“Durniai mes, durniai” (Punios šilas)

“Aplinkos apsaugai nuo pat Bradausko paskyrimo laikų vadovauja medžiotojai, statybininkai ir medienos kubų buhalteriai. Nė vieno su vizija apie žalią ateities Lietuvą, tokią žemaitiškai užsispyrusią paskutinę civilizuotos Europos teritoriją, kur žmogaus valia išliks Miškas. Nes tai jis lietuvį saugojo per amžius. Dabar pats laikas atsilyginti. Kol nevėlu.”

“Jų dar yra, tų žalių plotų. Tai – tarytum brangakmeniai nykstančios planetos peizaže. Bet juk ir mes tai irgi turime. Tik nesuprantame vertės.”

Šile

Pirmoji mintis baigus neilgą žygį po seniausią ir vertingiausią Lietuvos rezervatą: durniai mes, durniai. Tokį turtą vėjais leidžiame. Šalia – vartai į Punios šilą, didingą Lietuvos girią, bet iki jos nuo pat Alytaus – nė vienos nuorodos, tik ženklas, kad priekyje – akligatvis. O kaip kitaip. Čia tikrai panašu į kelio pabaigą, nulinę mylią, kur viskas baigiasi, nors galėtų būti priešingai.

Abipus įėjimo – šviežiai nupjautų senų, bet sveikų medžių kamienai. Ant jaunesnio (dar ošiančio) ąžuolo prikaltas įspėjimas, kad „pasakų tako“ danga neremontuota, todėl eiti pavojinga – atseit varykit, jei taip norite, bet mes jus įspėjome. Dar yra keli stendai apie tai, kokia unikali yra ši vieta, esą ąžuolų iš čia vežta net į Vatikaną. Šventas reikalas.

Toliau – gražiau. Lentos išties išpuvę, vinys surūdijo dar bene Griškevičiaus laikais. Minu kraštu, stojasi piestu ir kitu galu tvoja Ernestai į kulkšnį. O juk įspėjo – eiti atsargiai, o dar geriau – visai nosies nekišti. Po 250 metrų – kelio pabaiga. Aklinai užvirtę keli drūti beržai ir kita žaliava užtvėrė praėjimą. Nupjauti nėra kam, turbūt visos pajėgos mestos ąžuolams ritinti. Galėtų būti didinga, bet kažko gaižu. Ir dar tie sovietiniai liaudies auksarankių baibokai krūmuose – atsieit velniai ir kitos mitinės nuodvasos. Toks lyg ir Raganų kalnas 2.0. Tik turistų – nulis.

O juk galėtų būti visai kitaip. Tas nulinio kilometro ženklas prie šilo vartų mintimis nukelia į Floridą, kur panašus kabo prie Key West paskutiniojo tilto.

Atmintyje iškyla didingas Tetonų kalnų parkas JAV su juodomis eglėmis, nuorodomis, puikiais žygio takais, suoliukais. Sekvojų parkų apžvalgos aikštelės ir visažiniai reindžeriai. Yellowstone, kurį tiesiog privalo pamatyti kiekvienas mažas tos šalies pilietis, paskui atvežti savo vaikus ir dar bent sykį apsilankyti su anūkais. Tie parkai, piknikai, iškylos, buvimas su gamta. Tai – jų tapatybės DNR grandis.

Arba sekvojų parkas Naujoje Zelandijoje. Arba Kanados girios. Dar – Korkovadas Kosta Rikoje. Jų dar yra, tų žalių plotų. Tai – tarytum brangakmeniai nykstančios planetos peizaže. Bet juk ir mes tai irgi turime. Tik nesuprantame vertės.

Aplinkos apsaugai nuo pat Bradausko paskyrimo laikų vadovauja medžiotojai, statybininkai ir medienos kubų buhalteriai. Nė vieno su vizija apie žalią ateities Lietuvą, tokią žemaitiškai užsispyrusią paskutinę civilizuotos Europos teritoriją, kur žmogaus valia išliks Miškas. Nes tai jis lietuvį saugojo per amžius. Dabar pats laikas atsilyginti. Kol nevėlu.

Žurnalistas, keliautojas Liudas Dapkus, 2019 08 05


A. Gaidamavičius. Punios Šilo Sengirė – padėkite gelbėti! (PASIRAŠYK PETICIJĄ!)

Prezentacija “Punios šilo vertė, dabartis ir perspektyvos” –  Punios_silo_problematika_2018_NKRPD

PUNIOS ŠILAS – aplinkosaugos organizacijų ir visuomenės veikėjų KREIPIMASIS į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, 2019 07 30

Punios šilo sengirė (FOTOALBUMAS)

ŠilePirmoji mintis baigus neilgą žygį po seniausią ir vertingiausią Lietuvos rezervatą: durniai mes, durniai. Tokį…

Posted by Liudas Dapkus on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis


Daugiau skaidrių: Punios_silo_problematika_2018_NKRPD

Kiek saugom? 

Štai tiek turim saugomos Lietuvos šiandien ir dar tenka kovoti su Aplinkos ministerija dėl vertingiausios Lietuvos, o galbūt ir visos Europos, teritorijos – Ąžuolų Sengirės apsaugos… #PabuskLietuva
 
Rezervatai – vienintelės saugomos teritorijos, kuriose žmogaus ūkinė veikla neleidžiama, tačiau jos neužima net 0,5 proc. Lietuvos teritorijos (tai yra mažiau nei, tarkim, Vilniaus miesto plotas). Likusiuose 99,5 proc. teritorijos, įskaitant ir kitas saugomas teritorijas, žmogaus veikla leidžiama. Punios šilo gamtinio rezervato išplėtimas tik nežymiai padidintų rezervatų plotą, tačiau užtikrintų šio vertingo miško apsaugą.
  
Paveiksliuką kūrė MAPijoziai


Punios šilas šiandien

Atėjo Pasirinkimo metas

Diskusijos baigėsi – dabar tai Gyvybės ir Mirties klausimas. Atėjo Pasirinkimo metas‼️ Pasaulyje, Sibire, Kanadoje, Aliaskoje ir kitur masiškai dega miškai https://www.dailykos.com/stories/2019/7/31/1875681/-Fire-at-the-top-of-the-world-Earth-s-largest-forest-is-burning-and-it-won-t-be-coming-back-soon, keičiantis klimatui ir siaučiant laukiniam KAPITALIZMUI, kuris daugumos sąskaita gyvena tik šia diena (didžiausias planetos vėžys), reiškia viena, siaučiant sausroms – tokių gaisrų tik daugės, miškų pramonei reikės vis daugiau žaliavos, kainos kils, gamta bus atakuojama dar stipriau, lobistai į politiką investuos dar daugiau, medžiai, miškai įgis aukso vertę (jau dabar miškai vadinami "GREEN GOLD"/ "ŽALIAS AUKSAS").Miškui užauginti reikia 3 žmogaus kartų, sengirei subręsti reikia nuo 1 iki 4 medžių kartų, o sunaikinti visa tai su šiuolaikiniais kombainais gali ir viena žmonių karta. #MūsųKartaLemia Yra toks pasakymas, kad ši karta – paskutinė kuri kovoja už gamtą, sekančios kartos kovos tik su pasekmėmis. Tokiomis sąlygomis kiekvienas turime prisidėti kaip tik galime ir visomis įmanomomis priemonėmis prie natūralios Gamtos ir sveikos aplinkos išsaugojimo (info, žinių sklaida, švietimas, nuolat kalbam, garsinam, žygiai, meninė veikla, pilietinis lobizmas – nuolatinis valdžios spaudimas, sekimas ir įsitraukimas į politinių sprendimų procesus, bendradarbiavimas su ES, pasaulio aplinkosaugos organizacijomis, dalyvavimas akcijose ir protestuose, eko alternatyvų, eko vizijų viešinimas ir diegimas, miškų masyvų supirkimas, privatūs draustiniai, būrimasis į bendraminčių bendruomenes, aktyvus miško monitoringas ir t.t.), tol kol šalyje įvyks KRITINIS VIRSMAS. Mes gelbėjame ne tik mišką, tuo pačiu mes evoliucionuojame kaip individai, kaip kolektyvas, kuris buriasi ir gina, išsaugo planetą ir save kaip rūšį!Mums reikia ne tik įstatymų ir potvarkių, pirma r(evoliucija) turi įvykti visuomenės galvose – #mąstymoreforma #gyvybėspasaulėžiūra #vertybiniaigyvybiniaiprioritetai – šiandien propaguojami PRIORITETAI, naudojantis žmonių neišprusimu ir susiskaidymu, teikiami trumpalaikei ekonominei naudai, sunaikinančiai daugiau nei sukūrė (jei iš vis kažką sukūrė) ir taršiom "investicijom", kitaip tariant – siaurai mažai interesų grupei, kuri naikina VIEŠĄ GĖRĮ. Tokia politika vadinama paprastai – PARAZITAVIMAS IR JO PALAIKYMAS. Jį patraukliai apipavidalina ir į saldainio popierėlį įpakuoja media ir viešųjų ryšių agentūros – nuolatinių skandalų ir trečiaeilių naujienų kūrėjos.Pinigų ir resursų žaliai politikai yra – tiesiog tai nėra prioritetas, nėra politinės valios. Viltis ir raktai šiandien – pilietinės bendruomenės rankose, kuri šiandien politinio neįgalumo kontekste sparčiai bręsta (taip, veiklos saviorganizavimas užims laiko).Prabanga ir švaistymas(kurio mes nebegalime sau leisti)Prezidentas ką tik VETAVO pataisas, kurios inicijuoja procesą išlaikyti savo pamatinį turtą (miškus) valstybės rankose, užuot perdavus jų valdymą stambiems investiciniam užsienio fondams, supirkinėjantiems miškus visame pasaulyje. Jam, matai, svarbiausia "konkurencija" ir "stiprūs miškų ūkiai", o tai reiškia VARTOJIMO IR PLYNŲ KIRTIMŲ EKONOMIKOS palaikymą https://www.gyvasmiskas.lt/prezidentas-vetuoja-misko-ispardavima-uzsienio-fondams-misku-ateiti-mato-stambios-pramones-rankose-aplinkos-patarejas-energetikas-nuomones – tokia destrukcinė politika ir ekologinis neraštingumas aukščiausiuose politikos ešalonuose tęstis nebegali – POLITIKAI, YPAČ, PREMJERAI, PREZIDENTAI TURI PRAEITI bazinius ekologinius mokymus ir testus – šiandien tai jau Gyvybės ir Mirties klausimas. Baigėsi diskusijos ir pilstymai – laikas kiekvienam iš mūsų tenka prisiimti asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę už savo kartos indėlį ir pasirinkti kuriuo keliu judėsim – gyvybės saugojimo, klestėjimo ar žemės sunaikinimo ir skurdo link. https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2958177944255724&set=gm.1252154334966160&type=3&theater&ifg=1#RojusŽemėje Natūralūs miškai, švarus vanduo, grynas oras, švari derlinga žemė – didžiausias mūsų turtas ir paveldas, kurį turime ne eikvoti, o išmintingai naudoti, kaupti, saugoti ir gausinti.Kuo sveikesnė aplinka, sveikais, nenutrūkstamais ryšiais – sąryšiais palaikoma ekosistema – tuo turtingesni ir sveikesni tos šalis gyventojai.Ypač vertingi natūralus, senieji miško masyvai – gyvybės, rūšių #koncentracijos salos, kurios gali konservuoti tai kas reikalinga ar nyksta Žemėje šiuo sudėtingu laikotarpiu. Iš jų gyvybė gali plisti į kitas zonas. Tai yra gyvybės informacinis biologinis "BIO-bankas". Lietuva gali tapti viena didžiausių ir vertingiausių gyvybės ir natūralių ekosistemų saugyklų pasaulyje.Lietuva yra viena turtingiausių pasaulio šalių – mes turime didžiules mėlynojo (blue gold- vanduo), žaliojo (green gold – miškai) ir juodojo aukso (black gold – derlinga žemė) atsargas, kurių "akcijos" artimiausiais dešimtmečiais kils į neregėtas aukštumas. Tai GYVYBINIAI – PAMATINIAI resursai, kurie pasaulyje dėl nekontroliuojamo vartojimo ir kapitalistinės oligarchinės mafijos valdomos sistemos nuolat senka, o jų vertė kyla geometrine progresija.Reiškia, kasdieną geometrine progresija auginame NEPAKANTUMĄ esamai pramoninei medienos ir korumpuotai aplinkosaugos politikai!Šviečiamės, šviečiam, kaupiam jėgas ir buriamės gynybai – Pilietinė mobilizacija už gyvybės išsaugojimą ir ateities kartas! Aplinkosauga tai nėra kova – tai gyvenimo būdas! Mes renkamės: gyvename ar vartojame? Kuriame ar griauname? Konkuruojame ar bendradarbiaujame? 2 keliai – 2 pasaulėžiūros. GYVAS VEIKSMAS – JAU NETRUKUS (vasaros gale – rudens pradžioje) #GyvoŽalio!#Infomaciniaikarai #budintimiškųsargyba #žygiai #gyvasmonitoringas #pilietinėkontrolė #bendraminčiųbendruomenės #ateitispilietiniųbendruomeniųrankose #kūrybiškassąmoningaįgalipilietinėvisuomenė

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis


 Ką reikia žinoti apie Punios Šilo sengirę?

Atkurkime Sengires – kuo ypatingas Punios šilas?

LRT radijo laida  – klausyti čia –  Vienkartinė Planeta, 2019 07 29

Atkurkime Sengires – kuo ypatingas Punios šilas?

Gamtos mokyti nereikia – MUMS REIKIA MOKYTIS. Žmogus nori reguliuoti Gamtą, bet ne jo valioj įvaldyti visus gamtinius procesus ir jis daro KLAIDAS – sukuria sąlygas ligoms ir kenkėjams plisti. LRT Vienkartinė planeta 2019 07 29 #SOSPuniosŠilasPagrindinis rezervato plėtimo tikslas – sudaryti sąlygas Gamtai atkurti Sengirę (tikrą mišką). Šiuo metu saugomas rezervatas sudaro apie 1/5 Punios miško, kuris kertamas plynais sanitariniais, atrankiniais, atvejiniais, tarpiniais, ugdymo kirtimais – visi šie kirtimai yra LEIDŽIAMI. #PuniaBelovežas"Vieni baiminasi miško kenkėjų ir išvartų, o kiti – pjūklų ir miškovežių. Gal tokių konfliktų pavyktų išvengti, jei Lietuvos saugomos teritorijos būtų saugomos griežčiau?" — panaši diskusija kilo praeitais metais dėl Belovežo girioje vykstančių kirtimų (Europos teismas pripažino, jog kirtimai buvo neteisėti). #GeriausiaPagalbaMiškuiApsišvietęsŽmogus#PalikitSengiręRamybėj "Pats svarbiausias dalykas šiandien – sureguliuoti kirtimus."#Kenkėjai #MonokultūrinėsEgliųPlantacijos #KlimatoKaita"Kenkėjai puola, nes keičiantis klimatui atsodinamos eglių rūšys, kurios yra labiau pažeidžiamos. – na bent nesodinkite ta egle, bet ne – eglė, eglė, eglė, būtinai eglė. Eglė yra šiaurinė rūšis, ant aerialo pakraščio (Lietuva aerialo pakraštys) – daugėjant, ilgėjant sausrų periodams eglė nespėja gaminti arba pakankamai pasigaminti sakų ir žievagraužiams, kinivarpoms lengviau tą eglę nužudyt. Jeigu būtų drėgnesni metai ir šaltesnis klimatas, eglė būtų gyvybingesnė ir net jei kenkėjai ją užpultų, nebūtų tokių populiacinių židinių sprogimų. Tad jei vieną kitą eglę nugriaužtų, niekas per daug nepastebėtų. Bet kai nugriaužia tokias MONOKULTŪRAS didesniame plote, tada jiems užkliūna labai stipriai – jei nustotume kištis – gamta pati savimi pasirūpintų. #DidžiausiaLietuvosGeniųĮvairovė "Punios šile sutinkamos visos genių rūšys kiek yra Lietuvoje, kai kurios labai gausiai, pavyzdžiui, baltnugaris genys, vidutinis genys. Švedijoje vidutinis genys iš vis yra išnykęs, nėra likę nei vienos poros. #Medžioklė Jeigu kažkur aplink prasideda medžioklė – didžiausias žvėrių tankis būne rezervato teritorijoje. Esu matęs net 20 šernų jauniklių vienoje vietoje su keliom patelėm. – Tarsi žinotų, jog niekas ten nelys?- Matyt jaučia, kad čia jie saugūs ir medžiotojas čia neužklys. #RūšysKlestiRezervate "Tiek istorija, tiek geografija nulėmė tai, jog Punios šilui gamtinių vertybių prasme Lietuvoje nėra lygių. Čia sutinkama tokių rūšių, kurios nesutinkamos niekur šalyje. Gamtininkai pasiūlė išplėsti rezervato ribas kai pastebėjo, kad už dabartinio rezervato ribų miško biologinė įvairovė prastėja. (…) Kas buvo rasta anksčiau – rūšių populiacija sumažėjo arba iš vis išnyko. Rezervate nematom – NEI VIENOS išnykusios rūšies. (Pirmieji Punios augalų tyrimai Biologijos Instituto mokslininkų buvo pradėti 1969 m.) #MumsReikiaMokytis "Gamta egzistavo ne žmogaus milijardus metų ir ji puikiai susitvarkė – susitvarkys ir čia. Gamtos mokyti nereikia – MUMS REIKIA MOKYTIS. #NaikinamEkosistemas_MiškoImunitetą "Mes ateinam su kirviu ir sunaikinam ne tik medžius, mes SUNAIKINAM EKOSISTEMĄ. Ir mes ją sunaikinome daugybėje miškų ir toliau ją naikinam.#ŽmogusNoriReguliuotiGamtą "Iškertam plynais kirtimais natūralius ar pusiau natūralius miškus ir nesudarom sąlygų gamtai atsikurti – mes visą laiką REGULIUOJAM. O kadangi ne žmogaus valioje įvaldyti visus gamtinius procesus – jis daro klaidas. Per tas klaidas sukuriamos sąlygos įvairiems kenkėjams ir ligoms plisti."#PaskutinėLietuvosSengirė "Gamtininkų bendruomenė įsitikinusi, kad palikus šilą ramybėje, ilgainiui čia galėtų atsikurti tikra sengirė, panaši į tą, kuri sužavėjo tiek Lietuvą tiek pasaulį Mindaugo Survilos filme." #GyvybėsSala #GyvybėsKoncentracija "Viena didžiausių problemų, jog Lietuvoje pagrindinės miško kertinės buveinės yra labai mažo ploto, o jos gali tarnauti kaip rūšių plitimo koridoriai. Per juos rūšys gali plisti į kitus plotus. Jeigu turėtumėme bent vieną mišką pakankamai didelį, tada net vieno tokio miško užtektų užtikrinti rūšių egzistavimą."#IšsaugokimePuniosŠilą #VertingiausiaDidžiausiaAžuolųSengirė LRT Vienkartinė Planeta https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075240/vienkartine-planeta-kaip-issaugoti-punios-silaKas vyksta Punios šile? https://www.gyvasmiskas.lt/?s=PuniosPASIRAŠYK PETICIJĄ UŽ PUNIOS išsaugojimą – 2019 07 29 https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/?fbclid=IwAR0KfN0bDTCZqGmxEKiSOE7R3Bro56pwT9NTlSfAPdPCD6sfGsuJiLindZIFoto: Nemuno kilpų regioninis parkas, Renatas Jakilaitis, Žymantas Morkvėnas

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis

 Ar turėsime sengirę Lietuvoje?

#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? 

Kalba “Sengirės” kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Gintaras Varnas.

“Apie miškus reikia galvoti ne tik racionaliai, bet ir strategiškai.”

LRT Kultūros diena: Kodėl mums būtina išsaugoti Punios Šilą?

AR TURĖSIME SENGIRĘ LIETUVOJE?#LRT #Kultūrosdiena Punios šilas mena LDK laikus, tačiau jį bandome iškirsti… Kodėl mums būtina išsaugoti šį rezervatą? #Sengirė #PuniosŠilasKalba "Sengirės" kūrėjas Mindaugas Survila, gamtininkas – miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša, režisierius Ginataras Varnas https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000074824/kulturos-diena-punios-silas-mena-ldk-laikus-taciau-ji-bandome-iskirsti-paversti-rezervatu-neplanuojama

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 23 d., antradienis




APIE PUNIĄ

LRT reportažas iš PUNIOS ŠILO, „Sengirės“ režisierius ir gamtininkai – kodėl jį būtina išsaugoti? (VIDEO) 2019 07 23

Gintaras Varnas įgėlė valdantiesiems: galbūt kultūra šiems žmonėms reiškia tik „Naisių vasarą“

Apie Punios Sengirę Laisvės TV – kam skamba pjūklų dainos? || Mažeika VS Preikša || Karštos kėdės (VIDEO) 2019 07 31


Skvernelis Seime apie PLYNUS kirtimus ir PUNIOS ŠILĄ arba kas slypi už grybų ir uogų? Linas BALSYS 2019 07 18 (VIDEO)

Punios Šilo šešėliuose – Aplinkos ministerijos šizofrenija. Pilietinė nuomonė (FOTO)

„Leiskit medžioti, tada kalbėsim“ – kas vyksta Punios Sengirėje ir Aplinkos ministerijoje? Andrius GAIDAMAVIČIUS (KOMENTARAI)

Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)

Krovinių gabentojai užsienyje sekė Labanoro girios, Punios šilo virtimo popieriumi grandinę – kaip senieji miškai virsta prekybinių centrų reklaminiais žurnalais ir tualetiniu popieriumi (FOTO)


SENGIRĖS

„Sengirė“ režisierius: senieji Lietuvos miškai nesaugomi dėl greitų ir didelių pinigų – Vakarų Europa gyvą mišką seniai išnaikino (kuria miškų fondą!)

Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją

Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai

Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria


 Punios šilas šiandien

Gyvo Miško archyvas (2019 m. birželis)












Kodėl miškui reikia negyvos medienos arba kas mišką paverčia giria?

„Apie trečdalis miško rūšių yra susijusios su negyva mediena. Mūsų klimato juostoje nuo negyvos medienos yra priklausomi net 5000 – 7000 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Be retų rūšių, negyvuose senuose medžiuose gyvena ir gausybė ne tokių retų vabalų. Deja, ne visi susimąsto, kad negyvas medis ne tik kad nekenkia miškui, jo neteršia, o toliau atlieka labai svarbią funkciją – leidžia vystytis retiems vabzdžiams ir kitiems organizmams. Visiškai suiręs medis papildo dirvožemį mineralinėmis ir organinėmis trąšomis – grąžina žemei tai, ką buvo iš jos gavęs.“ 

„Miškas veikia kaip biologinių ekosistemų visuma ir negyva mediena vaidina didžiulį vaidmenį – ji sukuria sąlygas miško rūšims ir ekosistemoms egzistuoti, vystytis ir sąveikauti tarpusavyje kaip visumai ir kuria tai ką mes vadintume MIŠKO SVEIKATA.“

„Modeni miškininkystė sumažina negyvos medienos kiekį, todėl kyla grėsmė daugelio saproksilinių (medienoje išgyvenančių) organizmų išlikimui. Reikliausios rūšys reikalauja tokių negyvos medienos kiekių, kurių praktiškai neįmanoma pasiekti valdomuose miškuose. Tai reiškia, kad reikia žmogaus netvarkomų saugomų miškų. Valdomuose miškuose išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į kraštovaizdžio išsaugojimą ir tam tikrų negyvos medienos rūšis, tačiau neįmanoma nustatyti  miško medienos kiekio, kuris yra reikalingas konkrečiam miškui.“

SKAITYKITE PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria









#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau