Kaip žalojami miškai ir atveriami keliai kenkėjams – apie ugdomuosius ir sanitarinius kirtimus (viskas dėl medienos?) Andrius GAIDAMAVIČIUS

“Kuo miškas senesnis, tuo jis labiau gyvas!”

Kenkėjai yra natūrali gamtos dalis. Tol kol miškas, miško ekosistema sveika – jis susitvarko. Kaip ir mes visi turime vėžinių ląstelių, bet jei mes turime stiprų imunitetą – mes tuo vėžiu nesusergam. Tas pats ir su mišku, reiškias, reikia stiprinti imunitetą. Miško imuniteto stiprinimas – turtinga biologinė įvairovė, kad tas kenkėjas turėtų daug priešų tame miške ir negalėtų masiškai veistis.”

Andrius GAIDAMAVIČIUS

2019 08 08

#KiekSaugom? #RezervataiLietuvoje #PuniosŠilas #SanitariniaiKirtimai #Mitai

Kiek Lietuvoje turime tos neliečiamos gamtos?

Seniai norėjau parodyti, kiek gi mes Lietuvoje turime tos neliečiamos gamtos, kur žmogus nesistengia ją “patobulinti”, padidinti miškų “produktyvumą”, kažką “atkurti” arba “gelbėti” nuo ligų ir kenkėjų. Ir štai feisbuke pradėjo plisti šis žemėlapis. 

Lietuvoje natūraliai auga apie 50 medžių rūšių, bet iškirtus mišką sodinama 1-2, o apskritai visuose miškuose sodinama ne daugiau 5 medžių rūšių. Visas kitas gamta bando kažkaip įterpti į žmonių eilėmis pasodintas monokultūras, bet ugdomaisiais kirtimais jos iškertamos, kaip piktžolės (ar piktmedžiai?), kad netrukdytų augti tam, kas pasodinta, kas duoda didžiausią pelną.

Taigi rezervatai – vienintelis procentas šalies miškų – yra tos vietos, kur nesivadovaujama šiuo ekonominiu požiūriu, bet leidžiama ekologijai veikti 100 proc., leidžiama medžiui pačiam išdygti ir sava mirtimi žūti, tampant namais tūkstančiams kitų organizmų rūšių, leidžiama vykti miško kaitai taip, kaip yra pačios Gamtos užprogramuota, o ne reglamentuota žmonių sukurtomis taisyklėmis, leidžia mums, Homo sapiens (jei mes vis dar esame “sapiens”) bent akies krašteliu pažvelgti į sengires ir įsivaizduoti, kokios girios augo mūsų valstybės priešaušryje, kai vietos užteko ir žmogui, ir taurui, ir rudajam lokiui.

Optimalus skerdimo amžius

Skaitau dabar Y.N.Harari knygą “Sapiens” ir vienas jos epizodas labai primena šių laikų miškininkystę: “Natūrali laukinių vištų gyvenimo trukmė yra 7-12 metų, o laukinių galvijų – 20-25 metai. <…> bet didžioji dalis jų yra paskerdžiami, kai sulaukia vos keleto savaičių ar mėnesių, nes ekonominiu požiūriu toks skerdimo amžius visad buvo optimalus. (Kam šerti gaidį trejus metus, jeigu jis jau po trijų mėnesių būna didžiausios kūno masės?)”. Perfrazavus galima paklausti: “Kam pušį auginti 300-400 metų, kai didžiausio prieaugio ji sulaukia būdama 100 metų?”.

Galvoju, kad didžiausia gamtos nelaimė yra ne pats žmogus, o jo atitolimas nuo gamtos, atskirų individų pasinėrimas į pasirinktą siaurą sritį, platesnio akiračio praradimas. Nes tik siauraprotis, gamtos nepažįstantis žmogus, gali sakyti, kad senas miškas supūva. Iš tikrųjų yra atvirkščiai – kuo miškas senesnis, tuo jis labiau gyvas!

Viso Punios šilo paskelbimas rezervatu padidintų bendrą rezervatų procentą tik kažkokiu skaičiumi po kablelio, bet tai 180 laipsnių pakreiptų mūsų valstybės vykdomą politiką miškų ir saugomų teritorijų atžvilgiu. Netikiu, kad Kęstutis Mažeika yra tas ministras, kuris pajėgia tai suvokti ir padės tai įgyvendinti, nes jo siūlomos priemonės Punios šilui išsaugoti (atsisakyti tik plynų kirtimų, bet palikti ugdomuosius ir sanitarinius) rodo ekologinį neraštingumą.

Miškui nereikia jokių ugdomųjų kirtimų. Jie reikalingi tik žmogui, kad jis toliau augintų “tikslines”, “produktyvias” medžių rūšis, o visas kitas naikintų kaip piktžoles.

Leidžiant tokius kirtimus  komercinė, į medienos prieaugį orientuota, miškininkystė turėtų tęsinį, o ekologinis miško tvarumas (atsparumas audroms, ligoms ir kenkėjams) silpnėtų.

Miškų retinimas žaloja jo sveikatą

Prieš 17 metų miškų sanitarinę apsaugą dėstęs buvęs Miškų ministras Albertas Vasiliauskas, mums, LŽŪU Miškų fakulteto studentams, prisipažino, kad tas miškų retinimas jokios sveikatos miškui nepriduoda. Mat gyvų medžių kelmai yra atviros miško žaizdos, per kurias labai lengvai pakliūna užkrečiamos grybinės ligos. Kadangi visų medžių šaknys miške yra tarpusavyje persipinusios, tai pavojingiausiam parazitiniam grybui (šakninė pintainė) per kelmą nesunku pasiekti kitus medžius ir juos nudžiovinti.

Šiais laikais atliekant bet kokius kirtimus dažniausiai naudojama sunkioji miško technika, rankomis miške jau mažai kas bedirba. Šiai technikai pravažiuoti miške reikia iškirsti plačius pravažiavimo takus. Šių takų šonuose medžiai dažnai lieka apibrozdinti. Krisdami medžiai aplaužia kitų medžių šakas ir viršūnes.

Dauguma sanitarinių kirtimų neturi nieko bendro su miško sanitarija 

Žodžiu, po miško retinimo miške lieka daug sužalotų medžių, o kiekviena žaizda – atviri vartai ligoms ir kenkėjams. Medžiai ima džiūti ir tada suplanuojami sanitariniai kirtimai. Bet dauguma sanitarinių kirtimų neturi nieko bendro su miško sanitarija, nes jais daugiausia iškertami sausuoliai, kurie neplatina nei jokių ligų, nei kenkėjų. Tie iškertami sausuoliai yra potencialūs namai geniniams paukščiams ir plėšriesiems vabzdžiams, kurie geriau nei bet kas kitas ir saugo mišką nuo kenkėjų.

Tuo tarpu ministras sako, kad iš sausuolių sengirė neatsiranda. Įdomu, kaip jis tą sengirę įsivaizduoja. Parodykit jam kas nors Mindaugo Survilos filmą “Sengirė”. Visokie tarpiniai miškų kirtimai, pradedant ugdomaisiais ir baigiant sanitariniais, tėra būdas pasidaryti malkų ir kitokios medienos, bet negalime apsimesti, kad miškui, kaip ekosistemai, nuo to yra geriau.

Jei norime Punios šilą saugoti, kaip natūralią ekosistemą, o ne trijų rūšių prioritetinių medžių medyną, turime atsisakyti ūkinės veiklos 100 procentu.

Peticiją  pasirašyti galite čia.

Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų „daugėja“? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

G.Varnas apie Punios Šilo peripetijas: man dabartinė valdžia panaši į Voldemorto valdžią “Haryje Poteryje”

„Durniai mes, durniai“ (Punios šilas)

Palaikymą Punios šilui išreiškė prezidentas Valdas Adamkus, 2019 08 12

Prezentacija “Punios šilo vertė, dabartis ir perspektyvos” –  Punios_silo_problematika_2018_NKRPD

PUNIOS ŠILAS – aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės veikėjų KREIPIMASIS į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, 2019 07 30

Punios šilo sengirė (FOTOALBUMAS)

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino

Parduodamos medienos kaina: luošinama Labanoro giria ir augantys dirbtiniai miškai (LRT)


Žinių Radijas. Kirsti nereikia saugoti (kur padėti kablelį)? (VIDEO įrašas)

2019 08 12

Pastarąsias savaites daug aistrų kelia miškai. Peticiją gelbėti Punios šilą jau pasirašė daugiau nei 13,5 tūkstančio piliečių, raginančių uždrausti ten bet kokius kirtimus ir medžioklės veiklą. Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su aplinkos ministru K. Mažeika paragino jį netapti „kirtimų ministru“.

Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė nekeisti pernai patvirtintos miškų kirtimų normos. 2018 metų rugpjūtį vyriausybė nutarė valstybinių miškų miško kirtimų normą 2019-2023 metams padidinti 6 proc. iki 11,85 tūkst. hektarų, o šis sprendimas sukėlė nemenkas diskusijas visuomenėje.

Prezidentas žada pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų dvigubai mažinami kirtimai ūkiniuose miškuose iki 4 ha.


Punios sengirę reikia gydyti ne nuo žievėgraužių, o Homo sapiens invazijos! Žydrūnas Preikša

2019 08 11

– Ūkinių ir „gerai“ prižiūrimų miškų Lietuvoje yra daugiau, nei pakankamai. Atėjo laikas ir gamtai atiduoti duoklę – apsaugokime šilą nuo siauro ūkiško požiūrio! Ar tikrai ekosistemos, miškai pražus “neprižiūrimi”?

Atsakymas keliantiems abejones, kad neprižiūrimą Punios šilą sunaikins kenkėjai ir krūmokšniai.

Miško kenkėjų tema tampa simboliu diskusijose dėl požiūrio į miškų tvarkymą. Tačiau kyla klausimas, kodėl ir ūkiniuose miškuose atsiranda ir kartais masiškai plinta žievėgraužio tipografo, liaudiškai vadinamo kinivarpa, židiniai?

Kaip tie kenkėjai dar nėra išnaikinti miškuose, kuriuose niekas netrukdo jų populiacijos naikinti?

Ir kaip gi miškai išgyveno Vytauto Didžiojo laikais ar kad ir per pastaruosius kelis tūkstančius metų, kai miškininkai #sanitarinių kirtimų nevykdė ir miškų „neprižiūrėjo“? Ar gali būti taip, kad natūralios ekosistemos pačios gali save prižiūrėti?
(…)
Baiminimasis, kad Punios šile uždraudus kirtimus, neliks sengirių ir įsivyraus šabakštynai, yra be pagrindo. Eglynai šile sudaro tik iki 7 procentų teritorijos.

Punios šile laikui bėgant mažės eglių ir daugės lapuočių (liepų, klevų ir pan.), atsiras daugiau trako (įvairių krūmų) ir miškas taps mišresniu – nuo to tik geriau pačiam miškui. Jei medyną sudaro 4-5 medžių rūšys, tai net vienai rūšiai nusilpus ar žuvus, pats medynas nežus ir plynų didelių plotų nesusidarys. Be to, miškas taps labiau atsparus vėjovartoms.

Be abejo, miške procesai nevyksta taip greitai ir per 10 ar 20 metų visas miškas netaps sengire. To reikės palaukti kelis dešimtmečius ar šimtmečius, kol pati gamta ištaisys, šį kartą ne tipografo, bet Homo sapiens padarytą invaziją į sengirių šilą ir natūralių mišrių medynų keitimą į plantacinius monodominantinius medynus.

Norint mišresnius medynus turėti greičiau, vienas iš galimų sprendimų yra parengti šilo gamtotvarkos planą, įtraukiant įvairių sričių specialistus, turinčius žinių ir patirties apie miško biologinę įvairovę, medynų vystymąsi. Darni miškininkystė, derinanti ir ūkinius, ir gamtos išsaugojimo interesus, yra raktas į ateitį.

Ūkinių ir „gerai“ prižiūrimų miškų Lietuvoje yra daugiau, nei pakankamai. Atėjo laikas ir gamtai atiduoti duoklę.

Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas, o ne prižiūrimas parkas.

Prašome šį ypač vertingą šilą apsaugoti nuo siauro ūkiško požiūrio.

Kišdamiesi į natūralius procesus miške ir sanitariniais kirtimais šalindami negyvą medieną, mes sunaikiname ir tipografų priešų buveines. Tai, visų pirma keršvabalių (Thanasimus), plokščiavabalių (Uleiota), raudonvabalių (Pyrochroa), žievėvabalių (Rhizophagus), žievėžygių (Dromius) ir kitų genčių vabalų rūšis, kurios pačios arba jų lervos minta tipografų ar kitų rūšių kenkėjų lervomis. Kitaip sakant, mažindami tipografų priešus, mes sukuriame palankesnes sąlygas ir pačiam tipografui išlikti.

Atėjo laikas ir gamtai atiduoti duoklę. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas, o ne prižiūrimas parkas. Prašome šį ypač vertingą šilą apsaugoti nuo siauro ūkiško požiūrio.

Visas straipsnis čia

„Kenkėjai puola, nes keičiantis klimatui atsodinamos eglių rūšys, kurios yra labiau pažeidžiamos – na bent nesodinkite ta egle, bet ne – eglė, eglė, eglė, būtinai eglė. Eglė yra šiaurinė rūšis, ant aerialo pakraščio (Lietuva aerialo pakraštys) – daugėjant, ilgėjant sausrų periodams eglė nespėja gaminti arba pakankamai pasigaminti sakų ir žievagraužiams, kinivarpoms lengviau tą eglę nužudyt. Jeigu būtų drėgnesni metai ir šaltesnis klimatas, eglė būtų gyvybingesnė ir net jei kenkėjai ją užpultų, nebūtų tokių populiacinių židinių sprogimų. Tad jei vieną kitą eglę nugriaužtų, niekas per daug nepastebėtų. Bet kai nugriaužia tokias MONOKULTŪRAS didesniame plote, tada jiems užkliūna labai stipriai – jei nustotume kištis – gamta pati savimi pasirūpintų.

Atkurkime sengires – kuo ypatingas ir svarbus Punios šilas? Žydrūnas PREIKŠA (Vienkartinė Planeta, LRT)

Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)



Daugiau skaidrių: Punios_silo_problematika_2018_NKRPD



MIŠKO GYNĖJO ABC

Gyvo Miško Žodynėlis










Eksportas. Kiek miško sunaikina pramonė?

 











Daugiau informacijos – MIŠKO GYNĖJO ABC

Gyvo Miško Žodynėlis


Punios šilas šiandien

Atėjo Pasirinkimo metas

Diskusijos baigėsi – dabar tai Gyvybės ir Mirties klausimas. Atėjo Pasirinkimo metas‼️ Pasaulyje, Sibire, Kanadoje, Aliaskoje ir kitur masiškai dega miškai https://www.dailykos.com/stories/2019/7/31/1875681/-Fire-at-the-top-of-the-world-Earth-s-largest-forest-is-burning-and-it-won-t-be-coming-back-soon, keičiantis klimatui ir siaučiant laukiniam KAPITALIZMUI, kuris daugumos sąskaita gyvena tik šia diena (didžiausias planetos vėžys), reiškia viena, siaučiant sausroms – tokių gaisrų tik daugės, miškų pramonei reikės vis daugiau žaliavos, kainos kils, gamta bus atakuojama dar stipriau, lobistai į politiką investuos dar daugiau, medžiai, miškai įgis aukso vertę (jau dabar miškai vadinami "GREEN GOLD"/ "ŽALIAS AUKSAS").Miškui užauginti reikia 3 žmogaus kartų, sengirei subręsti reikia nuo 1 iki 4 medžių kartų, o sunaikinti visa tai su šiuolaikiniais kombainais gali ir viena žmonių karta. #MūsųKartaLemia Yra toks pasakymas, kad ši karta – paskutinė kuri kovoja už gamtą, sekančios kartos kovos tik su pasekmėmis. Tokiomis sąlygomis kiekvienas turime prisidėti kaip tik galime ir visomis įmanomomis priemonėmis prie natūralios Gamtos ir sveikos aplinkos išsaugojimo (info, žinių sklaida, švietimas, nuolat kalbam, garsinam, žygiai, meninė veikla, pilietinis lobizmas – nuolatinis valdžios spaudimas, sekimas ir įsitraukimas į politinių sprendimų procesus, bendradarbiavimas su ES, pasaulio aplinkosaugos organizacijomis, dalyvavimas akcijose ir protestuose, eko alternatyvų, eko vizijų viešinimas ir diegimas, miškų masyvų supirkimas, privatūs draustiniai, būrimasis į bendraminčių bendruomenes, aktyvus miško monitoringas ir t.t.), tol kol šalyje įvyks KRITINIS VIRSMAS. Mes gelbėjame ne tik mišką, tuo pačiu mes evoliucionuojame kaip individai, kaip kolektyvas, kuris buriasi ir gina, išsaugo planetą ir save kaip rūšį!Mums reikia ne tik įstatymų ir potvarkių, pirma r(evoliucija) turi įvykti visuomenės galvose – #mąstymoreforma #gyvybėspasaulėžiūra #vertybiniaigyvybiniaiprioritetai – šiandien propaguojami PRIORITETAI, naudojantis žmonių neišprusimu ir susiskaidymu, teikiami trumpalaikei ekonominei naudai, sunaikinančiai daugiau nei sukūrė (jei iš vis kažką sukūrė) ir taršiom "investicijom", kitaip tariant – siaurai mažai interesų grupei, kuri naikina VIEŠĄ GĖRĮ. Tokia politika vadinama paprastai – PARAZITAVIMAS IR JO PALAIKYMAS. Jį patraukliai apipavidalina ir į saldainio popierėlį įpakuoja media ir viešųjų ryšių agentūros – nuolatinių skandalų ir trečiaeilių naujienų kūrėjos.Pinigų ir resursų žaliai politikai yra – tiesiog tai nėra prioritetas, nėra politinės valios. Viltis ir raktai šiandien – pilietinės bendruomenės rankose, kuri šiandien politinio neįgalumo kontekste sparčiai bręsta (taip, veiklos saviorganizavimas užims laiko).Prabanga ir švaistymas(kurio mes nebegalime sau leisti)Prezidentas ką tik VETAVO pataisas, kurios inicijuoja procesą išlaikyti savo pamatinį turtą (miškus) valstybės rankose, užuot perdavus jų valdymą stambiems investiciniam užsienio fondams, supirkinėjantiems miškus visame pasaulyje. Jam, matai, svarbiausia "konkurencija" ir "stiprūs miškų ūkiai", o tai reiškia VARTOJIMO IR PLYNŲ KIRTIMŲ EKONOMIKOS palaikymą https://www.gyvasmiskas.lt/prezidentas-vetuoja-misko-ispardavima-uzsienio-fondams-misku-ateiti-mato-stambios-pramones-rankose-aplinkos-patarejas-energetikas-nuomones – tokia destrukcinė politika ir ekologinis neraštingumas aukščiausiuose politikos ešalonuose tęstis nebegali – POLITIKAI, YPAČ, PREMJERAI, PREZIDENTAI TURI PRAEITI bazinius ekologinius mokymus ir testus – šiandien tai jau Gyvybės ir Mirties klausimas. Baigėsi diskusijos ir pilstymai – laikas kiekvienam iš mūsų tenka prisiimti asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę už savo kartos indėlį ir pasirinkti kuriuo keliu judėsim – gyvybės saugojimo, klestėjimo ar žemės sunaikinimo ir skurdo link. https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2958177944255724&set=gm.1252154334966160&type=3&theater&ifg=1#RojusŽemėje Natūralūs miškai, švarus vanduo, grynas oras, švari derlinga žemė – didžiausias mūsų turtas ir paveldas, kurį turime ne eikvoti, o išmintingai naudoti, kaupti, saugoti ir gausinti.Kuo sveikesnė aplinka, sveikais, nenutrūkstamais ryšiais – sąryšiais palaikoma ekosistema – tuo turtingesni ir sveikesni tos šalis gyventojai.Ypač vertingi natūralus, senieji miško masyvai – gyvybės, rūšių #koncentracijos salos, kurios gali konservuoti tai kas reikalinga ar nyksta Žemėje šiuo sudėtingu laikotarpiu. Iš jų gyvybė gali plisti į kitas zonas. Tai yra gyvybės informacinis biologinis "BIO-bankas". Lietuva gali tapti viena didžiausių ir vertingiausių gyvybės ir natūralių ekosistemų saugyklų pasaulyje.Lietuva yra viena turtingiausių pasaulio šalių – mes turime didžiules mėlynojo (blue gold- vanduo), žaliojo (green gold – miškai) ir juodojo aukso (black gold – derlinga žemė) atsargas, kurių "akcijos" artimiausiais dešimtmečiais kils į neregėtas aukštumas. Tai GYVYBINIAI – PAMATINIAI resursai, kurie pasaulyje dėl nekontroliuojamo vartojimo ir kapitalistinės oligarchinės mafijos valdomos sistemos nuolat senka, o jų vertė kyla geometrine progresija.Reiškia, kasdieną geometrine progresija auginame NEPAKANTUMĄ esamai pramoninei medienos ir korumpuotai aplinkosaugos politikai!Šviečiamės, šviečiam, kaupiam jėgas ir buriamės gynybai – Pilietinė mobilizacija už gyvybės išsaugojimą ir ateities kartas! Aplinkosauga tai nėra kova – tai gyvenimo būdas! Mes renkamės: gyvename ar vartojame? Kuriame ar griauname? Konkuruojame ar bendradarbiaujame? 2 keliai – 2 pasaulėžiūros. GYVAS VEIKSMAS – JAU NETRUKUS (vasaros gale – rudens pradžioje) #GyvoŽalio!#Infomaciniaikarai #budintimiškųsargyba #žygiai #gyvasmonitoringas #pilietinėkontrolė #bendraminčiųbendruomenės #ateitispilietiniųbendruomeniųrankose #kūrybiškassąmoningaįgalipilietinėvisuomenė

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis


Ką reikia žinoti apie Punios Šilo sengirę?

Atkurkime Sengires – kuo ypatingas Punios šilas?

LRT radijo laida  – klausyti čia –  Vienkartinė Planeta, 2019 07 29

Atkurkime Sengires – kuo ypatingas Punios šilas?

Gamtos mokyti nereikia – MUMS REIKIA MOKYTIS. Žmogus nori reguliuoti Gamtą, bet ne jo valioj įvaldyti visus gamtinius procesus ir jis daro KLAIDAS – sukuria sąlygas ligoms ir kenkėjams plisti. LRT Vienkartinė planeta 2019 07 29 #SOSPuniosŠilasPagrindinis rezervato plėtimo tikslas – sudaryti sąlygas Gamtai atkurti Sengirę (tikrą mišką). Šiuo metu saugomas rezervatas sudaro apie 1/5 Punios miško, kuris kertamas plynais sanitariniais, atrankiniais, atvejiniais, tarpiniais, ugdymo kirtimais – visi šie kirtimai yra LEIDŽIAMI. #PuniaBelovežas"Vieni baiminasi miško kenkėjų ir išvartų, o kiti – pjūklų ir miškovežių. Gal tokių konfliktų pavyktų išvengti, jei Lietuvos saugomos teritorijos būtų saugomos griežčiau?" — panaši diskusija kilo praeitais metais dėl Belovežo girioje vykstančių kirtimų (Europos teismas pripažino, jog kirtimai buvo neteisėti). #GeriausiaPagalbaMiškuiApsišvietęsŽmogus#PalikitSengiręRamybėj "Pats svarbiausias dalykas šiandien – sureguliuoti kirtimus."#Kenkėjai #MonokultūrinėsEgliųPlantacijos #KlimatoKaita"Kenkėjai puola, nes keičiantis klimatui atsodinamos eglių rūšys, kurios yra labiau pažeidžiamos. – na bent nesodinkite ta egle, bet ne – eglė, eglė, eglė, būtinai eglė. Eglė yra šiaurinė rūšis, ant aerialo pakraščio (Lietuva aerialo pakraštys) – daugėjant, ilgėjant sausrų periodams eglė nespėja gaminti arba pakankamai pasigaminti sakų ir žievagraužiams, kinivarpoms lengviau tą eglę nužudyt. Jeigu būtų drėgnesni metai ir šaltesnis klimatas, eglė būtų gyvybingesnė ir net jei kenkėjai ją užpultų, nebūtų tokių populiacinių židinių sprogimų. Tad jei vieną kitą eglę nugriaužtų, niekas per daug nepastebėtų. Bet kai nugriaužia tokias MONOKULTŪRAS didesniame plote, tada jiems užkliūna labai stipriai – jei nustotume kištis – gamta pati savimi pasirūpintų. #DidžiausiaLietuvosGeniųĮvairovė "Punios šile sutinkamos visos genių rūšys kiek yra Lietuvoje, kai kurios labai gausiai, pavyzdžiui, baltnugaris genys, vidutinis genys. Švedijoje vidutinis genys iš vis yra išnykęs, nėra likę nei vienos poros. #Medžioklė Jeigu kažkur aplink prasideda medžioklė – didžiausias žvėrių tankis būne rezervato teritorijoje. Esu matęs net 20 šernų jauniklių vienoje vietoje su keliom patelėm. – Tarsi žinotų, jog niekas ten nelys?- Matyt jaučia, kad čia jie saugūs ir medžiotojas čia neužklys. #RūšysKlestiRezervate "Tiek istorija, tiek geografija nulėmė tai, jog Punios šilui gamtinių vertybių prasme Lietuvoje nėra lygių. Čia sutinkama tokių rūšių, kurios nesutinkamos niekur šalyje. Gamtininkai pasiūlė išplėsti rezervato ribas kai pastebėjo, kad už dabartinio rezervato ribų miško biologinė įvairovė prastėja. (…) Kas buvo rasta anksčiau – rūšių populiacija sumažėjo arba iš vis išnyko. Rezervate nematom – NEI VIENOS išnykusios rūšies. (Pirmieji Punios augalų tyrimai Biologijos Instituto mokslininkų buvo pradėti 1969 m.) #MumsReikiaMokytis "Gamta egzistavo ne žmogaus milijardus metų ir ji puikiai susitvarkė – susitvarkys ir čia. Gamtos mokyti nereikia – MUMS REIKIA MOKYTIS. #NaikinamEkosistemas_MiškoImunitetą "Mes ateinam su kirviu ir sunaikinam ne tik medžius, mes SUNAIKINAM EKOSISTEMĄ. Ir mes ją sunaikinome daugybėje miškų ir toliau ją naikinam.#ŽmogusNoriReguliuotiGamtą "Iškertam plynais kirtimais natūralius ar pusiau natūralius miškus ir nesudarom sąlygų gamtai atsikurti – mes visą laiką REGULIUOJAM. O kadangi ne žmogaus valioje įvaldyti visus gamtinius procesus – jis daro klaidas. Per tas klaidas sukuriamos sąlygos įvairiems kenkėjams ir ligoms plisti."#PaskutinėLietuvosSengirė "Gamtininkų bendruomenė įsitikinusi, kad palikus šilą ramybėje, ilgainiui čia galėtų atsikurti tikra sengirė, panaši į tą, kuri sužavėjo tiek Lietuvą tiek pasaulį Mindaugo Survilos filme." #GyvybėsSala #GyvybėsKoncentracija "Viena didžiausių problemų, jog Lietuvoje pagrindinės miško kertinės buveinės yra labai mažo ploto, o jos gali tarnauti kaip rūšių plitimo koridoriai. Per juos rūšys gali plisti į kitus plotus. Jeigu turėtumėme bent vieną mišką pakankamai didelį, tada net vieno tokio miško užtektų užtikrinti rūšių egzistavimą."#IšsaugokimePuniosŠilą #VertingiausiaDidžiausiaAžuolųSengirė LRT Vienkartinė Planeta https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075240/vienkartine-planeta-kaip-issaugoti-punios-silaKas vyksta Punios šile? https://www.gyvasmiskas.lt/?s=PuniosPASIRAŠYK PETICIJĄ UŽ PUNIOS išsaugojimą – 2019 07 29 https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/?fbclid=IwAR0KfN0bDTCZqGmxEKiSOE7R3Bro56pwT9NTlSfAPdPCD6sfGsuJiLindZIFoto: Nemuno kilpų regioninis parkas, Renatas Jakilaitis, Žymantas Morkvėnas

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis


Ar turėsime sengirę Lietuvoje?

#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? 

Kalba “Sengirės” kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Gintaras Varnas.

“Apie miškus reikia galvoti ne tik racionaliai, bet ir strategiškai.”

LRT Kultūros diena: Kodėl mums būtina išsaugoti Punios Šilą?

AR TURĖSIME SENGIRĘ LIETUVOJE?#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? #Sengirė #PuniosŠilasKalba "Sengirės" kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Ginataras Varnas https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074824/kulturos-diena-punios-silas-mena-ldk-laikus-taciau-ji-bandome-iskirsti-paversti-rezervatu-neplanuojama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 23 d., antradienis




APIE PUNIĄ

LRT reportažas iš PUNIOS ŠILO, „Sengirės“ režisierius ir gamtininkai – kodėl jį būtina išsaugoti? (VIDEO) 2019 07 23

Gintaras Varnas įgėlė valdantiesiems: galbūt kultūra šiems žmonėms reiškia tik „Naisių vasarą“

Apie Punios Sengirę Laisvės TV – kam skamba pjūklų dainos? || Mažeika VS Preikša || Karštos kėdės (VIDEO) 2019 07 31


Skvernelis Seime apie PLYNUS kirtimus ir PUNIOS ŠILĄ arba kas slypi už grybų ir uogų? Linas BALSYS 2019 07 18 (VIDEO)

Punios Šilo šešėliuose – Aplinkos ministerijos šizofrenija. Pilietinė nuomonė (FOTO)

„Leiskit medžioti, tada kalbėsim“ – kas vyksta Punios Sengirėje ir Aplinkos ministerijoje? Andrius GAIDAMAVIČIUS (KOMENTARAI)

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

Krovinių gabentojai užsienyje sekė Labanoro girios, Punios šilo virtimo popieriumi grandinę – kaip senieji miškai virsta prekybinių centrų reklaminiais žurnalais ir tualetiniu popieriumi (FOTO)


SENGIRĖS

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria


 Punios šilas šiandien

Gyvo Miško archyvas (2019 m. birželis)












Kodėl miškui reikia negyvos medienos arba kas mišką paverčia giria?

„Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.“ 

„Miškas veikia kaip biologinių ekosistemų visuma ir negyva mediena vaidina didžiulį vaidmenį – ji sukuria sąlygas miško rūšims ir ekosistemoms egzistuoti, vystytis ir sąveikauti tarpusavyje kaip visumai ir kuria tai ką mes vadintume MIŠKO SVEIKATA.“

„Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti  miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.“

SKAITYKITE PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria









🎄🌳☘️🐾
 
Miško bičiuli, 

prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

Šiandien GYVAS MIŠKAS – pilietinė – aplinkosauginė iniciatyva yra išlaikoma savanoriškais žmonių įnašais. Šiuo metu “ratą suka” trys koordinatoriai, kuriems ši veikla – pagrindinė. Mus palaiko prisijungiantys savanoriai.

Mūsų tikslas – plėsti pilietinės žiniasklaidos platformą, stiprinti bendruomenes ir jų tinklą, stiprinti pilietines galias, kurti veikiantį ir stiprų pilietinės gynybos ir kontrolės mechanizmą, kuriame galėtų dalyvauti kiekvienas. Ir žinoma, kartu su bendraminčiais kurti ir populiarinti gyvos, žalios Lietuvos viziją! #GyvoŽalio

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS 

Gyvo miško paramos ataskaita. 2019 m. balandžio – birželio mėn. (VIDEO) (GYVAS APTARIMAS)


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau