“Didžiausias ir pats brangiausias turtas žemėje yra švarus vanduo, derlinga žemė, sveiki miškai. Tai ribotas išteklius, kurį eikvoja (naikina) intensyvus ir nemokšiškas naudojimas. Tai fundamentas – mūsų gyvybės ir gyvenimo kokybės sąlyga.”
“Visuomenė turi veikti aplinkos ribose, o ekonomika savo ruožtu turi veikti visuomenės ribose. Todėl ekonominiai ir aplinkosauginiai interesai negali būti derinami kaip lygiaverčiai – ekonomika turi prisitaikyti prie aplinkos apribojimų, nes ji yra ribota ir pažeidžiama. Realybėje, intensyvi medienos pramonė ignoruoja tiek aplinkosaugos, tiek socialinius interesus.“
„Rinka paprasčiausiai neegzistuoja kai kuriems ištekliams. Daugelis aplinkos išteklių, tame tarpe ir miškai, yra susiję su visuomeninėmis gėrybėmis, tokiomis kaip švarus oras, kraštovaizdis, laukinė gyvūnija. Jeigu kai kurie ištekliai , pavyzdžiui, kilogramas bulvių, gali būti perkami ir parduodami, tai švarus oras, gražus gamtovaizdis ir kt. negali būti padalintos atitinkamais mato vienetais ir parduodamas.”
“Gryna rinkos sistema ir efektyvus aplinkos išteklių naudojimas yra nesuderinami. Kas yra ekonomine prasme optimalu individualiam išteklių naudotojui, ne visada optimalu visuomenei.”
“Mokslininkų skaičiavimais, mediena sudaro tik apie trečdalį miško vertės.”
“Visa kas vyksta Estijos miško aktyvistai (EMA) pavadino – korporacijų kova už išteklius, kurių niekada neužteks, nes viskas pagrįsta BESAIKIU VARTOJIMU. „Tos švedų/suomių korporacijos iš pirmo žvilgsnio atrodo atskiros, tačiau susiję tarpusavio ryšiais kaip viena ar kelios šeimos.“ (…) „Jie žiūri paprastai, žinau kaip dirba korporacijos, jos paskaičiuoja, primeta, paskirsto pelną ir tikrai neskirsto mūsų šalimis, jie skaičiuoja …regionais. Vertingiausi pasaulio ištekliai – vanduo, žemė, miškai. Jiems nėra Latvijos, Estijos ar Lietuvos – yra vienas Baltijos regionas, kurį jie ir pasidalino,“ kalbėjo vienas EMA narių.”
„Pagrindinės IKEA investicijos yra žemė ir jos resursai. Korporacijos vis labiau primena valstybes, kurios neturi sienų ir, tiesą sakant, pamažėl perima jų vaidmenį. IKEA atvejis primena „Mc Donald“ restoranų istoriją. Retas žino, kad ne burgeriai, o investicijos į nekilnojamo turto verslą tapo jų pagrindiniu arkliuku. 2008 metų recesijos metu jie supirko žemes ir pastatus, kuriuose vykdė savo veiklą. Dabar kompanijai priklauso 45% žemės ir 70% pastatų.“ (Gyvas Miškas)
„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ Korporacijos supirkinėja pasaulį?
“Visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija.“
Užregistruotos Miško įstatymo pataisos ribojančios vieno asmens valdomą miško plotą
2018 05 29 Seimo narys Jurgis Razma pranešė įregistravęs Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo apriboti, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (įskaitant ir susijusius asmenis) nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 1000 ha miško.
Seimo narys argumentuoja tokio draudimo būtinumą: “Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos natūralių miškų išsaugojimui, išvengimui oligopolinių miškų valdymo struktūrų įsivyravimo, kartu galima konstatuoti ir tam tikras neigiamas pasekmes medienos perdirbimo įmonėms, kurios planuoja vystydamos savo verslą įsigyti didelius miško plotus, nes tokia galimybė taptų apribota.”
Su įstatymo projektu susipažinti galima čia: Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS
Siūlau riboti vieno asmens valdomų miškų plotąŠiandien įregistravau Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlau nustatyti,…
Posted by Jurgis Razma on 2018 m. gegužė 29 d.
Valstiečiai suskubo paskui
2018 06.04 Paskui J. Razmos pasiūlymą suskubo ir valstiečiai, miškų įsigijimo kartelę pakėlę iki 1500 ha. Miškų Sąjūdžio pirminis siūlytas variantas buvo 500 ha.
Valstiečiai-žalieji Kęstutis Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas ir Dainius Gaižauskas registravo papildomą Miškų įstatymo pataisą, kurią norima riboti privačių miško valdų plotą iki 1500 ha.
Miško pramonės lobistai spekuliuoja tuo, kad “miškas yra viena iš kapitalo formų, įsigijimo teisė priskiriama laisvo kapitalo judėjimo sričiai, minimomis pataisomis būtų suvaržyta kapitalo judėjimo laisvė Lietuvoje, t.y. Europos Sąjungos vidaus rinkoje, o tai tiesiogiai prieštarauja Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.” (Privačių miško savininkų miško savininkų asociacija, PMSA)
Deja, mišką traktuojantys išskirtinai kaip verslo, “laisvo kapitalo” rūšį pamiršta paminėti, kad miškas nėra tik mediena – miškas tai oras, šalies “plaučiai”, ekosistema, klimatas, gyvūnija, augalija, vanduo, žmogaus gyvenimo sąlygos ir sveikos aplinkos garantas. Miškų sveikata – mūsų sveikata, todėl būtinas visuminis-holistinis, o ne fragmentinis-trumpalaikės naudos siekiantis požiūris.
Su miško valdų ribojimus įteisinančiomis Miškų įstatymo pataisomis galima susipažinti čia ir čia:
Žalieji Valstiečiai toliau dubliuoja mūsų projektusGegužės 29 d. įregistravau Miškų įstatymo pataisą, kuria siūlau iki…
Posted by Jurgis Razma on 2018 m. birželis 3 d.
Kodėl buvo inicijuotas šios įstatymo pataisos?
IKEA per metus savo Lietuvoje valdomų miškų plotus padidino 50 proc.
Kazlų Rūda IKEA INDUSTRY Lietuva LIVE, 2018 01 28- Ikea valdo 15tūkst. ha Lietuvos miškų t.y. Kauno miesto dydžio plotą, beveik 1% viso Lietuvos miškų. – Po šios reformos Ikea dvigubina gamybos apimtį, Kazlų rūdoje statomas fabrikas už 46mln. Eur, mūsų valstybė skiria pelningam Ikea versui 1,4mln Eur. paramą.- 2019 m. Kaune iškils naujas „Ikea“ gamintojų fabrikas – planuojama investuoti 42 milijonus- Ikea turi daugiau nei 300 parduotuvių tinklą pasaulyje. #seneliųmiškaianūkųrankose #pilietipabuskirginkmišką #miškasnetikmediena #išsaugokimeLietuvosgirias Daugiau informacijos: WWW.GYVASMISKAS.LT– Groja Laiminguo —
Posted by Monika Peldavičiūtė on 2018 m. sausis 28 d.
2018 metų vasarį jau buvo kilęs skandalas dėl verslo grupių spekuliuojančių mišku sutramdymo ir valstiečiai pažadėjo šį klausimą įtraukti į pavasario sesiją.
Pirmieji pavojaus varpais puolė skambinti Miškų Sąjūdžio atstovai
TEMA: „Kur link suka valstybinių miškų valdymo reforma: šimtai žmonių be darbo, „IKEA“ per metus valdomus miško plotus Lietuvoje padidino 50 proc….“
Visą įrašą (tiesioginę transliaciją) FB galite rasti ČIA
Pareiškimas
Sąjūdį „Už Lietuvos miškus“ neramina nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha.
Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.
Kodėl švedų korporacijos miškus masiškai supirkinėja Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse ?
„IKEA Group“ valdo daugiau kaip 110.000 hektarų miškų Europoje – Rumunijoje, Baltijos šalyse, Lietuvoje jau įsigijo 15 tūkst. ha miškų. Stebina Vyriausybės, o ypač aplinkos ministro K.Navicko aplaidumas ir neveiklumas laiku neinicijuojant būtinų teisės aktų pataisų, kurios užkirstų kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, kuris numato, kad užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus neribojant perkamo miškų ūkio paskirties žemės ploto.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas taip pat nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui .
Raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę parengti reikiamus teisės aktų projektus, kurie tinkamai reguliuotų miškų įsigijimo tvarką, užkirstų kelią atskirų asmenų dominavimui miškų ūkio sektoriuje ir užtikrintų, kad bendras Lietuvoje asmens, ar susijusių asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Sąjūdžio ,,Už Lietuvos miškus“ pirmininkas
Gintautas Kniukšta
2018 04 06 Aplinkos ministerijos reakcija į Sąjūdžio siūlymus riboti spekuliacijas mišku:
Aplinkos ministerijos viceministro filologo Martyno NORBUTO atsakymai į užklausimus dėl buvusių GMU darbuotojų neskaidraus įdarbinimo ir maksimalaus miškų ploto apribojimo IKEA ir partneriams.
Aplinkos ministerija netiesiogiai pritaria, kad visus privačius miškus nupirktų IKEA ir net nebando ieškoti būdų kaip stabdyti Lietuvos miškų išpardavimą užsienio subjektams ir išlaikyti juos valstybės valioje, kas kelia pavojų visuomenės saugumui, gerbūviui ir jos sveikatai. Aplinkos ministerijos kryptis – ūkiniai miškai (t.y. 70 proc. visų miškų) kaip stambios verslo įmonės. Didžiausia perspektyva matoma stambių miško ūkių („daržų“) plėtime“.
Pasak M.Norbuto, kuris remiasi buhalteriniu mokslu, taip vadinamas „ekonomiškai efektyvus ir darnus ūkininkavimas“ įmanomas miškų valdose, siekiančiose 10 000 ha dydį. Nediskutuojama apie tokių „verslo įmonių – ūkių“ pasekmes ir įtaką miškų ekosistemoms, masyvo vientisumui, kraštovaizdžiui, bioįvairovei ir ateities kartoms. O miškas eilinį kartą traktuojamas išimtinai tik kaip mediena – ieškomi mokslininkai, kurie rastų skaičius ir formas, įteisinančias liberalų miško valdymą (miškas kaip pelno objektas).
Medžių biznis ir smulkieji savininkai
Didžiausias nepatogumas, kurį patiria dabartiniai Aplinkos ministerijos turto valdytojai, tai, kad pernelyg daug mažesnių miškų valdų (iki 3 ha) priklauso smulkiems savininkams ir sunku greitai supirkinėti ir formuoti „ekonomiškai“ efektyvius ūkininkavimo plotus. Tad turime atidžiai sekti bet kokius bandymus įstatymais įsprausti smulkiuosius savininkus į tokius rėmus, kad jie būtų priversti išparduoti miškus „stambiesiems ūkininkams“, kurie natūralius ir gyvybės pilnus senelių miškus paverstų bedvasėmis medienos plantacijomis ir dykynėmis.
Ministerijos atsakymą galite rasti čia: Aplinkos ministerijos atsakas Miškų Sąjūdžiui: pritaria IKEA miškų plotų plėtrai ir ruošia miškus pramoninei „daržininkystei“
Baltijos miškų grobimo schemos ir užsienio fondai
Rekomenduojame perskaityti straipsnį apie Baltijos miškų grobimo schemas – Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?
Mediena („Žaliasis auksas“) brangs – korporacijos skuba privatizuoti miškus – nori užsitikrinti stabilų, ilgalaikį medienos tiekimą ir geras kainas:
Korporacijos Baltijos miškus supirkinėja per motyvacines, spekuliacines schemas – Apie miškų „biznį“, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?
Kaip IKEA ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus?
Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?
Tamsioji IKEA pusė: kas ji ir kam priklauso?
„Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas seniai gyveno Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas. (…)
„Švedijai Ikea yra labai svarbi, o ją įkūręs žmogus įeis į istoriją nepaisant to, kad koncerno pelnas ir mokesčiai lieka kitose šalyse, ir Švedija iš to jokių įplaukų į biudžetą nesulaukia. Ingvaras Kampradas pasirūpino, kad jo šeima išlaikytų valdžią ir įtaką IKEA ir „mokesčių rojumi“ vadinamame Lichtenšteine įkūrė organizaciją, pavadintą „Interogo“. Šį pavadinimą sunku susieti su IKEA, tuo labiau su pačiu Kamprado vardu. Paslaptinga „Interogo“ organizacija ne tik valdo IKEA, bet ir vaidina pagrindinį vaidmenį planuojant mokesčių mokėjimą. Būtent mokesčiai, arba kuo mažesnis mokesčių mokėjimas, yra pagrindinis dalykas IKEA reikaluose.“
„Ingvaru Kampradu teigia, jog IKEA savininkas jau ne jis, o kažkokia organizacija, na, o jis tiktai tos organizacijos narys. Beveik 30 metų apsukrus verslininkas teigė, kad savo sukurtą bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja. TV laidoje teigiama, kad nuo 1982 m. visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija.“
„Jis visada elgiasi taip, lyg galvotų visuomeniškai. Bet jis neturi jokių socialinių motyvų, jis slepia savo pinigus. Faktiškai I. Kampradas tokiu būdu vagia pinigus, kurie iš tikrųjų priklauso visuomenei.“
„Medis – svarbiausia „IKEA“ žaliava. Koncerno medienos poreikis milžiniškas – 200 milijonų medžių kasmet.“
„IKEA“ daro geros bendrovės, kuriai labiausiai rūpi aplinkosauga ir socialiniai klausimai, įspūdį. Bet tai – tik išorė.“
„Pikantiškas faktas – skaičiuojama, kad 10 % dabar gyvenančių europiečių pradėti IKEA lovose.“
Žiniasklaidos archyvai:
Miškininkų sąjūdis sieks įstatymo prieš IKEA
Arūnas Milašius DELFI Agro redaktorius 2018 m. vasario 7 d.
Užsimojo nubausti miško savininkus ir užsienio investuotojus
VERSLO ŽINIOS 2018-02-05
Mindaugas Bajarūnas, aplinkos ministro patarėjas, VŽ sakė, kad teikti siūlymų apriboti miško žemės įsigijimus Seimo pavasario sesijai Aplinkos ministerija neketina, tačiau ruošiasi tai svarstyti ir organizuoti susitikimus su suinteresuotomis pusėmis.
Seimo opozicijai ėmusis nepatogios, didesnių nei leidžia įstatymai įsigytų žemės plotų savininkų paieškos, pasipylė politikų raginimai įvesti ir įsigyjamos miško žemės ribojimus privačių miškų savininkams ir užsienio investuotojams.
Išplatintame pranešime p. Starkevičius praėjusią savaitę paragino Vyriausybę ir Kęstutį Navicką, aplinkos ministrą, parengti ir pateikti Seimo pavasario sesijos metu svarstyti įstatymus, kurie „stabdytų didelių miškų plotų išpardavimą privatiems ir juridiniams asmenims“, kad įkūrus valstybinę miškų įmonę „mūsų girios nesubėgtų į vienas rankas“.
Visagaliai: ypatingą skaidrumą žadėję „valstiečiai“ nesuvaldo naujųjų miškų vadovų pradėtas tyrimas
Vilma Danauskienė, www.DELFI.lt 2018 m. vasario 7 d
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, kuruojantis naujosios įmonės veiklą, į DELFI klausimus leisti susipažinti su ministerijai pavaldžios įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdybos nutarimais, atsakė neigiamai.
„Tai yra konfidenciali informacija, ir aš jos neturiu. Valdyba yra nepriklausoma ir ministerija negalime kištis į jos darbą“, – tvirtino aplinkos viceministras.
Aiškėja, kad naujoji valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ valdyba posėdžiauja už uždarų durų, o jos svarstomi klausimai ir priimti nutarimai nežinomi nei aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui, nei Seimo Aplinkos komiteto pirmininkui Kęstučiui Mažeikai, nei pačiam LVŽS lyderiui, Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui.
Tą jie patvirtino kalbėdami su DELFI. Dar daugiau, būtent valdybos posėdžiuose priimami nutarimai galimai kardinaliai prieštarauja LVŽS rinkimų bei Vyriausybės programai ir pačiai būsimos naujosios įmonės struktūrai, dėl kurios buvo politiškai sutarta Seime, o pati struktūra, aptarta ir suderinta su miškininkų profesinėmis sąjungomis bei patvirtinta Aplinkos ministerijoje yra aktuali iki šiol.
„Aš negaliu jums pasakyti aplinkybių ar argumentų. Mūsų į valdybos posėdžius neįleidžia, svarstoma ir tariamasi už uždarų durų, mes tik gauname nutarimus ir juos vykdome“, – sakė R. Prūsaitis.
Sunku patikėti, kiek miško sutelkta kai kurių savininkų rankose
Martynas Žilionis Aktualijų ir verslo žurnalistas 2018 m. vasario 8 d.
Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nėra didžiausi Lietuvos žemės savininkai. Kur kas daugiau žemės yra sukaupusi saujelė miškų savininkų. Tačiau ir jie patys, ir valdžia sako, kad tai yra visiškai natūralu ir dėsninga.
„Bendra mūsų valstybės politika yra formuoti racionalesnes, o miškų atveju, stambesnes miškų valdas. Įvairiose šalyse vykdomi konsolidacijos projektai, miško savininkų kooperacija skatinama tam, kad būtų suformuoti racionalesni, didesni ūkio vienetai – miško valdos“, – aiškino Aplinkos ministerijos Miškų politikos skyrius vedėjas Nerijus Kupstaitis. „Kalbant apie privačius miškus, kurie priklauso 250 tūkst. savininkų, tai jų skaičius sumažės ir dalį jų nupirks kažkoks miškų ūkio veiklą pagal Lietuvos įstatymus vykdantis subjektas. Ir man visiškai nesvarbu, ar tai vadinasi „IKEA“ ar dar kaip nors. Dėl to nematau jokių problemų.“
PASIRAŠOMAS SUSITARIMAS DĖL MEDIENOS KLASTERIO
2018-02-08 Mindaugas Samkus, BNS
Apie medienos klasterio idėją kalbėta 2014-ųjų pabaigoje – tuomet teigta, kad klasteris taptų Švedijos baldų prekybos tinklo „Ikea“ tiekėju ir sukurtų daugiau kaip 1 tūkst. darbo vietų. Vis dėlto projekto įgyvendinimui reikėjo, kad Seimas pakoreguotų Miškų įstatymą ir leistų iš vietos resursų užsitikrinti žaliavos.
SIŪLOMA ĮSTATYMAIS STABDYTI NEŽABOTĄ MIŠKŲ IŠPARDAVIMĄ
2018-02-01 Jadvyga Bieliavska, ELTA
„Visuomenė, žiniasklaida turi ATIDŽIAI STEBĖTI“
Pasak parlamentaro, Vyriausybei reikėtų susirūpinti, ar tokiais kiekiais parduodant miškus, įkūrus vieną miškų valdymo įmonę, mūsų girios nesubėgs į vienas rankas. „Juk ir žemės sukoncentravimu tūkstantiniuose vieno savininko plotuose susirūpinta pavėluotai.
Visuomenė, žiniasklaida turi atidžiai stebėti – ar po kurio laiko nepasigirs balsų, kviečiančių į centralizuotą miškų valdymą įsileisti „privatų investuotoją“. Gal savą, gal svetimšalį, ir pradėti masinį miškų kirtimą“, – sako parlamentaras.
2018-02-07 Mindaugas Samkus, BNS
Generalinė miškų urėdija buvo perskirstyta į Valstybinę miškų urėdiją, jos kapitonas ir padėjėjai toliau sėkmingai dirba. Tai – ne reforma, tai – įstaigos pavadinimo pakeitimas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos pirmininkas Gintautas Kniukšta.
