Punios Šilo šešėliuose – Aplinkos ministerijos šizofrenija. Pilietinė nuomonė (FOTO)

Punios Šilo šešėliuose

Pilietinė nuomonė

2019 m. liepos 18 d.

Anot mokslininkų, didysis iššūkis yra nutiesti tiltą per „suvokimo prarają“: prarają, tvyrančią tarp mokslinio ir viešojo suvokimo apie gamtą. Neveikia jokie, net ir tarptautiniu mastu pripažintų biologinės įvairovės specialistų žodžiai, bei siūlomos Sengirių išsaugojimo priemonės.

“Aš manau, kad ir toliau turime išlaikyti atvirą ir visuomenei prieinamą šią unikalią vietą (Punios Šilą).” Specialistų nuomonė, kad plečiasi kai kurių rūšių buveinės tik parodo, kad žmonių lankymasis grėsmės nekelia! Taip teigia Aplinkos ministras K.Mažeika.

Žmonės, už aplinkos apsaugą atsakingo ministro K.Mažeikos nuomone, jau pakankamai sąmoningi ir moka poilsiauti miškuose. Na jei Ministras garantuotas, kad žmonės nelies visų tų 60 Punios Šile augančių, raudonosios knygos saugomų retųjų augalų rūšių (viso Punios šile 115 raudonosios knygos „gyventojų“) …. ar nevertėtų tada nuimti apsaugas ir muziejuose? Tikrai neverta saugoti pvz. Mona Lizos tokiame kultūringame mieste kaip Paryžius, jei nebereikia saugoti vertingiausių miškų, nuo būtent Žmonių, Lietuvoje…

Saugus ir pakankamas likęs 1 proc. saugomų sengirių, kurio ministro nuomone plėsti neverta, neatsižvelgiant į Pasaulio Gamtos fondo teiginį, kad būtent nuo sengirės elementų priklauso daugiau nei trečdalis vidutinių platumų miškų organizmų. Kai išplėstas Punios šilo rezervatas turi natūralų potencialą tapti vertingiausia sengire Europoje.

Negyvąją medieną, kuri suteikia prieglobstį per 5 tūstančiam įvairių rūšių, t.y penktadaliui visų Lietuvoje aptinkamų rūšių, reikia skubiai sutvarkyti… taip ant K. Navicko facebooko sienos, pataria dabartinio Aplinkos ministro patarėjas Justas Jackonis … nes gamtą reikia padaryti „prieinamą visuomenei, kuria būtų patogu grožėtis, lankyti, o ne tik žiūrėti per draustinių tvorą į išvirtusius, supuvusius medžius, kurių nieks neprižiūri“.

Gėda priminti vienintelę Aplinkos ministerijos misiją: Kurti ir įgyvendinti žmogui bei visoms gyvybės rūšims palankią gyventi gamtos apsaugos, erdvinio vystymosi, būsto politiką.

Nebaisu, kai tokiam neišmanyme apie gamtą, kalba vidutinis išsilavinęs miesto žmogus, turintis tik viešąjį suvokimą…bet kai tai deklaruoja pagrindiniai už Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimą bei kraštovaizdžio savitumą atsakingais, paskirti asmenys, tai yra labai pavojinga lyderystės problema. Akivaizdu, kad aplinkos ministerija nesugeba tuo pačiu metu apimti Aplinkos apsaugos ir aplinkos vystymo valstybinį reguliavimą.

Efektyvumas, optimizavimas svarbu, bet tik ne gamtos išnaudojime. Aplinkos ministerijai vienu metu ir siekti efektyvumo aplinkoje, statyboje ir pramonėje ir tuo pačiu koncervuoti bei ginti yra tiesiog šizofrenija.

Aplinka svarbiausias mūsų visų išlikimo faktorius. Tik po aplinkos apsaugos užtikrinimo, galime kalbėti, apie saugumą, ekonomiką, socialinius švietimo ir kitus dalykus. Jeigu nepasiekiame, neužtikriname saugaus valstybės aplinkos tęstinumo bent 500 metų į priekį, mes tiesiog visi valgome paskutinę vakarienę. Ar neužteks gyventi su apokaliptine nuotaika?

Skvernelis apie plynus kirtimus ir Punios Šilą, 2019 07 18

Vyriausybės darbas pagal Merfio dėsnį

Šiandien Seimui pateikus Sauliaus Skvernelio kandidatūrą toliau eiti premjero pareigas, jo paklausiau dėl Vyriausybės bei partijos programų nederėjimo su veiksmais. Programose deklaruotas tvarus miškų tvarkymas, plynųjų kirtimų mažinimas realybėje virto miškų kirtimo normų didinimu, plynėmis Labanoro miškuose ir Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimo stabdymu. Premjero atsakymai tebuvo atsakomybės nusikratymas. Išgirdau, kad didėjantys plynieji kirtimai – ne Vyriausybės kaltė, o Punios šilo apsaugos stabdymas – žmonių interesų gynimas, nors gyventojams išplėstoje rezervato teritorijoje niekas nesiruošia drausti nei grybauti, nei uogauti (apie tai plačiau – mano ankstesniame įraše). Atrodo, kad gyvename skirtingose realybėse.

Posted by Linas Balsys on 2019 m. liepos 18 d., ketvirtadienis

„Leiskit medžioti, tada kalbėsim“ – kas vyksta Punios Sengirėje ir Aplinkos ministerijoje? Andrius GAIDAMAVIČIUS (KOMENTARAI)

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Punios šilas šiandien

Gyvo Miško archyvas (2019 m. birželis)












Kodėl miškui reikia negyvos medienos arba kas mišką paverčia giria?

„Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.“ 

„Miškas veikia kaip biologinių ekosistemų visuma ir negyva mediena vaidina didžiulį vaidmenį – ji sukuria sąlygas miško rūšims ir ekosistemoms egzistuoti, vystytis ir sąveikauti tarpusavyje kaip visumai ir kuria tai ką mes vadintume MIŠKO SVEIKATA.“

„Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti  miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.“

SKAITYKITE PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria









🎄🌳☘️🐾
 
Miško bičiuli, 

prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

Šiandien GYVAS MIŠKAS – pilietinė – aplinkosauginė iniciatyva yra išlaikoma savanoriškais žmonių įnašais. Šiuo metu “ratą suka” trys koordinatoriai, kuriems ši veikla – pagrindinė. Mus palaiko prisijungiantys savanoriai.

Mūsų tikslas – plėsti pilietinės žiniasklaidos platformą, stiprinti bendruomenes ir jų tinklą, stiprinti pilietines galias, kurti veikiantį ir stiprų pilietinės gynybos ir kontrolės mechanizmą, kuriame galėtų dalyvauti kiekvienas. Ir žinoma, kartu su bendraminčiais kurti ir populiarinti gyvos, žalios Lietuvos viziją! #GyvoŽalio

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS 


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga #PabuskLietuva
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

 

 

 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau