“Betoną, gelžbetonį, metalo konstrukcijas turėtų pradėti KEISTI MEDIENA, medienos konstrukcijos… (…) Mokslas dirba tam, kad iš medienos pluošto gamintume drabužius. (…) Ateity miškus auginsim kaip javus ir daržoves.”
Ištrauka iš interviu su medienos pramonės asociacijos “Lietuvos mediena” direktoriumi Raimundu BEINORTU:
2020 11 09, Alfa.lt/ EKOVIRUSAS
🕸 ŽURNALISTĖ: Kokia jūsų nuomonė apie 2018 metų Labanoro girios kirtimus, visuomeninį judėjimą ir tos problemos iškėlimą, tuometinio ministro (K. Navicko) stabdymą kirsti plynai?
🕸 R.BEINORTAS: Medienos pramonėje dirbu nuo 1993 metų, todėl esu miškų moksle pasiekęs tam tikro lygio kaip savamokslis. (..) Tie sprendimai, kurie buvo švelniai tariant, konjunktūriniai.
Atsakykim sau į vieną vienintelį klausimą – ar šiandien mes turime galimybę nuvažiuoti į Labanoro ar Šimonių mišką? Ir nuvažiavę ten rasti mišką? Atsakymas, turbūt, bus taip. Todėl pasakymas, kad buvo iškirsta Labanoro giria ar Šimonių miškas, mažų mažiausiai yra nekorektiškas. NIEKAS TEN NIEKO NEIŠKIRTO. Ten buvo vykdoma elementari miškininkystė, kuri toks pat mokslas, kaip matematika, fizika ar inžinerija.
Logika kaip tvarkomi miškai – tam, kad mes išsaugotume miškus tokius, kokius įsivaizduojame idealius miškus, tokius, kad paliktume ateities kartoms… Mes turime juose rotuoti medžius pagal amžių – perbrendę medžiai turi palikti mišką, jų vietoje turi atsirasti naujai atsodintas miškas, per tam tikrą laiką užaugti ir t. t. Ir tai yra daroma. Čia vienas dalykas.
Yra kitas dalykas. Viena jų yra klimato šiltėjimas, kitos priežastys, dėl pastarųjų kelių labai šiltų žiemų Europa, tame tarpe ir Lietuvoje, bendrai Europos kontinentą užpuolė didžiulė didžiulė bėda, miško vabalų bėda.
Ir Lietuva nebuvo išimtis. Jūsų minėtuose miškuose, ir Labanore, ir Šimonių miške buvo kovojama dar ir su šitais dalykais. Aš puikiai atsimenu visas tas istorijas. Ir kada buvo bandyta įsiteikti tiem puikiem žinovam, jūsų VADINAMIEM VISUOMENININKAM, buvo bandoma sustabdyti kirtimus, ir tada jie buvo pristabdyti, stabdyti… žodžiu, buvo visiškai nepaisoma pačių miškininkų nuomonės.
Pasižiūrėkite, kas šiandien yra padaryta Šimonių miške. Miškas yra suėstas vabalų. Tai va, kai padedi šiuos argumentus ant stalo, jūsų minėti visuomenininkai, kurie draskėsi marškinius nuo krūtinės, rakinosi save prie medžių ir sakė, kad medis yra pati didžiausia gyvenimo vertybė, šiandien jie apie tai nekalba, šiandien jie kalba, apie tai, kad tas vabalas, kuris suėdė mišką yra pati didžiausia gyvenimo vertybė. (??)
Tai archyve galite tikrai jų pasisakymų pasieškoti. Tai čia trumpai apie visus jūsų užduotus klausimus.
🕸 ŽURNALISTĖ: Kokios tendencijos, kas mūsų laukia per ateinančius 3-5 metus miškininkystės ūkyje kaip medienos virtimo į produkciją? Kokie planai medienos pirkime?
