“Bet visų pirma, svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.” (Miškų Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius)
Lietuvos miškai – IKEA baldams?
2018 02 08, DELFI Pasirašomas susitarimas dėl medienos klasterio
Medienos pramonės klasteriui susikurti trūko tik miškų reformos pataisų
“Apie medienos klasterio idėją kalbėta 2014-ųjų pabaigoje – tuomet teigta, kad klasteris taptų Švedijos baldų prekybos tinklo „IKEA“ tiekėju ir sukurtų daugiau kaip 1 tūkst. darbo vietų. Vis dėlto projekto įgyvendinimui reikėjo, kad Seimas pakoreguotų Miškų įstatymą ir leistų iš vietos resursų užsitikrinti žaliavos.
Seimui 2015-ųjų gegužę nusprendus nekeisti urėdijų valdymo ir veiklos modelio, pradėta svarstyti galimybę klasterį kurti Baltarusijoje.
Seimui pernai liepos 11 pakeitus Miškų įstatymą, atvėrusį kelią urėdijų pertvarkai, ne viena šalyje veikianti baldų pramonės įmonė paskelbė apie planuojamas investicijas į gamybos plėtrą. (…) 2018 m. vasario 8 d. Ketvirtadienį Ūkio ministerijoje pasirašomas susitarimas dėl pirmojo Lietuvoje medienos klasterio sukūrimo. Tikimasi, kad susitarimas paskatins šalies baldų pramonės plėtrą, o bendros investicijos į klasterį gali siekti 540 mln. eurų.”
“Miškas kertamas per lėtai. Tai žalinga ir klimatui ir biudžetui.”
2018 02 27 Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas SIMONAS GENTVILAS inicijavo naujai susikūrusio medienos klasterio diskusijas Seime:
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einantis SIMONAS GENTVILAS pastaruoju metu tapo vienu aktyviausiu medienos pramonės rėmėju ir netruko Facebooke pasidalinti “išmintimi” apie tai, kokiu požiūriu remiantis bus valdomi miškai. Jo pasisakymai socialiniuose tinkluose sukėlė itin audringą visuomenės reakciją:
Smegenų plovimo instrukcija kaip kirsti miškus ir “švelninti klimatą”. Kas šios ideologijos nešėjas?
Šiuos liberalo išminties perlus būt galima priimti kaip neišmanymą, tačiau didžiausią pasipiktinimą ir nerimą kelia ne tik užimamos SIMONO GENTVILO pareigos Seimo Aplinkosaugos komitete, o tai, kad tikrasis šių minčių ir “argumentų” autorius (ideologas) yra APLINKOS MINISTERIJOS miškų valdymui pasirinktas žmogus, kurio rankose – valstybinių Lietuvos miškų likimas. Tai naujai sukurtos Miškų Valdybos pirmininkas GEDIMINAS JASINEVIČIUS, kuris šiuo metu studijuoja ir gyvena Suomijoje. Būtent jo mintys, darbai ir prezentacijos (Aleinikovas_istekliai (1)) “įkvėpė” Simoną Gentvilą tokioms viešoms, padrikoms minčių apraiškoms.
Šis Suomijoje miškų institute dirbantis bioekonomikos tyrėjas, yra parašęs kokį tai ES remtą mokslo projektą, kuriame “išsiaiškino”, kad Lietuva “nepakankamai racionaliai naudoja miškos išteklius” ir “jeigu didinsime Lietuvoje kirtimus 20 proc. uždirbsime daug pinigų ir švelninsime klimatą”. Tiesa, nebuvo tirtas kirtimų didinimo poveikis bioįvairovei ir ekosistemoms (!). Tad labai keista, kad šis tyrimas kiekviena proga pristatinėjamas kaip mantra Lietuvai miškams.
Suomija garsėja itin intensyvia pramonine miškininkyste, naikinančia natūralų mišką ir kurios tradicijos visiškai netinka tokiam mažam kraštui kaip Lietuva.
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
Kas yra pramoninė miškininkystė?
Tai miškų ekologijos genocidas – stambaus verslo nešama trumpalaikės naudos siekianti, į ekonomiką orientuota pasaulėžiūra, kurioje miškas yra tik mediena. Tai intensyvūs kirtimai, plyni kirtimai kaip pagrindinis kirtimo metodas, sistemingas cheminių medžiagų naudojimas, monokultūrinių medienos plantacijų sodinimas, miško gyvybės rūšių naikinimas, dirvožemio skarifikacija, svetimų rūšių įvežimas, senųjų, natūralių miškų ir jų ekosistemų naikinimas vardan didesnių pelnų.
SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
Gediminas Jasinevičius
Miškas tik mediena ir pelnas (dar klimatas:)
Žemiau keletas, nerimą keliančių GEDIMINO JASINEVIČIAUS pasisakymų, atspindinčių pasaulėžiūrą, kuria remiantis formuojama nauja miškų politika, kurioje bioįvairovei, kitoms gyvybinėms miško funkcijoms ir visuomenei tenka antraplanis ar net trečiaplanis vaidmuo, o kirtimų didinimo poveikis net nėra tiriamas.
Realybėje, prisidengiant “klimato kaita”, bandoma prastumti medienos pramonei naudingas idėjas, kurios pateisintų senų, brandžių, natūralių miškų naikinimą ir jaunuolynų (plantacijų) veisimą. Kitaip tariant, bandoma įteisinti miško pavertimą daržu, ūkio kultūra. Užkulisiuose jau senai sklando kalbos, kad miškų valdymą reiktų “atiduoti Ūkio ar Žemės ministerijai”.
„Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje būtų galima didinti miškų naudojimą, nes iškertama tik apie pusė kasmet priaugančios medienos. Tegul neįsižeidžia gamtosaugininkai, kad prilyginsiu mišką žemės ūkio kultūroms. Kuris ūkininkas pasodinęs kultūras, nuima tik pusę derliaus?“ (…)
“Nors yra diskutuojama, kad Lietuvoje yra labai daug brandžių ir perbrendusių medynų (p.s. “brandus”, “perbrendęs” reiškia geriausias komercijai, tačiau neturi nieko bendro su medžio ar miško branda), kuriuos reikėtų kirsti ir jeigu mes jų neiškirsime, paliekame gamtai ir gamta susitvarkys su tais miškais. Tiesiog anglis grįš atgal į atmosferą, o valstybė ir visuomenė negaus naudos. Ir tuo pačiu metu mes naudosime iškastinį kurą, teršdami toliau savo aplinką.
Bet visų pirma svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.”
Nuo 00:40 Gedimino Jasinevičiaus pranešimas medienos klasterio diskusijoje:
Reakcija socialiniuose tinkluose
Miškų instituto prezentacija, kuria remiasi S. Gentvilas – Aleinikovas_istekliai (1)
Pramonės kova dėl Lietuvos miškų. Įvykių chronologija:
2017 liepos 11 Seimas patvirtina miškų valdymo reformą (t.y. medienos kontrolės centralizacija)
2018 vasario 8 Ūkio ministerijoje pasirašomas susitarimas dėl pirmojo Lietuvoje medienos klasterio sukūrimo.
2017 rugsėjo 21 Kazlų Rūdos „IKEA Industry“ dvigubina baldų gamybą
2017 rugsėjo 22 Investicijos įneša sumaišties į baldų rinką
Medienos ir baldų pramonė vakar sulaukė dviejų svarbių naujienų, kurios pakeis rinką: Kazlų Rūdos „IKEA Industry Lietuva“ pranešė apie akcininkų sprendimą investuoti į baldų gamybą ir dvigubinti pajėgumą, o AB „Grigeo“ pranešė pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos bendrove „Homanit Holding GmbH“ dėl UAB „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo.
2017 lapkričio 21 Vakarų Medienos Grupė (VMG) investuoja 210 mln. Eur, kiti plėtrai skirs dar beveik 300 mln. Eur
Trys gamyklos, logistikos centras, 210 mln. Eur sieksiančios investicijos, 500 tiesioginių ir 300 netiesioginių darbo vietų – toks naujas Vakarų medienos grupės (VMG) projektas planuojamas šalia Klaipėdos.
Neabejojama, kad ši didžiulė investicija taps postūmiu visai baldų pramonei, kuri šiuo metu yra pasiekusi gamybos pajėgumo išnaudojimo piką, tad jau dėlioja naujas investicijas, bursis į klasterį.
2017 gruodžio 3 Tiekėjų IKEA koncernui sąraše Lietuva siekia kilti į aukštesnę vietą
Trumpai, aiški valdžios pozicija dėl miškų – atitinka masinės baldų gamybos plėtrą:
„…investicijas paskatino auganti pasaulio ekonomika ir baldų poreikis visuose žemynuose, taip pat – aiški Lietuvos valdžios pozicija dėl reformų valdant Lietuvos miškų ūkį. „Įmonės tikslas – masinė, maksimaliai automatizuota bei efektyvi gamyba, leisianti konkuruoti pasaulinėje baldų gamybos rinkoje. Pagaminta produkcija keliaus į įvairias pasaulio šalis“, – rašoma pranešime.“
2017 gruodžio 28 „Ikea“ fabrikui Kazlų Rūdoje – 1,4 mln. Eur valstybės pagalba
2018 sausio 10 Kazlų Rūdoje – 46,8 mln. Eur IKEA projektas: statybas pradės pavasarį
UAB „IKEA Industry Lietuva“ šiuo metu baigia seno savo cecho ir kitų nenaudojamų pastatų, esančių jos teritorijoje Kazlų Rūdoje, griovimo darbus. Vasario 1 d. turėtų paaiškėti generalinis rangovas, kuris čia pradės statybas – įmonė įgyvendina 46,8 mln. Eur investicinį projektą, kurį planuojama baigti 2019 metais. Projektas leis bendrovei padvigubinti savo baldų fabriko Kazlų Rūdoje pajėgumus.
Ina Bikuvienė – viena iš 7 naujai suformutos Miškų Valdybos narių.
Valstybinio miškotvarkos instituto profesinės sąjungos pirmininkė.
SKAITYTI PLAČIAU: Petras Budvytis apie miškų reformą: ką gavo visuomenė ir miškai?
