PUNIOS ŠILAS – Urėdija patvirtino, jog plynai iškirstos sveikos pušys, taip rinko kankorėžius

Spaudos pranešimas, 2020 01 30 – Baltijos Aplinkos Forumas

Valstybinių miškų urėdija oficialiu raštu nevyriausybininkams patvirtino, kad po Aplinkos ministro pažado visuomenei stabdyti kirtimus vertingiausioje Lietuvos sengirėje, kirtimai Punios šile visgi vyko ir jie nebuvo tik būtinieji sanitariniai, siekiant sustabdyti kinivarpų invaziją. Urėdija patvirtino, kad sėklų surinkimui kirto ir sveikas pušis.

„Iš vienos pusės, ministras pavedė stabdyti kirtimus (išskyrus būtinus sanitarinius ir ugdomuosius) apie tai garsiai pranešdamas visuomenei, iš kitos pusės – Aplinkos ministerijai pavaldi institucija (Valstybinė miškų tarnyba) po to priima sprendimą, jog reikia vykdyti ir kitus specialius kirtimus, kurie ministro kirtimų ribojimo pavedime nėra leidžiami. Toks sprendimas yra nutylimas, visuomenė nėra informuojama, atrodo, jog šie kirtimai prieštarauja ministro pavedimui.  Matant dabartinę situaciją, kai medžiai Punios šile toliau virsta, panašu, jog aplinkos ministro pažadas veikiau buvo viešųjų ryšių akcija nuraminti visuomenei nei realus siekis stabdyti kirtimus,” – situaciją apibendrina  Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.

PUŠYS PLYNAI KIRSTOS KAD PRIRINKTŲ KANKORĖŽIŲ

Kaip paaiškėjo iš pateiktos medžiagos, visuomenininkų Punios šile pastebėtų sveikų pušų rietuvės – tai specialiųjų kirtimų padarinys. Valstybinė miškų urėdija informavo, jog šie kirtimai buvo vykdomi genetiniame medyne, o jų tikslas – paruošti sėklas medyno atkūrimui. Kitaip tariant, medžiai buvo iškirsti tam, kad čia būtų atkurtas medynas. Urėdija informavo, kad kirtimo metu buvo surinkta 75 kg pušies kankorėžių.

„Keista logika – medžius nukirto tam, kad surinktų kankorėžius medžių atsodinimui. Tokia logika vadovaujantis, norint nusiraškyti obuolių, reiktų nupjauti obelį. Tai demonstruoja atitinkamą požiūrį į mišką, į mūsų vertingiausią sengirę. Liūdna, jog apsiribojama matymu, jog ši giria – resursas, kurį savo patogumui galime nusipjauti, jei norime – susodinti į lysves. Visa tai primena rusų selekcininko Ivano Mičiūrino posakį  „Mes negalime laukti gamtos malonių. Mūsų užduotis – jas iš gamtos pasiimti”. – komentavo Ž. Morkvėnas.

VISUOMENEI NESKELBTAME SUSITIKIME TARTASI DĖL KIRTIMŲ IŠIMČIŲ

Visuomenininkams nuostabą kelia ir tai, kad Valstybinių miškų urėdija rašte mini visuomenei neskelbtą Aplinkos ministerijos susitikimą, kuriame buvo aptarti kirtimai Punios šile jau po minėto rugpjūčio mėn. K. Mažeikos pavedimo stabdyti kirtimus. „Argi ne keistai atrodo, kad rugpjūčio pradžioje ministras viešai garsiai pareiškia stabdąs kirtimus Punios šile, o po kelių savaičių visuomenei neskelbtame susitikime svarstomos kirtimų išimtys, kurios galimai prieštarauja ką tik paskelbtam pavedimui? Atrodo taip, tarsi visuomenei skelbiama tik tai, ką ji nori girdėti – juk net 15 000 žmonių reikalauja griežtesnės Punios šilo apsaugos -, o susitarimai dėl realių veiksmų sengirėje nutylimi,” – komentuoja Baltijos aplinkos forumo komunikacijos ekspertė, judėjimo už Punios šilo išsaugojimą narė Rita Grinienė.

REIKALAUJA VISŲ KIRTIMŲ UŽDRAUDIMO 

Visuomenininkų teigimu, situacija rodo, kad aplinkos ministro pavedimas nepatikimas ir neužtikrina Punios šilo sengirės apsaugos, todėl jie ragina taikyti aplinkosaugai įprastą atsargumo principą – stabdyti bet kokius kirtimus Punios šile iki kol bus galutinai sutarta, kaip saugosime šią sengirę. Šiandien Aplinkos ministerijai nevyriausybinininkai išsiųstė 337 piliečių pasirašytą atvirą laišką,reikalaujantį stabdyti visus kirtimus iki kol Aplinkos ministerija suorganizuos įvairių suinteresuotų grupių diskusiją dėl tinkamos Punios šilo gamtinės ekosistemos apsaugos, ir bus užtikrinti teisiniai instrumentai, įpareigojantys laikytis sutartų gamtos apsaugos principų.

“Punios šilas išskirtinis ne tik savo biologine įvairove bet ir čia augančių medžių didybe, todėl šiame miške buvo išskirti genetinių medynų plotai (apie 11 proc. visos teritorijos) dėl vertingiausių šalies medynų genofondo išsaugojimo… Nors jau 21 amžius, tačiau iki šiol vis dar taikomos pačios primityviausios genetinių medynų „priežiūros“ bei „genofondo išsaugojimo“ priemonės – plynieji miško kirtimai. Deje šių priemonių atsisakymo iš Aplinkos ministerijos nepavyko išsireikalauti net ir pirminėse Punios šilo apsaugos statuso pakeitimo procedūrose (ir vėl tik keleto kitų senovinės vartotojiškos mąstysenos veikėjų dėka). Savaime suprantama, kad visa Punios šilo genetinių medynų teritorija (apie 300 ha (11 proc.) iš bendro 2700 miško ploto) vykdant Aplinkos ministerijos nurodymus bus „prižiūrėta“ plynaisiais miško kirtimais, kurių pagrindinis tikslas – kuo lengviau, greičiau ir daugiau surinkti medžių sėklų, nuolatos palaikant tik jaunus vienarūšius medynus… Ir vėl viskas orientuojama tik į pramoninius poreikius visiškai ignoruojant jau prieš gerą 70-metį nustatytus vertingiausios Lietuvos sengirės išsaugojimo tikslus bei svarbą.” – RENATAS JAKAITIS.

Punios šilo likimas taip pat sprendžiamas teisme. Vasario mėn. vyks antrasis teismo posėdis, kuriame Aplinkos ministerija dalyvaus kaip atsakovas. Vyriausybės Peticijų komisija yra paskelbusi, jog lauks teismo baigties ir tik tada skelbs savo sprendimą dėl peticijos, kurią pasirašė 15000 žmonių. Visuomenė gali prisidėti prie šio teismo proceso, skirdama norimo dydžio paramą puslapyje puniossilas.lt.

„Punios šilas yra kaip indikatorius. Nors antrosios grupės miškų yra ir kitose saugomose teritorijose, pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke – apie 12 proc., bet visi žiūri į Punią, kaip bus nuspręsta saugoti vertingiausias teritorijas“, – gamtininkas M. Lapelė.


Gamtos ekspertai pristatė PUNIOS vertybių ir būklės tyrimą (PREZENTACIJOS) (DISKUSIJA)(VIDEO), 2019 11 14

Aplinkos ministerijoje UŽDARAS išrinktųjų posėdis dėl Punios – “mokslininkai nežino ką pasirašė”, o žmones reikia šviesti dėl kirtimų naudos? (PROTOKOLAS)

GYVAI – Punios šilo žygis Lietuvos sengirėms atminti! (VIDEO) (FOTO) 2019 08 25

Atviras MOKSLININKŲ LAIŠKAS valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo, 2019 08 29


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“  (Justinas Marcinkevičius)

WWW.GYVASMISKAS.LT/PAREMK

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau