“Didžiulį įspūdį renginio dalyviams padarė ilgalaikis Alytaus miškų urėdas Gintaras Gibas, diskusijoje teigęs, kad jis yra tas, kuris organizavo daugelį dabar matomų kirtimų. „Dar prieš metus buvau tas, kuris kategoriškai nenorėjo rezervato statuso Punios šilui. O dabar atsistojau prieš jus pasakyti, kad pakeičiau savo nuomonę. Palikim šį mišką gamtai, palikime Lietuvai ir visai Europai.”
Punios šilo apsaugos tikslų pristatymas
Lapkričio 14 d. Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centre buvo pristatytas Punios šilo (vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai) apsaugos tikslų projektas.
Projektą pristatinėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus ir Metodinio analitinio centro ekspertai.
Organizatoriai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM.
EKSPERTŲ IŠVADA: PUNIOS ŠILAS – ETALONINĖ GAMTINĖ TERITORIJA, KURIĄ NAIKINA DABARTINĖ ŪKINĖ VEIKLA
Lapkričio 14, 2019 | Rita G. www.puniossilas.lt
Šiandien vykusiame susitikime Saugomų teritorijų tarnybos ekspertai pristatė išvadas dėl Punios šilo gamtinių vertybių, jų būklės bei pateikė rekomendacijas dėl tinkamo teritorijos tvarkymo. Ekspertų teigimu, Punios šilas yra natūralių miško buveinių etalonas, o tinkamą apsaugą galima užtikrinti tik nevykdant jokios ūkinės veiklos.
Susitikime dalyvavęs visuomeninės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ vadovas, vienas iš kampanijos dėl Punios šilo išsaugojimo iniciatorių, Žymantas Morkvėnas susitikimą apibendrino taip: „Ekspertai pateikė gausybę duomenų, kurie stipriai papildė anksčiau atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, pagrindžiančius rezervato steigimo būtinybę. Saugotinos gamtinės buveinės apima net tris ketvirčius viso Punios šilo ploto. Ekspertai rekomenduoja net 69 procentuose visos teritorijos nevykdyti jokios ūkinės veiklos, nes ji yra žalinga.”
Diskusija:
PUNIOS SENGIRĖ – DISKUSIJA, 2019 11 14
Kaip urėdas pakeitė nuomonę. Šiandien susirinkome dėl Punios – Aplinkos misterija (mįslė, kurią reikia įmint) Gamtos ekspertams skyrė svarbią užduotį – jiems eilinį kartą reikėjo suskaičiuoti Punios turtus, įvertint jų būklę bei pristatyt. Tai, pasak misterijos, turėtų jiems (konkrečiai Mažeikai, kurio rankose sprendimas) kažką padėt suprast, įvestų kažkokio aiškumo, nors tomis pačiomis išvadomis yra užkimšti visi misterijos Punios archyviniai stalčiai. Nauja valdžia ir viskas trūkt už vadžių, ima važiuot iš pradžių. Ant tų pačių grėblių, slaptų būrelių ir demagogijų. Visos GAMTOS EKSPERTŲ prezentacijos čia:Gamtos ekspertai pristatė PUNIOS vertybių ir būklės tyrimą (PREZENTACIJOS) (DISKUSIJA)(VIDEO), 2019 11 14https://www.gyvasmiskas.lt/gamtos-ekspertai-pristate-punios-vertybiu-ir-bukles-tyrima-prezentacijos-diskusijavideo-2019-11-14/EKSPERTŲ IŠVADA: PUNIOS ŠILAS – ETALONINĖ GAMTINĖ TERITORIJA, KURIĄ NAIKINA DABARTINĖ ŪKINĖ VEIKLAhttps://puniossilas.lt/2019/11/14/ekspertu-isvada-punios-silas-etalonine-gamtine-teritorija-kuria-naikina-dabartine-ukine-veikla/Gruodžio 1 d. turėsime kažkokį ministerijos atsakymą. (pažadėjo)Šiai dienai Punioj (kol reikalas dėl triukšmo pakibęs ore) sustabdyta medžioklė, taikoma viena kirtimo rūšis – sanitarinė. O kas ta "sanitarinė" pasirodo reikia dar tikslint ir koreguot. Nes kiek galvų, tiek nuomonių. Žiūrint kas tvarkosi gamtininkas ar miškininkas. Punia tvarkoma pagal miškotvarkos planus, kurios Alma mater pamatas šiai dienai yra medienos auginimas. Jie neaugina miško – jie mokomi auginti medieną. Šiai dienai mūsų paskutinis sengirės masyvas, kurį sudaro daugiau 90 proc. natūralaus miško, yra tvarkomas remiantis ŪKINIAIS (daržo) kriterijais. Realiai, gamtos ekspertai konstatuoja kelis dalykus:Tai unikali gyvybės koncentracijos sala Lietuvoje. Daug gyvybės, senų, retų rūšių. Yra retų rūšių, kurias Lietuvoje galime rasti tik čia. Didžiausią žalą šiai miško florai ir faunai kelia:- stambios negyvos medienos šalinimas (miško trąša, namai, maistas daugybei gyvybės rūšių ir grandinių)- vienaamžių, monokultūrų (eglių) sodinimas, ypač eglė dėl klimato kitimo yra besitraukianti rūšis- perteklinis ir nuolatinis kišimasis į gamtą, miško kultūrinimas – jo žalojimas (nemokšiškas, medienos ūkio principais paremtas miško tvarkymas)- miško serga, jo imunitetas silpsta – tai yra tokio ūkininkavimo pasekmė!Rekomenduoja: dirbtinai nedidinti elninių žvėrių tankio, nes šie nuėda atželiančius plačialapius miškus. Ką daryt?Palikt stambią medieną miškuiGamtotvarka vietoj miškotvarkosKirtimus reguliuoja gamtininkai.Jokios ūkinės veiklosMišrinti, balansuoti miškus – "monokultūriniuose, kultūriniuose vienamžiuose medynuose taikyti įvairiaamžiškumo ir mozaikiškumo didinimo priemonės."Užtikrinti deramą apsaugą šiam Lietuvos perlui tegali vienas statusas – REZERVATAS. Visa kita – daržų kultūra. Visi sutaria VIENINGAI – PALIKIT TĄ MIŠKĄ RAMYBĖJ, ATIDUOKIT GAMTAI! Tai unikali vieta, dovana Lietuvai, Europai, pasauliui, kurią mūsų kartai privalu išsaugoti!Justina Vidzėnė🌳🌲🌿☘️Punios šilo rezervatas bus įsteigtas. Bet ne medžioklės rezervatas su priveistais danieliais, kaip jau buvo bandyta padaryti, bet tikras gamtos rezervatas, kur žmogus nesikiš į natūralius dėsnius. Dėl to nė kiek neabejoju, nes tam yra absoliutus mokslininkų, Prezidento ir net dalies miškininkų palaikymas. Dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė dar gali pasispyrioti, bet jai nebe daug liko dirbti. Nerimą kelia tik ekspertų išvada, kad botaninio-zoologinio draustinio statusas negali apsaugoti Punios šilo. Vadinasi, šis statusas neapsaugo nė vieno botaninio-zoologinio draustinio Lietuvoje ir visi jie kenčia nuo kirtimų. Labanoro girioje nuo seno garsėja du tokie – Kanio raisto ir Baranavos (Antaliedės) botaniniai- zoologiniai draustiniai, įkurti dar 1960 metais. Tai kurtinių, pelėdų, vilkų, lūšių, daugelio itin retų augalų buveinės. Bet nuo seno čia saugotas senpušes šiuo metu keičia jaunuolynai, kuriose nėra jokios gyvybės apart eilėmis susodintų pušų ir eglių. Viliuosi, kad Punios šilas – tik pradžia peržiūrint visų saugomų teritorijų būklę ir statusą. Idant dešimtmečiais puoselėtas gamtos paveldas nepražūtų dėl vienadienio pelno.Andrejus Gaidamavičius🌳🌲🌿☘️Trumpai apibendriname šiandien vykusį ekspertų tyrimo pristatymą ir po to sekusią diskusiją. Didžiulį įspūdį renginio dalyviams padarė ilgalaikis Alytaus miškų urėdas Gintaras Gibas, diskusijoje teigęs, kad jis yra tas, kuris organizavo daugelį dabar matomų kirtimų. „Dar prieš metus buvau tas, kuris kategoriškai nenorėjo rezervato statuso Punios šilui. O dabar atsistojau prieš jus pasakyti, kad pakeičiau savo nuomonę. Palikim šį mišką gamtai, palikime Lietuvai ir visai Europai.” Paklausime Gamtos tyrimų centro mokslininkės Miglės Stančikaitės žodžiais – nejau esame tokie „biedni", kad negalime apsaugoti bent vieno išskirtinai vertingo miško Lietuvai ir savo vaikams?Baltijos Aplinkos 🌳🌲🌿☘️Sek Punios naujienas – www.puniossilas.lt, Baltijos Aplinkos forumas, Gyvas Miškas#Budėk #PuniosSilas #PalikiteMiškąGamtai #IšsaugokimPuniosMasyvą#PuniosRezervatas #vertybė #LietuvaiEuropaiPasauliui #ateitieskartoms#gyvybėssala
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis
Pristatyme pateikti konkretūs skaičiai parodė, jog draustinio teritorijoje didelį potencialą turinčių gamtinių vertybių būklė yra gerokai prastesnė dėl čia vykdomų kirtimų. Juos leidžia draustinio statusas. „Peršasi akivaizdi išvada, jog draustinio statusas šio unikalaus gamtos perlo išsaugojimui yra nepakankamas. Turint omenyje tai, kad didžiojoje Punios šilo masyvo dalyje ekspertai rekomenduoja nevykdyti jokios ūkinės veiklos, gamtinio rezervato išplėtimas būtų racionaliausias sprendimas siekiant užtikrinti ilgalaikę šilo apsaugą” – teigia Ž. Morkvėnas.
Statuso keitimo klausimas buvo keltas diskusijoje. Paklausta, ar atsižvelgiant į ekspertų vertinimus, Aplinkos ministerija iš naujo svarstys Punios šilo teisinio statuso keitimą čia steigiant rezervatą, susitikime dalyvavusi aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė atsakė: „tokia tikimybė yra”.
Ši aptaki pozicija gamtosaugininkams kelia susirūpinimą. Vienas iš kampanijos dėl Punios šilo išsaugojimo iniciatorių, režisierius Gintaras Varnas po diskusijos apibendrino: „Nerimas išlieka. Prieš kelias savaites mums atsiųstame rašte dėl peticijos, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių, Aplinkos ministerija teigė liekanti prie sprendimo rezervato neplėsti ir apsiriboti papildomų tikslų numatymu kirtimus nustatančiame miškotvarkos plane. Šis planas po 3 metų bus keičiamas, todėl galimybė grįžti prie įprastinių miško kirtimų išlieka. Šis sprendimas niekaip neužtikrins ilgalaikės apsaugos, kuri Punios šilui būtina. Juk iškirtus šimtamečius medžius, sengirės reikės laukti vėl šimtmetį.”
Ilgalaikis Alytaus miškų urėdas Gintaras Gibas į diskusiją įsitraukė teigdamas, kad jis yra tas, kuris organizavo daugelį dabar matomų kirtimų. „Dar prieš metus buvau tas, kuris kategoriškai nenorėjo rezervato statuso Punios šilui. O dabar atsistojau prieš jus pasakyti, kad pakeičiau savo nuomonę. Palikim šį mišką gamtai, palikime Lietuvai ir visai Europai.” Auditorija palydėjo urėdo mintis plojimais Prie šių argumentų prisidėjo ir Gamtos tyrimų centro mokslininkė Miglė Stančikaitė: „Nejau esame tokie biedni, kad negalime apsaugoti bent vieno išskirtinai vertingo miško Lietuvai ir savo vaikams?”.
Viršelio nuotrauka – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos.
Justina Vidzėnė (Gyvas Miškas)
Šiandien susirinkome dėl Punios – Aplinkos misterija (mįslė, kurią reikia įmint) Gamtos ekspertams skyrė svarbią užduotį – jiems eilinį kartą reikėjo suskaičiuoti Punios turtus, įvertint jų būklę bei pristatyt. Tai, pasak misterijos, turėtų jiems (konkrečiai Mažeikai, kurio rankose sprendimas) kažką padėt suprast, įvestų kažkokio aiškumo, nors tomis pačiomis išvadomis yra užkimšti visi misterijos Punios archyviniai stalčiai. Nauja valdžia ir viskas trūkt už vadžių, ima važiuot iš pradžių. Ant tų pačių grėblių, slaptų pyšku pošku būrelių ir demagogijų.
Gruodžio 1 d. turėsime kažkokį ministerijos atsakymą. (pažadėjo)
Šiai dienai Punioj (kol reikalas dėl triukšmo pakibęs ore) sustabdyta medžioklė, taikoma viena kirtimo rūšis – sanitarinė. O kas ta “sanitarinė” pasirodo reikia dar tikslint ir koreguot. Nes kiek galvų, tiek nuomonių. Žiūrint kas tvarkosi – gamtininkas ar miškininkas? Punia tvarkoma pagal miškotvarkos planus, kurios Alma mater pamatas šiai dienai yra medienos auginimas. Jie neaugina miško – jie mokomi auginti medieną. Šiai dienai mūsų paskutinis sengirės masyvas, kurį sudaro daugiau 90 proc. natūralaus miško, yra tvarkomas remiantis ŪKINIAIS (daržo) kriterijais.Realiai, gamtos ekspertai konstatuoja kelis dalykus:
Tai unikali gyvybės koncentracijos sala Lietuvoje (kuriai susiformuoti reikėjo šimtmečių). Daug gyvybės, senų, retų rūšių. Yra retų rūšių, kurias Lietuvoje galime rasti tik čia.
Didžiausią žalą šiai miško florai ir faunai kelia:
– stambios negyvos medienos šalinimas (miško trąša, namai, maistas daugybei gyvybės rūšių ir grandinių)
– vienaamžių, monokultūrų (eglių) sodinimas, ypač eglė dėl klimato kitimo yra besitraukianti rūšis
– perteklinis ir nuolatinis kišimasis į gamtą, miško kultūrinimas – jo žalojimas (nemokšiškas, medienos ūkio principais paremtas miško tvarkymas)
– miško serga, jo imunitetas silpsta – tai yra tokio ūkininkavimo pasekmė!Rekomenduoja: dirbtinai nedidinti elninių žvėrių tankio, nes šie nuėda atželiančius plačialapius miškus.
Ką daryt?
Palikt stambią medieną miškui
Gamtotvarka vietoj miškotvarkos
Kirtimus reguliuoja gamtininkai
Jokios ūkinės veiklos
Mišrinti, balansuoti miškus – “monokultūriniuose, kultūriniuose vienamžiuose medynuose taikyti įvairiaamžiškumo ir mozaikiškumo didinimo priemonės.”
Užtikrinti deramą apsaugą šiam Lietuvos perlui tegali vienas statusas – REZERVATAS. Visa kita – daržų kultūra.
Visi sutaria VIENINGAI – PALIKIT TĄ MIŠKĄ RAMYBĖJ, ATIDUOKIT GAMTAI!Tai unikali vieta, dovana Lietuvai, Europai, pasauliui, kurią mūsų kartai privalu išsaugoti!
Ekspertų prezentacijas rasite čia:
Punios silo apsaugos tikslai-Buveines – kopija
Punios silo tikslai 2019 11 14 Pristatymui DD
Ekspertų pristatymas:
1 video – Punia pristatymas 1 dalis
2 video – Punia pristatymas 2 dalis
3 video – Punia pristatymas 3 dalis
Sek Punios šilo naujienas – www.puniossilas.lt