Brandžių miškų išsaugojimo vertė kovoje su klimato kaita – ką slepia “žalios energijos” pramonė? (INTERVIU) #biomasė

“Visų tipų sengirėse visame pasaulyje, sudarančiose tik vieną procentą visų miškų, glūdi pusė viso sukaupto anglies dioksido kiekio.” 

“Miškai, kuriuose intensyviausiai vykdoma ūkinė veikla yra JAV, o ne Amazonijoje ir ne Indonezijoje. Nenoriu sumažinti Amazonės ir Indonezijos reikšmės, tačiau miško masyvo praradimas yra didžiausias Pietryčių JAV lyginant su bet kuria pasaulio vieta.”

“48 valstijose jau beveik nebeliko senų miškų, tik menki jų fragmentai. Miškų tarnyba teigia, kad mažiau nei 7 procentai JAV miškų yra senesni nei 100 metų. (..) Konektikute nėra nė vieno valstybinio miško hektaro, kuris nebūtų kertamas.”

“Buvo deklaruojama, kad bioenergija, pavyzdžiui, medienos granulių deginimas, prilygsta neutraliam anglies išmetimui ir yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Tačiau bioenergija yra brangesnė nei visas iškastinis kuras, brangesnė nei vėjo ir saulės energija, o pramonė nebūtų ekonomiškai perspektyvi be didelių subsidijų. (..) Ilgą laiką biomasės įmonės deklaravo, kad naudojasi tik medienos atliekomis, kirtaviečių likučiais, šakomis ir pan. Nevyriausybinė organizacija pavadinimu „Dogwood Alliance“ ištyrė, kad tai netiesa. Jie ištisus medžius ir miškus panaudoja granulių gamybai.(..) Bioenergija yra brangesnė nei visas iškastinis kuras, brangesnė nei vėjo ir saulės energija, o pramonė nebūtų ekonomiškai perspektyvi be didelių subsidijų. Taigi ES, ypač Jungtinė Karalystė, bioenergetikos pramonei vystyti skiria milžiniškas subsidijas. Bendrai išmetamas teršalų kiekis nesumažėjo tokiu pat tempu, kaip parodytų jų anglies sumažinimas, nes didelę dalį jų pakeičia mediena, deginant medienos granules. (…) Pasirodo, beveik du trečdaliai visų Europoje naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra bioenergija.”

„Veiksmingiausias dalykas, kurį galime padaryti, yra leisti jau pasodintiems medžiams, kurie jau auga, toliau augti, kad būtų pasiektas visas jų ekologinis potencialas, kaupti anglį ir auginti girias, kurios turėtų galimybę atsiskleisti visu savo ekologinės įvairovės ir naudos potencialu. Medžių pjovimas deginimui nėra būdas tam pasiekti.“

“Biologas E.O. Wilsonas teigia, kad mums reikia „pusės žemės“ – tai yra, kad harmoningam egzistavimui pusė pasaulio turėtų būti palikta gamtai.”

“Vienintelė vieta, kuri kasmet pasisavina daugiausia anglies dioksido iš atmosferos yra miškai. Net jei manome, kad miškas jau pasiekęs savo brandą, jis vis tiek kaupia anglį, nes anglis sudaro maždaug pusę sausos medienos masės, tačiau jos kaupiasi ir žemėje. Net senesni miškai ir toliau kaupia anglį žemėje. Iš tiesų yra miškų, kur žemėje yra sukaupta daugiau anglies nei viršutinėse medžių dalyse. Senstant medžiai kasmet sugeria vis daugiau anglies, o kadangi jie yra didesni, jie geba sukaupti didesnį jos kiekį.”

“Neseniai paskelbtame tyrime kalbėta apie tai, kad beveik milijardo hektarų žemės plote galėtume pasodinti daugiau nei trilijoną medžių ir kaip tai galėtų padėti spręsti klimato problemas. Vis dėlto, per ateinančius du ar tris dešimtmečius jie nepadarys ženklaus pokyčio, nes maži medžiai tiesiog nekaupia daug anglies. Siekiant bet kokio klimato kaitos reguliavimo tikslo prioritetas turi būti skiriamas pirmiausia esamų brandžių miškų saugojimui.”

Interviu. Brandžių miškų saugojimo vertė kovoje su klimato kaita

Tekstą vertė: Laura Čilinskaitė

Politikos mokslininkas Viljamas Moomavas (William Moomaw) teigia, kad brandūs miškai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį pašalinant iš atmosferos CO2. Šiame interviu jis atskleidžia esamų miškų vertę klimatui bei tai, kodėl esamas spaudimas juos kirsti kaip atsinaujinančio, „žaliojo“ išteklio gamybai yra klaidingas.

Viljamas Moomavas

Viljamas Moomavas

Viljamas Moomavas, mokslininkas specializuojantis fizikinės chemijos ir aplinkosaugos srityse, savo karjeros laiku padėjo įkurti Tufto universiteto Fletcherio mokyklos Tarptautinės aplinkos ir išteklių politikos centrą, taipogi buvo pagrindinis penkių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) apžvalgų autorius. Pastaraisiais metais Moomaw atkreipė dėmesį į natūralių klimato kaitos sprendimų kūrimą ir tapo pagrindiniu šalininku to, ką jis vadina „proforestacija“ (miškų brandinimu) – paliekant nepažeistus brandaus ir vidutinio amžiaus miškus dėl jų geriausių anglies „užrakinimo“ galimybių.

Nors Moomavas giria pastangas intensyviau pasodinti milijardus jaunų medžių, jis sako, kad esamų subrendusių miškų išsaugojimas turės kur kas vertingesnį indėlį globalinio atšilimo valdymui ateinančiais dešimtmečiais, nes nesubrendę medžiai surenka kur kas mažiau CO2 nei senesni. Interviu su „Yale Environment 360“ Moomavas paaiškina miškų brandinimo pranašumus, aptaria politikos pokyčius, kurie leistų išsaugoti esamus miškus ir aštriai kritikuoja pastaruoju metu vyraujančią tendenciją JAV pietryčių miškus paversti medienos pjuvenų granulėmis, kurios būtų panaudotos tik tam, kad pagamintų elektrą Europoje ar kitur.

„Veiksmingiausias dalykas, kurį galime padaryti, yra leisti jau pasodintiems medžiams, kurie jau auga, toliau augti, kad būtų pasiektas visas jų ekologinis potencialas, kaupti anglį ir auginti girias, kurios turėtų galimybę atsiskleisti visu savo ekologinės įvairovės ir naudos potencialu. Medžių pjovimas deginimui nėra būdas tam pasiekti“, – sakė Moomaw.

Yale Environment 360: kaip apibrėžtumėte miškų brandinimo sąvoką („proforestation“)?

Viljamas Moomavas: Taigi aš pradėjau ieškoti kai kurių duomenų ir iš kai kurių neseniai pasirodžiusių dokumentų sužinojau, kad jei mes kitaip valdytume savo miškus ir pievas, jie iš atmosferos surinktų dvigubai daugiau anglies dioksido nei šiuo metu. Vienas šaltinis atskleidė, kad visų tipų sengirėse visame pasaulyje, sudarančiose tik vieną procentą visų miškų, glūdi pusė viso sukaupto anglies dioksido kiekio. Taigi pradėjau galvoti apie tai ir supratau, kad veiksmingiausias dalykas, kurį galime padaryti, yra leisti jau pasodintiems medžiams, kurie jau auga, toliau augti, kad pasiektų savo ekologinį potencialą, kaupti anglį ir auginti mišką, kuris augina savo ekologinę vertę.

Tai sampratai reikėjo pavadinimo, todėl pradėjau galvoti apie juos. Aš iš tikrųjų įsijungiau „Google“ paiešką ir ieškojau priešdėlių, radau visą krūvą jų, o tas, ties kuriuo apsistojau, buvo „pro“. Proforestacija. Tai nereiškia, kad neturėtume daryti miškų atsodinimo ar naujų miškų želdinimo. Turėtume. Tačiau svarbu pripažinti, kad šis indėlis bus reikšmingas tik vėliau ateityje. Tačiau norėdami pasiekti savo tikslus klimato kaitos valdymo srityje, jau dabar turime diegti rezultatyvesnes natūralias anglies kaupimo sistemas. Tai reiškia, kad reikia apsaugoti anglies atsargas, kurias jau turime miškuose arba bent jau didelę jų dalį, kuri šiam tikslui pasiekti yra reikšmingiausia. Turime apsaugoti pelkes, kurios iš tikrųjų kaupia tokį anglies kiekį JAV, koks yra mūsų esančiuose miškuose. Turime apsaugoti ir pagerinti anglies kaupimą žemės ūkio dirvose ir ganyklose.

Žmonėms prireikė daug laiko suprasti, kad klimato kaitos sprendiniai nėra tik anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas. Tai pat pripažinti, kad net jei kasmet į atmosferą išleidžiame beveik 11 milijardų tonų anglies, tai tik 4,7 milijardo tonų. Kur atsiduria likusioji dalis? Ji keliauja į augalus sausumoje ir vandenyne. Vienintelė vieta, kuri kasmet pasisavina daugiausia anglies dioksido iš atmosferos yra miškai. Net jei manome, kad miškas jau pasiekęs savo brandą, jis vis tiek kaupia anglį, nes anglis sudaro maždaug pusę sausos medienos masės, tačiau jos kaupiasi ir žemėje. Net senesni miškai ir toliau kaupia anglį žemėje. Iš tiesų yra miškų, kur žemėje yra sukaupta daugiau anglies nei viršutinėse medžių dalyse. Senstant medžiai kasmet sugeria vis daugiau anglies, o kadangi jie yra didesni, jie geba sukaupti didesnį jos kiekį.

Pastaruoju metu matėme didelį susidomėjimą sodinti daugiau medžių. Sodinti medžius yra puiku, tai yra skatintina iniciatyva, kurią reikia vykdyti, ypač iškirstuose miško plotuose. Neseniai paskelbtame tyrime kalbėta apie tai, kad beveik milijardo hektarų žemės plote galėtume pasodinti daugiau nei trilijoną medžių ir kaip tai galėtų padėti spręsti klimato problemas. Vis dėlto, per ateinančius du ar tris dešimtmečius jie nepadarys ženklaus pokyčio, nes maži medžiai tiesiog nekaupia daug anglies. Siekiant bet kokio klimato kaitos reguliavimo tikslo prioritetas turi būti skiriamas pirmiausia esamų brandžių miškų saugojimui.

e360: Kalbant apie išmetamą CO2 kiekį, kasmet į atmosferą išleidžiame nuo 30 iki 35 milijardų tonų CO2, susidarančių deginant iškastinį kurą, tuo pačiu metu vyksta intensyvus Amazonės ir Pietryčių Azijos miškų naikinimas. Situacija išties prasta turint omenyje vis kylančias CO2 emisijas.

Moomavas: Teisingai. Bet likime ties JAV. Miškai, kuriuose intensyviausiai vykdoma ūkinė veikla yra JAV, o ne Amazonijoje ir ne Indonezijoje. Nenoriu sumažinti Amazonės ir Indonezijos reikšmės, tačiau miško masyvo praradimas yra didžiausias Pietryčių JAV lyginant su bet kuria pasaulio vieta.

e360: Pakalbėkime apie tai, kas vyksta JAV pietryčiuose ir medienos granulių bei biomasės deginimo pramonėje, kuri skatina miškų naikinimą, ir ką būtų galima su tuo padaryti.

Moomavas: Na, šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, pasikeitus Europos Sąjungos reguliavimui, buvo deklaruojama, kad bioenergija, pavyzdžiui medienos granulių deginimas, prilygsta neutraliam anglies išmetimui ir yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Tačiau bioenergija yra brangesnė nei visas iškastinis kuras, brangesnė nei vėjo ir saulės energija, o pramonė nebūtų ekonomiškai perspektyvi be didelių subsidijų. Taigi ES, ypač Jungtinė Karalystė, bioenergetikos pramonei vystyti skiria milžiniškas subsidijas. JK labai sumažino anglies naudojimą, tačiau bendrai išmetamas teršalų kiekis nesumažėjo tokiu pat tempu, kaip parodytų jų anglies sumažinimas, nes didelę dalį jų pakeičia mediena, deginant medienos granules, kurios daugiausia tiekiamos iš Pietryčių JAV. Didžiausia JK anglių gamykla „Drax“ pusę savo agregatų perkeitė į medienos granulių deginimo krosnis, vietoje akmens anglių. Yra ir daugiau elektros energijos jėgainių JK, kurios vykdo panašią veiklą, panaši tendencija vyksta visame žemyne. Ir jie tvirtina, kad tai klimatui neutrali veikla?

Plyni kirtimai, Pietų Karolina (JAV) DOGWOOD ALLIANCE

Didžiausia nelaimė pietryčių JAV miškuose, iš kur išgaunami didžiuliai medienos kiekiai biomasės deginimui, yra tai, kad ten yra didžiausia biologinės įvairovės vieta, juose gyvena daugiau gyvūnų ir augalų rūšių nei bet kuriuose kituose Šiaurės Amerikos regionuose. Šios vietos dabar yra naikinamos. Medienos granulių gamybai labiausiai tinka pušys ir pušų plantacijos augusios pelkėse, kietmedžio miškuose, kurios degant neišskiria tokio karščio, todėl tų pelkingų kietmedžio miškų vietos labai traukia medienos pramonininkus. Ilgą laiką įmonės deklaravo, kad naudojasi tik medienos atliekomis, kirtaviečių likučiais, šakomis ir pan. Nevyriausybinė organizacija pavadinimu „Dogwood Alliance“ ištyrė, kad tai netiesa. Jie ištisus medžius ir miškus panaudoja granulių gamybai.

e360: Koks sprendimas tam būtų tiek JAV, tiek Europai?

Moomavas: Kaip, galbūt, žinote buvęs JAV EPA administratorius Skotas Pruitas (Scott Pruitt) pareiškė, kad visa iš miško išgaunama bioenergija yra neutrali anglies dioksido atžvilgiu. JAV Senatorė Siuzana Kolins (Susan Collins) iš Meino iš tikrųjų pateikė vis dar privalomą pakeitimą, kuriame teigiama, kad visos federalinės agentūros turi laikyti, kad visa miškų bioenergija iš tvariai tvarkomų miškų yra neutrali anglies poveikiu klimatui. Buvo daugybė mokslininkų laiškų ir pareiškimų, kad tai yra melaginga pozicija.

Suprantama, mums ir toliau reikės iš miško išgaunamų produktų. Tačiau dauguma miškininkystės pramonės atstovų laikosi nuomonės, kad visi miškai turi būti tvarkomi vadovaujantis medienos išgavimui ir gamybai palankiais principais. Tačiau esant skirtumui tarp miškų pramonės poreikiams tenkinti ir natūralių miškų, mes turime aiškiai pasakyti, kad natūralūs miškai turi būti tvarkomi prioritetą teikiant biologinės įvairovės išsaugojimo svarbai bei visam natūrialios gyvybės ciklui, kuris vyksta miškuose. Ir, beje, ko iš biologinės įvairovės mums labiausiai trūksta? Tai biologinė įvairovė, kurios išlikimą užtikrinančios sąlygos egzistuoja tik senuose miškuose – sengirėse. 48 valstijose jau beveik nebeliko senų miškų, tik menki jų fragmentai. Miškų tarnyba teigia, kad mažiau nei 7 procentai JAV miškų yra senesni nei 100 metų.

e360: Papasakokite apie poreikį išplėsti miškų, kurie dabar yra mažai apsaugoti arba jos visai nėra, apsaugą.

Moomavas: Jei išskirtume nacionaliniuose miškuose esančias laukinės gamtos teritorijas, tai praktiškai visi likusieji mūsų miškai yra skirti medienos išgavimui. Kaip jūs matėte, D.Trumpo administracija taip pat eina tuo keliu, kad miškai būtų palikti neįžengiami ar nekliudomi automobilių keliais. Turime kalbėtis apie tai, kurie miškai artimiausiu metu yra pajėgiausi sukaupti CO2. Tai yra miškai, kurių amžius paprastai svyruoja nuo 70 iki 125 metų – jie yra tie, kurie ateinančiais dešimtmečiais sukaups daugiausiai CO2. Deja, medienos pramonei 70 metų daugelio medžių rūšių yra tinkamiausias pjovimo amžius. Turime aiškiai apibrėžti, kad negalime jų kirsti. Tai turi būti taikoma visiems valstybiniams miškams. Konektikute nėra nė vieno valstybinio miško hektaro, kuris nebūtų kertamas.

e360: O čia yra Naujoji Anglija, legendinė praėjusio amžiaus miškų atkūrimo vieta.

Moomavas: teisingai. Ir visa tai įvyko dėl aplaidžios priežiūros, kuri pasiteisino mūsų naudai. JAV miškų tarnyba ką tik persikėlė į Masačusetsą bendradarbiaujant su JK vyriausybe ir kuria kooperatines organizacijas, kurios paskatins iškirsti šį dabar labai turtingą, anglies prisodrintą mišką, kurį turime šioje Naujosios Anglijos dalyje. Masačusetso energetikos išteklių departamentas pateikė reguliavimo pakeitimo pasiūlymus, kuriais būtų subsidijuojamas bioenergetikos kaip atsinaujinančio ištekliaus, alternatyvaus energijos šaltinio naudojimas padidinant miškų skaičių, kuriuose jis būtų išgaunamas. Mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir piliečių pasipriešinimas buvo milžiniškas. Springfilde, mažas pajamas gaunančiame miestelyje, Masačusetso valstijoje, daromas spaudimas statyti medieną deginančią elektros energijos gamybos stotį ir tam visuomenė aktyviai priešinasi. Tačiau gubernatorius ir jo komanda stengiasi tai įgyvendinti, norėdami įsisavinti teikiamą finansinę paramą – subsidijomis, gaunamomis iš mūsų sąskaitos už elektrą. Ši subsidija neteikiama saulės baterijoms, ji keliauja į medienos pramonininkų kišenes. Čia ir yra tikroji problema.

Natūralus, brandus miškas. Berkshire Hills, Vakarų Masačusetsas. LIZA DALY/FLICKR

e360: Taigi kokios politikos siūlytumėt laikytis siekiant tvarios miško pramonės?

Moomavas: Aš manau, kad reikia sutelkti į tam tikras teritorijas. Biologas E.O. Wilsonas teigia, kad mums reikia „pusės žemės“ – tai yra, kad harmoningam egzistavimui pusė pasaulio turėtų būti palikta gamtai. Manau, su vienu inkstu ir vienu plaučiu mes galėtume tai padaryti.

Vienas iš mano pasiūlymų būtų, kad turintiems privačius miškus ir santykinai mažus miško sklypus žmonėms būtų mokamos subsidijos už ekosistemos paslaugas – anglies kaupimą ir biologinės įvairovės skatinimą bei atsparumo klimato pokyčiams didinimą, kuriuos teikia šie miškai. Turime kompensuoti privačių miškų savininkams, kad jie išsaugojo savo miškus. Ne visi tai padarys, bet tai gali suteikti mums šansą įgyvendinti mechanizmą, kuriuo priartėtume prie savo tikslo.

Kitas dalykas, kurį ir Masačusetso valstijoje yra siūloma įtvirtinti, kad valstybinių miškų žemėse miškų kirtimas medienai gauti nebebūtų vykdomas. Dabar turime tokią reguliavimo sistemą, pagal kurią apie 60% valstybinių miško žemių yra parkai ar draustiniai. Tai reikštų, kad likę valstybiniai miškai taptų draustiniais ar parkais, kuriose nebūtų vykdoma ūkinė veikla. Galutiniame rezultate 13% Masačusetso miškų nebūtų skirta medienos pramonei. Dejavimas buvo agoniškas – „Tai yra pasaulio pabaiga!“ Ir, deja, iki šiol tai nėra įgyvendinta.

e360: O kaip dėl Pietryčių JAV? Kaip sulėtinti tai, kas vyksta medienos granulių pramonėje?

Moomavas: Žinoma, geriausias dalykas būtų panaikinti subsidijas. Tuo viskas pasibaigtų.

Kitas dalykas yra tai, kad čia yra socialinio teisingumo problema. Visos gamyklos, kuriose gaminanamos granulės, yra statomos mažas pajamas gaunančiose afro-amerikiečių bendruomenėse, kuriose sergamumas astma yra penkis kartus didesnis nei visoje Šiaurės Karolinos valstijoje. Šios gamyklos išskiria didžiulį dulkių ir kietųjų dalelių kiekį. Kai kurios iš šių bendruomenių pradeda dėl to kovoti, spaudimas tai spręsti politinėje arenoje yra didelis. Žinote, tikrai keista, kaip trumpalaikiai ekonominiai interesai gali užgožti socialinį teisingumą, klimato padarinius ir visa kita. Taigi aš manau, kad vienas iš būdų kovoti su tuo yra pakeisti subsidijavimo kryptį. Atsisakykite subsidijų bioenergijai, pradėkite remti esamų miškų savininkus ir tikrai padarysite stiprų postūmį.

e360: Ar Europoje einama link pripažinimo, kad tai nėra klimatui neutralus energijos šaltinis ir kad jis neturėtų būti remiamas ar subsidijuojamas?

Moomavas: Taip, pastangos tam yra dedamos. JK yra organizacija, vadinama „Biofuelwatch“. Jie yra nepaprastai gerai informuoti, drąsiai nusiteikę aktyvistai. Europos mokslo bendruomenė pradeda keisti savo požiūrį į tai. Pasirodo, beveik du trečdaliai visų Europoje naudojamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra bioenergija.

Drax AGM. Kovos su biomase šalininkų protestas 2017 m. Balandžio 13 d.                      Danny Lawson / PA Wire URN: 30916823


e360: Jei mes geriau saugosime šiuos senesnius miškus, kokį poveikį tai galėtų padaryti reguliuojant didėjančią temperatūrą?

Moomavas: Jei iki 2050 m. pasieksime užsibrėžtą co2 neutralumo rezultatą, o po to ir toliau mažintume išmetamų teršalų kiekį ir toliau didintume biologinį anglies pasisavinimą – gamtos principais grindžiamus sprendimus, kaip jie kartais minimi, mes iš tikrųjų pradėtume mažinti CO2 kiekį atmosferoje nuo 2050 m. iki 2100 m. Kuo daugiau galime padidinti anglies sukaupimo greitį ir kuo greičiau galime sumažinti išmetamų teršalų kiekį, tuo geriau. Tačiau pjauti medžius deginimui nėra būdas tam pasiekti.

Yale Environment 360

INTERVIEW. Why Keeping Mature Forests Intact Is Key to the Climate Fight

HELP US END THE GREENWASH – BIOMASS BASICS/ BIOFUELWATCH


NAUDINGA ŽINOTI:

Kuo žalesnės investicijos, tuo mažesnės bankų palūkanos 2019.07.11/Verslo žinios

“Tik laiko klausimas, kada taršias technologijas tebevystančios kompanijos praras investuotojus ir milijardus, o bankai ir ES paramos dalytojai joms atsuks nugarą. Nuo šiol didžiausią investicinę grąžą akcininkams ir savininkams atneš teigiamą poveikį klimato kaitai daranti pastatų renovacija, ekologiškas transportas, atsinaujinanti energetika ir miškininkystė.”


 
2019 05 03 DELFI tikrino GYVO MIŠKO teiginius:
 
Aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė, organizacijos „Gyvas miškas“ atstovė, paneigė dažnai kartojamą mitą apie tai, kokią naudą aplinkai teikia sengirės, o kokią – jauni miškai. (…) Atsižvelgiant į visus šiuos mokslinių tyrimų rezultatus, aplinkosaugininkės A. Juozapaitytės teiginį, kad senas miškas ir jame esanti samanų paklotė sugeria daugiau anglies dioksido, nei jaunas miškas, GALIMA LAIKYTI TEISINGU.
 

“Būtina įtraukti senų miškų ir medžių išsaugojimą į vyriausybines šalių programas.”

“Klaidinga manyti, kad atjauninant miškus galima jiems suteikti daugiau gyvybės – keblumų kiltų nebent dėl medienos — tam tikro amžiaus medžių mediena yra mažiau vertinga. Jei norime, kad miškai padėtų mums įveikti klimato pokyčius, turime leisti jiems senti.”

“Medis, nelygu rūšis, sulaukęs 60-120 metų auga jau gerokai lėčiau, vadinasi, pats laikas ridenti prie jo miškakirtę. Ar amžinos jaunystės idealas — apie tai mūsų visuomenėje be paliovos kontroversiškai diskutuojama — taip tiesmukai prikergiamas ir miškui? lliuzija, ir tiek, nes 120-ies sulaukęs medis, jei gretintume su žmogumi, pasiekia kaip tik tokj amžių, kai baigiama mokykla.”

 
 

50 metų senumo teorija, kuria vis dar vadovaujasi miško specialistai ir naujoji Lietuvos Miško Valdyba, teigia, kad tik jauni ir pribręstantys miškai kaupia anglį, kas itin paranku medienos pramonei ir uždega žalią šviesą intensyviam senų, brandžių miškų naikinimui ir medienos plantacijų (“daržynų”) plėtrai. Aiškėja, kad teorija passi tyrimai teigia, kad didėjant medžiui anglies kaupimosi tempas jame nuolat didėja. Tai visiškai keičia požiūrį į senus ir brandžius miškus bei jų vaidmenį klimato kaitoje.
 
“Medžiai anglį kaupia visą savo gyvavimo periodą, o ne tik tada, kai jų augimas yra intensyviausias. Anglį kaupia ne tik kamienai, bet ir paklotė.”
 
“Pagrindinė tyrėjų išvada – kuo medis didesnis, tuo daugiau kilogramų anglies kasmet jis sukaupia.”
 
“Norint švelninti klimatą – reikia stabdyti plynus kirtimus, senųjų miškų naikinimą ir jų keitimą jaunuolynais bei plantacijomis.”
 
“Naujai įveisti miškai neprilygsta seniesiems pagal sukaupiamos anglies kiekius. Jei norime miškuose kaupti daugiau anglies, nepakanka vien tik didinti jų plotą. Nemažiau svarbu ir medynų amžiaus struktūra. Brandžius medžius iškirsti galima greitai, tačiau jiems susiformuoti reikia daug laiko.”
 
“Įgyvendinant klimato kaitos mažinimo politiką svarbiau yra išsaugoti egzistuojančius senus miškus, ypač žmogaus nepaliestas sengires tiek atogrąžų, tiek borealiniame regione, nei veisti naujus miškus ir plantacijas, kurios anglies absorbcijos požiūriu seniesiems miškams prilygs tik po pusės amžiaus.”
 

“Bet visų pirma, svarbiausia, racionaliai panaudoti dabar kertamą medieną, o jeigu mes norime dar didesnio ekonominio ir klimato kaitos švelninimo efekto – galima būtų padidinti Lietuvoje kirtimus 20 procentų.” (Miškų Valdybos pirmininkas Gediminas Jasinevičius)
 
Lietuvos miškai – IKEA baldams?

SKAITYKITE DAUGIAU:

Lietuvos KLIMATO PLANAS – nuosprendis brandiems miškams? (Gyvo miško PASTABOS IR PASIŪLYMAI)

PUNIOS ŠILO SENGIRĖ – Urėdija patvirtino, jog plynai iškirstos sveikos pušys, taip rinko kankorėžius

MIŠKAI IR KLIMATAS – “gelbėsim pasaulį” konservuodami miškus pigiuose balduose? Aplinkos ministerija (DISKUSIJA) (VIDEO) 2019 11 26

„Keisti ar keistis: klimato kaitos iššūkiai ir galimybės miškininkystės sektoriuje”, Aplinkos ministerija, 2019 11 26

Prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

#TapkSAVANORIU – užpildyk anketą.

#Patreon“ ir #Paypal internetinėse platformose yra galimybė prisidėti prie mūsų veiklos nuolatine mėnesine parama pagal jūsų norą ar išgales, pavyzdžiui, 1 ar daugiau EUR.  Jums tereikia pasirinkti sumą, kurią norite aukoti, vieną kartą įvesti savo banko kortelės arba „Paypal“ paskyros duomenis ir „Patreon“ kas mėnesį nuskaitys iš jūsų sąskaitos pasirinktą sumą. Pasikeitus situacijai, bet kada ir be jokių papildomų sąlygų galėsite šį savo įsipareigojimą nutraukti.

PATREON platforma: https://www.patreon.com/gyvasmiskas

PAREMK (Paypal, Paysera)
https://www.gyvasmiskas.lt/paremk/#paremk

TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama
Nori prisijungti? Turi pasiūlymų – rašyk info@gyvasmiskas.lt

PARAMA SKIRIAMA:
– Bendruomenių konsultacijoms;
– Piliečių įtraukimo ir aplinkos kontrolės įrankiams kurti;
– Teisinei veiklai (advokato Sauliaus Dambrausko darbo išlaidoms);
– Informavimui ir šviečiamajai veiklai apie įvykius ir gamtos apsaugą;
– Viešojo intereso atstovavimui ir gamtos teisių gynimui, aktyviam lobizmui (seimas, ministerijos, institucijos, dalyvavimas posėdžiuose, raštų rengimas);
– Ekspertų komandai burti;
– Inicijuoti įstatyminės bazės pakeitimus;
– Planuojamiems bendruomenių ir aktyvistų susitikimams; renginiams ir akcijoms rengti

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau