Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų “daugėja”? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

 “Teigiama, kad miškų plotas nuo Nepriklausomybės atgavimo tik didėja. Deja. Ne miškų, o miško žemės. Miškų sparčiai mažėja.”

“Visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąją brandą numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m. Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas 2023 m. Kertama išimtinai plynai (plynais ir atvejiniais (plynas per du kartus) kirtimais iškertama net 96% saugomų teritorijų miškų).”

“Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – tai DEFORESTIZACIJA de facto.”

“Siekiant įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais ir atvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose  – Valstybiniuose parkuose – Regioniniai ir Nacionaliniai parkai.”

“Naujausiame Miškų įstatymo projekte ministro pavaldiniai pirmą kartą istorijoje įrašė papildomą tokių draustinių tikslą – „neintensyviai ūkininkauti“. Intensyviai ar ne, bet komerciniai medienos iškirtimai tokiuose draustiniuose planuojami tęsti, o tai užkerta kelią natūraliam sengirės formavimuisi ne tik Punios šile, bet ir visuose kituose IIA grupės miškuose, kurie teužima 8 proc. šalies miškų.”

“Miškui kirtimai nereikalingi. Kirtimai reikalingi tik žmogui. Miškui užaugti reikia 3 kartų…”

Miško Gynėjo ABC

Stanislovas Čepinskas, kraštovaizdžio ir paveldo specialistas, GYVAS MIŠKAS

2019 08 06

Plynas kirtimas, menkaverčiai brūzgynai irgi miškas

Dažnai girdime manipuliacijas, kad Lietuvoje miškų daugėja, patikrinome  – realūs faktai šokiruoja.

Kaip gimsta ši manipuliacija jau buvo ne kartą užsiminta, tačiau patikslinsiu dar kartą. Yra dvi sąvokos – miškas ir miško žemė.

Miško žemės (miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės) kiekiai po nepriklausomybės atgavimo didėjo palaipsniui apželiant nebenaudojamoms pievoms ir ganykloms bei kitai apleistai žemės ūkio žemei. Schema paprasta – kas dešimtmetį darant visuotinę miškų taksaciją apžėlę plotai registruojami kaip mišku apauganti žemė, o praėjus dar dešimtmečiui, jei sklypas nebuvo išvalytas, registruojamas miškas. Ir tada miško paskirtis ir lieka. Tačiau dauguma tokių naujų miškų – tai rekreaciniu ir medienos požiūriu neretai menkaverčiai, sunkiai praeinami brūzgynai, kuriuos sudaro sparčiausiai augantys trumpaamžiai medžiai ir krūmynai – karklai, blindės, drebulės, alksniai.

Kita svarbi detalė – iškirtus kertamąją brandą pasiekusį mišką plynai – tas kirtimas ir toliau lieka miško žeme – juridiškai – tai miškas. Faktiškai – plynė. Ji tik po kelių dešimtmečių taps mišku (Kaune prie Pažaislio yra 9 metų kirtimai po škvalo – vis dar plynė. Kleboniškio miške esančiose 1996m. plynėse jau želia iš brūzgynėlio menku miškeliu bevirstantis, sunkiai praeinamas jaunuolynas). Dėl po kirtimo išliekančio miško statuso ir teigiama, kad miškų plotas nuo Nepriklausomybės atgavimo tik didėja. Deja. Ne miškų, o miško žemės. Miškų sparčiai mažėja.

Lietuvoje įstatymais nustatyta iškirsti brandžius miškus (pakeisti juos jaunuolynais)

Kaip jau buvo minėta, pagal LR Aplinkos ministro 2008-07-02 įsakymą Nr. D1-362 iki 2023 metų Lietuvoje yra numatyta iškirsti visus 2008-aisiais kertamąją brandą pasiekusius miškus įskaitant ir draustiniuose esančius..Kertama išimtinai plynai (plynais ir atvejiniais (plynas per du kartus) kirtimais iškertama net 96% saugomų teritorijų miškų).

Taigi plynių didėjimo mastas nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos miškuose yra sunkiai suvokiamas ir labiausiai paveikęs kraštovaizdį – pagal naujai rengiamo Lietuvos bendrojo plano sprendinius deforestrizacija (faktinis miško praradimas) yra labiausiai paplitusi kraštovaizdžio kaitos tendencija ir ji yra paveikusi beveik 3 000 000 ha. Lietuvos teritorijos kraštovaizdžio. (2 141 637 ha. deforestrizacija, 844 400 ha. deforestrizacija su renatūralizacijos elementais). Tie 3mln. ha. tai yra plotas iškirsto miško plius šalia miško esančio Lietuvos kraštovaizdžio plotai, kuriuose esant yra matomi šalia atsiradę kirtimai).

Dubravų miško pavyzdys

Pateiksiu vieno iš smarkiai iškirstų, nors kraštovaizdžio požiūriu geriau už kitus miškus tvarkomą – Dubravų miško pavyzdį (nėra kraštovaizdį tragiškai darkančių biržinių stačiakampių kirtimų, miškas kertamas tik sklypiniais, netaisyklingos formos kirtimais, šalia kelio Kaunas – Pakuonis – Prienai yra išlikę nemažai nekirsto – aukštos estetinės vertės miško.

Bėda tame, kad drakoniškas kirtimo normas, patvirtintas LR Vyriausybės, privalo įvykdyti ir ši urėdija. Ir pagal skirtingų laikotarpių prieinamą ortofoto medžiagą (nuotraukos iš lėktuvo/ palydovo) atsiveriantis vaizdas šokiruoja savo mastais. Didžiulė dalis miško yra visiškai iškirsta. Visa kas pavaizduota spalvotai žemėlapyje – skirtingu laiku plynai iškirstas miškas.

Panaši situacija yra ir kituose brandžiuose Lietuvos miškuose. Kai kas bando teigti, kad šis miškas taip žiauriai iškirstas dėl čia siautusio škvalo. Deja – dėl 2010-08-07 škvalo nukentėjo pietvakarinė miško dalis – iškirsta tik 11,7% miško (pažymėta plane kirtimai 2009-2012).

Taigi, ar taip ir leisime visiškai išnaikinti vertingiausius Lietuvos miškus?

2019 08 05 Andrius Gaidamavičius rašė dėl Punios šilo:


Sengirių genocidas – kaip viskas prasidėjo? (VIDEO)

SENGIRIŲ GENOCIDAS – kaip viskas prasidėjo? Stanislovas Čepinskas

Ar žinai, kad Lietuvoje įstatymais įtvirtintas senųjų miškų sunaikinimas?Kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas ČEPINSKAS (GYVAS MIŠKAS) – KOKIA SITUACIJA LIETUVOS MIŠKUOSE? Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – tai DEFORESTIZACIJA de facto -Koks yra realus BRANDŽIŲ MIŠKŲ panaudojimas de facto Lietuvoje dabar?Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių miškų (kuriuose galimipagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų valstybiniuose ir 10 metų – privačiuose miškuose.Taigi – Visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąjąbrandą numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m. Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas 2023 m.Iki visiško valstybinių brandžių miškų iškirtimo teritorijose kur įmanomi pagrindiniai miško kirtimai liko 4 metai.2008 m. kertamąją brandą pasiekę privatūs miškai jau turėjo būtivisiškai iškirsti iki 2018 metų. Tačiau taip neįvyko, dalis miško išliko – suveikė žmogiškasis faktorius – dalis žmonių miškus išsaugojo. Todėl dabar šitiek pastangų yra dedama į miškų supirkimui skirtas reklamas.(…) (De Jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto –miškas prarandamas intensyviai. Apskritai 1990 m. visoje Lietuvoje būdavo kertama 3000000 mln. m3, dabar 7-7,5 mln. m3 – dėl to kirtaviečių plotas ženkliai didėja. (…)Siekiant įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais iratvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose –Valstybiniuose parkuose – Regioniniai ir Nacionaliniai parkai.(…)Ar tikrai verta atsisakyti gamtai ir žmonėms itin vertingų brandžių miškų? Kokią naudą iš to gauna:• Nauda valstybės biudžetui: Pernai už 2017 m. pervesta į biudžetą 26,9 mln eur, kas sudaro 0,8 eur. Kiekvienam Lietuvos gyventojui permėnesį. Šiemet suma yra didesnė, tačiau vienam gyventojuitesiekia apie 1,5 eur. Kas mėnesį.🌲🌲🌲Pirmykštis Dubravos miškas – vienintelė tokia saugoma teritorija Lietuvoje „Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Čia galite pamatyti kaip tvarkosi pats miškas. (…)https://www.gyvasmiskas.lt/pirmykstis-dubravos-miskas-vienintele-tokia-saugoma-teritorija-lietuvoje/🌲🌲🌲Iš Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ konferencijos Seime – „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?“ (VISAS VIDEO įrašas) 2019 04 02https://www.gyvasmiskas.lt/sajudzio-uz-lietuvos-miskus-konferencija-seime-metai-po-reformos-kodel-visuomenei-prireike-ginti-lietuvos-miskus-video-irasas-2019-04-02/PRANEŠIMAI 1 DALISAlgirdas BUTKEVIČIUS, Seimo narys, LSDD frakcijos seniūno pavaduotojas. Įžanginis žodis32:45 Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. „Valstybinių miškų valdymo reformos pasekmės Lietuvos regionų plėtrai“Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus MATULIONIS, Lietuvos socialinių tyrimų centras. Priedas1:11:10 Dalius SERAFINAS, Vilniaus universiteto profesorius. „Kokia yra tikroji miškų vertė“1:32:41 Dr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas. „Miško naudojimo intensyvumas ir problemos Lietuvoje. Ką rodo kitų valstybių patirtis?“DISKUSIJA:1:57:10 Rietavo meras apie tai kaip urėdijų reforma palietė miestelio žmones2:00:30 Rimantas JUREVIČIUS, buvęs Zarasų miškininkas (39 metai stažas)2:13:10 aktorius Giedrius ARBAČIAUSKASPRANEŠIMAI 2 DALIS2:37:51 Stanislovas ČEPINSKAS, kraštovaizdžio specialistas. „Ar turime alternatyvą miškų kirtimams?“ 2:52:45 Kazimieras SVENTICKAS, Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas. „Punios šilas: ar išsaugosime nesaugodami?“2:18:12 Andrius GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, „Labanoro klubo“ prezidentas. „Kokią Labanoro girią norime matyti rytoj?“3:39:50 Seimo nario Mindaugo PUIDOKO replika3:42:13 Privačių miško savininkų atstovas3:55:54 Monika PELDAVIČIŪTĖ, asociacijos „GYVAS MIŠKAS“ koordinatorė. „Atsakinga miškininkystė Lietuvoje: ar įmanomi harmoningi gamtos ir žmogaus santykiai?“4:27:55 lakūno Vytauto RADAVIČIAUS komentaras🌲🌲🌲Visus konferencijos pranešimus (slaidus) rasite čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35448&p_k=1&p_event_id=11480🌲🌲🌲Kiek dar stovėsime po medžiu kertamoje sengirėje? Mintys po miškų konferencijos. Kęstutis Urbahttps://www.gyvasmiskas.lt/kiek-dar-stovesime-po-medziu-kertamoje-sengireje-mintys-po-misku-konferencijos-kestutis-urba/🌲🌲🌲REMK MIŠKO GYNYBĄ! AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 👉Kas mes: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskasMieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.TIESIOGINĖ PARAMA:Asociacija „Gyvas miškas“Gavėjo kodas: 304896516Sąsk. Nr.: LT217300010156112739Mokėjimo paskirtis: Parama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Prezentacija – Stanislovas Cepinskas prezentacija pdf 

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Andrius  GAIDAMAVIČIUS

Ar žinai, kad Lietuvoje  įstatymais įtvirtintas senųjų miškų sunaikinimas?

Kraštovaizdžio ir paveldo specialistas Stanislovas ČEPINSKAS

Kai suminis miško amžius jaunėja, t.y. iškertami brandūs miškai, daugėja jaunuolynų ir kirtaviečių – tai DEFORESTIZACIJA de facto –

Koks yra realus BRANDŽIŲ MIŠKŲ panaudojimas de facto Lietuvoje dabar?

Pagal 2008-07-02 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-362 patvirtintą pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką visas sukauptas kertamąją brandą pasiekusių miškų (kuriuose galimi
pagrindiniai miško kirtimai) kiekis turi būti iškirstas per 16 metų valstybiniuose ir 10 metų – privačiuose miškuose.

Taigi – visi valstybiniai miškai, kurie 2008 m. buvo pasiekę kertamąją brandą numatyti visiškai iškirsti iki 2024 m. Tačiau 2018 m. kirtimo normą padidinus dar 6% visiško iškirtimo terminas 2023 m.

Iki visiško valstybinių brandžių miškų iškirtimo teritorijose kur įmanomi pagrindiniai miško kirtimai liko 4 metai.

2008 m. kertamąją brandą pasiekę privatūs miškai jau turėjo būti visiškai iškirsti iki 2018 metų. Tačiau taip neįvyko, dalis miško išliko – suveikė žmogiškasis faktorius – dalis žmonių miškus išsaugojo. Todėl dabar šitiek pastangų yra dedama į miškų supirkimui skirtas reklamas.
(…)
(De Jure miško plotas nesumažėjo, tačiau de facto –miškas prarandamas intensyviai.
Apskritai 1990 m. visoje Lietuvoje būdavo kertama 3000000 mln. m3, dabar 7-7,5 mln. m3 – dėl to kirtaviečių plotas ženkliai didėja. 
(…)
Siekiant įvykdyti Lietuvoje nustatytą medienos iškirtimo normą ir trūkstant brandaus miško ūkiniuose miškuose, paskutiniais metais gerokai suintensyvėjo netvari medienos gavyba (plynais ir
atvejiniais kirtimais) vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose –Valstybiniuose parkuose – Regioniniai ir Nacionaliniai parkai.
(…)
Ar tikrai verta atsisakyti gamtai ir žmonėms itin vertingų brandžių miškų?
Nauda valstybės biudžetui: Pernai už 2017 m. pervesta į biudžetą 26,9 mln eur, kas sudaro 0,8 eur. Kiekvienam Lietuvos gyventojui per mėnesį. Šiemet suma yra didesnė, tačiau vienam gyventojui tesiekia apie 1,5 eur. Kas mėnesį.


SKAITYTI PLAČIAU: Miško internetas: kaip medžiai bendrauja tarpusavyje


Sengirių likučiai neturi apsaugos statuso..?

 

„Įdomu, jog miškų plotas Lietuvoje ne mažėja, o netgi didėja. Tačiau tokių plotų net negaliu vadinti miškais. Tai – nebent krūmynai arba jaunuolynai, kuriuose, lyginant su sengirėmis, gyvena tik 10 procentų gyvūnijos. Kad būtų lengviau palyginti: įsivaizduokite dangoraižių pilną miestą, tačiau jame nėra gyvybės. Taip atrodo ir jaunas, ūkinis miškas, kuris, palyginti su brandžiu mišku, yra dykynė.“

„Senieji miškai nesaugomi dėl vienos priežasties – dėl greitų ir didelių pinigų. Iškirtus tankaus miško hektarą, gali užsidirbti apie 8 tūkst. eurų. Tačiau tam, kad tas miškas ataugtų, reikia bent 80 metų. Tačiau kur kas daugiau, apie 160-220 metų, reikia tam, kad ataugtų brandus pušynas ir jis taptų sengire. Lietuvoje beveik sengirių nebėra – jos lopinėliai tesudaro apie 2 proc. visų Lietuvos miškų ir vos 0,6 proc. viso šalies ploto, nors kažkada sudarė 80%… Daugelis jų neturi teisėtai reglamentuoto apsaugos statuso.“

„Anksčiau medžiai patys sugebėdavo apsisaugoti: augdavo ant šlaitų, pelkėse, ir žmogui juos iškirsti buvo pernelyg sudėtinga. Tačiau šiais laikais technika gali viską. Miškas apsisaugoti negali. Apsaugoti jį galime tik mes, žmonės.“

„Sengirėse daug negyvos medienos, kurioje gyvena reti gyvūnai. Eiliniai žmonės tokius išdžiūvusius stuobrius sukapotų malkoms, tačiau jie nežino, kad tai – kažkieno namai. Mano patarimas: nueikite į seną mišką ir iš arti bent porą minučių žiūrėkite į kelmą. Pamatysite, kokia ten gyvybė verda: grybai, kerpės, samanos, vabaliukai. Tuomet suprasite, kokia didinga yra sengirė…“

„Kai kurios sengirės patenka į rezervatų teritoriją, ten jos saugios, tačiau paprastame miške jų daug iškertama. Taip jau yra pas mus: seni žmonės miškus saugo, o kai miršta, vaikai girias išmaino į automobilius.“

Pirmykštis Dubravos miškas – vienintelė tokia saugoma teritorija Lietuvoje

“Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. Čia galite pamatyti kaip tvarkosi pats miškas.”

Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos

Keliaujant prie Kauno marių verta skirti laiko apsilankymui neliestos gamtos oazėje – Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Terminas “rezervatinė apyrubė” apibrėžiamas kaip „nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“.

Įdomu, kad Lietuvoje yra tik viena rezervatinė apyrubė – Dubravos.

Jos tikslas yra išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas augalų bendrijas. Taip pat čia nuolat stebimos ir tyrinėjamos natūraliai besiformuojančios miško biocenozės.

Dar vienas svarbus tikslas – supažindinti čia atkeliavusius su  natūralia gamtine aplinka ir joje vykstančiais procesais. Apie tai papasakojo Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos  specialistas ryšiams su visuomene Vytautas Ribikauskas.

Prieš pusšimtį metų Miškų institutas surengė kompleksinę mokslinę ekspediciją Dubravos miškuose. Vaišvydavos girininkijos keturiuose kvartaluose buvo parinkta 120 ha ploto teritorija, kurioje nutarta nevykdyti jokios ūkinės veiklos.

Jokių kirtimų ir žmogaus  veiklos nuo 1958

Nuo 1958 metų šiose vietose jokie miško kirtimo darbai nebuvo vykdomi. O dar po dešimtmečio čia buvo įsteigtas vietinės reikšmės rezervatas. Rezervatinėje apyrubėje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, draudžiama naudotis gamtos ištekliais, nebent tik kovoti prieš gaisrus ir kenkėjus.

Čia vaikštant stebino pušys, kurių kamienų skersmuo – beveik metras, o aukštis viršija trisdešimt metrų. Našiausi rezervate ir yra pušynai. Čia gulinčios didžiulės eglės savo sausomis šakomis panašios į kažkokių priešistorinių gyvūnų skeletus, ant kamienų driekias samanų ir kerpių kasos, ant gyvų ir kritusių medžių auga didelės kempinės.

SKAITYTI PLAČIAU: Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

SKAITYTI PLAČIAU: Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Deja, žmonių įsikišimas į gamtą gali jai atnešti žalos, o blogų žmonių paliktos žymės – suerzina ir pykdo visuomenę. V. Ribikauskas papasakojo apie vandalizmo atvejus Pakaunės miškuose: būta atvejų, kai miškininkų gražiai įrengtas poilsiavietes miškuose ne tik nusiaubdavo chuliganų gaujos, bet net susprogdindavo rekreacinę įrangą. Parodė ir fotografijas, kuriose užfiksuoti nusikaltėlių palikti nuniokojimai.

Dubravos rezervatinė apyrubė – saugoma teritorija Kauno rajone, rezervatas. Apima kelis Vaišvydavos girininkijos Dubravų miško kvartalus (51, 52, 68, 69). Rezervatinė apyrubė įsteigta 1994 m. Įsteigta siekiant išsaugoti retas miško augavietes, našius spygliuočių medynus ir kitas vertingas augalų bendrijas. Gamtiniu požiūriu vertinga rezervatinėje apyrubėje esanti natūrali aukštapelkė.

Rezervatinėje apyrubėje apsauginis režimas palaikomas nuo 1968 m. t. y. auga beveik penkis dešimtmečius žmogaus neliečiamas miškas. Per tuos metus kaupėsi sausuoliai, vėjalaužos, vėjovartos, susidarė sąlygos liemenų kenkėjams bei grybinėms ligoms išplisti. Nekontroliuojamas liemenų kenkėjų židinio plitimas rezervate neigiamai įtakojo aplinkinių eglynų sanitarinę būklę. Dubravos miške 1993 – 1997 metais dėl liemenų kenkėjų žuvo apie trečdalis eglynų.

2005 m. per rezervatą įrengtas 1,9 km ilgio pažintinis takas. Bet kokia ūkinė veikla ar gamtinių išteklių panaudojimas, Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijoje yra draudžiamas, tad kelionė po šį mišką yra tikras, laukinės gamtos grožio prisotintas nuotykis.

Dubravos apžvalgos takas – kelionė per pasakų mišką

“Tai takas per pasakų girią, nes 120 ha miško plote žmogaus ūkinė veikla nevykdoma jau beveik pusšimtį metų.”

Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja beveik dviejų kilometrų  ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais aštuoniais informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su rezervato floros ir faunos ypatybėmis. Iš jų galima išsamiai sužinoti apie Dubravos pušynus ir eglynus, pelkes, Lietuvos miškų paukščius ir žvėris, vėjovartas ir sausuolius medžius.

Šis takas buvo įrengtas 2005 metais, per tą laiką jį pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai, čia fotografuojasi specialiai atvažiavę jaunavedžiai, apsilanko turistų. Takas eina ir per pelkės dalį – nutiestomis lentomis. Jo pabaigoje yra graži stoginė atsipūsti ar užkąsti. Vieną žiemą chuliganai išvertė ir visiškai suniokojo visus šio tako stendus, kurie dabar atkurti.

Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Aukščiausia išmatuota rezervato pušis yra 38 metrų aukščio, o storiausia siekia beveik 78 metrų storį ir yra 8 m3 tūrio.

dobrovolskis®
Apie ketvirtadalį Dubravos rezervatinės apyrubės teritorijos užima liaunais berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi bei samanų kupstais išvagota aukštapelkė. Tai be galo vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas, kurį išsaugoti yra viena svarbiausių rezervato paskirčių.

Grybai ant kelmo

Per visas įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km. ilgio pažintinis takas, su pakeliui išdėstytais 8 informaciniais stendais, supažindinančiais lankytojus su vietovės floros ir faunos ypatybėmis. Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais ir per tą laiką jį ypatingai pamėgę vietiniai Vaišvydavos gyventojai.

 

Visai čia pat, krūvomis guli išvartyti ir apipuvę išdžiuvėliai. Kai kurie vis dar stovi, tvirtai šaknimis įsikibę į žemę, bet jau yra pliki, nes regimai žuvę. Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, ypač reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti.

Keliaudami Dubravos apyrubės rezervato pažintiniu taku lankytojai gali pamatyti 150 metų senumo mišką, kuriame nuo lengviausio vėjelio supasi ir krebžda dangų remiančios storulės pušys. Pakelėje susikaupusius sausuolius, bei žvėrių pažeistus medžius gausiai nusėjusios kerpės ir medieną pūdantys grybai. Vietomis styro seni kelmai, o pro takelį retkarčiais praskuodžia laukiniai paukščiai ar žvėrys…

O jau šiukšlintojų paliktų krūvų šioje miškininkų kaupiamoje žmogaus kaltės gamtai fotografijų byloje ypač daug. Pakaunės miškai kenčia nuo tiesiog priekabomis atvežamų ir išverčiamų statybinių liekanų, polietileno ir stiklo gabalų, luženų, skardinių, butelių ir begalės kitokio šlamšto. Tačiau savo sklypeliuose tie gamtos teršėjai, turbūt, puoselėja žaliąsias vejas, laisto rožes – kaip atsiliksi nuo kaimyno, ką žmonės sakys, jei apsileisi prie namų…

Rezervate – tik organizuotas lankymas

Kadangi rezervate būtina laikytis nustatyto režimo, susipažinti su šia neliestos gamtos sala gali tik organizuotos lankytojų grupės. Apsilankymas turėtų būti suderintas su Dubravos urėdijos administracija. Dubravos rezervate ekskursijas rengia Kauno marių regioninio parko specialistai ir miškininkai. Norintiems susipažinti su rezervatu, gauti papildomos informacijos arba organizuoti ekskursiją reikėtų iš anksto skambinti telefonu ir susitarti. Dubravos rezervate rekomenduojama lankytis grupėmis ir neiti pavieniui.

Nuo pirmojo stendo pažintinis takas yra aiškiai sužymėtas. Painesnėse vietose teisingą kryptį žymi ant medžių nupieštos žalios rodyklės. Kadangi įžengę čia atsidursite laukinėje gamtoje, rezervato teritorijoje daug kur  išvirtę medžiai, tyvuliuoja pelkės, per kurias reikia eiti nutiestu lentų taku, derėtų laikytis ir kitų taisyklių.

SKAITYTI PLAČIAU: Miško sveikata: kodėl miškui reikia negyvų medžių?

SKAITYTI PLAČIAU: Miškas kuria dirvožemį kaip knygą

Draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes čia yra daug stovinčių sausuolių medžių, kurie virsdami gali sužeisti lankytojus. Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti stovinčius sausus medžius. Krintančios šių medžių viršūnės ir šakos gali sužaloti apačioje stovinčius žmones. Draudžiama laipioti ant nuvirtusių sausuolių, nes paslydus ant jų galima susižeisti.

Augalai Dubravos rezervatinėje apyrubėje Keliaukime tyliai, gal jūsų takelį kirs laukiniai paukščiai ar žvėrys… Čia, viduryje Lietuvos, netoli didmiesčio, galima pajusti tikrą laukinės gamtos alsavimą, pasijausti kaip pirmykštėse giriose. Būdami pagarbiais gamtos svečiais, čia patirsite įstabių akimirkų ir turiningai praleisite laiką.

Kaip rasti? 

Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinį taką rasite Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, Vaišvydavos girininkijoje. Jokių kelio nuorodų link tako nėra, ir nei Kauno marių regioninio parko turistiniuose žemėlapiuose, nei lankstinukuose jis nepažymėtas, todėl prieš vykdami, atidžiai išsinagrinėkite ir įsidėmėkite visas privažiavimo instrukcijas. Tikslios tako koordinatės nurodytos žemėlapyje.

Pasiekę Vaišvydavą nuo Kauno, per gyvenvietę visada važiuokite tiesiai, bet pasiekę šią sankryžą, pasukite link Gervėnupio:

Tada, važiuokite tiesiai beveik 2 kilometrus ir privažiavę posūkį į kairę, pasukite juo. Vienintelis orientyras nusakantis, kad pasukote teisingai – gali būti štai šis nedidelis ženklas, perspėjantis apie pavojingus medžius:

Ir prieš posūkį, po dešine puse stovintis nedidelis ženklas „Neuždek! 112″.

Tuomet važiuokite tiesiai dar apie 0,5-1 km, kol po kaire pamatysite pirmą arba antrą pėsčiųjų lieptelį per griovį. Prie antrojo lieptelio rasite Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinio tako pradžią. Sustoję prie pirmo lieptelio, kelionę pažintiniu taku pradėsite atbuline tvarka t.y. pirmiausia aplankysite Dubravos rezervato pelkę.

Daugiau skaitykite: www.keliaukkitaip.lt

Daugiau informacijos: DUBRAVOS REZERVATINĖ APYRUBĖ

 

 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau