“IKEA investuoja į miškingus žemės sklypus Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Rumunijoje ir JAV. Investicijos į miškus – tai IKEA grupės ilgalaikių išteklių gamybos strategijos dalis.”
„Ingvaru Kampradu teigia, jog IKEA savininkas jau ne jis, o kažkokia organizacija, na, o jis tiktai tos organizacijos narys. Beveik 30 metų apsukrus verslininkas teigė, kad savo sukurtą bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja. TV laidoje teigiama, kad nuo 1982 m. visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija.“
„Jis visada elgiasi taip, lyg galvotų visuomeniškai. Bet jis neturi jokių socialinių motyvų, jis slepia savo pinigus. Faktiškai I. Kampradas tokiu būdu vagia pinigus, kurie iš tikrųjų priklauso visuomenei.“
„Medis – svarbiausia „IKEA“ žaliava. Koncerno medienos poreikis milžiniškas – 200 milijonų medžių kasmet.“
„IKEA“ daro geros bendrovės, kuriai labiausiai rūpi aplinkosauga ir socialiniai klausimai, įspūdį. Bet tai – tik išorė.“
„Pikantiškas faktas – skaičiuojama, kad 10 % dabar gyvenančių europiečių pradėti IKEA lovose.“
IKEA Latvijos miškus supirkinėja urmu – per metus patrigubino turimų miškų plotą
bnn-news.com, 2018 08 10
Po to kai “IKEA” grupės Nyderlanduose įsikūrę “IRI Investments” tapo vieninteliu “Foran Real Estate” savininku – “IKEA” valdomas plotas dabar sudaro maždaug 90 000 ha miško žemės Latvijoje, sako IRI Forest Management SRL ryšių su visuomene vadovė Raluka Buzja.
“Kartu su šiuo sandoriu mūsų portfelio Latvijoje pasiekė 90 000 ha”, – sakė ji.
Buzja priduria, kad investicijos į miškininkystę yra IKEA grupės ilgalaikių išteklių gamybos strategijos dalis, į kurią įeina žaliavinės medienos medžiagos, perdirbtos medžiagos ir kt. Todėl IKEA investuoja į miškingus žemės sklypus Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, Rumunijoje ir JAV.
Komentuodama pagrindinius IKEA tikslus, susijusius su investicijomis į miškingus žemės sklypus Latvijoje, ji paminėjo, kad grupės prioritetas yra tvarus miškų valdymo metodas ir miškų priežiūros tarybos bei partnerių principų įgyvendinimas.
“Atsakingas miškų valdymas reiškia subalansuotą aplinkos apsaugą, suderintą su bendruomenės poreikiais ir ekonominiu miško vaidmeniu”, – sakė ji.
“IRI Forest Assets Latvia” interneto svetainėje paskelbta informacija rodo, kad bendrovei priklauso 50 207 ha žemės, įskaitant 40 274 ha miško žemės, 10 337 ha žemės ūkio paskirties žemės ir 3 563 ha kitų rūšių žemės.
Šaltinis: bnn-news.com
Kas vyksta su Lietuvos miškais?
Primename, kad 2018 metų pradžioje kilo skandalas, kai į viešumą išėjo žinutė, kad Lietuvos miškus medienai sparčiai supirkinėja IKEA koncernas:
Ištrauka iš Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” rezoliucijos
Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ neramina nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha.
Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.
Kodėl švedų korporacijos miškus masiškai supirkinėja Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse ?
„IKEA Group“ valdo daugiau kaip 110.000 hektarų miškų Europoje – Rumunijoje, Baltijos šalyse, Lietuvoje jau įsigijo 15 tūkst. ha miškų. Stebina Vyriausybės, o ypač aplinkos ministro K.Navicko aplaidumas ir neveiklumas laiku neinicijuojant būtinų teisės aktų pataisų, kurios užkirstų kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, kuris numato, kad užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus neribojant perkamo miškų ūkio paskirties žemės ploto.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas taip pat nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui .
Raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti reikiamus teisės aktų projektus, kurie tinkamai reguliuotų miškų įsigijimo tvarką, užkirstų kelią atskirų asmenų dominavimui miškų ūkio sektoriuje ir užtikrintų, kad bendras Lietuvoje asmens, ar susijusių asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininkas
Gintautas Kniukšta
Žiniasklaidoje nuvilnijo aibė straipsnių šia tema:
Miškininkų sąjūdis sieks įstatymo prieš IKEA
Arūnas Milašius DELFI Agro redaktorius 2018 m. vasario 7 d.
Užsimojo nubausti miško savininkus ir užsienio investuotojus
VERSLO ŽINIOS 2018-02-05
Mindaugas Bajarūnas, aplinkos ministro patarėjas, VŽ sakė, kad teikti siūlymų apriboti miško žemės įsigijimus Seimo pavasario sesijai Aplinkos ministerija neketina, tačiau ruošiasi tai svarstyti ir organizuoti susitikimus su suinteresuotomis pusėmis.
Seimo opozicijai ėmusis nepatogios, didesnių nei leidžia įstatymai įsigytų žemės plotų savininkų paieškos, pasipylė politikų raginimai įvesti ir įsigyjamos miško žemės ribojimus privačių miškų savininkams ir užsienio investuotojams.
Išplatintame pranešime p. Starkevičius praėjusią savaitę paragino Vyriausybę ir Kęstutį Navicką, aplinkos ministrą, parengti ir pateikti Seimo pavasario sesijos metu svarstyti įstatymus, kurie „stabdytų didelių miškų plotų išpardavimą privatiems ir juridiniams asmenims“, kad įkūrus valstybinę miškų įmonę „mūsų girios nesubėgtų į vienas rankas“.
Visagaliai: ypatingą skaidrumą žadėję „valstiečiai“ nesuvaldo naujųjų miškų vadovų pradėtas tyrimas
Vilma Danauskienė, www.DELFI.lt 2018 m. vasario 7 d
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruojantis naujosios įmonės veiklą, į DELFI klausimus leisti susipažinti su ministerijai pavaldžios įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdybos nutarimais, atsakė neigiamai.
„Tai yra konfidenciali informacija, ir aš jos neturiu. Valdyba yra nepriklausoma ir ministerija negalime kištis į jos darbą“, – tvirtino aplinkos viceministras.
Aiškėja, kad naujoji valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdyba posėdžiauja už uždarų durų, o jos svarstomi klausimai ir priimti nutarimai nežinomi nei aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, nei Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, nei pačiam LVŽS lyderiui, Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui.
Tą jie patvirtino kalbėdami su DELFI. Dar daugiau, būtent valdybos posėdžiuose priimami nutarimai galimai kardinaliai prieštarauja LVŽS rinkimų bei Vyriausybės programai ir pačiai būsimos naujosios įmonės struktūrai, dėl kurios buvo politiškai sutarta Seime, o pati struktūra, aptarta ir suderinta su miškininkų profesinėmis sąjungomis bei patvirtinta Aplinkos ministerijoje yra aktuali iki šiol.
„Aš negaliu jums pasakyti aplinkybių ar argumentų. Mūsų į valdybos posėdžius neįleidžia, svarstoma ir tariamasi už uždarų durų, mes tik gauname nutarimus ir juos vykdome“, – sakė R. Prūsaitis.
Sunku patikėti, kiek miško sutelkta kai kurių savininkų rankose
Martynas Žilionis Aktualijų ir verslo žurnalistas 2018 m. vasario 8 d.
Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nėra didžiausi Lietuvos žemės savininkai. Kur kas daugiau žemės yra sukaupusi saujelė miškų savininkų. Tačiau ir jie patys, ir valdžia sako, kad tai yra visiškai natūralu ir dėsninga.
„Bendra mūsų valstybės politika yra formuoti racionalesnes, o miškų atveju, stambesnes miškų valdas. Įvairiose šalyse vykdomi konsolidacijos projektai, miško savininkų kooperacija skatinama tam, kad būtų suformuoti racionalesni, didesni ūkio vienetai – miško valdos“, – aiškino Aplinkos ministerijos Miškų politikos skyrius vedėjas Nerijus Kupstaitis. „Kalbant apie privačius miškus, kurie priklauso 250 tūkst. savininkų, tai jų skaičius sumažės ir dalį jų nupirks kažkoks miškų ūkio veiklą pagal Lietuvos įstatymus vykdantis subjektas. Ir man visiškai nesvarbu, ar tai vadinasi „IKEA“ ar dar kaip nors. Dėl to nematau jokių problemų.“
PASIRAŠOMAS SUSITARIMAS DĖL MEDIENOS KLASTERIO
2018-02-08 Mindaugas Samkus, BNS
Apie medienos klasterio idėją kalbėta 2014-ųjų pabaigoje – tuomet teigta, kad klasteris taptų Švedijos baldų prekybos tinklo „Ikea“ tiekėju ir sukurtų daugiau kaip 1 tūkst. darbo vietų. Vis dėlto projekto įgyvendinimui reikėjo, kad Seimas pakoreguotų Miškų įstatymą ir leistų iš vietos resursų užsitikrinti žaliavos.
SIŪLOMA ĮSTATYMAIS STABDYTI NEŽABOTĄ MIŠKŲ IŠPARDAVIMĄ
2018-02-01 Jadvyga Bieliavska, ELTA
„Visuomenė, žiniasklaida turi ATIDŽIAI STEBĖTI“
Pasak parlamentaro, Vyriausybei reikėtų susirūpinti, ar tokiais kiekiais parduodant miškus, įkūrus vieną miškų valdymo įmonę, mūsų girios nesubėgs į vienas rankas. „Juk ir žemės sukoncentravimu tūkstantiniuose vieno savininko plotuose susirūpinta pavėluotai.
Visuomenė, žiniasklaida turi atidžiai stebėti – ar po kurio laiko nepasigirs balsų, kviečiančių į centralizuotą miškų valdymą įsileisti „privatų investuotoją“. Gal savą, gal svetimšalį, ir pradėti masinį miškų kirtimą“, – sako parlamentaras.
2018-02-07 Mindaugas Samkus, BNS
Generalinė miškų urėdija buvo perskirstyta į Valstybinę miškų urėdiją, jos kapitonas ir padėjėjai toliau sėkmingai dirba. Tai – ne reforma, tai – įstaigos pavadinimo pakeitimas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta.
2018 04 06 Aplinkos ministerijos reakcija į Sąjūdžio siūlymus riboti spekuliacijas mišku:
Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.
Aplinkos ministerija netiesiogiai pritaria, kad visus privačius miškus nupirktų IKEA ir net nebando ieškoti būdų kaip stabdyti Lietuvos miškų išpardavimą užsienio subjektams ir išlaikyti juos valstybės valioje, kas kelia pavojų visuomenės saugumui, gerbūviui ir jos sveikatai. Aplinkos ministerijos kryptis – ūkiniai miškai (t.y. 70 proc. visų miškų) kaip stambios verslo įmonės. Didžiausia perspektyva matoma stambių miško ūkių („daržų“) plėtime“.
Pasak M.Norbuto, kuris remiasi buhalteriniu mokslu, taip vadinamas „ekonomiškai efektyvus ir darnus ūkininkavimas“ įmanomas miškų valdose, siekiančiose 10 000 ha dydį. Nediskutuojama apie tokių „verslo įmonių – ūkių“ pasekmes ir įtaką miškų ekosistemoms, masyvo vientisumui, kraštovaizdžiui, bioįvairovei ir ateities kartoms. O miškas eilinį kartą traktuojamas išimtinai tik kaip mediena – ieškomi mokslininkai, kurie rastų skaičius ir formas, įteisinančias liberalų miško valdymą (miškas kaip pelno objektas).
Medžių biznis ir smulkieji savininkai
Didžiausias nepatogumas, kurį patiria dabartiniai Aplinkos ministerijos turto valdytojai, tai, kad pernelyg daug mažesnių miškų valdų (iki 3 ha) priklauso smulkiems savininkams ir sunku greitai supirkinėti ir formuoti „ekonomiškai“ efektyvius ūkininkavimo plotus. Tad turime atidžiai sekti bet kokius bandymus įstatymais įsprausti smulkiuosius savininkus į tokius rėmus, kad jie būtų priversti išparduoti miškus „stambiesiems ūkininkams“, kurie natūralius ir gyvybės pilnus senelių miškus paverstų bedvasėmis medienos plantacijomis ir dykynėmis.
Ministerijos atsakymą galite rasti čia: Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“
2018 gegužės gale – birželio pradžioje keli seimūnai suskubo registruoti plotų įsigijimą ribojančias pataisas:
Sujudo privačių miško savininkų asociacijos vadovai, kurie išplatino savo pareiškimą Seimo nariams, teigdami, kad pažeidžiamas konkurencijos principas:
Iš Seimo nario laiško GYVAM MIŠKUI:
“Laba diena,
Pirmoji neigiama reakcija į miškų valdų ribojimo iniciatyvą… Argumentai gana demagogiški, kažkokie gąsdinimai mistiniu dešimčių tūkstančių darbo vietų praradimu ir keisti ES sutarties interpretavimai: išeitų, jei kuri nors stambi korporacija sumanytų nusipirkti visus privačius Lietuvos miškus, mes privalėtume tam netrukdyti…”
Linas Balsys kviečia visuomenę sukilti ir aktyviai palaikyti pataisas dėl miško plotų pardavimo ribojimo (2018 08 20)
PAPILDOMAI:
Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?
„Už konsoliduotus plotus pirkėjai moka reikšmingą premiją. Institucinių investuotojų segmentas tik pradeda formuotis. Aktyvi konsolidacija Latvijoje ir Estijoje prasidėjo prieš 5-7 metus.“
Švedų investuotojai:“…rimčiau įžengėme į Latviją, kuomet 2008 metų vasarą Harvardo universitetas nusprendė parduoti Latvijos rytinėje dalyje turėtus 35 tūkstančius hektarų miškų. Kaip tik prieš pasaulinę finansų krizę. Beje, šis universitetas turi investicijų padalinį, kuris savo laiku buvo investavęs į miškus.“
„Latvijoje aktyviai veikia apie 10 stambesnių Švedijos investuotojų į miškus. Šiandien esame stambiausias privatus miško savininkas, o aš pats šioje šalyje esu 25 metai, manau, kad pakankamai gerai žinau Baltijos šalių, ne tik Latvijos, miškų ūkį. Skandinavijoje, istoriškai miškas duoda 1% metinę grąžą, o čia galim gauti keturis kartus daugiau, tad esame čia ilgam. Jokių planų išeiti iš Latvijos nėra, tai ilgalaikis projektas. Net ne projektas, o gyvenimas.“
„Lietuva nuo 2012 m. patenka į stambiausių tiekėjų IKEA penketuką, po Kinijos, Lenkijos, Italijos ir Švedijos.“ (..) IKEA planuoja įsigyti daugiau miško ir taip sumažinti koncerno priklausomybę nuo žaliavos kainų svyravimų.“
„Niekur nėra pramoninių medžių plantacijų, kurios iš tiesų būtų tvarios, kaip nėra tvari ir plynųjų kirtimų praktika. (…) Ilgalaikis Švedijos vyriausybės tikslas yra leisti visus neapsaugotus miškus pakeisti medžio plantacijomis ir kai tai bus padaryta Švedijoje – pereiti į kitas šalis.“
Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?
„Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas seniai gyveno Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas. (…)
„Švedijai Ikea yra labai svarbi, o ją įkūręs žmogus įeis į istoriją nepaisant to, kad koncerno pelnas ir mokesčiai lieka kitose šalyse, ir Švedija iš to jokių įplaukų į biudžetą nesulaukia. Ingvaras Kampradas pasirūpino, kad jo šeima išlaikytų valdžią ir įtaką IKEA ir „mokesčių rojumi“ vadinamame Lichtenšteine įkūrė organizaciją, pavadintą „Interogo“. Šį pavadinimą sunku susieti su IKEA, tuo labiau su pačiu Kamprado vardu. Paslaptinga „Interogo“ organizacija ne tik valdo IKEA, bet ir vaidina pagrindinį vaidmenį planuojant mokesčių mokėjimą. Būtent mokesčiai, arba kuo mažesnis mokesčių mokėjimas, yra pagrindinis dalykas IKEA reikaluose.“
„Ingvaru Kampradu teigia, jog IKEA savininkas jau ne jis, o kažkokia organizacija, na, o jis tiktai tos organizacijos narys. Beveik 30 metų apsukrus verslininkas teigė, kad savo sukurtą bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja. TV laidoje teigiama, kad nuo 1982 m. visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija.“
„Jis visada elgiasi taip, lyg galvotų visuomeniškai. Bet jis neturi jokių socialinių motyvų, jis slepia savo pinigus. Faktiškai I. Kampradas tokiu būdu vagia pinigus, kurie iš tikrųjų priklauso visuomenei.“
„Medis – svarbiausia „IKEA“ žaliava. Koncerno medienos poreikis milžiniškas – 200 milijonų medžių kasmet.“
„IKEA“ daro geros bendrovės, kuriai labiausiai rūpi aplinkosauga ir socialiniai klausimai, įspūdį. Bet tai – tik išorė.“
„IKEA“ – I. Kamprado ir jo šeimos pinigų kalimo mašina.“
„Pikantiškas faktas – skaičiuojama, kad 10 % dabar gyvenančių europiečių pradėti IKEA lovose.“
Vokiečių spauda: IKEA grobia Rytų Europos miškus ir jau 18 metų skiria stipendijas lietuviams, ruošiamus miško pramonei
„Suomijos, Švedijos miškininkystės studijose daugiausia dėmesio skiriama derliaus nuėmimui, valdymui, ekonominiam tvarumui ir komercinių miškų regeneravimui, traktuojant miškų ūkį kaip žemės ūkį („daržą“) ir keičiant natūralius miškus į medienos „biofermas“. Miškas, visų pirma, tai – mediena ir pelnas.“ (Gyvas Miškas)
„Miškai tai ne tik prekė, ne tik mediena, tai šalies ekosistema, plaučiai, vanduo, šalies gyvybiniai resursai, teritorija, žemė, po ja esančios iškasenos, nacionalinio saugumo garantas.“ (Gyvas Miškas)
„IKEA pagrindinės investicijos yra žemė ir jos resursai. Korporacijos vis labiau primena valstybes, kurios neturi sienų ir, tiesą sakant, pamažėl perima jų vaidmenį. IKEA atvejis primena „Mc Donald“ restoranų istoriją. Retas žino, kad ne burgeriai, o investicijos į nekilnojamo turto verslą tapo jų pagrindiniu arkliuku. 2008 metų recesijos metu jie supirko žemes ir pastatus, kuriuose vykdė savo veiklą. Dabar kompanijai priklauso 45% žemės ir 70% pastatų.“ (Gyvas Miškas)
„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ Korporacijos supirkinėja pasaulį?
Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“
APLINKOS ministerijos atsakymai DĖL IKEA superkamų miškų ir neskaidrios darbinimo politikos:
„Aplinkos ministro patarėjas VŽ sakė, kad teikti siūlymų apriboti miško žemės įsigijimus Seimo pavasario sesijai Aplinkos ministerija neketina.“
