Punios Šilo šešėliuose
Pilietinė nuomonė
2019 m. liepos 18 d.
Anot mokslininkų, didysis iššūkis yra nutiesti tiltą per „suvokimo prarają“: prarają, tvyrančią tarp mokslinio ir viešojo suvokimo apie gamtą. Neveikia jokie, net ir tarptautiniu mastu pripažintų biologinės įvairovės specialistų žodžiai, bei siūlomos Sengirių išsaugojimo priemonės.
“Aš manau, kad ir toliau turime išlaikyti atvirą ir visuomenei prieinamą šią unikalią vietą (Punios Šilą).” Specialistų nuomonė, kad plečiasi kai kurių rūšių buveinės tik parodo, kad žmonių lankymasis grėsmės nekelia! Taip teigia Aplinkos ministras K.Mažeika.
Žmonės, už aplinkos apsaugą atsakingo ministro K.Mažeikos nuomone, jau pakankamai sąmoningi ir moka poilsiauti miškuose. Na jei Ministras garantuotas, kad žmonės nelies visų tų 60 Punios Šile augančių, raudonosios knygos saugomų retųjų augalų rūšių (viso Punios šile 115 raudonosios knygos „gyventojų“) …. ar nevertėtų tada nuimti apsaugas ir muziejuose? Tikrai neverta saugoti pvz. Mona Lizos tokiame kultūringame mieste kaip Paryžius, jei nebereikia saugoti vertingiausių miškų, nuo būtent Žmonių, Lietuvoje…
Saugus ir pakankamas likęs 1 proc. saugomų sengirių, kurio ministro nuomone plėsti neverta, neatsižvelgiant į Pasaulio Gamtos fondo teiginį, kad būtent nuo sengirės elementų priklauso daugiau nei trečdalis vidutinių platumų miškų organizmų. Kai išplėstas Punios šilo rezervatas turi natūralų potencialą tapti vertingiausia sengire Europoje.
Negyvąją medieną, kuri suteikia prieglobstį per 5 tūstančiam įvairių rūšių, t.y penktadaliui visų Lietuvoje aptinkamų rūšių, reikia skubiai sutvarkyti… taip ant K. Navicko facebooko sienos, pataria dabartinio Aplinkos ministro patarėjas Justas Jackonis … nes gamtą reikia padaryti „prieinamą visuomenei, kuria būtų patogu grožėtis, lankyti, o ne tik žiūrėti per draustinių tvorą į išvirtusius, supuvusius medžius, kurių nieks neprižiūri“.
Gėda priminti vienintelę Aplinkos ministerijos misiją: Kurti ir įgyvendinti žmogui bei visoms gyvybės rūšims palankią gyventi gamtos apsaugos, erdvinio vystymosi, būsto politiką.
Nebaisu, kai tokiam neišmanyme apie gamtą, kalba vidutinis išsilavinęs miesto žmogus, turintis tik viešąjį suvokimą…bet kai tai deklaruoja pagrindiniai už Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimą bei kraštovaizdžio savitumą atsakingais, paskirti asmenys, tai yra labai pavojinga lyderystės problema. Akivaizdu, kad aplinkos ministerija nesugeba tuo pačiu metu apimti Aplinkos apsaugos ir aplinkos vystymo valstybinį reguliavimą.
Efektyvumas, optimizavimas svarbu, bet tik ne gamtos išnaudojime. Aplinkos ministerijai vienu metu ir siekti efektyvumo aplinkoje, statyboje ir pramonėje ir tuo pačiu koncervuoti bei ginti yra tiesiog šizofrenija.
Aplinka svarbiausias mūsų visų išlikimo faktorius. Tik po aplinkos apsaugos užtikrinimo, galime kalbėti, apie saugumą, ekonomiką, socialinius švietimo ir kitus dalykus. Jeigu nepasiekiame, neužtikriname saugaus valstybės aplinkos tęstinumo bent 500 metų į priekį, mes tiesiog visi valgome paskutinę vakarienę. Ar neužteks gyventi su apokaliptine nuotaika?
Skvernelis apie plynus kirtimus ir Punios Šilą, 2019 07 18
Vyriausybės darbas pagal Merfio dėsnį
Šiandien Seimui pateikus Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas, jo paklausiau dėl Vyriausybės bei partijos programų nederėjimo su veiksmais. Programose deklaruotas tvarus miškų tvarkymas, plynųjų kirtimų mažinimas realybėje virto miškų kirtimo normų didinimu, plynėmis Labanoro miškuose ir Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimo stabdymu. Premjero atsakymai tebuvo atsakomybės nusikratymas. Išgirdau, kad didėjantys plynieji kirtimai – ne Vyriausybės kaltė, o Punios šilo apsaugos stabdymas – žmonių interesų gynimas, nors gyventojams išplėstoje rezervato teritorijoje niekas nesiruošia drausti nei grybauti, nei uogauti (apie tai plačiau – mano ankstesniame įraše). Atrodo, kad gyvename skirtingose realybėse.
Posted by Linas Balsys on 2019 m. liepos 18 d., ketvirtadienis
Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)
Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją
Punios šilas šiandien
Gyvo Miško archyvas (2019 m. birželis)
Kodėl miškui reikia negyvos medienos arba kas mišką paverčia giria?
„Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.“
„Miškas veikia kaip biologinių ekosistemų visuma ir negyva mediena vaidina didžiulį vaidmenį – ji sukuria sąlygas miško rūšims ir ekosistemoms egzistuoti, vystytis ir sąveikauti tarpusavyje kaip visumai ir kuria tai ką mes vadintume MIŠKO SVEIKATA.“
„Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.“
#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!
#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!
#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“
(Justinas Marcinkevičius)
#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga #PabuskLietuva
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida
Medžių gynėjų grupės Facebook
STOP medžių kirtimui Lietuvoje
VILNIUS:
Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)
Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje
Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos
KAUNAS:
STOP kaštonų giljotinai
KLAIPĖDA:
Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva
ŠIAULIAI:
Saugokime Šiaulių medžius!
PANEVĖŽYS:
ŠILUTĖ:
ARIOGALA
