„Miškai auginami su tikslu, kaip ir kiaulės auginamos tam, kad žemės ūkiui iš jų būtų naudos“
2016 gruodžio 16
Aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje
Pastarieji dešimt metų Estijos medienos pramonei buvo pergalingi – aukos politinėms partijoms ir pažintys Aplinkos ministerijoje padėjo sušvelninti miškininkystės įstatymą ir paversti jį draugiškesniu kirviui. Be to, planuojamas dar vienas palengvinimas.
Estijoje miškų kirtimas pirmą kartą tapo nekontroliuojamas XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau visai neseniai viešas pasipiktinimas padėjo aplinkosaugininkams – priimtas griežtesnis įstatymas.
Atkūrinėti pelkę lengviau nei kovoti su galinga medienos pramone
Vis dėlto pramonė atsigavo, o lobistai dar labiau įsiaudrino. Vieni senosios mokyklos aplinkosaugininkų, dėl suprantamų priežasčių norėję pasisakyti anonimiškai, teigė „Postimees“, kad aplinkosaugos organizacijos yra tapusios ES projektų biurais.
Juk kur kas patogiau pasinaudoti Europos subsidijomis ir kurti gamtos draustinius, atkurti pelkes nei bergždžiai kovoti su galinga medienos ruošos pramonės veikla.
Liūto dalis priklauso Valstybiniam miškų valdymo centrui (RMK): medienos kaina buvo pernelyg žema, kad privatūs savininkai tuo susidomėtų. Kita vertus, tikimasi, jog RMK mokės valstybei dividendus.
Naikinami senieji miškai
Nors valdžia sako, jog bendras miškų plotas auga, aplinkosaugininkai teigia, jog tai tik pusė tiesos.
Miškų plotas Estijoje mažėjo prieš Antrąjį pasaulinį karą, kai miškai buvo kertami, norint didinti žemės ūkio plotus. Šiandien miškų kirtimas yra retas reiškinys, iškirstos plynos zonos paliekamos likimo valiai, tačiau po kelių metų išaugęs alksnis jau vadinamas mišku. Nepaisant to, kirtėjams pasiekiamų subrendusių miškų skaičius pastebimai mažėja.
SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai
SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą
SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją
Miškininkystės statistika priklauso nuo šalių interesų.
Valstybinės ir medienos ruošimo įmonės piešia augančio miškų ploto paveikslus, o aplinkosaugininkai mano, jog senieji miškai nyksta – iškirstos zonos ir nepasiekiamos pelkės pristatomos kaip miškingos vietovės.
Milžiniškas augimas – medkirčių invazija į miškus
2008 m. vyriausybė miškotvarkos planą pavertė žemės savininkams palankiu dokumentu. Tada buvo panaikintas ypatingas miškų, esančių už saugomų teritorijų ribų, statusas.
2013 m. sušvelninti plynam miškų kirtimui taikomi reikalavimai – viskas, ko reikia, tai užregistruoti ketinimą.
Šiandien ministerija nori sumažinti rotacijos amžių (kirsti jaunesnius) derlingose vietovėse nuo 80 iki 60 metų ir tuo pačiu pritaikyti kitas lengvinančias sąlygas.
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus verslui
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas
Mažesnis miško kirtėjų mėgstamų eglių rotacijos amžius – būtent tai, ko siekiama šiomis pataisomis – atspindi RMK interesus.
„RMK valdo daugybę vidutinio amžiaus eglynų, o senųjų skaičius lėtai mažėja“ – „Postimees“ teigė vienas šaltinis. „Šiuo metu jie negali prieiti prie vidutinio amžiaus eglynų. Yra daug senų pušynų, nes pušys auga ir pelkėse, o eglės – ne“.
Vadinasi, nedailiosios pelkių pušys padeda RMK išlaikyti subalansuotą šios rūšies medžių statistiką. Kadangi svarbiausią vaidmenį atlieka gebėjimas pasiekti medieną, kuri būtų prieinama pjovėjams, senieji eglynai ir toliau kertami.
Plyni kirtimai išaugo 76 %, medienos kirtimo norma – dviguba
Pavyzdžiui, 2007 m. plynas kirtimas atliktas 20 800 hektarų. Praėjusiais metais šis skaičius išaugo iki 36 700 hektarų, tad augimo rodiklis pasiekė net 76 procentus!
Remiantis ekspertų vertinimais, 2007 m. išpjauta 6,2 milijonų kubinių metrų, tuo tarpu 2014 m. – 10,4 milijonų kubinių metrų. Naujausios pataisos šiuos skaičius ženkliai padidins. Pasitarnaujant medienos ruošos pramonei, miškotvarkos plane numatytas kiekis siekia 12-15 kubinių metrų.
SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Miškininkystės mokslininkas Raul Rosenvald teigė, kad dėl naujausių pataisų turėsime milžiniškas plynes. Jeigu šiandien maksimalus plyno kirtimo plotas yra penki ar septyni hektarai, neleidžiant, jog greta tokio lauko būtų kertama panašaus dydžio plynė, ateityje tai taps įmanoma.
„Jeigu miško sklypo savininkas nusprendžia iškirsti penkis hektarus, visi jo kaimynai tais pačiais metais taip pat gali kirsti penkis hektarus. Anksčiau jie būdavo priversti laukti, kol miškas užaugs iki 1,3 metro, t.y., apie tris-keturis metus, jeigu kalbama apie plačialapių miškus“, – teigė jis.
Plyni kirtimai be ribų. Jeigu šiandien maksimalus plyno kirtimo plotas yra penki ar septyni hektarai, neleidžiant, jog greta tokio lauko būtų kertama panašaus dydžio plynė, ateityje tai taps įmanoma. Jeigu miško sklypo savininkas nusprendžia iškirsti plynai penkis hektarus, visi jo kaimynai tais pačiais metais taip pat gali kirsti penkis hektarus.
Pakeitimai tokie vienpusiški, kad netgi sukėlė vienų didžiausių Estijos privačių miškų savininkų Lignator Mets ir asocijuotos įmonės Multiland protestą. Šioms įmonėms priklauso 8000 hektarų miško žemės.
Įmonės išsiuntė laišką ministerijai, kuriame išsamiai apibūdinamas pataisų poveikis:
„2007 m. Miškininkystės įstatymas numatė galimybę iškirsti 55 procentus bendro medienos kiekio. 2014 m. priimtas įstatymas leidžia iškirsti 65 procentus. Pagal mūsų vertinimus 2017 m. numatytos pataisos šį skaičių padidins iki 80-85 procentų“. Tai reiškia, kad medienos ruošėjai vienu metu galės iškirsti 80-85 procentus miško.
Įstatymų parodijos
Įmonių miškininkas, miškotvarkos specialistas Magnus Karukäpp tvirtina, kad teisės aktų numatyti miškotvarkos apribojimai savininkams nesukelia jokių problemų. „Problema ta, kad nėra jokių galimybių panaudoti prastesnės kokybės medžiagas arba lapuočių medieną“. „Pramonės spaudimas yra nukreiptas į spygliuočius. Privačių savininkų kertamos medienos kiekis mažas ne dėl įstatymų, o dėl to, kad rinka nėra didelė“.
Šios pataisos neturėtų įtakos lapuočių miškams – jie ir toliau pūtų. Jos pakenktų eglynams, kurių santykinė svarba jau ir taip mažėja.
Karukäpp neabejoja, jog dėl aukštesnių medienos kainų kertamos medienos kiekis didėtų. „Dabartiniame Miškininkystės įstatyme leidžiama kirsti 20 milijonų kubinių metrų – čia nėra jokių apribojimų, todėl pataisų nereikia. Šios pastangos yra nukreiptos į kertamų spygliuočių kiekio didinimą – jiems yra rinka, todėl reikia padidinti valstybės biudžetą. Puolamos eglės ir pušys!“
SKAITYTI PLAČIAU: Medžių plantacijos nėra miškai arba kodėl JT skelbiama „miškų plėtra“ yra mitas
Karukäpp nesupranta painiavos, kuri supa Miškininkystės įstatymą. „Kodėl ministerija „stumia“ šias pataisas? Manau, kad tam, jog valstybė galėtų iškirsti daugiau medienos“, – teigė jis.
Lignator/Multiland pateikė ministerijai pasiūlymą, kuriuo rekomenduojami mažesni plyno kirtimo plotai, tokiu būdu siekiant subalansuoti rotacijos amžiaus mažinimo poveikį.
Anot Karukäpp, pataisos labiausiai pasitarnauja medienos perdirbėjams, nes jas įvedus, kainos liktų mažos, o pelnas keliautų tiesiai į pramonę. Tuo pačiu metu žema medienos kaina yra pagrindinė priežastis, dėl kurios privatūs savininkai neužsodina iškirstų plotų.
„Pramonei patiktų, jeigu visi pradėtų kirsti vienu metu, kadangi perteklinė pasiūla mažina kainas“, – aiškina pašnekovas. „Tokiu atveju kainos negali augti“.
Medžiai auginamos kaip kiaulės – su tikslu gaut naudos. Kerta ir saugo tie patys
Ilgametis RMK vadovas Andres Onemar dabar valdo Aplinkosaugos tarybą, tuo tarpu gamtos draustiniai perkeliami į RMK kompetencijos ribas.
Ministerijos kanclerio, buvusio miškų ir medienos pramonės asociacijos „Estonian Timber“ vadovo Andres Talijärv pasisakymai apie miškus ganėtinai iškalbingi. 2007 m. Talijärv teigė „Äripäev“, kad nors RMK planas daugiau dėmesio skirti miškų auginimui ir valdymui yra pagirtinas, reikia nuolat stebėti, kas gaunama mainais. „Miškai auginami su tikslu, kaip ir kiaulės auginamos tam, kad žemės ūkiui iš jų būtų naudos“, – teigė jis.
SKAITYTI PLAČIAU: Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar verslininkai?
Paradoksalu, tačiau 2003 – 2006 m. laikotarpiu, miškų apsauga buvo patikėta buvusiam Aplinkosaugos ministrui, nuteistam nusikaltėliui Villu Reiljan. Reiljan darbo ministerijoje metu įstatymas buvo sugriežtintas. Trumpą laiką Reiljan darbus tęsė jo kolega iš Liaudies partijos, tačiau po jo Estijos aplinkos ministrais skirti Reformų partijos nariai. Nuo praėjusių metų balandžio mėn. šias pareigas užima IRL narys Marko Pomerants.
Būtent Reformų partijos valdymo metu nacionalinė miškininkystės politika pradėjo orientuotis į miškų kirtimą. Miškininkystės įmonės partijoms aukojo didelius pinigus.
„Lemeks group“ vadovas Jüri Külvik praėjusių metų vasario mėnesį Reformų partijai davė 5,000 eurų, tuo tarpu vienas stambiausių miškų savininkų ir medienos perdirbėjų Kaido Jõeleht tą patį mėnesį paaukojo net 20,000 eurų. Partijoms tai reikšmingos sumos.
Jokio ryšio
2014 m. Jõeleht paaukojo 20,000 eurų IRL partijai. Tais pačiais metais verslininkas Mart Erik Reformų partijai davė 1,000 eurų, o Külvik – 3,500 eurų. Mažesnės sumos įnešamos kur kas dažniau. Reikia paminėti, kad Külvik yra ir Estijos medienos tarybos narys.
Kancleris Talijärv sako, kad faktas, jog jis buvo asociacijos narys, nėra susijęs su šiandien priimamais sprendimais. „Supratimas, jog turime subrendusių miškų ir miškų, kurie subręs anksčiau nei numato dabartinis rotacijos amžius, nėra susijęs su tuo, jog kažkada dirbau kitur“, – teigė jis.
Talijärv tvirtino, jog minėtos pataisos taikytinos tik mažai daliai spygliuočių, esančių itin derlingose žemėse.
„Kodėl reikia kirsti juos anksčiau? Dauguma medžių pradės pūti iš vidaus, dar nepasiekę 80 metų“, – teigia Talijärv. „Jeigu leistume savininkams šiuos medžius kirsti anksčiau, jie iš savo miško turėtų daugiau naudos“.
Kodėl miškininkystės įstatymų pakeitimai jau ilgą laiką yra nukreipti į didesnį kertamos medienos kiekį?
„Kodėl be jokios priežasties turime drausti žemės savininkams tvarkyti savo miškus?“ – toliau klausia kancleris. „Nesu tikras, kad nauji apribojimai privatiems savininkams yra protingiausia išeitis. Pažvelkime į suomius, jie apskritai atsisakė apribojimų. Jie neturi jokių rotacijos amžiaus apribojimų, ir pas juos viskas tiesiog puiku“.
SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
SKAITYTI PLAČIAU:Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
Talijärv teigia, jog klausimas, kodėl turėtume stabdyti savininkus, norinčius tvarkyti subrendusius miškus, yra filosofinis.
Koks medienos pramonės lobistų vaidmuo, laipsniškai mažinant įstatymo numatytus apribojimus?
„Nemanau, kad didelis; Aš ten buvau, nemačiau jokių ryškių lobizmo veiksmų“, – pridūrė kancleris. „Be abejo, jie kelia savo pozicijas, tačiau mūsų valstybė yra teisinė, ir savininkai čia privalo turėti galimybę naudotis savo nuosavybe“.
Medžiagą rinko ir paruošė Justina Vidzėnė
Šaltinis:
Logging lobby eating into forests
Daugiau informacijos apie tai kas vyksta su Estijos miškais:
Pilietinis judėjimas Estijoje “Pagalba miškams” (EMA) – Facebook ir internetinis puslapis
Estijos miškai kertami greičiau nei auga, o ministerijose dirba medienos pramonininkai (interviu)
Estijos miškai krizėje: kieno interesus atstovauja valstybė?
Šokiruojantys ornitologų duomenys: kodėl Estijos miškai praranda 60 000 paukščių per metus?
Estonia’s trees: Valued resource or squandered second chance? (Mongabay Series: Global Forest Reporting Network)
Citizens Confront Estonian State Over Excessive De-Forestation
NGOs: Planned billion-euro pulp mill needs more thorough assessment
Logging lobby eating into forests