Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus

“Siekiant bet kokia kaina sukompromituoti miškininkus, prieš porą metų buvo užsakytas korupcijos tyrimas miškų sektoriuje. Išvados buvo akivaizdžiai tendencingos ir nepalankios valstybiniam miškų sektoriui. Tyrimą finansavo stambi Švedijos kompanija IKEA, užsiimanti baldų prekyba ir gamyba.(…) Užsibrėžtų tikslų siekimui naudojami trys pagrindiniai metodai: tendencingos informacijos skleidimas per žiniasklaidą, spaudimas valdžios institucijoms ir įtakingų asmenų papirkinėjimas.

Miškų reformą įgyvendins švedai?

“Žalioji Lietuva”, 2008 m. rugsėjis Nr. 15
Tautvydas TRUMPA, ŽL korespondentas

Ko labiausiai trūksta Lietuvai? Labiausiai Lietuvai trūksta stabilumo, kuriam esant žmonės galėtų ramiai gyventi ir dirbti. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie įstatymų stabilumą, nes norime būti teisine valstybe, kur viskas tvarkoma pagal įstatymus. Tačiau dar nepriėmus įstatymo, jau ruošiamos to įstatymo pataisos, o kai kurie įstatymai pakeisti daugiau nei šimtą kartų.

Daugumą įstatymų pakeitimų inicijuoja suinteresuotos žmonių grupės, kurios siekia gauti materialinės naudos visuomenės ir valstybės sąskaita. Ir kol taip bus, mes nesukursime nei teisinės valstybės, nei pilietinės visuomenės. Blogiausia, kad įstatymų nestabilumas sukuria nestabilumą valstybėje ir visuomenėje, nes niekas nebetiki, kad bus taip, kaip skelbia įstatymai.

Geras pavyzdys galėtų būti valstybinių miškų valdymo sistema, kuri buvo nuosekliai tobulinama nuo pat ne-priklausomybės atkūrimo. Galiausiai didelių pastangų dėka sukurta teisinė bazė, veikia pakankamai gyvybingos ir efektyvios struktūros. Esama padėtis tenkina visuomenę, daugumą Lietuvos pramonininkų ir gamtosaugininkų. Neatsižvelgiant į tai, prieš keletą metų pasipylė negailestinga kritika valstybinių miškų sektoriaus atžvilgiu, pasigirdo raginimai viską sugriauti iki pamatų ir iš naujo kurti šviesų rytojų. Įdomiausia tai, kad į kritikų ir griovėjų chorą įsijungė net dalis tų asmenų, kurie kūrė dabartinę valstybinių miškų valdymo sistemą. Tokiu atveju jie pirmiausia turėtų prisipažinti, kad yra nekompetentingi šioje srityje ir nusišalinti, nes sykį sukūrę neefektyvią sistemą, gali sukurti dar neefektyvesnę.

Trumpai visų tų studijų esmę būtų galima nusakyti keliais žodžiais: dabartinis valstybinių miškų valdymo modelis yra pasenęs, valstybinių miškų sektoriuje klesti korupcija, miškų urėdijos nemoka valstybei mokesčių ir ūkininkauja neefektyviai

Kadangi valstybinių miškų valdymo struktūrų „užsakytos reformos” užtruko, užsakovai neteko kantrybės ir patys puolė į mūšio lauką. Šią vasarą akivaizdžiai pamatėme, kam nepatinka dabartinė miškų valdymo sistema ir kokių tikslų siekia „reformatoriai”.

Viskas prasidėjo labai nekaltai

Viskas prasidėjo nuo mokslinių studijų. Iš pradžių jos buvo pusiau slaptos ir pro „užpakalines duris“ pateikiamos Vyriausybei, reikalingiems žmonėms, žiniasklaidai. Vėliau studijos pradėtos rengti valstybiniu lygiu, mokslininkams už jas mokant nemažus pinigus.

Bėda tik ta, kad tos studijos buvo paviršutiniškos ir nelabai moksliškos. Trumpai visų tų studijų esmę būtų galima nusakyti keliais žodžiais: dabartinis valstybinių miškų valdymo modelis yra pasenęs, valstybinių miškų sektoriuje klesti korupcija, miškų urėdijos nemoka valstybei mokesčių ir ūkininkauja neefektyviai, todėl jas reikia panaikinti, įkuriant vieną įmonę arba 9 regioninius padalinius.

Tokiu būdu, neva, siekiama sumažinti darbuotojų skaičių ir valdymo išlaidas. Tačiau dėl to padidėtų netvarka miške, nukentėtų visuomenės interesai, be to, darbuotojų skaičių gali sumažinti ir dabartinės miškų urėdijos, jei tik būtų sumažintos urėdijų atliekamų funkcijų apimtys. Dauguma miškininkų sutinka, kad esant reikalui silpnos miškų urėdijos gali būti sujungtos su stipresnėmis, tačiau kodėl reikėtų kurti vieną arba 9 įmones – iki šiol nėra aišku.

Tiesa, buvo sakoma, kad taip yra kai kuriose šalyse, pvz.,. Latvijoje, tačiau reformuotas Latvijos miškų ūkis visada buvo pateikiamas kaip neigiamas pavyzdys.

SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus verslui

SKAITYTI PLAČIAU: Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus

Atviriausiai apie susiklosčiusią situaciją yra pasakęs doc. J. Mažeika, ruošęs vieną iš studijų apie valstybinį miškų ūkį: „Kodėl 9 įmonės? Todėl, kad 9, nes man taip patinka“. Jis vienintelis yra atvirai pareiškęs, kodėl studijos autoriai siūlo naikinti 42 miškų urėdijas ir kurti vieną įmonę: „Toks yra politinis užsakymas“.

Kas tie užsakovai ir kokie jų tikslai?

Pradėkime nuo tikslų. Galbūt dar yra mūsų visuomenėje žmonių, kuriems principai yra svarbiau už pinigus, tačiau nėra žmonių, kuriems nereikėtų pinigų. Ir tai yra visiškai normalu. Kuo daugiau pasiturinčiai gyvenančių žmonių, tuo laimingesnė visuomenė. Bėdos prasideda tada, kai žmonės praranda saiką ir užsidega begaliniu noru turėti vis daugiau, neatsižvelgdami į aplinkinių interesus. Šią situaciją gerai žinome iš pasakų, kuriose godus turtuolis norėjo vis daugiau ir daugiau, kol galiausiai paskendo aukso krūvoje.

Šiuo metu sukurta valstybinių miškų valdymo sistema yra pakankamai subalansuota ir nesudaro sąlygų lobti nei miškininkams, nei medienos perdirbėjams. Miškų urėdijoms Vyriausybė nustato metines kirtimo biržes, o urėdijos iškirstą medieną parduoda rinkos kainomis visiems pirkėjams, niekam nesuteikdamos jokių privilegijų. Už parduotą medieną gautų lėšų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas, todėl teiginiai, kad urėdai jas išleidžia savo nuožiūra, yra absurdiški.

Esama padėtis tenkina daugumą medienos perdirbimu užsiimančių verslininkų, tačiau kelia nepasitenkinimą verslo rykliams, kurie siekia pelno, neatsižvelgdami į valstybės, kitų verslininkų ir visuomenės interesus.

Jų pagrindinis tikslas – tapti išskirtiniais, turinčiais pirmumo teisę medienos pirkėjais, perkančiais medieną žemesnėmis nei rinkos kainomis. Suprantama, kad dabartinė tvarka tokiems verslininkams netinka, todėl jie tampa „užsakovais“, siekiančiais tą tvarką bet kuria kaina pakeisti. Šiuo metu sukurta valstybinių miškų valdymo sistema yra pakankamai subalansuota ir nesudaro sąlygų lobti nei miškininkams, nei medienos perdirbėjams.

Ką ir kaip siekiama pakeisti?

Įvardyti „užsakovus“ nėra taip paprasta, kadangi jie visada stengiasi išlikti šešėlyje, nes puikiai supranta, kad jų siekiai yra amoralūs ir nepriimtini visuomenei. Todėl visiškai logiška, kad jie savo nešvarius tikslus stengiasi pridengti rūpesčiu dėl valstybės biudžeto, valstybinio miškų ūkio efektyvumo, kova su miškininkų korupcija ir pan.

Užsibrėžtų tikslų siekimui naudojami trys pagrindiniai metodai: tendencingos informacijos skleidimas per žiniasklaidą, spaudimas valdžios institucijoms ir įtakingų asmenų papirkinėjimas.

Tendencingos informacijos turinį sudaro „užsakovams“ nepalankių institucijų ir pareigūnų šmeižtas ir specialiai užsakytų pseudostudijų išvados. Tokios „studijos“ jau pradėtos rengti prieš ketvertą metų. Bent dvi parengė dr . S. Mizaras su bendraminčiais. Jau tada buvo siūloma perduoti valstybinių miškų naudojimą privačioms įmonėms ir net privatizuoti miškų urėdijas. Šios studijos buvo platinamos politikų ir tarp aukštas pareigas užimančių valdininkų.

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

SKAITYTI PLAČIAU: Kaip Ikea ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?

Siekiant bet kokia kaina sukompromituoti miškininkus, prieš porą metų buvo užsakytas korupcijos tyrimas miškų sektoriuje. Išvados buvo akivaizdžiai tendencingos ir nepalankios valstybiniam miškų sektoriui. Tyrimą finansavo stambi Švedijos kompanija IKEA, užsiimanti baldų prekyba ir gamyba.

Vien šiais metais spaudoje pasirodė keliolika straipsnių, maišančių su purvais Generalinę miškų urėdiją ir miškų urėdijas, kliuvo ir naujajam aplinkos ministrui A. Paulauskui. Tokius straipsnius gali atpažinti vien iš pavadinimo (pvz., „42 „kunigaikštystės“ Lietuvoje sunaudoja pusę milijardo litų“, „Veidas“, 2008/02/18). Čia turimos omenyje valstybinės miškų urėdijos. Ne mažiau iškalbingas ir vienos naujausių pseudostudijų pavadinimas: „Lietuvos medienos produktų ir baldų pramonės perspektyvos valstybinio miškų ūkio neefektyvaus valdymo grėsmių akivaizdoje“. Šį veikalą parengė asociacijos „Lietuvos mediena“ ekspertas Mindaugas Šilininkas.

Premjerui buvo pasakyta, kad investuoti trukdo medienos trūkumas ir žaliavos tiekimo sistema

Tos pačios asociacijos direktorius R. Beinortas šią vasarą nusiuntė Seimo Audito komiteto pirmininkui A. Skardžiui prašymą, kad būtų atliktas kompleksinis valstybinio miškų ūkio veiklos efektyvumo auditas.

Į sceną išeina pagrindiniai žaidėjai

Galiausiai UAB „Vakarų medienos grupė“ prezidentas Sigitas Paulauskas nusiuntė Ministrui pirmininkui laišką, kuriame išdėstė savo įmonės ketinimus kartu su švedų koncernu IKEA statyti naują medienos plaušo plokščių ir baldų gamyklą. Kadangi, anot S. Paulausko, valstybė iš to turėtų naudą, prašoma garantijų ir tam tikrų lengvatų, įsigyjant medieną. Vizitą pas G. Kirkilą surengė ir IKEA atstovai, kurie pranešė premjerui, kad koncernas ketina investuoti Lietuvoje, įsigydamas dalį bendrovės „Girių bizonas“ akcijų ir prisidėdamas prie naujos baldų ir plokščių gamybos įmonės statybų. Premjerui buvo pasakyta, kad investuoti trukdo medienos trūkumas ir žaliavos tiekimo sistema. Koncerno atstovams nepatinka ir tai, kad medieną parduoda 42 miškų urėdijos. Jie pageidautų, kad medienos tiekėjai būtų stambesni.

SKAITYTI PLAČIAU: A. Valinskas – medienos perdirbėjai man siūlė penkiaženkles sumas

SKAITYTI PLAČIAU: Lietuvos miškai – strateginis Švedijos žaliavų šaltinis

Na, štai ir išlindo yla iš maišo: dabar aiškėja, kodėl Lietuvoje jau kurį laiką propaguojama idėja 42 miškų urėdijas sujungti į vieną įmonę – toks yra ponų iš Švedijos pageidavimas. Vilkimės, kad jie nepasiūlys mums prisijungti prie Baltarusijos ir sukurti LitBelo valstybę.

Monopolininko įsigalėjimas kelia siaubą

 

UAB „Vakarų medienos grupė“ prezidentas Sigitas Paulauskas

Miškininkams dabar tikrai turėtų palengvėti, nes pagaliau paaiškėjo miškų urėdijų naikinimo idėjos autoriai. Paaiškėjo ir keisto kai kurių valstybinės miškų sistemos pareigūnų elgesio priežastys, kai jie bandydavo įrodinėti vienos miškų įmonės privalumus, patys tais privalumais netikėdami. Galiausiai miškininkams nebereikės iki išprotėjimo įrodinėti, kad dabartinis miškų valdymo modelis yra pakankamai pažangus, kad jokie revoliuciniai pertvarkymai nereikalingi.

Jeigu bus nutarta naikinti miškų urėdijas ir kurti vieną įmonę, tai visi žinos, kad to reikia ne Lietuvos miškams ir ne Lietuvos valstybei – to reikia koncernui IKEA ir nuo jo priklausantiems Lietuvos verslininkams. Jiems reikia stambaus medienos pardavėjo. Dar geriau, kad jis pardavinėtų medieną tik vienam stambiam medienos pirkėjui ir būtų visiškai nuo jo priklausomas. Tokia yra kiekvieno monopolininko svajonė: visi aplink bankrutuoja ir išnyksta, o jis pats sau groja ir pats sau šoka.

SKAITYTI PLAČIAU: Korporacijos supirkinėja pasaulį?

Na, tarkim IKEA pageidavimu 42 miškų urėdijas sujungsime į vieną didelį „agropromą“. Bet kaip ruošiamasi patenkinti kitą koncerno pageidavimą – padidinti parduodamos medienos kiekį?

Kadangi miškų augimo tempų padidinti neįmanoma, belieka medieną „atimti“ iš kitų medienos perdirbėjų (redakcijos pastaba: ir kirsti daugiau). Tokios veiklos pasekmes jau suvokė ir smulkieji medienos perdirbėjai. Kalbos apie naujo medienos perdirbimo fabriko statybą ir vienintelio monopolininko įsigalėjimą smulkiesiems medienos perdirbėjams kelia siaubą, nes tai reikštų jų verslo žlugimą. Naujos įmonės statytojai žada sukurti 1000 naujų darbo vietų, tačiau niekas neskaičiuoja, kiek darbo vietų bus prarasta uždarius mažas įmones.

Šaltinis:  Miškų reformą įgyvendins švedai?

IKEA – viena koja jau Lietuvoje

2008 10 07, BNS
Prieš kelis mėnesius S.Paulauskas tikino, kad švedų koncernas “Ikea” investuos į Lietuvą tik tuo atveju, jeigu ši užtikrins patikimą žaliavos tiekimą. Vakarų medienos grupė siekė, kad šalyje investavusioms įmonėms būtų suteikta pirmenybė įsigyti žaliavos. Tačiau miškininkų teigimu, dirbant rinkos sąlygomis tokie reikalavimai esą prieštarauja konkurencijos ir ES teisės principams.

Vakarų medienos grupė per devynis šių metų mėnesius pasiekė 324 mln. litų apyvartą – 32 proc. didesnę nei 2007-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais. Vien rugsėjį, koncernui “Ikea” padidinus užsakymus 15 proc., grupės apyvarta buvo 40,8 mln. litų – didžiausia grupės gyvavimo istorijoje.

Didžiausios grupės įmonės “Girių bizonas” apyvarta sausio–rugsėjo mėnesiais buvo 186,2 mln. litų. Tačiau Generalinės miškų urėdijos duomenimis, birželio 1 d. “Girių bizonas” buvo didžiausias skolininkas. Įmonė už žaliavą buvo skolinga 600 tūkst. litų. Birželio pradžioje “Girių bizonas” netgi buvo sustabdęs gamybą

Vakarų medienos grupė per devynis šių metų mėnesius pasiekė 324 mln. litų apyvartą – 32 proc. didesnę nei 2007-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais. Vien rugsėjį, koncernui “Ikea” padidinus užsakymus 15 proc., grupės apyvarta buvo 40,8 mln. litų – didžiausia grupės gyvavimo istorijoje.
(…) S.Paulauskas jau anksčiau savo vardu yra pasirašęs ketinimų protokolą su “Ikea” dėl verslo išplėtimo. Jis teigė siūlęs švedų koncernui pirkti ir Vakarų medienos grupę.

“Džiaugiuosi, kad ateina toks investuotojas – nei mūsų bankai, nei įmonės neturi tiek pinigų. Tai labai svarbus dalykas. Kazlų Rūdoje jie ketina plėsti tiek baldų, tiek plokščių gamybą, be to, susitarimas apims tolesnę šios pramonės plėtrą Lietuvoje ir alternatyvą Baltarusijoje”, – kalbėjo S.Paulauskas.

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau