad jos išsiųstos paštu. Sąjungos vadovas Edmundas Bartkevičius BNS teigė, kad atstovaujantis advokatas išvadas turėjo pateikti.
2017.06.29
„Valstiečiai“ nori parlamentinio tyrimo, kas ir kodėl trukdo urėdijų reformai
Seime siekiama sukurti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kas ir kodėl trukdo Aplinkos ministerijos suplanuotai urėdijų reformai.
„Net opozicija pritaria tam (komisijos idėjai – BNS). Ir planuojame tai daryti“, – BNS teigė Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, parlamentinio tyrimo komisija tikrai turėtų ką veikti.
2017.06.29
Skvernelis dėl urėdijų reformos gaudo opozicijos balsus
Premjeras Saulius Skvernelis tikina dėl urėdijų reformos pasiremsiantis ir pozicijos, ir opozicijos balsais. Tačiau koalicijos partneriai Vyriausybės siūlomai reformai, kai 42 urėdijos sujungiamos į vieną įmonę, prieštarauja.
2017.06.29
Beveik 2 tūkst. miškininkų piketuoja prie Seimo, įspėja apie neterminuotą streiką
Smarkus lietus Vilniuje urėdijų reforma nepatenkintų miškininkų planų nepakeitė – apie 2 tūkst. šalies urėdijų darbuotojų ketvirtadienį susirinko prie Seimo išsakyti nepasitenkinimo Aplinkos ministerijos suplanuota miškų ūkio pertvarkos eiga.
2017.06.28
Miškininkų mitingas prie Seimo – reikalauja stabdyti reformą ir atlikti projekto ekspertizę
Birželio 29 d. visus Lietuvos gyventojus kviečiame į mitingą, kur susirinks tūkstančiai nenorinčių taikstytis su valdžios abejingumu. Mes esame ne prieš pokyčius, tačiau reikalaujame, kad deklaruojamas socialinis dialogas būtų paremtas ne populistiniais pasisakymais, bet darbais.
Reikalaujame:
- Pradėti konstruktyvias derybas su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija dėl valstybinių miškų valdymo modelio parinkimo ir tobulinimo.
- Sustabdyti neskaidrią ir nedemokratišką valstybinių miškų valdymo reformą;
- Baigti Aplinkos ministerijos vykdomą melo ir šmeižto kampaniją prieš miškininkus ir atsiprašyti miškininkų už šmeižtą;
- Baigti Miškų įstatymo projekto ekspertizės farsą ir atlikti objektyvią bei išsamią projekto ekspertizę;
http://www.lmpf.lt/miskininku-mitingas-prie-seimo-2/
2017.06.28
ĮSPĖJAMASIS STREIKAS – birželio 30 d.
2017 m. birželio 22 d. LMPF Taryba, vadovaujantis Darbo kodekso 77 straipsnio 2 d. ir 4 d., priėmė sprendimą skelbti valstybės įmonių miškų urėdijų darbuotojų šakos įspėjamąjį streiką.
2017.06.28
Valdantieji urėdijų reformą jau pavertė drama – truks plyš reformos pataisas priimti, net jei teks pratęsti sesiją
Premjeras Saulius Skvernelis ryžosi mesti likimo kortą – pratęstoje Seimo sesijoje žadama ne tik apsispręsti dėl urėdijų reformos, bet ir pasitikrinti, ar jo vadeliojama Vyriausybė turi palaikymą.
Nors prieš išvykdamas į JAV Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažadėjo urėdijų reformos svarstymą atidėti iki rudens, vakar „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis pranešė, kad balsavimas dėl Miškų ūkio įstatymo pataisų truks plyš turi įvykti kitą savaitę. Dėl to planuojama pratęsti pavasario sesiją.
2017.07.04
Miškininkų profesinių sąjungų federacijos pareiškimas
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (toliau – LMPF) deda daug pastangų, kad Miškų įstatymo pataisų ruošimas ir pasirengimas valstybinių miškų valdymo reformai vyktų skaidriai ir demokratiškai, kad, įvykdžius reformą, didžiausią naudą pajustų valstybė ir jos piliečiai, o ne keletas medienos perdirbimo verslu suinteresuotų asmenų. Iš esmės viską keičianti valstybinių miškų valdymo reforma turėjo būti rengiama konstruktyviai, informuojant ir konsultuojantis su darbuotojų atstovais. Tokios procedūros numatytos LMPF šakos kolektyvinėje sutartyje su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Deja, Aplinkos ministerija nevykdė Darbo kodekso ir šakos kolektyvinės sutarties reikalavimų, susijusių su informavimo ir procedūromis bei pažeidė kolektyvinius darbuotojų interesus bei teises. Iškilus kolektyviniam ginčui, LMPF iniciavo taikinimo komisijos sudarymą. Ji sudaryta nebuvo ir faktiškai buvo išnaudotos visos kolektyvinio ginčo taikinimo galimybės.
Priešindamasi neskaidriai rengiamos miškų valdymo reformos eigai, LMPF surengė keletą viešų protesto akcijų, tarp jų ir birželio 29 dienos mitingus prie LR Seimo bei prie LR Prezidentūros, o birželio 30 d. visų Lietuvos miškų urėdijų darbuotojų 2 val. įspėjamąjį streiką. Deja, Seimo valdančioji dauguma toliau forsuoja Miškų įstatymo pataisų priėmimą, pratęsdama pavasario sesiją.
LR Seimo valdančioji dauguma vietoje konstruktyvių derybų su miškų urėdijų darbuotojų atstovais inicijuoja apsurdiškus veiksmus, siūlydama sudaryti komisiją, kuri vykdytų besipriešinančių reformai paieškas, liaudiškai kalbant pradėtų „raganų medžioklę“.
LR Vyriausybė, Aplinkos ministerija, LR Seimo valdančioji dauguma nuo metų pradžios kurti eilinių miškininkų nuogastavimams dėl reformos eigos, jų nerimui dėl darbo vietų praradimo. Per pusę metų neišgirsta 3150 darbuotojų, kurie asmeniškai pasirašydami kreipėsi į minėtas aukščiausios valdžios institucijas, dėl reformos vykdymo eigos ir jų ateities.
Eilinių miškininkų nuogastavimus ir susirūpinimą išgirdo tik LR Prezidentė. LR Vyriausybės pasirinktą būdą vykdyti miškų urėdijų reformą ji pavadino nekorektišku žmonių atžvilgiu. „ Urėdijų ir tiksliau miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma yra klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra nekorektiška žmonių atžvilgiu…,“ „ Aš manau, kad tiek Seimas, tiek Vyriausybė turėtų suprasti, kad laikas keisti būdą, kaip reformos daromos. Reikia pradėti girdėti ir kalbėtis su žmonėmis“, – sakė šalies LR Prezidentė.
LMPF pritaria šioms LR Prezidentės mintims bei eilinių miškininkų vardu dėkoja už miškų urėdijų darbuotojų lūkesčių ir nerimo supratimą. Tikimės, kad į šias LR Prezidentės pastabas atsižvelgs LR Seimo ir Vyriausybės nariai, priimdami Lietuvos valstybei ir miškams reikšmingus sprendimus.
Reformos pasiekia savo tikslus tik tada, kai jos ekonomiškai pagrįstos ir yra socialiai teisingos.
http://www.lmpf.lt/miskininku-profesiniu-sajungu-federacijos-pareiskimas/
2017.07.04
Viktoras Pranckietis: urėdijų reforma bus patvirtinta liepą
Valstiečiai“ dar liepą ketina uždegti žalią šviesą miškų ūkio pertvarkai. Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis žada, kad pratęstoje Seimo sesijoje miškų urėdijų reforma bus patvirtinta.
„Šioje sesijoje mes ją (urėdijų reformą –BNS) turėsime priimti. Jeigu reikės, sesiją pratęsime“, – pirmadienį po susitikimo su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininke Inga Ruginiene žurnalistams pareiškė Seimo vadovas.
V.Pranckietis tikisi, kad su koalicijos partneriais socialdemokratais pavyks susitarti, kad jie pritartų pertvarkai. Socialdemokratai kelia sąlygą, kad kaip atskiri juridiniai vienetai liktų 25 urėdijos, bet Vyriausybė to nenumato.
http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/viktoras-pranckietis-urediju-reforma-bus-patvirtinta-liepa/246615
2017.07.04
Tiesa ar melas? Saulius Skvernelis: „2016-aisiais urėdijose nustatyta daugiau nei 1300 įstatymų pažeidimų“
Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad patikrinimai urėdijose atskleidė begalę pažeidimų, tarp jų esą pasitaikė didesnių nei leista miško plotų iškirtimo atvejų ir iškirstos medienos trūkumų. Išvis, pasak S.Skvernelio, pažeidimų nustatyta daugiau nei 1300. Ar tikrai tiek daug?
2017.07.03
E.Gentvilas: jei R.Karbauskis su S.Skverneliu nori nusižudyti, tegul žudosi
Valstiečių“ inicijuojama miškų ir jų urėdijų valdymo reforma vis labiau stringa. Nors partijos ir frakcijos Seime vadovas Ramūnas Karbauskis bando visiems įžiebti tikėjimą, kad, pratęsus Seimo sesiją, bus priimtas garsusis Miškų įstatymas, tokius jo siekius kol kas palaiko mažiau nei 71 parlamentaras. Būtent tiek balsų reikėtų, kad į gyvenimą būtų paleista urėdijų reforma.
„Pažadėjau R.Karbauskiui pasistengti, kad nė vienas liberalas nebalsuotų už jų stumiamą urėdijų reformą, nes buvo atsisakyta į Seimo darbotvarkę įtraukti mano užregistruotą ir teisininkų įvertintą alternatyvų Miškų įstatymo projektą, kuris, beje, „valstiečiams“ dar ir naudingas“, – tvirtino Liberalų sąjūdžio Seime frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
2017.07.02
Buldozerinės“ reformos sumanytojams – dviejų valandų žinutė iš miško
Vakar visose 42 šalies miškų urėdijose įvyko dviejų valandų įspėjamasis streikas – taip miškininkai atsiliepė į valdžios ketinamą vykdyti „miškų reformą“. „Ūkininko patarėjo“ korespondentai apsilankė keliose streikuojančiose urėdijose ir įsitikino miškininkų vieningumu.
Signalas valdžiai
Trakų miškų urėdijos darbuotojai vakar nuo aštuntos iki dešimtos valandos drausmingai buvo savo darbo vietose ir… nedirbo.
„Šis įspėjamasis streikas yra signalas valdžiai, kad su vykdoma miškų reforma yra netvarka, – mintimis dalijosi Trakų miškų urėdijos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Juozas Ūsas. – Man ir kolegoms miškininkams kilo daug klausimų reformos iniciatoriams. Tokia daug ką keičianti miškų valdymo reforma neturi būti rengiama, neinformuojant ir nesikonsultuojant su darbuotojų atstovais. Juo labiau kad turime šakinę kolektyvinę sutartį su Aplinkos ministerijai pavaldžia Generaline miškų urėdija, kurioje šios procedūros numatytos.“
„Buldozerinės“ reformos sumanytojams – dviejų valandų žinutė iš miško
2017.07.02
Situacija labai rimta: S. Skvernelis kolegoms užsimena apie radikalų žingsnį
Parlamentarams besirengiant balsavimui dėl urėdijų reformos, kuris turėtų įvykti ateinančią savaitę rengiamoje neeilinėje sesijoje, šią pertvarką inicijavusios Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio bendražygiai užsimena, kad situacija esanti rimta.
INTERVIU SU A.VALINSKU. Kas tas žmogus, kuris reikalavo B. Sakalausko „galvos“?
Jis žinomas žmogus – Sigitas Paulauskas, medienos perdirbėjų magnatas, bei jo kompanija.
2017.06.30
Prezidentė: urėdijų reforma griaunama nė neprasidėjusi
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekorektišku žmonių atžvilgiu vadina pasirinktą būdą vykdyti urėdijų reformą. Penktadienį ji žurnalistams teigė nesuprantanti, kaip galima reformą šitaip griauti jai dar neprasidėjus.
2017.06.30
K.Navickas dar neatskleidžia, kurios urėdijos bus naikinamos
„Valstiečių“ deleguotasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas dar nežino, kokios urėdijos iš dabar esančių 42-ų nuo kitų metų bus naikinamos, o kokios taps žadamos sukurti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ filialais. Tačiau ministras teigia esantis visiškai tikras, kad išlikusios urėdijos nebus atskiri juridiniai vienetai, ko, anot jo, reikalauja streikus ir mitingus rengiantys miškininkai.
2017.07.10
53 proc. gyventojų pasitiki miškų urėdijomis
Seimui svarstant Vyriausybės parengtą ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukusią valstybinių miškų valdymo pertvarką, daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų teigia pasitikintys miškų urėdijomis. Jomis labai pasitiki 4 proc., o greičiau pasitiki 49 proc. respondentų.
2017.07.05
Aplinkos ministrui – galvos skausmas dėl kanclerio
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl dėl kanclerio Roberto Klovos galimybių tęsti pareigas spręs, kai detaliau susipažins su kancleriui nepalankia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvada. R.Klovas anksčiau yra žadėjęs, kad pareigas paliks rugsėjo 8 dieną. „Mūsų susitarimas toks ir yra, kaip įvardinate – rugsėjo 8 diena. Ar ši aplinkybė keisis, nuoširdžiai sakau, per anksti komentuoti. Jei teisininkai pasako, kad yra teisinis pagrindas (atleisti), tikrai taip bus“, – žurnalistams trečiadienį sakė K.Navickas.
Visą straipsnį galite rasti http://www.tv3.lt/naujiena/917023/aplinkos-ministrui-galvos-skausmas-del-kanclerio
2017.07.04
Dėl urėdijų dar kartą pratęsta Seimo sesija
Seimo pavasario sesija pratęsta dar savaitei – parlamentarai žada per ją apsispręsti dėl Vyriausybės pasiūlytos valstybinių miškų urėdijų reformos.
Pavasario sesija turėjo baigtis birželio 30-ąją, tačiau tądien Seimas priėmė sprendimą pratęsti sesiją iki liepos 7 d. Tikėtasi iki šios datos apsispręsti dėl urėdijų konsolidavimo įstatymo.
Bet šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad dėl procedūrinių dalykų nespėjama iki penktadienio parlamentiniuose komitetuose apsvarstyti Miškų įstatymo pataisų projektą, tad dėl jo nespėjama apsispręsti ir Seimo plenariniame posėdyje.
Todėl Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, antradienį plenariniame posėdyje pateikė nutarimą pratęsti pavasario sesiją iki kito ketvirtadienio, liepos 13 d.
2017.07.07
Aplinkos komitetas nubalsavo už šį Miškų įstatymo pakeitimo variantą.
Aplinkos apsaugos komitetas – už opozicijos pasiūlytą urėdijų reformą
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/1d7fa47062d511e7a53b83ca0142260e?jfwid=13d00dcr6p
2017.07.07
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sutinka, kad miškų urėdijų reforma pertvarka vyktų etapais, o ne pagal Vyriausybės siūlomą scenarijų. Jei komiteto pasiūlymui Seimas pritartų, vietoj 42-jų veiktų 15–25 urėdijos.
2017.07.05
Urėdijų reforma pajudėjo per Seimo komitetus
Miškų įstatymo pataisoms dėl urėdijų reformos šiandien pritarta papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Praėjusį ketvirtadienį Vyriausybės teikiamoms pataisoms taip pat pritarė kitas papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Miškų įstatymo pataisas šį penktadienį numato apsvarstyti pagrindinis Seimo aplinkos apsaugos komitetas, o kitą savaitę dėl urėdijų reformos Seimas turėtų galutinai apsispręsti plenariniame posėdyje: liepos 11 d. numatytas Miškų įstatymo pataisų svarstymas, o liepos 13 d. – pataisų priėmimas.
http://www.vz.lt/agroverslas/2017/07/05/urediju-reforma-pajudejo-per-seimo-komitetus#ixzz4lxTje7fe
2017.07.11 SEIMAS NUBALSUOJA UŽ MIŠKŲ REFORMĄ (CENTRALIZACIJĄ)
MIŠKO REFORMA: diena, kai pardavė miškus. Reportažas iš Seimo. Liepos 11 d.
2017.07.11
Navickas: urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną juridinį asmenį, tačiau žadama atleisti mažiau darbuotojų, nei skelbta anksčiau. Preliminariai Seimas jau leido Vyriausybei spręsti, kiek urėdijų palikti, o galutinai bus balsuojama po pietų. „Pagal mūsų planus, 2019 metų sausio 1 dienai urėdų turėtų nelikti“, – po Miškų įstatymo pataisų svarstymo Seime žurnalistams sakė ministras.
Balsavimo rezultatai (2017-07-11, vakarinis posėdis)
2017.07.13
Knystautas apie kovą dėl miškų: stipriai rizikuojame
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra jokių žaliųjų, o apie „žalias problemas“ apskritai nekalbama, sako gamtos mokslų daktaras, pasaulinį pripažinimą pelnęs gamtininkas ir ornitologas Algirdas Knystautas.
„Aš ten jokių žaliųjų niekada nemačiau ir nematau. Visiškai neliečiama gamtosauga. Ten yra valstiečių oligarchinė partija“, – apibendrino A. Knystautas.
http://valstietis.tv3.lt/naujienos/salyje/a-knystautas-apie-kova-del-misku-stipriai-rizikuojame/
2017.08.01
Miškininkų profesinė sąjunga įvertino tyrimą dėl tarnybinio būsto
Miškų sektoriuje tarnybiniai butai turi išlikti, tačiau piktnaudžiavimas turto valdymu netoleruotinas, teigia Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF), Aplinkos ministerijai pristačius išvadas dėl urėdijų valdomo turto nuomos pažeidimų.
Pasak LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės, nors Aplinkos ministerija skelbia apie aptiktus pažeidimus, tarnybiniai butai urėdijose buvo išnuomojami pagal Vyriausybės ir ministerijos patvirtintą tvarką, o urėdijos griežtai tos tvarkos laikėsi. Daugiau:
http://www.lpsk.lt/2017/07/28/miskininku-profesine-sajunga-ivertino-tyrima-del-tarnybinio-busto/\
2017.07.31
Siūlomi pirmieji urėdijų pertvarkos sprendimai
Jei Vyriausybė pritars ministerijos parengtam nutarimo projektui, 42 urėdijos pirmiausiai bus prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris vėliau būtų pervadintas į Valstybinių miškų urėdiją. Jos savininkė bus Aplinkos ministerija. „Toks kelias yra mums paprasčiausiais, kadangi Miškotvarkos institutas bus dalis bendros įmonės, tad mes praktiškai jau turėsime tam tikro centrinio padalinio žmones. (…) Po Vyriausybės pritarimo, reikės aplinkos ministro pavedimo Generalinei miškų urėdijai organizuoti reorganizaciją, tada Generalinė miškų urėdija įsakys atskiroms urėdijos parengti reorganizavimo sąlygas ir bus vykdoma reorganizacija“, – BNS sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
2017.07.30
Medienos perdirbėjai nesutaria – ar naujoji tvarka miškuose įves skaidrumą?
Priėmus daug ginčų sukėlusią urėdijų reformą, medienos perdirbėjai tikisi, kad žaliavos pardavimai taps skaidresni, daugiau medienos liks Lietuvoje ir bus galima plėsti verslą. Dabar aukcionuose jie pralaimi perpardavėjams.
„Perpardavinėtojai gali laimėti pasiūlę pusė euro daugiau. Jeigu kalbant apie perdirbimą, tai mūsų „Baltic American Concord“, kur mes perdirbam iki galutinio baldo, tai mes sukuriam prie 1 euro dar 5 eurus. 03:11 Tai reikėtų pagalvoti, ar parduoti žaliavą 1 prie 1 euro ar tiesiog sukruti čia pridėtinę vertę“, – teigia „Užmojai su garantijomis“ direktorius Gintaras Pakulnis.
Negalėdami konkuruoti aukcionuose, perdirbėjai pritrūkdavo lietuviškos medienos, todėl negalėdavo plėstishttp://www.alfa.lt/straipsnis/50200222/medienos-perdirbejai-nesutaria-ar-naujoji-tvarka-miskuose-ives-skaidruma
2017.07.28
Valstybinių miškų pertvarkos link – kartu su miškininkais
Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su miškų urėdijų atstovais, kuriems pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką. Susitikimo metu aptarta pertvarkos eiga, būsimos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ struktūra, išklausyti miškininkų pasiūlymai, nuogąstavimai ir pastabos.
- Navickas pabrėžė, kad visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas. Miškininkams bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.
Ministras taip pat patikino, kad tolimesni pokalbiai ir diskusijos dėl reformos netrukus persikels į kiekvieną iš 42 dabartinių miškų urėdijų. Daugiau:
http://www.am.lt/VI/index.php#a/18663
2017.07.28
Urėdijų gūžta Katinų kaime: kur įsikurs Lietuvos miškų smegenys
Katinų kaime gyvena Vytautas. Kiek matėme, turi tris katinus. Du trinasi lauke, o vienam – namų areštas. Mat trečiasis mėlynakis kačiukas – Siamo veislės, ir Vytautas bijo, kad kas nepavogtų. Vyro kaimą 15min aplankė neatsitiktinai – 400 žmonių turinčios gyvenvietės laukia didelės permainos.
Praėjusią savaitę Katinų kaime lankėsi Aplinkos ministerijos specialistai. Jie apžiūrėjo jau metus nebeveikiančią vietos mokyklą – prašys Panevėžio rajono savivaldybės tarybos leisti šioje mokykloje įkurti Valstybinių miškų urėdiją.
2017.07.27
Miškų urėdijose – „milijoninio masto“ pažeidimai
Beveik visose urėdijose nustatyta nemažai pažeidimų, kurie susiję su šioms valstybės įmonėms priklausančių patalpų nuomos sutarčių sudarymu. Dalis esamų bei buvusių darbuotojų galėjo šiltnamio sąlygomis nuomotis būstus, kurių rinkos nuomos kaina yra aukštesnė. Tai paaiškėjo ketvirtadienį Aplinkos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/islindo-yla-is-maiso-valstybes-imoniu-darbuotojai-naudojosi-isskirtinemis-privilegijomis.d?id=75329625
LMPF: Matant su kokiu džiugesiu informacija paskleista, tai nėra ką ir pridurti.
2017.07.26
Ką dar išgirsime?
Šį penktadienį, liepos 28 d., Aplinkos ministerija urėdijų atstovams oficialiai pristatys siūlymus dėl regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų. Į pristatymą pakviesti iš miškų urėdijų vyriausieji miškininkai arba vyriausieji inžinieriai bei profesinės sąjungos atstovai. Taip pat kviečiami kitų miškininkų visuomeninių organizacijų atstovai. Anksčiau skelbta, kad reforma bus pristatoma ir kiekvienoje miškų urėdijoje atskirai.
LMPF info
2017.07.26
Ką dar išgirsime?
Šį penktadienį, liepos 28 d., Aplinkos ministerija urėdijų atstovams oficialiai pristatys siūlymus dėl regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų. Į pristatymą pakviesti iš miškų urėdijų vyriausieji miškininkai arba vyriausieji inžinieriai bei profesinės sąjungos atstovai. Taip pat kviečiami kitų miškininkų visuomeninių organizacijų atstovai. Anksčiau skelbta, kad reforma bus pristatoma ir kiekvienoje miškų urėdijoje atskirai.
2017.07.26
Urėdijų reforma: 26 padaliniai su filialo statusu
Seimui patvirtinus ir Lietuvos prezidentei pasirašius daug aštrių diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas, leidžiančias Vyriausybei imtis urėdijų reformos, miškininkams ir kitiems šios sistemos darbuotojams kyla daug klausimų, kaip realiai pertvarka vyks ir kas šiuo metu daroma, kokia urėdijų bei jose dirbančių žmonių padėtis iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo įsigaliojimo. Būtent nuo šios datos valstybinių miškų valdymas bus patikėtas naujai valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU), kuri bus įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijas.
Į dalį su reforma susijusių klausimų portalui www.miskininkas.eu atsakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. Jis pažymėjo, kad situacija dabar gali būti viena, o po dienos kitos ir šiek tiek keistis, nes dėl pertvarkos eigos dar vyksta svarstymai. Daugiau:
2017.08.11
Valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo tvarkos aprašo projektas
Valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo tvarkos aprašo projektą bei lydinčiuosius dokumentus rasti galima:
2017.08.11
Procesas vyksta
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL SUTIKIMO REORGANIZUOTI VALSTYBĖS ĮMONES MIŠKŲ URĖDIJAS
2017 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 647
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Sutikti, kad būtų reorganizuotos:
- valstybės įmonė Alytaus miškų urėdija (įmonės kodas –191800857 buveinės adresas – Alytaus m. sav. Alytaus m. Medelyno g. 33);
- ……(…) (…)
http://www.lmpf.lt/procesas-vyksta/
2017.08.04
Toliau tęsiasis puolimas
Aplinkos viceministras: įstatymus pažeidusių urėdų elgesys turi būti įvertintas
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas ragina Generalinę miškų urėdiją (GMU) priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą pažeidusių urėdų. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), nagrinėjusi GMU bei kelių urėdijų atliktų tarnybinių patikrinimų išvadas, nustatė, kad kai kurie urėdai priėminėjo sprendimus dėl savo giminaičių, jų atlyginimų ir priedų prie atlyginimų.
„Pradėdami miškų valdymo pertvarką norime paversti šią sritį skaidria ir patikima, todėl labai svarbu skubiai ir tinkamai reaguoti į VTEK išvadas. Pavesime GMU įvertinti urėdų nusižengimus ir imtis reikiamų priemonių arba pasiūlyti jas Aplinkos ministerijai“, – teigia M. Norbutas.
Gegužės mėnesį VTEK siekdama išsiaiškinti, kaip privačius interesus deklaruoja miškų urėdijų darbuotojai, pavedė GMU ir kelioms urėdijoms įvertinti urėdų bei kitų urėdijų darbuotojų veiksmus. Vertinant 28 pateiktas išvadas, dešimčiai urėdijų darbuotojų buvo konstatuoti pažeidimai, devyniais atvejais pažeidimų neaptikta, o dešimties tyrimų išvadoms VTEK nepritarė ir sugrąžino tikslinti arba pakartoti tyrimus.
Primename, kad vakar Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui reorganizuoti 42 miškų urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą. Šis sprendimas leis juos sujungti į vieną valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją ir taip pradėti ilgai lauktą pertvarką. Naujos įmonės direktorius bei 26 regioninių padalinių vadovai bus renkami viešo konkurso būdu, keliant kandidatams aukštus veiklos reikalavimus.
http://www.lmpf.lt/aplinkos-viceministras-istatymus-pazeidusiu-uredu-elgesys-turi-buti-ivertintas/
2017.08.03
Jungs RAD’us į vieną instituciją.
Šiandien (rugpjūčio 2 d.) Vyriausybė nusprendė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas ateityje vykdys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas.
Sujungiant 8 šiuo metu veikiančius regionų aplinkos apsaugos departamentus siekiama skaidresnės ir efektyvesnės šio sektoriaus kontrolės, taip pat mažinamas biudžetinių įstaigų skaičius.
Dėl šiuo metu veikiančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimo sistemos griežtai yra pasisakę EBPO ekspertai. Pasak jų, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas bei nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.
http://www.lmpf.lt/jungs-radus-i-viena-institucija/
2017.08.03
Vyriausybė pritarė miškų urėdijų reorganizacijai
Seimui leidus pertvarkyti valstybines miškų urėdijas, Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojamos šiuo metu veikiančios 42 valstybės įmonės miškų urėdijos ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Pagal Aplinkos ministerijos siūlymą, 42 miškų urėdijos iš pradžių bus prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto, kuris vėliau būtų pervadintas į Valstybinių miškų urėdiją. Pastarosios savininkė bus Aplinkos ministerija. Daugiau:
2017.09.05
Miškų sistemos traukinys laiduojamas, bet be garvežio ir su daug miglos
Pirmasis K. Navicko vizitas Rokiškio urėdijoje – neoficialus susitikimas su miškininkais tam, kad, kaip sakė ministras, sužinotų galinčias kilti problemas nuo ateinančių metų sausio, kai nebeliks urėdijų, įskaitant ir Generalinę miškų urėdiją bei Valstybinę miškų tarnybą. Vietoj jų steigiama valstybinius miškus valdysianti įmonė su 26 padaliniais. Vienas jų bus Rokiškyje, prie Rokiškio jungiama Kupiškio urėdija, pagal valstybinių miškų plotą viena mažiausių urėdijų šalyje. Daugiau:
Miškų sistemos traukinys laiduojamas, bet be garvežio ir su daug miglos
2017.08.30
Miškų valdymo pertvarka pradedama nuo dialogo su kiekviena urėdija
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Martynas Norbutas per rugsėjį ir spalį susitiks su kiekvienos miškų urėdijos darbuotojais ir vietose su jais konkrečiai aptars, kaip vyks valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarka ir kaip dirbs miškininkai po jos.
Tokie susitikimai prasidėjo jau praėjusią savaitę. Pirmasis vyko Biržų miškų urėdijoje. Rytoj ministras lankysis Rokiškio, Kupiškio ir Anykščių, penktadienį – Trakų ir Kaišiadorių miškų urėdijose. Su Ignalinos, Zarasų ir Švenčionėlių urėdijų darbuotojais apie pertvarką penktadienį kalbėsis viceministras Martynas Norbutas. Kitą savaitę numatyti susitikimai Nemenčinės, Šalčininkų, Vilniaus, Šakių, Varėnos, Valkininkų, Šiaulių, Kuršėnų ir Mažeikių urėdijose.
„Po pertvarkos visi miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus, išsaugos savo darbo vietas. Darbo sutartyse, kurios su jais bus sudaromos, bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas ir visos Darbo kodekso numatytos garantijos“, – sako Kęstutis Navickas.
Pasak ministro, jau baigėsi pradinis pertvarkos etapas.
Seimui pakeitus Miškų įstatymą, sudarytos teisinės prielaidos nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybinių miškų valdymą konsoliduoti vienoje valstybės įmonėje. Vyriausybės rugpjūčio 2 d. nutarimu visos 42 miškų urėdijos bus reorganizuotos ir prijungtos prie Valstybinio miškotvarkos instituto. Naujoji įmonė vadinsis Valstybinių miškų urėdija. Iš pradžių ji turės 42 regioninius padalinius (filialus), kurių skaičių bus siūloma vėliau sumažinti iki 26. Pagrindinės Valstybinių miškų urėdijos funkcijos išliks tos pačios, kaip ir dabartinių miškų urėdijų.
AM Viešųjų ryšių skyrius
http://www.lmpf.lt/misku-valdymo-pertvarka-pradedama-nuo-dialogo-su-kiekviena-uredija/
2017.08.24
Jeigu kam dar įdomu
Šiandien 11 val. Delfi konferencija su Martynu Norbutu apie urėdijas:
2017.08.21
Remigijus Lapinskas: Kodėl nepagrįstas purvo pylimas ant valstybės miškininkų ir toliau tęsiasi?
Valstybės įmonė išnaudoja jai priklausantį, tačiau tiesioginiams poreikiams tenkinti einamuoju metu nebūtiną turtą, oficialiai gauna pajamas, o jos keliauja į valstybės biudžetą. Tai ypač įžūlu. Būtent tokią išvadą vakar padarė aplinkos viceministras M.Norbutas, įvertinęs situaciją Kretingos miškų urėdijoje. Kodėl ir toliau tęsiasi nepagrįsti kaltinimai ir purvo pylimas ant valstybės miškininkų?
Rugpjūčio 17 d. publikuotas straipsnis „Akibrokštas: valstybės įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį”. Neva VĮ Krentingos miškų urėdijos miškininkai kalti, kad dalyje urėdijai priklausančių patalpų teikiamos apgyvendinimo paslaugos, renkami pinigai, ši veikla nuostolinga, o nuostolius turi dengti mokesčių mokėtojai. Aplinkos viceministras M.Norbutas šį atvejį pavadino ypač įžūliu, nes „urėdijos viešbučio paslaugų teikti negali”. Dar pakalbėjo apie tai, kad būta ir kitų tyrimų, susijusių su turto naudojimu Kretingos valstybinėje miškų urėdijoje. Tik, deja, anot M.Norbuto, „atvykus į vietą pažeidimai neužfiksuoti”.
2017.08.14
Dėl VĮ miškų urėdijų vadovų tarnybinės veiklos įvertinimo
Atsižvelgus į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir kitų komisijų pateiktas išvadas, Generalinis miškų urėdas siūlo 6 miškų urėdams nutraukti darbo santykius atsistatydinant.
GMU info
http://www.lmpf.lt/del-vi-misku-urediju-vadovu-tarnybines-veiklos-ivertinimo/
2017.09.29
Ūsai auga ir jauniems bebrams
Pastebiu tendenciją, kad manipuliuotojai viešąja nuomone vis dažniau savo tikslui pasiekti plečia informacijos ar dezinformacijos kanalus.
Viešųjų ryšių specialistai žino: kartu pučiant į dūdą garsas aidi stipriau, todėl reikia žiniasklaidos, politikų ir socialinių tinklų sinergijos. Gaudesys leidžia džiaugtis procesu, o kodėl triukšmas kilo, netrukus tampa nebeįdomu. Tereikia sekti, kada dirigentas mostelės orkestrui nutilti.
Tokia mintis kyla prisiminus istoriją apie urėdijų reformą. Triukšmo būta didelio, urėdijų pertvarka tapo kone egzistencinės prasmės lakmuso popierėliu.
Jei pasisakai už reformą, esi pažangus vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujantis pilietis, jei prieš – ūsuotų nomenklatūros atstovų apologetas ir korumpuotų urėdų draugas.
Seime ir visuomeniniame lauke lūžo ietys, vėl atgimė politinis turgus, kuriame už pertvarką buvo suderėta grąžinti lengvatą daugiabučių šildymui.
Didžiajai daliai parlamentarų balsavus už reformą, triukšmas viešojoje erdvėje… ėmė ir nutilo, o urėdijų tema dingo iš žiniasklaidos akiračio.
http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai/usai-auga-ir-jauniems-bebrams/251160
2017.09.28
Ministro buvusiam darbdaviui – milijonai
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu sudaryta komisija jo buvusiai darbovietei atseikėjo per 3,4 mln. eurų. Taip bus pamaloninta ir aplinkos viceministro Mindaugo Gudo žmona.
Komisiją patvirtino ministras
Liepos 7 d. K. Navickas įsakymu sudarė komisiją, kuri turi vertinti ES aplinkos ir klimato programos (LIFE) 2017 m. paraiškas. Komisijos pirmininkas – ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius, kiti šeši komisijos nariai – tos pačios ministerijos įvairių padalinių valdininkai.
http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/ministro-buvusiam-darbdaviui-milijonai-830871
2017.09.28
Urėdijų reformos eiga: atlikti darbai ir artimiausi planai
Iki 2018-ųjų sausio 1 d., kuomet turi pradėti oficialiai veikti nauja valstybinių miškų valdymo įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU), beliko vos trys mėnesiai. Pasėjusi daug nerimo ir audringų klausimų, kaip gana drastiška reforma miškininkų bendruomenei bei visam valstybės miškų ūkiui, palyginti tyliai žengia pirmuosius žingsnius. Vis dėlto urėdijos gyvena laukimo nuotaikomis, ne vieną jų žmogų slegia ir nežinomybė. Kas padaryta po VMU bei jos padalinių struktūros paskelbimo ir kokie veiksmai numatomi artimiausiu metu, į portalo www.miskininkas.eu klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis bei šio departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.
Urėdijų reformos eiga: atlikti darbai ir artimiausi planai
2017.09.22
Diskusija „Kur suka urėdijų reforma?“
Daug aistrų sukėlusi urėdijų reforma įsibėgėja. Bet ar einame teisingu keliu? Apie tai diskutuoja politikai ir ekspertai.
http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/diskusija-kur-suka-urediju-reforma-/250743
2017.09.21
Aplinkos ministras teigia pasitikintis Donatu Dudučiu
Interesus supainiojęs Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis turi ministro pasitikėjimą, sako Kęstutis Navickas.
„Taip, departamento direktorius turi mano pasitikėjimą dirbti“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė aplinkos ministras. Pasak jo, „tos aplinkybės, kurios lėmė VTEK neigiamą išvadą, yra daugiau formalios“.
VTEK konstatavo, jog pernai spalį konkursą į departamento vadovus laimėjęs D.Dudutis pažeidė įstatymus, laiku nedeklaruodamas, jog yra medžiotojų klubo „Girios“ narys bei ministerijos kanclerio Roberto Klovo medžioklės draugas.
Pastarasis pirmininkavo konkurso atrankos komisijai. VTEK pripažino, jog kancleris taip pat supainiojo interesus, nes nenusišalino nuo sprendimų dėl bičiulio bei taip pat nedeklaravo savo narystės medžiotojų būrelyje.
Komisija nurodė, kad 2016-2017 metais R.Klovas ir D.Dudutis kartu medžiojo penkis kartus, vienoje jų vyrai dalyvavo jau tuomet, kai vyko konkursas į departamento vadovus. R.Klovas iš pareigų pasitraukė prieš dvi savaites.
2017 rugsėjo 15
Nuo kito galo pradėta miškų valdymo pertvarka stojasi į vėžes
Mūsų Ignalina
Lina RAGINYTĖ
MI puslapiuose jau rašėme, kad Ignalinos miškų urėdijos darbuotojus aplankė svečiai iš sostinės – miškų valdymo pertvarkos vykdytojai: aplinkos viceministras Martynas Norbutas ir Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donatas Dudutis. Susitikimo svečiai pristatė pagrindinius pertvarkos principus ir kelių ateinančių mėnesių perspektyvas, pasėjo dar daugiau nerimo ir nežinomybės bei pažėrė nesantaikos smilčių į liepsnojantį miškininkų susipriešinimo laužą.
Urėdui Alfredui Aškelėnui pristačius svečius ir paskelbus susitikimo tikslą, visi sustingo ties pranešėjais. Urėdijos darbuotojus paraginęs būti aktyvius ir išsakyti nuomonę visais klausimais, ponas M. Norbutas žodį suteikė techninius pertvarkos reikalus puikiai įvaldžiusiam GAMD direktoriui D. Dudučiui.
Kokios urėdijos darbuotojų perspektyvos?
Artimiausi trys mėnesiai – sudėtingi visiems, nes nuo 2018 m. sausio 1 d. kažkas taps bedarbiu, o kažkas išeis į finišo tiesiąją. Tik tas finišas vienus veda į nežinomybę, tačiau, kaip sako politikai, užtikrina nuostabius atlyginimus, darbo ir gyvenimo kokybės pagerėjimą, žodžiu, per voratinklių tinklą kol kas neįžvelgiamą šviesią ateitį. Kitus su ištiesta ranka veda į Darbo biržą.
Ir nors ministras Kęstutis Navickas viešai skelbia, kad „po pertvarkos visi miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus, išsaugos savo darbo vietas. Darbo sutartyse, kurios su jais bus sudaromos, bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas ir visos Darbo kodekso numatytos garantijos“, jau pokalbio su pertvarkos atstovais paaiškėjo, kad tai netiesa. Nors – kaip pažiūrėsi. 2018 m. sausio 1 d. tai jie tikrai nebus atleisti, tačiau tai bus padaryta per artimiausius 2018 m. mėnesius būsimo naujo filialo vadovo sprendimu.
Trumpas vaizdelis. 2018 m. sausio 1 d. urėdas (kaip ir visi šalies urėdai) taps bedarbiu, o urėdija pakeis pavadinimą. Vietoj Ignalinos miškų urėdijos bus Valstybinė miškų urėdija. Žinoma, ženkliukams, lipdukams ant automobilių, antspaudams, lentelėms, blankams ir visokiems kitiems su pavadinimo keitimu susijusiems „niekeliams“ bus išleista kokių 8–10 mln., niekas net nekalba, nes čia tokie nereikšmingi dalykai. Negana to, per tą laiką bus sujungtos beveik visos urėdijos – dvi į vieną, arba trys į vieną, perskirstyti plotai (maždaug 1 žmogui – 1000 ha).
Mūsų urėdija jungsis su Zarasais. Kas prie ko – neaišku. Deja, pertvarkos vykdytojai nepaaiškino, kaip tai realiai atrodys. Ar tiesiog bus pakabinta spyna ant vienos iš urėdijų pastatų ir didžiulių teritorijų su garažais ir ūkinėmis patalpomis, ar viskas liks savo vietoje, žinoma, išskyrus administracines patalpas, tik bus pakeistas pavadinimas. Kaip ten bebūtų, bet kažin, ar kas tiksliai skaičiavo darbuotojų „blaškymosi“ kaštus (transportą, laiką) tarp Zarasų ir Ignalinos.
Sujungus Ignaliną su Zarasais, po to, kai kiekviena urėdija įrodys, kad verta būti filialu, iki vasario pabaigos turės paskirtą filialo vadovą. Šiame konkurse galės dalyvauti tie, kas atitiks reikalavimus. Galbūt konkursą laimės ir dabartinis urėdas A. Aškelėnas, o gal kas nors kitas.
Toliau, pagal siūlomą pavyzdinę schemą, kurią galima koreguoti, žinoma, aiškiai motyvuojant dar kelis mėnesius, filialo vadovas susirinks komandą, su kuria ir dirbs. Štai tada ir pajudės virtinės žmonių į Darbo biržą, nes pagal siūlomą schemą, filialo komandos bus gan kuklios. Gaila tik, kad niekas nepasako, kiek gi išsipūs pati Valstybinė miškų urėdija. Žinant, kad didžiausius Europoje mokesčius į valstybės biudžetą „sunešdavo“ visos mūsų urėdijos (42 proc.), tai akivaizdu, kad valdininkams pūstis tikrai yra iš ko.
Politikų sprendimai buvo, yra ir bus patys teisingiausi jiems patiems. Nesvarbu, kad po pusmečio paaiškės, jog padaryta didžiulė klaida. Juk niekam už tai nereiks atsakyti. Lengva kurti idiotiškus įstatymus, beveik taip pat, kaip statyti smėlio pilis – pastatei, palikai ir eini kitos statyti, o kas su jomis – nesvarbu.
Jei jau tiek neramumo kėlė miškininkų veikla, tai kodėl negalima buvo vieno ar kito prasižengusio miškininko konkrečiai nubausti, pareikalauti atlyginti žalą (aha, įstatymo tokio nėra, nes jis mums nenaudingas), vietoj to, kad būtų sumenkinti, apjuodinti visi miškininkai.
Ar reikėjo sutrypti visus jų nuopelnus į purvyną ir pasakyti, kad dabar štai kelkitės ir vėl darykite tą patį, tik jau su kita vėliava. O gal būtų pakakę iškelti konkrečius tikslus kiekvienai urėdijai (turinčioms saugomų teritorijų ir negalinčių vykdyti ūkinės veikos vienokius, miškingoms urėdijoms – kitokius), leisti jai juos įvykdyti arba ne, ir tik tada kalbėti apie neaišku ką atnešančias pertvarkas.
Sakyčiau, amoralūs mūsų politikai ir neatsakingi, nes pamiršta, kad savo politinėje smėliadėžėje žaidžia su realios valstybės, realių jos gyventojų likimu ir ateitimi.
DAUGIAU: http://www.lmpf.lt/nuo-kito-galo-pradeta-misku-valdymo-pertvarka-stojasi-i-vezes/
2017.09.20
Medelynai bus valdomi centralizuotai, jų pertvarka vyks sparčiau
—http://miskininkas.eu/medelynai-bus-valdomi-centralizuotai-ju-pertvarka-vyks-sparciau/
2017.10.13
Elitinio medžiotojų būrelio narių ėjimai: be konkurso į vadovus
Buvęs ilgametis Aplinkos ministerijos Miškų departamento vadovas Valdas Vaičiūnas be konkurso ir be jokios atrankos užėmė generalinio urėdo pavaduotojo pareigas. Antikorupcijos komisijos pirmininkas beda pirštu į įtakingą miškų sistemoje medžiotojų būrelį, kuriam priklauso Vaičiūnas, o jis pats prisipažįsta, kad į naujas pareigas ateiti be konkurso buvo kalbintas ilgai. Ar nepažeistas įstatymas, susidomėjo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
2017.10.10
REFORMOS CHAOSE PADEDA ŽMONĖMS SUSIVOKTI
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija žiemą ir pavasarį aktyviai priešinosi, anot jos, beatodairiškai buldozeriu stumiamai valstybinių miškų ūkio pertvarkai, kuriai pagrįsti nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų ir analizių, deramai nesikonsultuota su socialiniais partneriais.
Seimas vasarą vis dėlto uždegė žalią šviesą reformai, kurios sumanytojai ketina 42 urėdijas kartu su Generaline miškų urėdija ir Valstybiniu miškotvarkos institutu sujungti į vieną centralizuotą įmonę. Su federacijos pirmininke Inga Ruginiene kalbamės apie tai, kas šiuo metu vyksta miškų ūkyje, kuo gyvena žmonės ir kas jų laukia ateityje. Daugiau:
http://www.lprofsajungos.lt/index.php?lang=lt&mID=1&id=5286
2017.10.06
Urėdijos filialų centrų vietą 2018 m. nustatys valdyba, bet Aplinkos ministerija turi pasiūlymų
2018 m. sausį, užbaigus 42 valstybės įmonių miškų urėdijų prijungimo prie VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto procesą ir suformavus naują valstybės valdomą įmonę Valstybinių miškų urėdiją, prasidės kitas šios institucinės pertvarkos etapas – miškų ūkio veiklos optimizavimas įmonės viduje. Šio etapo metu per 2018 metus numatoma sumažinti įmonės filialų skaičių nuo 42 iki 26.
„Karštas diskusijas visuomenėje jau dabar kelia klausimas, kurgi bus tų 26 filialų centrai. Tais atvejais, kai filialai bus formuojami dabartinių atskirų didesniųjų miškų urėdijų pagrindu, centrus siūloma palikti tose pačiose vietose, kur yra dabartinių miškų urėdijų centrai, – aiškina aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Sudėtingesnis klausimas bus formuojant į filialus sujungiant 2-3 dabartines miškų urėdijas. Čia galutinis atsakymas paaiškės jau kitąmet, kai VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdyba priims atitinkamus sprendimus“.
http://www.am.lt/VI/index.php#a/18821
2017.10.04
Urėdijų reforma pasėjo nežinią ir neviltį
Nors iki miškų reformos pradžios kitų metų sausį lieka vos keli mėnesiai, reformos iniciatoriai ir planuojamų pokyčių aukos – miškininkai – iki šiol neranda bendros kalbos. Vieni nesugeba įtikinti reformų būtinybe, kiti netiki nei deklaruojama permainų sėkme ir nauda, nei gerais reformatorių ketinimais.
Atsakymų į rūpimus klausimus nesurandantys miškų pramonės darbuotojai su nerimu laukia pokyčių, o nemaža dalis jų jau dairosi darbo už sistemos ribų.
Kodėl Neringos girininkas vejamas iš tarnybinio buto?
Ar viešumoje juodinama miškininkų bendruomenė nusipelnė kritikos ir šmeižto?
Kam iš tikrųjų naudinga urėdijų reforma ir kokių tikslų siekia jos sumanytojai?
O jeigu permainos miškų ūkyje pribrendusios ir reikalingos, ar pasirinktas tinkamas būdas jas įgyvendinti?
: http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/urediju-reforma-pasejo-nezinia-ir-nevilti/251484
© Lietuvos žinios
2017.10.03
VIRŠ MINISTRO GALVOS – JUODI DEBESYS
Praėjusią savaitę „Kauno dienai“ pranešus, kad aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta komisija rekomendavo skirti jo buvusiai darbovietei, viešajai įstaigai „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF), 3,4 mln. eurų, politikai kritikos strėles leido ir į premjerą Saulių Skvernelį. Pastarasis, per Vyriausybės valandą Seime paprašytas įvertinti faktą, nuo komentarų susilaikė ir klausimą perleido aplinkos ministrui. K. Navicko alibi buvo vienintelis – jis nėra BAF dalininkas.
Painioja faktus
Ką gi, dirstelėkime į faktus. 2016 m. gruodžio 13-oji – Seime iškilmingai prisiekia septynioliktoji, S. Skvernelio, Vyriausybė. Naujasis aplinkos ministras K. Navickas, padėjęs ranką ant Konstitucijos, prisiekia „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“. 2016 m. gruodžio 14-oji – naujai iškepto aplinkos ministro privačių interesų deklaracijoje teigiama, kad jis tapo savo buvusios darbovietės, BAF, dalininku.
http://m.kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/virs-ministro-galvos-juodi-debesys-831124
2017.10.02
Inga Ruginienė: Aplinkos ministerija kratosi atsakomybės
DĖL KANDIDATŲ Į VALSTYBĖS ĮMONĖS VALSTYBINIO MIŠKOTVARKOS INSTITUTO VALDYBOS NARIUS ATRANKOS
Konkurso reikalavimai ČIA
2017.10.27
Aplinkos ministras K. Navickas paspendė kilpas sau
Dar visai neseniai krištolinį savo veiklos skaidrumą žadėjęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas klimpsta. Įtarimų kelia ir jo sąsajos su iš mokesčių mokėtojų kišenės tarpstančia buvusia darboviete, ir pasirinktų bendražygių reputacija.
„Valstiečių“ deleguoto aplinkos ministro įtartinus viražus jau tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Etikos sargų akiratyje neseniai atsidūrė epizodas dėl milijoninės paramos K.Navicko buvusiai darbovietei viešajai įstaigai „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF).
2017.10.19
Buvusią aplinkos ministro darbovietę maitina retas paukštelis ir dideli pinigai jam apsaugoti
Prieš užimdamas aplinkos ministro postą K. Navickas dešimt metų dirbo VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ (BAF) darnaus vystymosi ekspertu.
Neseniai žiniasklaida paskelbė, kad ministro įsakymu sudaryta komisija šią vasarą BAF skyrė per 3,4 mln. Eur. aplinkosauginio projekto „Natura 2000“ (saugomų teritorijų ekologinio tinklo kūrimas) žinomumui didinti. Istorija, nors dokumentą dėl lėšų skyrimo pasirašė K. Navicką pavadavęs žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, susidomėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri šiuo metu narplioja, ar K. Navickas galėjo pakliūti į interesų konfliktą. Daugiau:
2017.11.10
Prasideda atranka į Valstybinio miškotvarkos instituto Valdybą
Šiandien pradedama atrankos į Valstybinio miškotvarkos instituto valdybą procedūra. Ši valstybės įmonė, vykdant valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką, bus reorganizuota įsteigiant Valstybinių miškų urėdiją, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Būsimos Valstybinių miškų urėdijos valdybą sudarys septyni nariai: du darbuotojų atstovai, vienas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Aplinkos ministerijos atstovas ir keturi nepriklausomi nariai. Atrankos komisija šiandien renkasi į pirmąjį posėdį. Ji per du etapus atrinks keturis nepriklausomus valdybos narius pagal šias kompetencijas: finansai (finansų valdymas, analizė ar auditas), miškininkystė arba miškotyra, strateginis planavimas ir valdymas, vadybos/įmonių valdysena.
Prašymus dalyvauti atrankoje į nepriklausomus valdybos narius pateikė 48 kandidatai.
2017.11.06
Valstybinių miškų urėdijos vadovo konkurso sąlygos bus keičiamos
Aplinkos ministerija ketina keisti būsimos miškų urėdijų valdymo įmonės Valstybinių miškų urėdija vadovo konkurso sąlygas, sako aplinkos viceministras. Anot Martyno Norbuto, pirmadienį nutraukto konkurso sąlygos ribojo kai kurių kandidatų galimybes dalyvauti atrankoje.
„Mes žadame peržvelgti kvalifikacinius reikalavimus. Kai kuriuos dalykus galvojame tikslinti, nes buvo apribotas ratas žmonių, galinčių dalyvauti, bet labai žeminti (reikalavimų – BNS) neketiname. Svarstome tam tikras korekcijas, bet mūsų siekis, kad tik aukštos kvalifikacijos žmonės galėtų dalyvauti“, – BNS teigė M. Norbutas.
Gavus per mažai kandidatų paraiškų, aplinkos ministras pirmadienį sustabdė Valstybinių miškų urėdija vadovo konkursą. Paraiškas konkursui pateikė trys kandidatai, tačiau nė vienas jų neturėjo vadovavimo didelei įmonei patirties, todėl neatitiko konkurso sąlygų. Daugiau:
2017.11.21
Seimas pritarė siūlymui reformuoti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę
Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas. Tokiam pasiūlymui jau anksčiau buvo pritarusi Vyriausybė.
Šia pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje bus daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui.
„Noriu asmeniškai padėkoti žmonėms, prisidėjusiems prie šio pokyčio. Tikrai džiugina konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pertvarkyta kontrolės organizavimo, kompetencijų ugdymo ir paskirstymo sistema padės sėkmingiau atlikti sudėtingus patikrinimus, nustatyti valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu atliekamus pažeidimus. Esamą situaciją kritiškai yra įvertinusi ir EBPO – pasak jos, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas bei nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.
AM Viešųjų ryšių skyrius
2017-11-21
2017.11.21
Aplinkos ministras: „Valstybinių miškų urėdija bus mobili ir didžiausia Lietuvos įmonė“
Kaip supratau, prioritetas teikiamas vadybos patirčiai, o ne miškininkystės?
Aišku vadybos, nes miškininkystės patirtis pagal siūlomą VMU struktūrą turėtų būti užtikrinta skiriant žemesnės grandies direktorius ir vadovus – miškininkystės srities skyriaus, medienos ruošos ir prekybos srities skyriaus bei miškotvarkos srities skyriaus. Ketvirtas direktorius bus atsakingas už bendruosius reikalus.
Tačiau yra ir planas B, bet apie jį konkrečiau nenorėčiau kalbėti. Laikinasis VMU vadovas irgi turėtų būti vadybininkas.
2017 m. lapkričio 25 d.
“Darbą urėdijose jau paliko penkiolika jaunų žmonių. Priežastis – nemato perspektyvos.”
REFORMOS INICIATORIAI IR VYKDYTOJAI: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?
Po Seimo pritarimo reformai, sujuda medienos pramonė ir švedų kapitalas….
2017-08-04 Švedų pinigai į vietinę akcijų rinką plūsta per lietuvišką fondą
Lietuvos investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ valdomas INVL Baltijos fondas pastaruoju metu sulaukė daugiamilijoninio lėšų antplūdžio iš investuotojų, kone vien švedų. Rinkoje svarstoma, kaip investuojamas ir kurių akcijų kainas Baltijos biržose pašokdins šviežias užsienio kapitalas.
2017-09-21 Kazlų Rūdos „IKEA Industry“ dvigubina baldų gamybą
2017-09-22 Investicijos įneša sumaišties į baldų rinką
Medienos ir baldų pramonė vakar sulaukė dviejų svarbių naujienų, kurios pakeis rinką: Kazlų Rūdos „IKEA Industry Lietuva“ pranešė apie akcininkų sprendimą investuoti į baldų gamybą ir dvigubinti pajėgumą, o AB „Grigeo“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos bendrove „Homanit Holding GmbH“ dėl UAB „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo.
2017-11-21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, kiti plėtrai skirs dar beveik 300 mln. Eur
Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos.
Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
2017 -11- 21 Seimas pritarė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarkai:
• Nuo 2018 m. liepos 1 d. aštuoni Regionų aplinkos apsaugos departamentai jungiami į vieną;
• Nuo 2019 m. liepos 1 d. visos penkios aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos bus sutelktos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.
Tai (aplinkosaugos kontrolės centralizacija) jau buvo padaryta Estijoje ir Latvijoje. Ten gamtą prižiūri tie patys, kurie ir kerta.
Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
„Pirmiausia, jie atsikratė miškininkų (1997). Tada jie centralizavo miško valdymą (maždaug 2000). Tada jie išmontavo aplinkosaugą kontroliuojančias agentūras, jas centralizuodami (2009). Buvo įsteigta visus valstybinius Estijos miškus kontroliuojantis valdymo centras RMK. Tuom viskas jau ir buvo kaip paruošta. Buvo dar bandoma PRIVATIZUOTI valstybinę miško valdymo kompaniją (2011 m.), tačiau nesėkmingai.“
2017-12-03 Tiekėjų IKEA koncernui sąraše Lietuva siekia kilti į aukštesnę vietą
Trumpai, aiški valdžios pozicija dėl miškų – atitinka masinės baldų gamybos plėtrą:„…investicijas paskatino auganti pasaulio ekonomika ir baldų poreikis visuose žemynuose, taip pat – aiški Lietuvos valdžios pozicija dėl reformų valdant Lietuvos miškų ūkį. „Įmonės tikslas – masinė, maksimaliai automatizuota bei efektyvi gamyba, leisianti konkuruoti pasaulinėje baldų gamybos rinkoje. Pagaminta produkcija keliaus į įvairias pasaulio šalis“, – rašoma pranešime.“
2017-12-28 „Ikea“ fabrikui Kazlų Rūdoje – 1,4 mln. Eur valstybės pagalba
UAB „IKEA Industry Lietuva“ šiuo metu baigia seno savo cecho ir kitų nenaudojamų pastatų, esančių jos teritorijoje Kazlų Rūdoje, griovimo darbus. Vasario 1 d. turėtų paaiškėti generalinis rangovas, kuris čia pradės statybas – įmonė įgyvendina 46,8 mln. Eur investicinį projektą, kurį planuojama baigti 2019 metais.Projektas leis bendrovei padvigubinti savo baldų fabriko Kazlų Rūdoje pajėgumus.
SKAITYTI PLAČIAU: Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar verslininkai
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus
SKAITYTI PLAČIAU: A. Valinskas: už urėdo galvą medienos magnatai man siūlė penkiaženkles sumas