🕸 R.BEINORTAS: Pradėti reikia nuo to, kad ES gimė tokia kategorija, kuri vadinasi ŽALIASIS ES KURSAS. Tai Europos Komisijos pirmininkė (Ursula von der Leyen) pristatydama šitą kursą, iš esmės apibrėžė būtent tą laikotarpį, kurį jūs paminėjote – 5 ir daugiau metų laikotarpį – KAIP MES TURĖSIME PRADĖTI TVARKYTIS…
Iki šios dienos buvo pakankamai garsiai kalbama apie ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ ENERGETIKOJE, kitose srityse. Dabar pastaruoju metu labai pradedama garsiai kalbėti apie tai, kad atsinaujinantys ištekliai turėtų ateiti į tokį didžiulį sektorių kaip statybos…
Artimiausiu laiku, matyt, gims kažkokie europiniai dokumentai. Bet atskiros valstybės, kaip Prancūzija, Vokietija – jos jau įsivedinėja įstatyminius reikalavimus, kad statybose būtų naudojama iki 60 proc. medžiagų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių. Paprastai šnekant – betoną, gelžbetonį, metalo konstrukcijas turėtų pradėti KEISTI MEDIENA, medienos konstrukcijos…
Šiandien jau turime pavyzdžių, kai yra statomi 20 metrų, t.y. daugiaaukščiai namai iš medienos. Ir šitie dalykai, matyt, neužilgo turės rodytis ir Lietuvoje. Čia jeigu kalbėti apie ateitį. Čia yra ta perspektyva.
Kita vertus, kalbama, kad šiltėjant klimatui mes nebeturėsime galimybių užsiauginti medvilnės, tiek kiek mums reikia. Šiandien mokslas, technologinis mokslas intensyviai dirba, kad tekstilės pramonės poreikius patenkinti MEDIENOS SĄSKAITA… t.y. iš medienos pradėti gaminti pluoštą, iš kurio mes galėtume GAMINTIS DRABUŽIŲ…
Todėl mes turėtume galvoti taip, kad ATEITY MIŠKŲ TURĖSIME UŽSIAUGINTI TAIP, KAIP ŠIANDIEN UŽSIAUGINAME JAVŲ AR DARŽOVIŲ.
Tai, mano giliu įsitikinimu, yra perspektyva, kuri mūsų laukia. Ir tai iš esmės yra pozityvus dalykas.
Mes turime mišką auginti – pasodinti, užauginti, nukirsti ir į jo vietą pasodinti naują mišką. Ir taip šitas ciklas turi tęstis.
🕸 ŽURNALISTĖ: Kur iškeliauja Lietuvos mediena?
🕸 R.BEINORTAS: Jau daug metu, faktiškai nuo Nepriklausomybės paskelbimo laikų, nuo 90 metų yra susidaręs konstantinis dydis, kiek tos medienos susigeneruoja Lietuvoje. Tai skaičiai svyruoja plius minus 7 milijonų kubinių metrų, čia įskaitant medieną, kuri yra pagaminama tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.
Tai tie 3–3,5 mln. kubų medienos, kurie yra pagaminami valstybiniuose miškuose ir keliauja į biržą… ir toje biržoje dalyvaujantys pirkėjai tą medieną nusiperka. Kitas būdas įsigyti medienos – turėti komercinius santykius su privačiais miško savininkais ir pirkti jų pagamintą medieną. Tokiu būdu sugeneruojame 7 kubinių milijonų kubų apvalios medienos. Iš kurio beveik kiekvienais metais, apie 2 milijonai yra eksportuojami žaliavos pavidalu. Kitas kiekis nusėda pačioje Lietuvoje, iš kurio didesnė dalis pakliūna medienos produktų gamintojams. Tokia schema.
🕸 ŽURNALISTĖ: Koks jūsų organizacijos vaidmuo šiame etape? Už ką jūs esate atsakingi?
🕸 R.BEINORTAS: Medienos realizacijos procese mūsų vaidmuo yra nulinis. Mūsų vaidmuo yra MEDIENOS PIRKIMO PROCESE. Mūsų organizacija vienija medienos produktus gaminančias įmones, o tos įmonės yra MEDIENOS ŽALIAVOS PIRKĖJAI, TIEK VALSTYBINIUOSE, TIEK PRIVAČIUOSE MIŠKUOSE, iš kurios paskui gamina medienos produktus.
“Bioekonomika atpratins mus nuo naftos. Plastiko bei žalingų medžiagų vartojimas mažės tik su intensyvesniu atsinaujinančių išteklių panaudojimu, įskaitant biomasę bei medieną. Perėjimas nuo naftos ir dujų priklausomybės energetikoje ir pramoninėje gamyboje turi būti įgyvendintas ne saugomų ir rekreacinių miškų sąskaita, o ūkinių miškų tvariu ūkininkavimu.”
Kandidato į aplinkos ministrus S.Gentvilo ir jo komandos pareiškimas, 2020 11 26
Šaltinis: EKO virusas | Alfa.lt
“Apie atsakingos miškininkystės principus laidoje „EKO virusas“ kalbamės su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Medienos ruošos skyriaus vadovu Vigantu Kraujaliu ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriumi Raimundu Beinortu.”
VISAS LAIDOS ĮRAŠAS:
Plyni miškų kirtimai: būtina miškotvarkos priemonė ar pasipelnymas iš gamtos?
Asociacija “Lietuvos mediena”
„Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas
„Lietuvos mediena“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas
2020 01 21 Gintautas Pangonis praėjusią savaitę pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų. G. Pangonį šiame poste pakeitė „Vakarų medienos grupės“ akcininkas Sigitas Paulauskas, pranešė asociacija.
Internetinis puslapis: www.lietuvosmediena.lt
el.paštas: info@lietuvosmediena.lt
Direktorius Raimundas Beinortas
Projektų vadovė Edita Bagušinskienė
Direktorius – tel. (8 5) 2137325
NARIAI:
Freda,
IKEA industry,
Grigiškės,
Klaipėdos mediena,
Vilniaus baldai,
Šilutės baldai,
Kauno baldai,
Baldai Jums,
Lauksva,
Boen Lietuva,
Sakuona,
Klaipėdos kartonas,
Likmerė,
Jūrės medis,
Baltic furniturecomponents,
UMP,
AMG,
USG,
Dirvonų lentpjūvė
http://lietuvosmediena.lt/wp-content/uploads/2016/05/rodikliai2015_1.pdf
VAKARŲ MEDIENOS GRUPĖ (VMG)
2002 m. įsteigta UAB „Vakarų medienos grupė“, kaip vertikaliai integruotas VMG įmones jungiantis holdingas. AB „Klaipėdos mediena“ tapo integralia holdingo dalimi. 2002 m. AB „Klaipėdos mediena“ baldų fabrikas pagal sudarytą sutartį su Švedijos baldų koncernu IKEA[6] pradėjo gaminti korpusinius baldus (virtuvės, prieškambario baldus, miegamojo spintas).
2020 m. „Vakarų medienos grupė” pertvarkyta į investicijų valdymo kompaniją VMG grupė. Grupės valdymas iš Kipro perkeltas į Lietuvą.
VMG grupės vienintelis akcininkas Sigitas Paulauskas
https://lt.wikipedia.org/wiki/VMG_grup%C4%97
Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“, kurios įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido į Kuršių marias nevalytas nuotekas, prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis praėjusią savaitę pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų.
G. Pangonį šiame poste pakeitė „Vakarų medienos grupės“ akcininkas Sigitas Paulauskas, pranešė asociacija.
„Suprantame G. Pangonio sprendimą pasitraukti iš valdybos pirmininko pareigų. Nesiimame išankstinių vertinimų – stebime įvykius Klaipėdoje ir laukiame atliekamo tyrimo išvadų“, – pranešime sakė „Lietuvos medienos“ direktorius Raimundas Beinortas.
Jis BNS antradienį sakė, jog G. Pangonis sprendimą priėmė nenorėdamas „nešti su „Grigeo“ įmone susijusios situacijos šleifo paskui save“.
Pasak R. Beinorto, asociacijos valdybos pirmininko pareigas S. Paulauskas užims iki šių metų pavasarį numatyto asociacijos suvažiavimo, kuriame bus renkama nauja valdyba ir valdybos pirmininkas. Iš viso valdybą sudaro 16 narių.
Asociacija „Lietuvos mediena“ vienija Lietuvos medienos ir baldų pramonės įmones.
G. Pangonis pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų
Sigitas Paulauskas, vienintelis VMG akcininkas
2018 vasario 11 d.
PO MIŠKŲ REFORMOS SUSIKŪRĖ MEDIENOS KLASTERIS
“Lietuvoje – naujas medienos klasteris.
raėjusią savaitę Ūkio ministerijoje buvo pasirašytas partnerystės susitarimas dėl Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio įkūrimo. Klasterio sutartį pasirašė KTU, Vakarų medienos grupė (VMG), SBA koncernas, „Freda“, Kauno kolegija ir Klaipėdos bei Akmenės rajono savivaldybės. Naujojo klasterio nariai žada investuoti daugiau nei 500 mln: VMG planuoja skirti apie 210 mln. eurų, o Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės apie 300 mln.”
“Lietuvos mediena” – IŠ APRAŠO INTERNETE:
Apie asociacijąAsociacija įsteigta 1993 m. gegužės mėn. Ji yra savanoriška medienos produkcijos gamintojų ir prekybininkų sąjunga, koordinuojanti ir vykdanti jos narių pavestus uždavinius, savo veikla atstovaujanti jų ekonominiams interesams. Asociacija atstovauja savo narių interesus Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo organuose, tarptautinėse šakinėse organizacijose. Svarbiausias asociacijos tikslas yra visapusiškai vystyti nacionalinę medienos produkcijos pramonę.Asociacijos nariais gali būti visų nuosavybės formų ir dydžių įmonės ir organizacijos, vienaip ar kitaip perdirbančios medieną, gaminančios produkciją iš medienos, prekiaujančios medienos žaliavomis, medžiagomis bei kita produkcija.Organizacinį asociacijos darbą tvarko nuolat veikianti direkcija. Jai pavesta rūpintis asociacijos narių reprezentavimu šalyje ir užsienyje, kaupti ir platinti profesionalią medienos pramonės ir prekybos įmonių veiklai būtiną informaciją. Direkcija rūpinasi, kad Lietuvoje pagal tarptautinės teisės normas būtų sutvarkyti visi prekiavimo mediena, įmonių, produkcijos ir specialistų atestavimo reikalai, organizuoja įmonių personalo mokymus. Direkcija taip pat rūpinasi, kad Lietuvos įmonių specialistai dalyvautų užsienyje vykstančiuose informaciniuose ir komerciniuose renginiuose.Asociacija yra Europos medienos pramonės konfederacijos (C.E.I. BOIS) ir Europos baldų gamintojų federacijos (UEA) narė, atstovaujanti Lietuvos medienos pramonę nacionalinės organizacijos teisėmis
“Valstybiniai miškai priklauso visiems Lietuvos piliečiams, o ne korporacijoms!” (…) „Tuo, kas prastūmė šitą reformą iki Seimo, mano galva, turėtų susidomėti Valstybės saugumo departamentas (VSD)”
“Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji turto saugotoja, nes miškas tai nėra tik mediena, tai yra oras, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos. (…) Urėdijos iš principo negali tapti akcine bendrove, kurios pagrindinis dalykas – pelnas.“
(Signatarų klubo prezidentė, miškininkė Birutė Valionytė)
MIŠKŲ REFORMA: Lietuvos miškus perima švedai? Signatarė Birutė Valionytė
MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos! Signatarė Birutė Valionytė
Archyvai. Papildomai:
Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?
Miškų reformos priešistorė: valstybiniai miškai intensyviai atakuojami dar nuo 1995
Miškų holokausto išvakarėse – kas nugalės: valstybininkai ar korporacijos?
Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?
Apie miškų “biznį”, IKEA, Harvardą ir konsolidacinius paketus. Kas supirkinėja Lietuvos miškus?
Kaip IKEA ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus? (VIDEO)
Kaip IKEA kompromitavo Lietuvos miškininkus
MIŠKŲ REFORMA: tai ko jums nepasakoja žiniasklaida. Informacinis koncentratas
Kaip degradavo Lietuvos miškas per 30 metų – pasakoja buvęs girininkas Petras BUDVYTIS
GYVAS MIŠKAS – IDĖJA LIETUVAI
GYVO MIŠKO reforma: holistinė miškininkystė
Kada nustosime griauti ir imsimės kurti? Miškų vizija – tai Lietuvos vizija
Miškų vizija – tai Lietuvos vizija. Lietuva – sengirių kraštas
Miškas – vartai į pasakų ir protėvių pasaulį
Mokslininkas Alanas PETRAUSKAS diskusijoje apie miškus – “mokslas aptarnauja primityvesnę sąmonę?”
EITYNĖS UŽ MIŠKUS – MANIFESTAS
LABANORO ŽYGIO MANIFESTAS – 2018 SPALIO 13, Labanoras (VIDEO, FOTO)
