LŽVS priešrinkiminiai pažadai dėl miškų: įves bendruomeninį valdymą, plynų kirtimų ribojimą ir saugos darbo vietas

“Nusigyvenome, aplinkos ministras yra elektromontuotojas ir istorikas, viceministras atsakingas už miškus – filologas semiotikas, Miškų valdybos pirmininkas – studentas, o įmonės direktorius, jau aišku, kad bus ne miškininkas. Tai kam atidavėme Lietuvos valstybinių miškų valdymą?” (komentarai Facebook)

„Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje būtų galima didinti miškų naudojimą, nes iškertama tik apie pusė kasmet priaugančios medienos. Tegul neįsižeidžia gamtosaugininkai, kad prilyginsiu mišką žemės ūkio kultūroms. Kuris ūkininkas pasodinęs kultūras, nuima tik pusę derliaus?“ (…)

“Bet visų pirma svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.” (naujos Valstybinių miškų urėdijos Valdybos pirmininkas GEDIMINAS JASINEVIČIUS)

MIŠKŲ POLITIKA

Žemiau ištrauka iš priešrinkiminės LŽVS programos, skyrius “Miškų politika” . Programoje nėra nei žodžio apie valdymo reformą: miškų kontrolės centralizaciją, urėdijų naikinimą, saugomų teritorijų ir aplinkosaugos departamentų centralizaciją, kirtimų normos didinimus ar medžių kirtimo amžiaus mažinimą:

2.1.1.1. Darni miškų politika (44 psl)

Miškai, kaip gamybinis, rekreacinis, krašto vaizdinis objektas, būdamas ypatinga ekosistema, pagrįsta gamtinių, antropogeninių, ekonominių veiksnių visumos veikimu, yra valstybės ir tautos turtas su formaliąja nuosavybės įvairove. Dėl šių priežasčių atskiri visuomenės sluoksniai skirtingai mato miškų vertę ir naudojimo tikslingumą.

Lietuvos miškų ūkio daugiafunkciškumas istoriškai buvo sėkmingos ir darnios miškininkystės pavyzdžiu daugeliui šalių.

Deja, pastaruoju metu matoma tendencija mišką vertinti tik kaip medienos išteklių, pamirštant kitas miško funkcijas: rekreacinį, buveinių, miško gėrybių. Todėl sieksime sprendimo suderinant ekonominius interesus, teisę į nuosavybę ir gamtosauginius, kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus.

SKAITYTI PLAČIAU: Naujas Miškų Valdybos pirmininkas: jeigu norim pinigų ir švelninti klimatą – kirtimus reiktų didinti 20 proc. (papildyta komentarais)

„Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje būtų galima didinti miškų naudojimą, nes iškertama tik apie pusė kasmet priaugančios medienos. Tegul neįsižeidžia gamtosaugininkai, kad prilyginsiu mišką žemės ūkio kultūroms. Kuris ūkininkas pasodinęs kultūras, nuima tik pusę derliaus?“ (Valstybinių miškų urėdijos Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius)

SKAITYTI PLAČIAU: Skandinaviškas miškų pseudomokslas jau Lietuvoje? (interviu, papildyta komentarais)

Naujos Miškų Valdybos pirmininkas, studentas Gediminas Jasinevičius (FB viršelio foto)

LVŽS, siekdama užtikrinti miško ekosistemų tvarumą, biologinę įvairovę bei racionalų ir tvarų miško išteklių naudojimą, įvertinusi miškininkų, miškų savininkų, gamtininkų, bendruomenių, kaimų, miestelių ir miestų gyventojų poreikius, siekdama subalansuoti aplinkosaugines ir ekonomines veiklas miškuose ir saugomose teritorijose, įsipareigoja nuosekliai vykdyti tvarią ir subalansuotą miškų ūkio politiką, lygiavertį dėmesį skiriant ekologinių, ekonominių ir socialinių miškų funkcijų užtikrinimui ir suderinamumui, o miškus vertinti kaip valstybės turtą ir išteklių, kuris privalo būti nuolat gausinamas ir racionaliai naudojamas, tam pasiekti numato šias priemones:

a) Tobulinsime miškininkystę ir miškotvarką reglamentuojančią teisinę bazę. Svarbiausiais darbais šioje srityje matome miškų ūkio valstybinio reguliavimo sistemos institucinės sąrangos, funkcijų sudėties ir apimties, ekonominio bei aplinkosauginio veiklos reguliavimo peržiūrą, administracinės naštos mažinimą, aiškų atskirų įstaigų kompetencijų ribų apibrėžimą, dubliuojančių funkcijų ir veiklų miškų sistemoje panaikinimą, miškų politikos, aplinkosauginių ir gamybinių funkcijų atskyrimą, taip pat tokių klausimų, kaip savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais ir miško žemės paskirties keitimo tvarkos, tikslinimą;

b) Tobulinsime ir racionalizuosime valstybinių ir privačių miškų valdymo modelį, sudarysime sąlygas privatiems miškams konsoliduoti, valdytojams kooperuotis bendroms veikloms ir bendriems vienetams kurti. Sukursime vieningą miškų ir žemės kadastro sistemą, skatinsime privačių miško savininkų kooperaciją ir asocijavimąsi, švietimą ir konsultavimą, privačių girininkijų (pvz., >500 ha) tinklo kūrimąsi miškų priežiūrai ir tvarkymui;

R. Karbauskis pardavė Lietuvos miškus? Interviu iki rinkimų

Kokį regite valstybinių miškų valdymo modelį?

– Ramūnas Karbauskis: LVŽS pasisako už aktyvią regioninę politiką ir visų sričių decentralizaciją. Siūlymai stambinti miškų urėdijas arba kurti tik vieną įmonę, kuri rūpintųsi visos šalies miškais (pavyzdžiui, akcinę bendrovę) tokiai politikai prieštarauja. Lietuvoje jau buvo daug centralizavimo projektų, visokių sujungimų, bet patirtis parodė, jog vieno kito etato sutaupymas neatperka tos žalos, kai tam tikra teritorija tampa be konkretaus šeimininko. Nuolatinės kalbos apie urėdijų galimą naikinimą daro žalą ir pačių miškininkų planams. Kaip gali planuoti savo ūkį toli į ateitį, investicijas į miškus, jei nežinai, ar dirbsi čia rytoj. Juk miškas – ne avižų laukas, per vieną vasarą neužauga. Mišką pasodina viena miškininkų karta, o kerta visai kita, po šimto metų. Todėl kuo mažiau tokių reformų – tuo šalies girioms bus geriau.

c) Stiprinsime viešųjų interesų atstovavimą valstybinių miškų įmonėse, siekdami, kad grąža už valstybės naudojamą turtą būtų adekvati sukuriamoms viešosioms gerybėms;

d) Siekdami sudaryti sąlygas optimaliai miškų valdymo politikai, baigę žemės reformą, rezervinius miškus, esančius prie valstybinių miškų masyvų, perimsime į valstybės turtą, kitus miško plotus parduosime viešame aukcione. Kartu sudarysime teisinę galimybę lanksčiai traktuoti miškų priežiūros aplinkosauginius reikalavimus, atsižvelgdami į regioninius ypatumus, socioekonominę situaciją;

e) Įpareigosime medžiotojų organizacijas susitarti su miško savininkais dėl miško naudojimo medžioklei. Įtvirtinsime nuostatą, kad teisės naudoti medžioklės plotus suteikimas privačioje žemėje priklauso jos savininkui;

f) Sieksime tiesioginių ES išmokų miškų savininkams už miško priežiūrą ar reglamentuotą naudojimą;

g) Dėsime pastangas išsaugoti ir puoselėti miškuose esančias istorines ir atmintinas vietas;

h) Sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje, į tai orientuosime ir mokesčių sistemą. Sieksime, kad atgal į mišką investuojamos pajamos iš miškininkystės būtų neapmokestinamos arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu;

SKAITYTI PLAČIAU: Esu profesionalus tautos priešas, nes mano profesija – miškininkas

SKAITYTI PLAČIAU: Miškų profsąjungos (LMPF) – „darbuotojai yra bauginami ir prievartos būdu verčiami dirbti naujoje įmonėje“

SKAITYTI PLAČIAU: Miškininkai: naujoje įmonėje – senoji nomenklatūra, švedų medienos vadybininkas ir medžiotojų ratelio atrinktieji

SKAITYTI PLAČIAU: Kauno urėdo, sąjūdiečio SAULIAUS LAZAUSKO komentaras GYVAM MIŠKUI – „Kodėl buvote atleistas?“

i) Prioritetiškai skatinsime investicijas į modernią Lietuvos medienos ir biotechnologijų pramonę bei biomasės energetiką, taip praktiškai prisidėdami prie ciklinės (žiedinės) ekonomikos plėtros, kartu skatinsime žemės ūkio veiklas, alternatyvias medienos ir pluošto išauginimui;

j) Sieksime, jog valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo bei apimčių svarus žodis turi tekti vietos savivaldai ir bendruomenėms, kurių gyvenamoje aplinkoje yra konkretūs miškai;

SKAITYTI PLAČIAU: Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?

SKAITYTI PLAČIAU:Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

k) Sieksime, kad neapdirbtų žaliavų, tokių kaip žaliavinės medienos, eksportą visiškai pakeistų didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas Lietuvoje kuriantis apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas;

l) Sieksime riboti didžiausią žalą miškams darančius plynuosius kirtimus ir miškų kultūrinimą. Sieksime įtvirtinti nuostatą, jog neplynieji miško kirtimai sudarytų ne mažiau nei 70 proc. visų pagrindinių kirtimų, pirmiausia, plynųjų kirtimų atsisakant saugomose teritorijose. Leidžiami plynieji kirtimai turėtų būti nedidelio ploto, prioritetą teikiant kraštovaizdžio formavimo kirtimams, natūraliam miško ataugimui išsaugant esamas augimvietes; (Red. pastaba: Lietuvoje plyni kirtimai yra dominuojantis kirtimo būdas ir sudaro 70% visų kirtimų, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje – virš 90%)

SKAITYTI PLAČIAU: Aplinkos ministerija dėl kirtimų ir plynų kirtimų mažinimo: nėra intensijų kažką keist (2018 01 10)

SKAITYTI PLAČIAU: Reformatoriai jau siūlo kirsti jaunesnius medžius arba pinigai byra tik miško pramonės užsakytiems „mokslo tyrimams“, gamtosauginiai tyrimai niekam neįdomūs..? (2018 01 25)

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

m) Sieksime įstatymiškai įtvirtinti principą, jog didžioji baudos dalis už miško paklotei, gyvajai gamtai padarytą žalą būtų išmokama miško savininkui ir naudojama išskirtinai padarytai žalai sumažinti;

n) Aplinkosaugines išmokas miškuose susiesime su ilgalaikiais įsipareigojimais. Pavyzdžiui, nustatant reikalavimą, kad būtų grąžinamos visos gautos ir išmokėtos išmokos (nenumatant senaties termino), jei iškertamas Kertinių miško buveinių kategorijai priskirtas miškas ar kitaip kompetentingų institucijų vertingu įvardintas ir atitinkamai pažymėtas miškas, įtvirtinsime nuostatą, jog valstybė nerems miško sausinimo darbų, jeigu miško ekologinė vertė pripažinta išskirtine.

Darni korupcija Aplinkos ministerijoje: ministro milijonai paukščiams

„Nors posėdžio dalyviai suabejojo, ar ši žąsis migruodama apskritai užsuka į Lietuvą, todėl ar tikslinga skirti 79 760 Eur žąsų daromos žalos pievoms bei pasėliams tyrimui, komitetas pritarė projektui. Lietuva saugos žąsis, kurių nėra arba kurių niekas nėra regėjęs mūsų padangėje ir pievose, ir tirs jų daromą žalą. Šit kur tikra paukščių demokratija“.

„Ministro gimtoji viešoji įstaiga dar 2008 metais dalyvavo Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijoje, kuri, tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency international“ vertinimu, buvo priskirtina prie ypač neskaidrių organizacijų. Maža to, minėta viešoji įstaiga Konkurencijos tarybos yra bausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.“ (…)

4 0038 00 Eur (tame tarpe 730 000 Eur iš biudžeto) investicija sukėlė skandalą ne vien todėl, kad ją skyrė aplinkos ministro K. Navicko sudaryta komisija jo buvusiai darbovietei BAF (nors formaliai įsakymą pasirašė jį pavadavęs žemės ūkio ministras J. Markauskas). Šia milžiniška suma, viršijant bet kokį saiką ir besityčiojant iš sveiko proto, buvo finansuojamas projektas „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“.

Protestas prie Vyriausybės dėl miškų reformos (2018 01 11) “Išsaugokime Lietuvos Girias ateities kartoms“

Visą rinkiminių LŽVS pažadų programą galite rasti čia: Darnios Lietuvos vyriausybės programa

VYRIAUSYBĖS PROGRAMA:

2018 02 01|Kategorijos: Apie reformą, Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai, Miškų Sąjūdis|Žymos: Gediminas Jasinevičius, LŽVS, miškų reforma, ramūnas Karbauskis, urėdijų reforma|