„Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje”, Aplinkos ministerija
“Miškininkystės intensyvinimas prisidės prie klimato kaitos suvaldymo??? NE.” – Liutauras Stoškus
Vakar (11.26) Aplinkos ministerija organizavo klimato kaitos savaitės renginį, tema – miškai. Kaip miškai gali padėti kovoti su klimato kaita. Tai prognozės prastos: AM intensyviai šiuo klausimu konsultuoja miškininkai – pramonininkai, diskusija buvo į vienus vartus, ekologai matomai net nebuvo kviesti. AM mano/išmokyti, kad kirsdami mišką mes taip padarome iš medienos baldus ir taip užkonservuojame CO2. Kad jauni medžiai sugeria žymiai daugiau CO2 nei, kad seni. Dėl to net ir klimato kaitos akivaizdoje, tik ieškant būdų kaip galima mažinti CO emisijas, pasiliekama prie išankstinės nuostatos, jog kertamas miškas yra gerai, klimato kaitos atžvilgiu. Net neabejoju, jog uolūs miškininkystės profesoriai, visais būdais ieškos argumentų šiai pozicijai apginti.
(FB komentaras V.V.)
Miškų tarnyba, pristatydama CO2 sugėrimus, savo išvadose net NEĮTRAUKIA CO2 kaupiamo dirvožemyje, kai tuo tarpu, pagal Duncan Brackinet atliktą analitinę studiją “Forestsand Climate Change” iki 40 proc. anglies dvideginio kaupiasi dirvoje. Kitų tyrimų išvados sako, jog vidutiniškas CO2 sugėrimas, įskaitant dirvą, yra teigiamas miškams iki 800 METŲ. Taigi, sakydami jog CO2 sukauptą medienoje mes užkonservuojame balduose ir taip bent laikinai išsprendžiame problemą, yra labai toli nuo tiesos. Tarkime, pušies kirtimo amžius yra 101 metai, tuomet mediena virsta baldu, kuris pasak Lietuvos klimato strategijos, tarnauja 60 metų??? Tai gaunasi 161 metai CO2 kaupimo, pačiu pozityviausiu variantu, jei ilgaamžius baldus gamina vietiniai amatininkai, ne Ikea (deja, tendencija atvirkštinė – vis daugiau siunčiam į Ikea ir vis daugiau vietinių baldininkų bankrutuoja nebeįpirkdami medienos). Bet medienos naudojimas baldams ne vienintelė problema: kad šiuos medžius nukirstume, naudojame techniką kuri suardo paklotę – joje šimtus metų kaupėsi CO2. (…) Susidėliokime prioritetus, problema nėra klimato kaita, problema – biologinės įvairovės, natūralių buveinių naikinimas. Jei susitelksime į šį iššūkį, natūrali gamta pati susitvarkys su CO2, metanu ir kitais mus gąsdinančiais terminais.”
(Austė Juozapaitytė, Gyvas Miškas)
Vakar vykusioje diskusijoje ministerija ir miškų tarnyba bandė įtikinti, jog norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus, kurie “tuoj supus” – kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, plantacijas, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą! Ar reikia džiaugtis, jog net alaus buteliukai bus gaminami iš medžio? Tikrai NE. Pagal mūsų miškininkus “tvarios” miškininkystės tikslas – nepertraukiamai tiekti medieną. Todėl visuomenės pyktis į jų pusę turi pagrindo, kadangi miškininkai pamiršo, jog miškas daugiau nei mediena ir nė žodžio neužsimena bei sumenkina kitas gyvybiškai svarbias miškų funkcijas – vandens sistemos, oro, klimato, kurį kuria pats miškas – kompleksinės ekosistemos, kurių dalis esame ir mes. Prisitaikymo prie klimato kaitos planas? Miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas – t.y. sveiki, įvariarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės (gyvybės) įvairovės apsauga ir subalansuota brandžių miškų apsaugos politika.
(Monika Peldavičiūtė, Gyvas Miškas)
KLIMATAS IR MIŠKAI. TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA – kaip miškai gali padėti kovoti su klimato kaita?
Aplinkos ministerija gyvai – Klimato savaitė. Keisti ar keistis? 2019 11 26
Diskusijos „KEISTI AR KEISTIS: KLIMATO kaitos iššūkiai ir galimybės MIŠKININKYSTĖS sektoriuje“ tiesioginė transliacija. DISKUSIJĄ vedė – Aurimas Perednis.
#KlimatasMiškai #AplinkosMinisterija #Reziumė #KonsultuojaPramonė Vakar sproginejo salė, diskusiją vedęs Žinių radijo vedėjas Aurimas Perednis net įkaito 🙂
Koks turėtų būti klimato kaitos planas? Monika Peldavičiūtė, GYVAS MIŠKAS
Vakar vykusioje diskusijoje ministerija ir miškų tarnyba bandė įtikinti, jog norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus, kurie “tuoj supus” – kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, plantacijas, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą! Ar reikia džiaugtis, jog net alaus buteliukai bus gaminami iš medžio? Tikrai NE.
Lietuvos miško specialistai ir Aplinkos ministerija savo argumentus grindžia 50 metų senumo iš esmės klaidinga teorija, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai.
Tačiau šiuolaikinio mokslo naujausi tyrimai rodo, jog SENAS MIŠKAS, kuriame nepažeista paklotė SUGERIA DAUGIAU NEGU 3 KARTUS CO2. Pasaulio gamtos fondo duomenimis – miškų naikinimas lemia maždaug 20 proc. sukeltų CO2 emisijų. Didžiausios aplinkosauginės organizacijos teigia, kad įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.
Pagal mūsų miškininkus “TVARIOS” miškininkystės tikslas – nepertraukiamai tiekti medieną. Todėl visuomenės pyktis į jų pusę turi pagrindo, kadangi miškininkai pamiršo, jog miškas daugiau nei mediena ir nė žodžio neužsimena bei sumenkina kitas gyvybiškai svarbias miškų funkcijas – vandens sistemos, oro, klimato, kurį kuria pats miškas – kompleksinės ekosistemos, kurių dalis esame ir mes.
Prisitaikymo prie klimato kaitos planas? Miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas – t.y. sveiki, įvariarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės (gyvybės) įvairovės apsauga ir subalansuota brandžių miškų apsaugos politika.
Foto – Aplinkos ministerijos FB
“Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.”
“Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.”
“Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.”
