Iš pirmų lūpų: girininkas Petras Budvytis apie tai kaip miškai tvarkomi Suomijoje, kurios pavyzdžiu seka Lietuva

“Ne girininkas, ne urėdas nustato kirtimų normą, o Lietuvos Vyriausybė. Ir visuomenė kaltina mus, miškininkus, kad jie, atsiprašau, “urodai, bebrai, vagys, kurie kerta miškus be atodairos”. Ar čia miškininkai kalti?” (Petras Budvytis)

IŠ PIRMŲ LŪPŲ: KAIP MIŠKAI TVARKOMI SUOMIJOJE

Telšių Urėdijos (jau buvęs) girininkas Petras Budvytis
(miškuose išdirbęs 35 metus, protestuodamas prieš tokią reformą išėjo iš darbo)

“2001 metais teko su kolegomis ir A.Stulginskio universiteto miškų fakulteto profesoriais dėstytojais teko lankytis Suomijos miškuose, kuriuos taip giria ministras K. Navickas.

Per devynias dienas nemažai pamatėme ir sužinojome. Vyrauja trys medžių rūšys – pušis, eglė ir beržas.

Augavietės nederlingos, medžiai auga ant uolų. Valdymas – viena įmonė. Visus darbus jau tada atliko rangovai, tik didelės įmonės turinčios kirtimo mašinas medvežes ir medienvežius automobilius. Kirtimas mašinomis, tik 5 procentai rankomis.

Apskaita tik iš kirtimo mašinos ir vietoje. Lentpjūvėje dar kartą matuoja nepriklausomi matuotojai. Tik kelios lentpjūvės apdirba po 2 milijonus kubinių metrų medienos ir daugiau.

PLYNO KIRTIMO PLOTAS NERIBOJAMAS, rekomenduojama iki 20 ha (Lietuvoje komerciniuose miškuose – iki 6 ha, yra ribojimų). Kirtavietes valyti. t.y. išvežti šakas ir kt. kirtimo atliekas draudžiama, kad bent kiek liktų kaip trąšos kai supus. Sodinama vienmečiais šiltnamiuose augintais konteineriniais sėjinukais visą vegetacijos laikotarpį t.y. iki rudens vidurio.

Asmeniniai įspūdžiai – grynai PRAMONINIAI MIŠKAI. Šokiravo šalia sostinės nukirsta kokių 10 -12 ha biržė*.

100 000 ha teritoriją aptarnauja du darbuotojai, inžinierius miško auginimui ir miško ruošai, biržės neatribojamos jokiais matavimais, pats rangovas maždaug atsižymi dažais ir pakanka, medžius ugdomuosiuose ir kt. neplynuose kirtimuose atrenka darbininkai arba kirt. mašinų operatoriai.

Dideli miškų masyvai pravažiuoji 100 km ir daugiau tik miškas. Kirtimai koncentruoti, specialiai pastatomi keliai ir tada kertama maksimaliai, visi brandūs medynai.

Manau visiškai negalima lyginti ir taikyti tokio miškininkavimo mūsų mažuose agrariniuose miškuose.”

SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai labai pelningi medienos verslo pramonei, bet turi didžiulę socialinę ir ekologinę kainą

SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija


*Biržė – tai atribotas miško plotas kirtimams – plyniems, rinktiniams, sanitariniams ir ugdymo, dar gali būti kraštovaizdžio ir kt.


Petras Budvytis Slovėnijos miškuose

Petras Budvytis – vienas iš specialistų, kuris protestuodamas prieš tokią Aplinkos ministro K. Navicko reformą, paliko darbą.

Petras Budvytis – kilęs iš Lietuvos miškininko, pedagogo, mokslininko, profesoriaus Juozo Raukčio giminės, buvęs 1988-09-01 – 2017-12-22 ( 29 metus) Telšių miškų urėdijos Mostaičių girininkijos girininkas. Lietuvos miškininkų sąjungos, girininkų bendrijos Tarybos narys nuo atkūrimo, girininkų bendrijos Tarybos Prezidiumo ilgametis narys, 10 metų buvęs Telšių miškų urėdijos profsąjungos pirmininku, 1991 metų sausio 13 -14 naktį budėjęs prie Seimo, paskatintas LR Aplinkos ministerijos II laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, Generalinio urėdo padėkos raštu. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos padėkos raštu už pagalbą gesinant gaisrą Smiltynėje 2006 metais gegužės 4 d. Plungės rajono savivaldybės, policijos komisariato, aplinkos apsaugos agentūros padėkos raštais, Lietuvos miškininkų sąjungos padėka. Miškų žinyboje išdirbo 35 metus.

Sausio 11 dieną, 12 val. kviečiame į pilietinį protestą Kudirkos aikštėje, Vilniuje „Išsaugokime Lietuvos Miškus!“


Miškų genocidas: kas mūsų miškų laukia po reformos? Suomijos modelis

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau