Skandalas Olandijoje: biomasės jėgainės naikina saugomus Baltijos miškus ir gauna žalias subsidijas

2020 gruodžio 7 d.

Olandijos biomasės jėgainės naikina saugomus Baltijos miškus.

Į Nyderlandus iš Baltijos šalių importuojamose medienos drožlėse yra medienos iš saugomų miškų, nustatė nauja tyrimo platforma „Investico“.

Elektros gamybai Olandijos biomasės jėgainėse naudojamos medienos granulės – tokia energija klasifikuojama kaip ekologiškesnė nei anglimi ar dujomis kūrenama energija. Nyderlandai pernai nusipirko apie šimtą milijonų granulių, kurios pagal tvarumo sertifikatus yra „neišvengiamas šalutinis miško ūkio produktas“, todėl joms gali būti skiriamos subsidijos.

Estijos pareigūnai ir eksporto bendrovė „Graanul Invest“ platformai sakė, kad medžiai iš mažų miškingų vietovių priskiriami tai pačiai kategorijai, o tai reiškia, kad juos galima eksportuoti legaliai.

Tačiau vietinės aplinkosaugos organizacijos teigia, kad medienos granulių eksportas vykdomas vietinių miškų naikinimo sąskaita, įskaitant miškus, kurie priklauso saugomam miškų tinklui „Natura 2000“.

Neseniai paskelbtoje ataskaitoje organizacijos teigia, kad kiekvienais metais elektros gamybai Estijoje ir Lietuvoje iškertamų miškų plotai yra dvigubai didesni už Amsterdamo plotą.

„Intensyvi miškininkystė turi svarbų neigiamą poveikį klimatui“, – sakoma pranešime. Be to, olandai negeba vykdyti monitoringo ir kontroliuoti ar „Graanul Invest“ medienos granulės yra tvarios, teigė organizacijos, ir turėtų vykti į atitinkamas teritorijas patikrinti granulių kilmę.

Krovinių gabentojai užsienyje sekė Labanoro girios, Punios šilo virtimo popieriumi grandinę – kaip senieji miškai virsta prekybinių centrų reklaminiais žurnalais ir tualetiniu popieriumi (FOTO)

Olandijos biomasės jėgainėms, kurios turėtų padėti įgyvendinti ES klimato tikslus, per pastaruosius septynerius metus buvo suteikta daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR subsidijų.

Biomasės jėgainės dėl ilgalaikės žalos aplinkai tapo labai prieštaringos vertinamos. Kritikai sako, kad vyriausybė į savo skaičiavimus neįtraukė viso pasaulio poveikio, pavyzdžiui, miškų kirtimo Baltijos šalyse poveikio.

Liepos mėnesį Nyderlandų vyriausybės vyresnioji patariamoji įstaiga SER rekomendavo greitai nutraukti subsidijas už biomasės naudojimą elektrinėse, kam vyriausybė vėliau pritarė. Liepą Olandija taip pat patyrė puolimą dėl to, kad importavo medienos drožles iš JAV deginimui elektrinėse.

Šaltinis: Biomass for Dutch power plants is depleting protected Baltic forests

2020 gruodžio 7 d.

Rašo moteris iš Olandijos:


Olandai nusprendė: deginti biomasę nėra tvaru 

2020 08 06

BIOMASĖS DEGINIMAS YRA TARŠUS. KAS PAKEIS BIOMASĘ?

Olandija turi kuo greičiau nutraukti biomasės naudojimą energijai gaminti.

Tokias rekomendacijas pateikė Vyriausybės patariamoji taryba. Tokią pagrindinę išvadą liepos mėnesį savo ataskaitoje pateikė Socialinė ekonominė taryba – nepriklausomas Nyderlandų vyriausybės patariamasis organas, kurį sudaro verslininkai, tarnautojai ir nepriklausomi ekspertai.

Vyriausybei rekomenduojama palaipsniui atsisakyti milijardų vertės subsidijų, skirtų biomasės deginimo įrenginiams, tačiau pabrėžiama būtinybė parengti laipsniško nutraukimo planą, kad būtų užtikrintas „investicijų saugumas“. Kitaip tariant, įmonėms, kurios patirs nuostolių dėl staiga nutraukto bioenergijos gamybos subsidijavimo, turės būti išmokėtos kompensacijos.

Ataskaitoje teigiama, kad tikslinga kompensuoti ne vien investicijas, bet ir neigiamus padarinius darbuotojams, socialines pasekmes. Nyderlandų vyriausybė, atsižvelgdama į patariamosios tarybos rekomendacijas, rengia nacionalinę biologinių išteklių „tvarumo sistemą“, kuri bus pristatyta rudenį.

Nurodoma, kad naujoji sistema bus grindžiama „plačiai palaikomais ir nuosekliais tvarios biomasės gamybos ir naudojimo kriterijais“, kurių bus gerokai daugiau nei ES atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimo direktyvoje. Naujas Nyderlandų veiksmų planas būtų labiau suderintas su ilgalaikiais klimato tikslais, įskaitant ES tikslą sumažinti iki 2050 m. išmetamų teršalų kiekį iki nulio.

Reaguodama į Nyderlandų poziciją, Švedijos energetikos įmonė „Vattenfall“ jau nusprendė atidėti planuojamos biomasės gamyklos statybą. Bendrovės pranešime teigiama, kad „Vattenfall“ atveju labai svarbu, jog Nyderlandų vyriausybė pasiūlytų aiškią tvarumo sistemą. Viešos diskusijos Vyriausybės patarėjų ataskaita pagyvino viešas olandų diskusijas dėl biomasės tvarumo.

Gegužę Nyderlandų ekonomikos ir klimato politikos ministras Erikas Viebesas (Eric Wiebes) pareiškė, kad biomasė yra būtina siekiant šalies tikslų atsinaujinančios energijos ir anglies dvideginio išmetimo mažinimo srityje. Taip jis bandė įsijungti į aršias diskusijas, kurias sukėlė Nacionalinio aplinkos, gamtos ir teritorijų planavimo strateginės politikos analizės instituto tyrimo išvados, jog skirtingos energijos gamybos ir naudojimo formos nėra palyginamos, o kalbant apie biomasės tvarumą „negali būti vienos tiesos“.

Vyriausybė reagavo į tai, pabrėždama biomasės svarbą siekiant šalies išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų, tačiau aplinkosaugininkai atkirto, kad anglies dvideginio mažinimas vyksta tik popieriuje. Biomasės jėgainių priešininkų teigimu, jei biomasės gyvavimo ciklą laikyti atsinaujinančiu šaltiniu, tai tik padidina išmetamo anglies dvideginio kiekį ir sustiprina pasaulio klimato atšilimą.

Kas pakeis biomasę?

Remiantis patariamosios tarybos ataskaita, medienos granulių importas šilumos ar elektros energijai gaminti nėra laikomas tvariu. Todėl Vyriausybė turi atsakyti į klausimą, kas užpildys spragą, jei bioenergijos gamyba bus palaipsniui nutraukta?

Europos Sąjungoje bioenergija laikoma anglies atžvilgiu neutraliu atsinaujinančios energijos šaltiniu. Jai tenka beveik 60 proc. atsinaujinančių ES energijos išteklių. Nyderlanduose ši dalis beveik tokia pat, nors didžioji dalis žaliavos importuojama iš kitų Europos šalių, pavyzdžiui, medienos granulės iš Estijos.

Atsisakius biomasės, olandams prireiks didžiulio kiekio papildomų atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės baterijų ir vėjo turbinų – kad būtų kompensuotas trūkumas. Tačiau diskutuojama, ar tai realu.

Ką darys Europa? Nyderlandų diskusijos gali paskatinti pokyčius ES mastu, kai bus svarstomas biomasės tvarumas energetikos tikslais.

Šių metų pabaigoje Europos Komisija turi paskelbti tyrimo, susijusio su miško biomasės naudojimu energijos gamybai, rezultatus. Kitąmet Europos Komisija turėtų persvarstyti ES atsinaujinančios energijos direktyvą ir Reglamentą dėl žemės naudojimo, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės, ir pateikti „veiklos gaires“ dėl naujų tvarumo kriterijų energijai gauti iš miško biomasės. Tad kol kas nėra atsakymo, ar miškų biomasė bus ir toliau teisiškai laikoma neutralia anglies dioksido atžvilgiu bei atsinaujinančiu energijos šaltiniu. Skaitykite daugiau:

www. manoukis.lt – Olandai nusprendė: deginti biomasę nėra tvaru


“Per pastaruosius penkerius metus miškų kirtimas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje išaugo perpus. Ir to priežastis yra ES atsinaujinančiosios energijos direktyva” – Rianne ten Veen, 2021 vasario 9 d.

Šaltinis: www.socialeurope.eu  – Green intentions, brown outcomes

Jei ES nesuvoks savo pačios vaidmens vykdant miškų naikinimą, ji niekada nepasieks savo siekiamų anglies neutralumo tikslų.

Net ir patys geriausi ketinimai gali nunešti į šoną. Politika, skirta pasiekti vieną rezultatą arba užkirsti kelią kitam, kartais turi nenumatytų padarinių. Europos Sąjunga nėra išimtis.

Sausio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime dėl biologinės įvairovės,  maždaug keturios dešimtys tautų kartu įsipareigojo apsaugoti trečdalį savo žemės ir jūrų. ES prisijungė prie pastangų ir pažadėjo iki 2030 m. pasodinti tris milijardus medžių.

Neabejotinas tikslas buvo užkirsti kelią miškų naikinimui. Tačiau tragedija yra ta, kad Europos priklausomybė nuo biokuro – skirta išvengti žalos aplinkai – pastaraisiais metais sunaikino didžiąją dalį miškų.

Per pastaruosius penkerius metus miškų kirtimas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje išaugo perpus. Ir to priežastis yra ES atsinaujinančiosios energijos direktyva, raginanti šalis tiekti 20 proc. jų energijos poreikį naudojant atsinaujinančius šaltinius.

SKAITYKITE DAUGIAU – Kova su klimato kaita: žalios intensijos – rudas rezultatas


Lietuvoje. Medienos produktų eksporto ir importo 2020 metų I ketvirtį analizė

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2020 m. ketvirtį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos eksportas sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 7,1 mlrd. Eur, o importas- 2,8 proc. ir siekė 7,4 mlrd. Eur. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,3 mlrd. Eur.

2019 m. sausio-kovo mėn. Lietuvos eksportas mediena ir jos gaminiais (įskaitant popierių) sumažėjo 2,3 proc. ir sudarė 0,81 mlrd. Eur. Importas tuo pačiu laikotarpiu išaugo 3,9 proc. ir siekė 0,36 mlrd. Eur. Teigiamas prekybos balansas per metus nuo 0,48 mlrd. Eur sumažėjo iki 0,45 mlrd. Eur.

Eksportas. Šių metų pradžioje eksportas mediena ir jos gaminiais (įskaitant popierių) sumažėjo 2,3 proc. o kovo mėn. – net 8 proc. 2020 m. pirmą ketvirtį šakos dalis bendrame šalies eksporte sumažėjo iki 11,5 proc. (2019 m. I ketv. buvo 11,7 proc).

2019 m. pagrindine eksporto rinka buvo Švedija, tačiau dėl sumažėjusio apvaliosios medienos, stalių ir dailidžių gaminių, medinių statinių bei medinės taros eksporto, 2020 m. pradžioje ją pakeitė Vokietija.

Prekyba-mediena-2020-m-I-ketv.-analize

Deforestation statistics for Lithuania

https://www.globalforestwatch.org/

🌲🌳 🌿


MIŠKO PRAMONĖ:

SKAITYKITE PLAČIAU: Brandžių miškų išsaugojimo vertė kovoje su klimato kaita – ką slepia “žalios energijos” pramonė? (INTERVIU) #biomasė

Treileris – SUDEGINTI: Ar Medžiai yra Keičia Anglį? (“BURNED: Are Trees the New Coal?”)

SKAITYKITE: Aplinkos ministras Gentvilas: miškai yra stipriai saugomi ir jų daugėja – reikia žaliavos milžiniškai augančiai medienos pramonei (VIDEO), 2021 02 02 

SKAITYKITE: Kur veda “žalias kursas” ir kokių miškų nori pramonė? Interviu su Raimundu BEINORTU (VIDEO), 2020 11 09


MIŠKO STATISTIKA:

“Miškų daugėja” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos), Stanislovas ČEPINSKAS, 2021 02 11

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS

Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų “daugėja”? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)

Miškų kirtimai valstybei tapo nuostolingi (Oficiali statistika) – Stanislovas Čepinskas, 2020 05 25


“ŽALIAS KURSAS” – kova su klimato kaita paremta pseudomokslu?



2020 m. spalio 30 d.


LIETUVOS MIŠKO PRAMONĖ (IŠTRAUKOS):

BIOKURAS:


Kuo žalesnės investicijos, tuo mažesnės bankų palūkanos 2019.07.11/Verslo žinios

“Tik laiko klausimas, kada taršias technologijas tebevystančios kompanijos praras investuotojus ir milijardus, o bankai ir ES paramos dalytojai joms atsuks nugarą. Nuo šiol didžiausią investicinę grąžą akcininkams ir savininkams atneš teigiamą poveikį klimato kaitai daranti pastatų renovacija, ekologiškas transportas, atsinaujinanti energetika ir miškininkystė.”


 
2019 05 03 DELFI tikrino GYVO MIŠKO teiginius:
 
Aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė paneigė dažnai kartojamą mitą apie tai, kokią naudą aplinkai teikia sengirės, o kokią – jauni miškai. (…) Atsižvelgiant į visus šiuos mokslinių tyrimų rezultatus, aplinkosaugininkės A. Juozapaitytės teiginį, kad senas miškas ir jame esanti samanų paklotė sugeria daugiau anglies dioksido, nei jaunas miškas, GALIMA LAIKYTI TEISINGU.
 

“Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.”

“Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.”

“Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.”

 
 

50 metų senumo teorija, kuria vis dar vadovaujasi miško specialistai ir naujoji Lietuvos Miško Valdyba, teigia, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai. Aiškėja, kad teorija passi tyrimai teigia, kad didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja. Tai visiškai keičia požiūrį į senus ir brandžius miškus bei jų vaidmenį klimato kaitoje.
 
“Medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada, kai jų augimas yra intensyviausias. Anglį kaupia ne tik kamienai, bet ir paklotė.”
 
“Pagrindinė tyrėjų išvada – kuo medis didesnis, tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia.”
 
“Norint švelninti klimatą – reikia stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis.”
 
“Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime miškuose kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Nemažiau svarbu ir medynų amžiaus struktūra. Brandžius medžius iškirsti galima greitai, tačiau jiems susiformuoti reikia daug laiko.”
 
“Įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus, ypač žmogaus nepaliestas sengires tiek atogrąžų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.”

Lietuvos KLIMATO PLANAS – nuosprendis brandiems miškams? (Gyvo miško PASTABOS IR PASIŪLYMAI)

MIŠKAI IR KLIMATAS – “gelbėsim pasaulį” konservuodami miškus pigiuose balduose? Aplinkos ministerija (DISKUSIJA) (VIDEO) 2019 11 26

„Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje”, Aplinkos ministerija, 2019 11 26


 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau