MIŠKAI IR KLIMATAS – “gelbėsim pasaulį” konservuodami miškus pigiuose balduose? Aplinkos ministerija (DISKUSIJA) (VIDEO) 2019 11 26

 „Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje”, Aplinkos ministerija

“Miškininkystės intensyvinimas prisidės prie klimato kaitos suvaldymo??? NE.” – Liutauras Stoškus
Vakar (11.26) Aplinkos ministerija organizavo klimato kaitos savaitės renginį, tema – miškai. Kaip miškai gali padėti kovoti su klimato kaita. Tai prognozės prastos: AM intensyviai šiuo klausimu konsultuoja miškininkai – pramonininkai, diskusija buvo į vienus vartus, ekologai matomai net nebuvo kviesti. AM mano/išmokyti, kad kirsdami mišką mes taip padarome iš medienos baldus ir taip užkonservuojame CO2. Kad jauni medžiai sugeria žymiai daugiau CO2 nei, kad seni. Dėl to net ir klimato kaitos akivaizdoje, tik ieškant būdų kaip galima mažinti CO emisijas, pasiliekama prie išankstinės nuostatos, jog kertamas miškas yra gerai, klimato kaitos atžvilgiu. Net neabejoju, jog uolūs miškininkystės profesoriai, visais būdais ieškos argumentų šiai pozicijai apginti.
(FB komentaras V.V.)
Miškų tarnyba, pristatydama CO2 sugėrimus, savo išvadose net NEĮTRAUKIA CO2 kaupiamo dirvožemyje, kai tuo tarpu, pagal Duncan Brackinet atliktą analitinę studiją “Forestsand Climate Change” iki 40 proc. anglies dvideginio kaupiasi dirvoje. Kitų tyrimų išvados sako, jog vidutiniškas CO2 sugėrimas, įskaitant dirvą, yra teigiamas miškams iki 800 METŲ. Taigi, sakydami jog CO2 sukauptą medienoje mes užkonservuojame balduose ir taip bent laikinai išsprendžiame problemą, yra labai toli nuo tiesos. Tarkime, pušies kirtimo amžius yra 101 metai, tuomet mediena virsta baldu, kuris pasak Lietuvos klimato strategijos, tarnauja 60 metų??? Tai gaunasi 161 metai CO2 kaupimo, pačiu pozityviausiu variantu, jei ilgaamžius baldus gamina vietiniai amatininkai, ne Ikea (deja, tendencija atvirkštinė – vis daugiau siunčiam į Ikea ir vis daugiau vietinių baldininkų bankrutuoja nebeįpirkdami medienos). Bet medienos naudojimas baldams ne vienintelė problema: kad šiuos medžius nukirstume, naudojame techniką kuri suardo paklotę – joje šimtus metų kaupėsi CO2.  (…) Susidėliokime prioritetus, problema nėra klimato kaita, problema – biologinės įvairovės, natūralių buveinių naikinimas. Jei susitelksime į šį iššūkį, natūrali gamta pati susitvarkys su CO2, metanu ir kitais mus gąsdinančiais terminais.”
(Austė Juozapaitytė, Gyvas Miškas)

Vakar vykusioje diskusijoje ministerija ir miškų tarnyba bandė įtikinti, jog norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus, kurie “tuoj supus” – kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, plantacijas, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą! Ar reikia džiaugtis, jog net alaus buteliukai bus gaminami iš medžio? Tikrai NE. Pagal mūsų miškininkus “tvarios” miškininkystės tikslas – nepertraukiamai tiekti medieną. Todėl visuomenės pyktis į jų pusę turi pagrindo, kadangi miškininkai pamiršo, jog miškas daugiau nei mediena ir nė žodžio neužsimena bei sumenkina kitas gyvybiškai svarbias miškų funkcijas – vandens sistemos, oro, klimato, kurį kuria pats miškas – kompleksinės ekosistemos, kurių dalis esame ir mes. Prisitaikymo prie klimato kaitos planas? Miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas – t.y. sveiki, įvariarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės (gyvybės) įvairovės apsauga ir subalansuota brandžių miškų apsaugos politika.
(Monika Peldavičiūtė, Gyvas Miškas)

KLIMATAS IR MIŠKAI. TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA – kaip miškai gali padėti kovoti su klimato kaita?

Aplinkos ministerija gyvai – Klimato savaitė. Keisti ar keistis? 2019 11 26

Diskusijos „KEISTI AR KEISTIS: KLIMATO kaitos iššūkiai ir galimybės MIŠKININKYSTĖS sektoriuje“ tiesioginė transliacija. DISKUSIJĄ vedė – Aurimas Perednis.



#KlimatasMiškai #AplinkosMinisterija #Reziumė #KonsultuojaPramonė Vakar sproginejo salė, diskusiją vedęs Žinių radijo vedėjas Aurimas Perednis net įkaito 🙂






KOMENTARAI:

Koks turėtų būti klimato kaitos planas? Monika Peldavičiūtė, GYVAS MIŠKAS

Vakar vykusioje diskusijoje ministerija ir miškų tarnyba bandė įtikinti, jog norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus, kurie “tuoj supus” – kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, plantacijas, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą! Ar reikia džiaugtis, jog net alaus buteliukai bus gaminami iš medžio? Tikrai NE.

Lietuvos miško specialistai ir Aplinkos ministerija savo argumentus grindžia 50 metų senumo iš esmės klaidinga teorija, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai.

Tačiau šiuolaikinio mokslo naujausi tyrimai rodo, jog SENAS MIŠKAS, kuriame nepažeista paklotė SUGERIA DAUGIAU NEGU 3 KARTUS CO2. Pasaulio gamtos fondo duomenimis – miškų naikinimas lemia maždaug 20 proc. sukeltų CO2 emisijų. Didžiausios aplinkosauginės organizacijos teigia, kad įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.

Pagal mūsų miškininkus “TVARIOS” miškininkystės tikslas – nepertraukiamai tiekti medieną. Todėl visuomenės pyktis į jų pusę turi pagrindo, kadangi miškininkai pamiršo, jog miškas daugiau nei mediena ir nė žodžio neužsimena bei sumenkina kitas gyvybiškai svarbias miškų funkcijas – vandens sistemos, oro, klimato, kurį kuria pats miškas – kompleksinės ekosistemos, kurių dalis esame ir mes.

Prisitaikymo prie klimato kaitos planas? Miškų ekosistemų sveikatos ir imuniteto stiprinimas – t.y. sveiki, įvariarūšiai ir įvairiaamžiai natūralūs miškai, biologinės (gyvybės) įvairovės apsauga ir subalansuota brandžių miškų apsaugos politika.




 
NAUDINGA ŽINOTI:
 
2019 05 03 DELFI tikrino GYVO MIŠKO teiginius:
 
Aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė, organizacijos „Gyvas miškas“ atstovė, paneigė dažnai kartojamą mitą apie tai, kokią naudą aplinkai teikia sengirės, o kokią – jauni miškai. (…) Atsižvelgiant į visus šiuos mokslinių tyrimų rezultatus, aplinkosaugininkės A. Juozapaitytės teiginį, kad senas miškas ir jame esanti samanų paklotė sugeria daugiau anglies dioksido, nei jaunas miškas, GALIMA LAIKYTI TEISINGU.
 

“Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.”

“Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.”

“Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.”

 
 

50 metų senumo teorija, kuria vis dar vadovaujasi miško specialistai ir naujoji Lietuvos Miško Valdyba, teigia, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai. Aiškėja, kad teorija passi tyrimai teigia, kad didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja. Tai visiškai keičia požiūrį į senus ir brandžius miškus bei jų vaidmenį klimato kaitoje.
 
“Medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada, kai jų augimas yra intensyviausias. Anglį kaupia ne tik kamienai, bet ir paklotė.”
 
“Pagrindinė tyrėjų išvada – kuo medis didesnis, tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia.”
 
“Norint švelninti klimatą – reikia stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis.”
 
“Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime miškuose kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Nemažiau svarbu ir medynų amžiaus struktūra. Brandžius medžius iškirsti galima greitai, tačiau jiems susiformuoti reikia daug laiko.”
 
“Įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus, ypač žmogaus nepaliestas sengires tiek atogrąžų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.”
 

“Bet visų pirma, svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.” (Miškų Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius)
 
Lietuvos miškai – IKEA baldams?

Prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

#TapkSAVANORIU – užpildyk anketą.

#Patreon“ ir #Paypal internetinėse platformose yra galimybė prisidėti prie mūsų veiklos nuolatine mėnesine parama pagal jūsų norą ar išgales, pavyzdžiui, 1 ar daugiau EUR.  Jums tereikia pasirinkti sumą, kurią norite aukoti, vieną kartą įvesti savo banko kortelės arba „Paypal“ paskyros duomenis ir „Patreon“ kas mėnesį nuskaitys iš jūsų sąskaitos pasirinktą sumą. Pasikeitus situacijai, bet kada ir be jokių papildomų sąlygų galėsite šį savo įsipareigojimą nutraukti.

PATREON platforma: https://www.patreon.com/gyvasmiskas

PAREMK (Paypal, Paysera)
https://www.gyvasmiskas.lt/paremk/#paremk

TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama
Nori prisijungti? Turi pasiūlymų – rašyk info@gyvasmiskas.lt

PARAMA SKIRIAMA:
– Bendruomenių konsultacijoms;
– Piliečių įtraukimo ir aplinkos kontrolės įrankiams kurti;
– Teisinei veiklai (advokato Sauliaus Dambrausko darbo išlaidoms);
– Informavimui ir šviečiamajai veiklai apie įvykius ir gamtos apsaugą;
– Viešojo intereso atstovavimui ir gamtos teisių gynimui, aktyviam lobizmui (seimas, ministerijos, institucijos, dalyvavimas posėdžiuose, raštų rengimas);
– Ekspertų komandai burti;
– Inicijuoti įstatyminės bazės pakeitimus;
– Planuojamiems bendruomenių ir aktyvistų susitikimams; renginiams ir akcijoms rengti

Ačiū bičiuliai, kad esate – mūsų jėga bendrystėje!

Prisidėk prie judėjimo – KARTU MES GALINGA BANGA!

 

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

MIŠKO VAGYS – pilietinė kontrolė miškuose (LAIŠKAS PAVYZDYS) (ATMINTINĖ)

TAIKAUS TIESIOGINIO PASIPRIEŠINIMO INSTRUKCIJA (Dėl miesto medžių ir NATURA2000 kirtimų – SAULIUS DAMBRAUSKAS)

IDĖJOS IR VIZIJOS:

MIŠKO MANIFESTAS

3 GYVO MIŠKO IDĖJOS LIETUVAI

GYVO MIŠKO reforma: holistinė miškininkystė


GYVO MIŠKO MISIJA, VIZIJA IR TIKSLAI

MISIJA:
Atgaivinti ir puoselėti senųjų Protėvių paveldą – Gamtos pajautos ir pagarbos Gyvybei kultūrą.

VIZIJA:
GYVAS ŽMOGUS – gyvybinga, drąsi, brandi ir kūrybiška pilietinė visuomenė, veikianti kaip vientisas ir sveikas organizmas.
LIETUVA – holistinės ekopasaulėžiūros ir atsakingų žaliųjų inovacijų bei technologijų lyderė pasaulyje – harmoningo ir įkvepiančio gyvenimo būdo gamtoje skleidėja.

TIKSLAI:
– Iškelti aplinkosaugą kaip prioritetinę valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio sąlygą;
– Kurti pilietinę žiniasklaidą ir erdvę dialogui – jungtis į bendrą žinių, idėjų ir informacijos sklaidos tinklą;
– Šviesti ir plėsti suvokimą kaip veikia Gamta – kelti pilietinį sąmoningumą ir ekologinį raštingumą;
– Ginti ir atstovauti viešą interesą ir teisę į sveiką aplinką;
– Įgalinti pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti sprendimų kūrimo ir priėmimo procese;
– Įkvėpti bendrai kūrybai ir harmoningam gyvenimo būdui santarvėje su gamta;

Dėkingi iki medžių viršūnių!

Gyvo miško komanda

 
 
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau