LRT laida “Vienkartinė planeta” – laidų ciklas miškų ir miškų reformos tema
Žurnalistė laidoje kalbina Lietuvos miškų Valdybos narį Gediminą Jasinevičių, kuris Registrų centro ( 01/04) duomenimis, paskirtas naujai sukurtos įmonės valdybos pirmininku.
LAIDOS ĮRAŠAS ČIA
“Reformą kritikuojantys aktyvistai sako, jog Lietuvoje pritaikytas skandinaviškas centralizuoto valdymo modelis nėra toks tvarus kaip austriškas, kai į valstybinių miškų valdymą įtraukiamos gyventojų bendruomenės. Tuo metu ministerijos atstovai teigia, jog centralizavus miško ruošą, viskas bus ne tik skaidriau ir efektyviau, bet ir miško specialistai turės daugiau laiko miško ekosistemoms. Ar taip bus, dar neaišku, mat už struktūrą, strateginį valdymą bei finansus yra atsakinga tik 2017m. gruodį darbą pradėjusi naujos įmonės Valstybinių miškų urėdijos valdyba.
Pastaba: mėlynu šriftu “Gyvo Miško” ir girininko Petro Budvyčio pastabos
LRT žurnalistės įžanga:
Gediminas Jasinevičius – vienas iš 7 valdybos narių, Europos miškų instituto Suomijoje darbuotojas – tyrėjas, rašantis disertaciją apie racionalų medienos panaudojimą klimato kaitai švelninti ir bioekonomikai skatinti. Kokių tikslų jis sieks?
Martynas Norbutas minėjo, kad miškų reorganizacija žada ir tvarią miškininkystę, mat centralizavus miško ruošos darbus – specialistų rankos atlaisvės, jie galės rūpintis gamtos išsaugojimu. Bet kaip konkrečiau visa tai atrodys Martynas Norbutas negalėjo paaiškinti. Pasak jo, dėl padalinių struktūros ir specialistų pareigybių dar teks spręsti.
Petras Budvytis: Tačiau tie specialistai negalės tvaria miškininkyste rūpintis, nes nebeturės visiškai jokios įtakos kada kirst, pro kur geriau išvežt ir t.t., nes nebedalyvaus darbų organizavime. Tai jau esame patyrę Telšiuose ir grįžom prie to, kad miške turi būt šeimininkas girininkas.
Naujoje įmonėje, valstybinių miškų urėdijoje, atsiranda naujas valdymo organas – Valdyba. Ji buvo sudaryta dar prieš tai kai atsirado pati įmonė. Iš 7 kandidatų, 3 kandidatus paskyrė Aplinkos ministerija.
Tai Aplinkos ministerijos teisininkė Agnė Jakštienė, Valstybinio Miškotvarkos instituto darbuotojas, projektų vadovas Arūnas Gustainis ir Instituto profesinės sąjungos pirmininkė Ina Bikuvienė.
Kitus narius atrinko specialiai sudaryta komisija.
(Kokia buvo komisijos sudėtis, kas jai vadovavo ir kokiais argumentais remiantis, tie asmenys į ją buvo skiriami?)
Jais tapo Norvegijos kapitalo kreditų valdybos įmonės LINDORF kreditų vadovas Mantas Šukevičius, buvęs DANSKE BANK Lietuvos filialo kreditų vadovo pavaduotojas Alditas Saulius ir Europos miškų tyrėjas Suomijos institute Gediminas Jasinevičius. O bendrovės Quantum Capital generalinė direktorė Viktorija Trimbel dėl galimo intereso konflikto naujai sukurtą miškų urėdijos valdybą paliko. Alditas Saulius – „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narys, Vilniaus regiono kreditų unijos stebėtojų tarybos narys, kredito unijos „Memelio taupomoji kasa“ stebėtojų tarybos narys.
(Kodėl nėra miškininkų ekologų, tiesiogiai dirbančių su miškais ir turinčių kvalifikaciją ir praktinį suvokimą? Ką čia veikia tokia privačių bankininkų gausa? Tai tik parodo, kad į miškus žiūrima tik kaip finansinį išteklių ir medieną, tad galime nuspėti kaip tie miškai bus valdomi…)
Paklausus kodėl valdyboje nėra nei vieno žmogaus, tiesiogiai dirbančio aplinkosaugos srityje, viceministras Martynas Norbutas (atsakingas už miškus, žemės gelmes ir gamtos apsaugą) atsako, jog atrenkant Valdybos narius buvo stengiamasi užtikrinti, jog jie sieks suderinti ekonominius ir aplinkosauginius tikslus.
(Taigi, atsakymo nėra, aplinkosaugininkų ten nėra, beveik vieni ekonomistai – su kuom derinti?)
Kadangi Valdyba priims DAUG SPRENDIMŲ dėl valstybinių miškų finansų, valdymo ir strategijos, nutariau susisiekti su vienu iš jos narių ir sužinoti kokios jo nuostatos miško valdymo atžvilgiu, ką mano apie plynus kirtimus ir kokių tikslų sieks Valdyboje.
Pokalbis su Gediminu Jasinevičiumi:
Gediminas Jasinevičius, FB viršelio foto
Ž: Gediminas Jasinevičius Suomijoje siekia aplinkotyros daktaro laipsnio. Jo disertacijos tema – “racionalus medienos panaudojimas klimato kaitai švelninti ir BIOEKONOMIKAI skatinti.”
G.J.: Aš esu Suomijoje, Jonsu mieste, kuris yra Rytų Suomijoje, apie 500 km į šiaurės rytus nuo Helsinkio. Europos miškų institute jau 5 metai dirbu tyrėju, dirbu bioekonomikos grupėje. Bioekonomika tai natūraliais gamtos ištekliais grindžiama ekonomika, atsisakant iškastinio kuro. Pavyzdžiui, šiaurės Karelijoje, kurioje aš gyvenu Suomijoje, 2025 metais yra planas visiškai atsisakyti iškastinio kuro ir daugeliu atveju jį pakeisti miško resursais (Vertimas: tai reiškia didesnį miško eksploatavimą).
SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
– Ir jūs atlikote susijusį tyrimą Lietuvoje, būtent apie Lietuvos miškų ūkyje būtų galima vystyti bioekonomiką ir kartu prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Kaip čia yra susiję tie dalykai?
– Na jau ir dabar viso pasaulio miškai prisideda ir prie klimato kaitos švelninimo ir prie bioekonomikos vystymosi.
Europoje miškai vidutiniškai kasmet sugeria virš 10 procentų išmetamųjų dujų. Ką mes išmetame važinėdami automobiliais arba pramonėje. Ir miškai sugeria tas dujas ir paverčia į anglį, t.y. natūralus procesas. O paskui labai svarbu, kai žmogus kerta mišką, ką jis iškirtęs su ta mediena padaro. Jeigu pavyzdžiui, mediena yra sudeginama arba paverčiama į menkaverčius medienos produktus, tai poveikis klimato kaitai yra mažesnis miškų ir bioekonomikai. Bet jeigu mes pagaminame ilgaamžius produktus ir sukuriame didelę pridėtinę vertę. Tai duoda daug didesnę naudą visuomenei ir klimato kaitos švelninimui, nes anglis yra išsaugojama medienos produktuose. Pavyzdžiui, pastatykime namą iš medienos ir pastatykime namą iš cemento.Tai name iš medienos mes dešimtmečius saugosime anglį ir tokiu būdu švelninsime klimatą.
(Didžiausia problema yra netvarus gyvenimo būdas, besaikė vartotojiška pasaulėžiūra (kas sąlygoja daugiau kirtimų ir gamtos niokojimą) ir fragmentinis gamtos suvokimas – o ji veikia kaip sąryšių sistema! Jeigu kas sezoną perkate baldus, o senus utilizuodami deginate – jokio švelninimo tame nėra)
“Medžio energija kai kuriais atvejais gali būti tokia pat tarši CO2 atžvilgiu kaip anglis. Tai efektyvu tik mažose, vietinėse stotyse, kuriose tuo pačiu metu gaminama ir elektra, ir šiluma. Bet kuriuo atveju, klaidinga medį vadinti „atsinaujinančiu šaltiniu“, tiesą sakant, bėda ne tame, kad greitai „baigsis anglis, dujos ar nafta“, problema ta, kad jie visi prisideda prie klimato atšilimo. Tokie atsinaujinantys šaltiniai kaip mediena ar švarus vanduo, užima labai daug laiko tam, kad grįžti į savo pradinę būseną, todėl jie yra daug vertingesni už neatsinaujinančius energijos šaltinius. Deja, ES tiki medienos energija.”
(Estijos miškų aktyvistai, Martin Luiga)
Labai svarbu kaip mes panaudosime medieną. Ilgalaikiams produktams, kurie sukuria didelę pridėtinę vertę ar trumpalaikiams produktams. Taip pat, viena iš tyrimo išvadų yra, kad reikėtų kuo labiau skatinti medienos perdirbimą šalies viduje, neeksportuojant.
(O perdirbus, aprūpinti IKEA ir kitus skandinavų fabrikus? Taip bus sukurtas tik ekonominis, o ne aplinką tausojantis ir saugantis produktas.)
Kaip žinome Europos sąjungoje reguliuoti eksporto negalima dėl įvairių susitarimų, todėl reikėtų šalyje inicijuoti inovatyvių produktų gamybą, kad ta mediena, kuri eksportuojama, būtų perdirbama Lietuvoje ir taip sukuriama didesnė pridėtinė vertė.
(O kaip dėl to, kad mažiau kirsti ir apsirūpinti tik šalies reikmėms? Gudresni galvoja iš kur įsivežti, kvailesni – kur ir kuo daugiau išvežti, perdirbtos ar ne. Reikia racionaliai panaudoti medieną, pvz. iš ugdymo kirtimų ir stengtis kirtimus mažinti, ir jau tikrai nedidinti.)
– Taip pat, jūsų straipsnyje yra tokių pamąstymų apie tai, kad REIKĖTŲ INTENSYVIAU NAUDOTI MIŠKO IŠTEKLIUS, t.y. daugiau kirsti medienos.
– Straipsnis neteigia, kad reikėtų ar nereikėtų. Straipsnyje tiesiog yra apibūdinama, kas būtų, jeigu mes intensyviau naudotume Lietuvos miškus, pavyzdžiui, padidintume kirtimus 20 procentų. Nors yra diskutuojama, kad Lietuvoje yra labai daug brandžių ir perbrendusių medynų, kuriuos reikėtų kirsti (brandus miškas, pirmas požymis, kad reikia kirsti? Tai tik ekonominis požiūris!) ir jeigu mes jų neiškirsime (miškas tik mediena?), paliekame gamtai ir gamta susitvarkys su tais miškais. (Super, trašos gamtai, sveikas dirvožemis – sveiki miškai – sveiki žmonės!) Tiesiog anglis grįš atgal į atmosferą, o valstybė ir visuomenė negaus naudos. (O miško nauda – tik mediena ir doleriais matuojama?) Ir tuo pačiu metu mes naudosime iškastinį kurą, teršdami toliau savo aplinką.
(Pseudo pasirinkimas – “arba turime kirsti arba teršti?? Kodėl nėra tyrimo, jeigu eitume kirtimų mažinimo kryptimi? Suomijos institutų įtaka ir mąstymas…)
Petras Budvytis: Reikėtų paklausti, o ar taip jau seniai tie medžių kirtimo amžius buvo sumažintas, jeigu juos atstačius taip kaip buvo – tai tų “perbrendusių” ir neliktų.
Bet visų pirma svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.
(Gyvas medis, gyvi miškai vertingesni Žemės ekosistemai už IKEA spinteles, kurios “saugo anglį ir klimatą”. Norint didesnio ekonominio efektyvumo, kodėl nepadidinus kirtimų 50 – 80 proc.? Būtų super efektyvu ir anglis liktų IKEA balduose. Visuomenės apklausos rodo, kad jai svarbiausias aplinkosauginis, o ne ekonominis efektas. Didžioji dalis nori mažiau kirtimų ir mažiau plynų kirtimų. Ekologinę miško reikšmę lietuviai iškelia į pirmą vietą)
– Kalbant apie jūsų dabartinę veiklą, naujoje miškų Valdyboje, reikės spręsti tam tikrus klausimus. Tai gal pasakysite kokius spręsite pirmiausia?
– Šiuo metu labiausia laukiantys uždaviniai Valdyboje apsispręsti ir patvirtinti įmonės struktūrą. (O strategija, tikslai, vizija? Juk pagal ją ir vystoma struktūra, t.y. arklys prieš vežimą, o ne atvirkščiai) Tame tarpe ir teritorinio tinklo struktūra. Kiek įmonės filialų reikia Lietuvos teritorijoje. Kur turėtų būti Centrinė įmonės būstinė. Ir nuo to viskas turėtų vystytis toliau.
Šiuo metu yra šiek tiek įtampų ir yra šiek tiek neaiškumų, bet mano supratimu šios reformos eigoje jau pasiekėme kritinį tašką, kai jau yra įkurta įmonė ir dabar, Valdyba priimdama sprendimus, vis daugiau įneš aiškumo, todėl norėčiau kreiptis į įmonės darbuotojus, kurie yra šiuo metu nežinioje, kad nereikėtų staiga priiminėti staigių sprendimų, bet labiau pasitikėti vieni kitais ir bandyti kartu kurti šią naują perspektyvią įmonę.
(Hmm… psichologinio teroro atmosferoje, kai įmonės kūrimo pamatas – melas, manipuliacijos ir šantažas?)
– Toje ilgalaikėje perspektyvoje, kokie turėtų būti valstybinių miškų urėdijos tikslai ir uždaviniai?
– Pagrindiniai įmonės strateginiai tikslai turėtų būti suderinti pagrindines miškų funkcijas: ekologines, ekonomines ir socialines. (Sutinkam! Bet kol kas visos kalbos ir darbai susiveda tik į ekonomines priemones…) Kad būtų apsaugota ir bioįvairovė, tuo pačiu miškai duotų ekonominę naudą ir taip pat būtų visuomenei nauda, tiek sektoriuje dirbantiems žmonėms, tiek miškus lankantiems žmonėms. (Ar maksimalus pelnas, bioįvairovės apsauga ir miškų tvarumas yra suderinami? Estų pavyzdys rodo, kad ne) Šiuo metu Lietuvoje yra vykdoma kompleksinė miškų veikla, kurioje nėra atskirtos šios miškų funkcijos ir išgrynintos, jeigu mes Lietuvoje miškus labiau suprantame kaip medienos šaltinį (o naujoje Valdyboje, kurioje dominuoja ekonomistai, yra miškų valdymą suprantančių kitaip?), tai pasaulyje, Europoje, miškai yra suprantami daug plačiau, pavyzdžiui, miškų reikšmė bioįvairovės apsaugoje. Miškų reikšmė rekreacijoje, klimato kaitos švelninime, ekonominė miškų nauda.
Specialistai miškų sektoriuje turėtų dirbti ir būti specializuoti pagal miškų teikiamas funkcijas. Bet išgryninti šias veiklas tikrai reikės ne vienerių metų. (Vertimas: kaip, kada ir ką kerta jau nebebus saugančių aplinką rūpestis? Aplinkosauga pasirūpins medkirčiai? Miško priežiūra prilyginama daržo priežiūrai?)
Petras Budvytis: tokia specializacija jau buvo bandyta Telšių urėdijoje. Beveik visų kirtimų darbų organizavimas perduotas medienos ruošos padaliniui. Baigės sugadintais keliais, dar labiau suniokotu miško dirvožemiu, nebesuvaldyta medienos ir atliktų darbų apskaita ir vėl teko grąžint viską girininkijoms, išskyrus prekybą mediena. Miške , t.y. girininkijoje turi būt šeimininkas gaspadorius t.y. girininkas kuris už viską jaučia atsakomybę, o ne atvažiuojantis meistras kuriam tik valandas prastumt ir namo.
SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą
– Kokiose šalyse, jūsų požiūriu, yra gerosios valstybinių miškų valdymo praktikos?
– Jūs labai gerai paminėjote žodį požiūris. Tai labai priklauso nuo požiūrio, kas yra geras, kas yra blogas valdymas. Taip pat priklauso ko mūsų visuomenei reikia? Ekologinės, ekonominės ar socialinės? Mano manymu šios vertės turi būti suderintos. Bet jeigu pažiūrėsime į kitų tautų patirtį Europoje, ji – labai skirtinga. Skandinavijoje yra labiau intensyvus miško naudojimas, labiau teikiant ekonominėms miškų funkcijoms. O Vakarų Europoje, Vokietijoje – visuomenė iš biudžeto dotuoja lėšas miškams išlaikyti. Labai priklauso ko mes siekiame ir ko mes norėtume iš savo miškų kaip pagrindinio Lietuvos turto.
– Bet jūs vis dėlto eatsakėte į klausimą – KOKS MODELIS, kokios šalies valdymo modelis jums labiausiai patinka?
– Negaliu atsakyti kurios šalies modelis man labiausiai patinka. Manau, kad reikia žiūrėti į šalių esamą patirtį, bet reikia atsižvelgti į Lietuvos esamą situaciją ir ko mums labiau reikia.
(Neturite savo nuomonės? Kas tie mes? Tad kas nustatinės? Ar vyks diskusijos su visuomene, ar bus paisoma jos nuomonė? Iš to kaip išsisukinėja nuo atsakymo matosi, kad jo nuomonė bus kaip darbdavys pasakys, t.y. ministro komanda?)
– Kaip žiūrite į plynus kirtimus?
– Į plynus kirtimus žiūriu kaip į ekonomiškai efektyvią miškininkystės priemonę. Suprantama, kad plyni kirtimai yra ekonomiškai efektyvesni, bet reikėtų atsižvelgti ir į kitas miško funkcijas. Miškai teikia ne tik ekonominę naudą, bet ir ekologines ir socialines funkcijas. Todėl mano supratimu, plyni kirtimai REIKALINGI, tik labai gerai ir atsakingai planuojami visame miškų masyve.
(Hmm…plyni kirtimai ir atsakingas planavimas? Tik jų atsisakius arba ženkliai sumažinus jų kiekius. Bet Valdybos pirmininkas apie tai nekalba. Reikėtų jam nuvažiuot į Slovėniją, puikiausiai ūkininkauja žmonės ir be plynų kirtimų, ir miškai puikiausi.)
Aplinkos ministerijos spaudos konferencija (2018 01 08)
– Ar numatoma kokie tai pokyčiai aplinkosauginėje srityje? Kirtimų, plynų kirtimų mažinimas?
– Šioje vietoje nenumatomi jokie kardinalūs pokyčiai. Nėra intensijų kažką keisti. Kirtimų normas nustato Vyriausybė. Šiuo metu plynų/ neplynų kirtimų santykis yra neblogas.
SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą
– Kaip reikėtų skatinti biologinės įvairovės išsaugojimą valstybiniuose miškuose?
– Reikėtų skatinti planuojant detaliai kur ir kokiomis priemonėmis reikėtų išsaugoti bioįvairovę. Jeigu sakykim, ten nebegyvena vertingos (o kitos nevertingos?) paukščių rūšys ar nėra vertingų (?) augalų rūšių, turėtų būti lanksčiau žiūrima. (t.y. lengviau iškirsti? Vėl tik ekonominis požiūris?) Tos teritorijos statusas perkeliamas į kitą statusą. (Lietuvos gamta nėra atskiros teritorijos, į ją reikia žiūrėti kaip į bendrą tinklą, t.y. visuma – viena ištisinė ekosistema, miško masyvo fragmentavimas – vienas didžiausių bioįvairovės nykimo priežasčių.) Šiuo metu, mano supratimu, mano asmeniniu supratimu, Lietuvoje yra labai persidengusios Aplinkos apsaugos ir Miškų sistemos, todėl, kartais net gali ir kyla konfliktai dėl šių veiklų persidengimo. (Medkirčiai nenori priežiūros?)
Petras Budvytis: Turėjom seminarą su botanike Platelių nacionaliniam parke. Supažindinom su saugomom augalų rūšim ir…Mostaičių girininkijoj (Telšių urėdijoje) reikėtų pusė miškų uždraust eksploatuot… kiek jų yra… Reikia išsamesnių tyrimų šia tema, kiek jų ir ar visos yra nykstančios.
VISOS LAIDOS ĮRAŠAS ČIA
Suomijos Miško įstatymai propaguoja komercinį modelį
Keli įstatymai reglamentuoja Suomijos miškininkystę, iš kurių svarbiausias yra Miškų įstatymas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama derliaus nuėmimui, valdymui, ekonominiam tvarumui ir komercinių miškų regeneravimui.
Pagal Miškų įstatymą biologinės įvairovės apsauga komerciniuose miškuose reguliuojama tik septyniose konkrečiai apibrėžtose retose buveinėse, kurios vadinamos Ypatingos Svarbos Buveinėmis. Šios buveinės yra susietos su regioniniais miškininkystės centrais ir apibūdinamos taip konkrečiai, kad pvz. apima tik apie 0,36% privačios komercinės veiklos miško žemė Suomijos pietuose.
Daugelio svarbiausių gyvūnų buveinėms, kuriems kyla išlikimo grėsmė, netgi nėra minimos šiame įstatyme ir gali būti legaliai iškertamos be jokių apribojimų.
Ypatingos Svarbos Buveinės gina labai mažas teritorijas, tų kurias gina įstatymas vidutinis dydis siekia apie 0.5ha. Likusi terotorijos dalis toliau fragmentuojama ir kertama. Paprastai jos yra per mažos, kad išlaikytų gyvybingumą, nes ekosistema, kuriai ji priklausė aplink yra iškertama ir rūšys išnyksta.
Nykstančių rūšių buveinės, jeigu jos nėra įtrauktos į gamtos saugojimo dekretą ar buveinių direktyvą, neturi legalios apsaugos.
Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
„Mes nebūtume buvę tokie sėkmingi, jei mes nebūtų naudoję beveik paramilitarinės (sukarintos) organizacijos miškininkystės sektoriuje“ (Skandinavijos miškininkystės modelio architektas)
Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
