Kova su klimato kaita: žali norai – rudas rezultatas

“Per pastaruosius penkerius metus miškų kirtimas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje išaugo perpus. Ir to priežastis yra ES atsinaujinančiosios energijos direktyva, raginanti šalis tiekti 20 proc. jų energijos poreikį naudojant atsinaujinančius šaltinius.”

Priklausomybė nuo biokuro naikina miškus – miškų naikinimas paslėptas po “atsinaujinančios energijos” direktyva

2021 vasario 9 d.

Jei ES nesuvoks savo pačios vaidmens vykdant miškų naikinimą, ji niekada nepasieks savo siekiamų anglies neutralumo tikslų.

Net ir patys geriausi ketinimai gali nunešti į šoną. Politika, skirta pasiekti vieną rezultatą arba užkirsti kelią kitam, kartais turi nenumatytų padarinių. Europos Sąjunga nėra išimtis.

Sausio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime dėl biologinės įvairovės,  maždaug keturios dešimtys tautų kartu įsipareigojo apsaugoti trečdalį savo žemės ir jūrų. ES prisijungė prie pastangų ir pažadėjo iki 2030 m. pasodinti tris milijardus medžių.

Neabejotinas tikslas buvo užkirsti kelią miškų naikinimui. Tačiau tragedija yra ta, kad Europos priklausomybė nuo biokuro – skirta išvengti žalos aplinkai – pastaraisiais metais sunaikino didžiąją dalį miškų.

Per pastaruosius penkerius metus miškų kirtimas Baltijos šalyse ir Skandinavijoje išaugo perpus. Ir to priežastis yra ES atsinaujinančiosios energijos direktyva, raginanti šalis tiekti 20 proc. jų energijos poreikį naudojant atsinaujinančius šaltinius.

Skandalas Olandijoje: biomasės jėgainės naikina saugomus Baltijos miškus ir gauna žalias subsidijas, 2020 12 07

Rezultatas buvo biokuro, pagaminto iš biomasės, augimas. Tai organinės medžiagos, įskaitant, bet neapsiribojant, gyvūninės atliekos; kita forma tai medienos granulės, šalutiniai produktai iš miškų.

Keista, pastarąsias ES klasifikavo kaip anglies požiūriu neutralų variantą, geriau nei anglis, kuris turėjo nuspėjamą rezultatą – visuotinį miškų kirtimą, o Europos šalys siekė pasipelnyti iš šios naujos paklausos.

2018 m. ES patobulino direktyvą, siekdama 32 procentų atsinaujinančios energijos tiekimo iki 2030 m. Siekis apsaugoti ir gerinti aplinką yra pagirtinas, tačiau kelią į pragarą galima nutiesti gerais ketinimais.

Miškai sugeria 10 procentų metinių Europos išmetamųjų teršalų. Idėja, kad medienos granulės, paimtos iš miškų, yra “atsinaujinančios”, yra toli gražu nepasiekiama – blogiausiu atveju, tiesiog pavojinga.

ES leido siekti vertingo tikslo pačiais problemiškiausiais būdais, o rezultatas – blogėjanti klimato kaita, miškų naikinimas ir biologinės įvairovės nykimas.

Užburtas ratas

Medžiams atkurti reikia ne tik dešimtmečių – dešimtmečių ekosistemos lūžio taške neturi –  sudegusi mediena išskiria daugiau anglies nei anglis, nafta ir dujos. Dar blogiau, kad sunaikintus senus miškus keičia vienarūšės monokultūros – PLANTACIJOS, kuriose išlaiko iki 50 proc. mažiau anglies.

Tokioms medžių plantacijoms, kurios dėl komercinio spaudimo keistai kartais priskiriami miškams, neleidžiama natūraliai vystytis. Tiesą sakant, jie dažnai būna gerokai nupjaustomi, kol jie sugeria pakankamai anglies, kad pakeistų tai, kas išsiskiria deginant jų pirmtakus. Toks medžių derlius gavimas išskiria dar daugiau anglies, o tai tampa užburtu anglies įsiskolinimų ratu.

Nuostabiausia, kad nepaisant šių tendencijų, biomasė yra didesnis energijos šaltinis ES nei saulės ir vėjo energija sudėjus kartu. Klasifikuojant biomasę kaip atsinaujinančią energiją, skatinamas siaučiantis ir praktiškai negrįžtamas miškų kirtimas.

Jau vien skaičiai byloja tragišką padėtį. Biomasės praradimas visoje Europoje padidėjo 70 proc. 2011–2015 m. ir 2016–18,  o Šiaurės regionas patyrė ypač pražūtingus nuostolius.

Nerimą kelianti tendencija

Nerimą kelianti tendencija Europoje yra neproduktyvios klimato politikos skatinimas, kuri su atsinaujinančios energijos direktyva, sukelia daug žalos nei naudos.

Pamokantis tarptautinis pavyzdys yra palmių aliejus, kurį ES uždraudė naudoti kaip biokurą (iki 2030 m.) – kai net tokios šalys kaip Malaizija, pagrindinė palmių aliejaus gamintoja, padarė jaučiamą pažangą siekdamos tikro aplinkos tvarumo.

Buvo tai susilaukė nenumatytų pasekmių: palmių aliejus, kurio yra iki 50 procentų pakuojamų produktų – buvo keičiamas alternatyviais augaliniais aliejais, pavyzdžiui, sojos pupelėmis, saulėgrąžomis ar kokosais. Tokie bandymai substituoti, deja, nepaiso tvarių galimybių, tokių kaip kanapių aliejus, ir nėra neutralios alternatyvos.

Iš tiesų, kaip paaiškėja, jie sunaudoja daug daugiau išteklių, o norint pagaminti lygiavertį kiekį aliejaus, reikia iki dešimt kartų daugiau žemės ir trąšų. Taigi palmių aliejaus draudimas tik paskatina vartotojus kitomis aplinkai akivaizdžiai blogesnėmis kryptimis. Atsižvelgiant į tai, kad beveik 90 procentų Malaizijos palmių aliejaus plantacijų buvo pažymėtos tvarios.

Iš tiesų, kaip paaiškėja, jie sunaudoja žymiai daugiau išteklių, o norint pagaminti lygiavertį kiekį aliejaus, reikia iki dešimties kartų daugiau žemės ir trąšų. Taigi, palmių aliejaus draudimas tik paskatino ir nukreipė vartotojus kitomis aplinkai akivaizdžiai blogesnėmis kryptimis. 

Atsižvelgiant į tai, kad beveik 90 procentų Malaizijos palmių aliejaus plantacijų buvo pažymėtos tvariomis – pagal Malaizijos tvaraus palmių aliejaus (MSPO) sistemą – tokia Europos sankcija yra nesėkminga, neteisinga ir, tiesą sakant, nesuprantama. Malaizijos tvarumo schema atitinka tikslus, kuriuos Europa turėtų palaikyti ir atlyginti, kaip pavyzdžiui, dėl darbo teisių apsaugos, laukinės gamtos įvairovės ir miškų kirtimo, žymiai sumažindama šio proceso poveikį aplinkai.

Rezultatas buvo tai, kad miškų kirtimai kasmet mažėjo trejus metus. Vis dėlto ES ir toliau demonstruoja nerimą keliantį nesąžiningumą, tvirtindama, kad saugo aplinką, kita vertus, savo veiksmais kenkdama jai.

Vis dėlto ES ir toliau demonstruoja nerimą keliantį nesąžiningumą, iš vienos pusės tvirtindama, kad saugo aplinką, kita vertus, kenkdama jai.

Dvigubi standartai

Dviejų atvejų – biomasės ir palmių aliejaus – ypatumai skiriasi, tačiau pasiekimai yra panašūs. Nors per trumpą laiką Europos ekonomika gali pasinaudoti priimtu požiūriu, Europa ilgalaikėje perspektyvoje, ilgainiui gali pralaimėti – ne tik tada, kai jos ekonomika kovoja su spartėjančia klimato kaita, bet ir dėl to, kad iškyla pavojus jos kaip etinio pavyzdžio statusui.

Tai reiškia, kad Europos gebėjimas įtikinti kitas tautas priimti sprendimus ir vykdyti politiką, atsižvelgiant į jų bendrą interesą, sumažės – ir gali tiesiog išnykti. Kai šią vasarą Europos Komisija susitiks persvarstyti savo klimato strategiją, siekdama klimato neutralumo, ji turi suderinti vidaus ir tarptautinę politiką, siekiant panaikinti dvigubus standartus, kurie buvo ginami per ilgai. Poreikis tam didelis kaip niekada.

Šaltinis: www.socialeurope.eu  – Green intentions, brown outcomes


MIŠKO PRAMONĖ:

SKAITYKITE PLAČIAU: Brandžių miškų išsaugojimo vertė kovoje su klimato kaita – ką slepia “žalios energijos” pramonė? (INTERVIU) #biomasė

Treileris – SUDEGINTI: Ar Medžiai yra Keičia Anglį? (“BURNED: Are Trees the New Coal?”)

SKAITYKITE: Aplinkos ministras Gentvilas: miškai yra stipriai saugomi ir jų daugėja – reikia žaliavos milžiniškai augančiai medienos pramonei (VIDEO), 2021 02 02 

SKAITYKITE: Kur veda “žalias kursas” ir kokių miškų nori pramonė? Interviu su Raimundu BEINORTU (VIDEO), 2020 11 09


MIŠKO STATISTIKA:

“Miškų daugėja” – manipuliacijos miškais (siekiant prisikirsti kuo daugiau medienos), Stanislovas ČEPINSKAS, 2021 02 11

Miško sektoriaus indėlis į valstybės biudžetą sudaro 0,3 % arba kiek kainuoja nebekirsti Labanoro girios? Stanislovas ČEPINSKAS

Sengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų “daugėja”? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)

Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)

Miškų kirtimai valstybei tapo nuostolingi (Oficiali statistika) – Stanislovas Čepinskas, 2020 05 25


“ŽALIAS KURSAS” – kova su klimato kaita paremta pseudomokslu?



2020 m. spalio 30 d.


LIETUVOS MIŠKO PRAMONĖ (IŠTRAUKOS):

BIOKURAS:


Kuo žalesnės investicijos, tuo mažesnės bankų palūkanos 2019.07.11/Verslo žinios

“Tik laiko klausimas, kada taršias technologijas tebevystančios kompanijos praras investuotojus ir milijardus, o bankai ir ES paramos dalytojai joms atsuks nugarą. Nuo šiol didžiausią investicinę grąžą akcininkams ir savininkams atneš teigiamą poveikį klimato kaitai daranti pastatų renovacija, ekologiškas transportas, atsinaujinanti energetika ir miškininkystė.”


 
2019 05 03 DELFI tikrino GYVO MIŠKO teiginius:
 
Aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė paneigė dažnai kartojamą mitą apie tai, kokią naudą aplinkai teikia sengirės, o kokią – jauni miškai. (…) Atsižvelgiant į visus šiuos mokslinių tyrimų rezultatus, aplinkosaugininkės A. Juozapaitytės teiginį, kad senas miškas ir jame esanti samanų paklotė sugeria daugiau anglies dioksido, nei jaunas miškas, GALIMA LAIKYTI TEISINGU.
 

“Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.”

“Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.”

“Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.”

 
 

50 metų senumo teorija, kuria vis dar vadovaujasi miško specialistai ir naujoji Lietuvos Miško Valdyba, teigia, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai. Aiškėja, kad teorija passi tyrimai teigia, kad didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja. Tai visiškai keičia požiūrį į senus ir brandžius miškus bei jų vaidmenį klimato kaitoje.
 
“Medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada, kai jų augimas yra intensyviausias. Anglį kaupia ne tik kamienai, bet ir paklotė.”
 
“Pagrindinė tyrėjų išvada – kuo medis didesnis, tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia.”
 
“Norint švelninti klimatą – reikia stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis.”
 
“Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime miškuose kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Nemažiau svarbu ir medynų amžiaus struktūra. Brandžius medžius iškirsti galima greitai, tačiau jiems susiformuoti reikia daug laiko.”
 
“Įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus, ypač žmogaus nepaliestas sengires tiek atogrąžų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.”

Lietuvos KLIMATO PLANAS – nuosprendis brandiems miškams? (Gyvo miško PASTABOS IR PASIŪLYMAI)

MIŠKAI IR KLIMATAS – “gelbėsim pasaulį” konservuodami miškus pigiuose balduose? Aplinkos ministerija (DISKUSIJA) (VIDEO) 2019 11 26

„Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje”, Aplinkos ministerija, 2019 11 26



 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau