Atviras MOKSLININKŲ LAIŠKAS valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo, 2019 08 29

Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

2019 m. rugpjūčio 29 d.

Atviras laiškas valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo

Mes, šį laišką pasirašę mokslininkai, atsižvelgdami į iškilusias diskusijas tarp visuomenės, valdžios atstovų ir ekspertų, pateikiame savo bendrą nuomonę apie Punios šilo miško masyvo apsaugos būtinybę ir principus, kuriais remiantis siūlome organizuoti adekvačią Punios šilo apsaugą.

Per paskutinius kelis dešimtmečius Lietuvos miškuose, įskaitant ir Punios šilą, atlikta daug įvairių gamtinių mokslinių tyrimų. Remiantis jų rezultatais, teigiame, kad Punios šilas yra išskirtinai vertingas gamtiniu ir ekologiniu požiūriu ir, be abejonių, priskirtinas prie pačių vertingiausių Lietuvos miškų. Punios šilo išskirtines vertybes sudaro: didžiausias Lietuvoje sengirių plotas, senų stambių medžių gausa, didelė kraštovaizdžio įvairovė, didelė retų bei nykstančių rūšių ir buveinių koncentracija, miško ekosistemos tęstinumas.

Punios šilas išsidėstęs labai palankioje geografinėje vietovėje – Nemuno kilpoje, kuri suformuoja natūralią ribą, atskiriančią šią miško ekosistemą nuo kitų gretimų gamtos kompleksų. Čia aptinkamos buveinės ir faunos bei floros atstovai iš abiejų Lietuvoje esančių zoninių augalijos tipų – Vidurio Europos lapuočių (nemoralinių) miškų ir šiaurinių spygliuočių (borealinių) miškų, todėl Punios šilo vertė yra ypač didelė, jame gali būti palaikoma maksimali miško biologinė įvairovė.

Punios šilas patenka į Nemuno kilpų regioninį parką. Pagal esamą parko zonavimą šile išskirtos 2 tvarkymo zonos: gamtinis rezervatas, užimantis 457 ha plotą ir botaninis-zoologinis draustinis, užimantis 2706 ha plotą.

Visas šilas yra valstybės nuosavybė (tik šiauriniame pakraštyje yra vienintelė privati sodyba), todėl tai sudaro išskirtinai tinkamas sąlygas organizuoti gamtosaugą, palankiausią šiai ekosistemai.

Problematika

Punios šilo gamtinės vertybės – saugomos rūšys ir buveinės – yra išsidėsčiusios visoje šilo teritorijoje. Didesnė saugomų rūšių ir buveinių koncentracija plyti zonoje, turinčioje gamtinio rezervato apsaugos statusą. Dėl vykdomos miškų kirtimų ir medžioklės veiklos botaninio-zoologinio draustinio zonoje, sengirė yra labiau fragmentuota, jos buveinių būklė blogėja, natūralūs procesai sutrikę, mikroklimatinės sąlygos išbalansuotos. Atliekama stebėsena rodo, kad botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje retų ir nykstančių rūšių būklė prastėja, tuo tarpu rūšių apsaugos būklė gamtinio rezervato teritorijoje išlieka stabili. Stebėsenos duomenys aiškiai liudija, kad dabartinė miškų ūkinė veikla Punios šilo botaninio -zoologinio draustinio zonoje naikina buveines arba prastina jų būklę, užkerta kelią nykstančių rūšių išlikimui ir plitimui, todėl neužtikrina tinkamos biologinės įvairovės išsaugojimo.

Punios šile yra išskirti pušies ir eglės genetiniai sklypai, tačiau jų vietoje buvo siūloma steigti genetinius draustinius. Genetiniai draustiniai iš esmės yra nesuderinami su biologinės įvairovės ir sengirės apsaugos tikslais. Taikomas genetinių draustinių tvarkymo principas – vykdant kirtimus išlaikyti stabilią medynų amžiaus struktūrą jiems nepasiekus gamtinės brandos – užkerta kelią vykti natūraliems gamtiniams procesams ir miško masyvui vystytis į natūralią gamtinę buveinę.

Punios šile susidaranti negyvoji mediena ar didesni jos židiniai yra ypač svarbūs gausios biologinės įvairovės, įskaitant ir retų bei nykstančių rūšių, palaikymui ir plitimui. Eglės negyvoji mediena yra viena svarbiausių retoms ir nykstančioms rūšims egzistuoti. Pavyzdžiui, šiaurinis elniavabalis (Ceruchus chrysomelinus), apskritasporis bobausis (Gyromitra sphaerospora), rausvoji pintainė (Fomitopsis rosea) yra rūšys, kurių išgyvenimas yra išimtinai susijęs su negyvąja eglės mediena. Tačiau vykdant sanitarinius kirtimus negyvoji mediena (taip pat ir eglės) yra pašalinama. Taip iš esmės botaniniame-zoologiniame draustinyje yra bloginamos sąlygos nuo negyvosios medienos priklausomų saugomų ir nykstančių rūšių apsaugai. Visa tai liudija, jog esamas botaninio-zoologiniodraustinio apsaugos statusas yra nepakankamas biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti.

Nors rezervato režimas geriausiai atitinka daugelio miško buveinių tvarkymo poreikius, Lietuva iki šiol neturi pakankamo dydžio gamtinio rezervato, skirto miško ekosistemai, kuriame būtų sudarytos sąlygos vykti buveinių kaitos dinamikai, aptinkamos visos miško buveinių sukcesinės stadijos, reprezentuojama mūsų šaliai būdinga medynų įvairovė.

Lietuvoje didieji gamtiniai rezervatai buvo kuriami, siekiant išsaugoti natūralias pelkių buveines. Kiti esantys miško rezervatai yra arba labai nedidelio ploto, arba įsteigti spygliuočių medynuose (pavyzdžiui, Ažvinčių sengirės, Plokštinės rezervatinės zonos), o tai apima ne visas Lietuvos miškų augalijos bendrijas. Mažo ploto rezervatuose nėra aptinkamos visos natūralioms miško buveinėms būdingos sukcesinės stadijos ir nėra palaikoma natūrali buveinių kaitos dinamika, todėl juose negali būti užtikrintos tinkamos sąlygos pažeidžiamų ir nykstančių rūšių išlikimui kraštovaizdžio lygmenyje.

Sanitariniai kirtimai ir žievėgraužis tipografas

Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje pagrindiniai plynieji kirtimai yra draudžiami, tačiau vykdomi sanitariniai plynieji kirtimai ir leidžiamos visos kitos kirtimų rūšys. Atliekant kirtimus, pašalinama negyvoji mediena – būtina egzistuoti saugomoms ir nykstančioms rūšims. Didelio skersmens žuvę medžiai yra vienas iš sengirės požymių, o tokių medžių trūkumas Europos miškuose lemia maždaug trečdalio sengirėse aptinkamų gyvūnų ir grybų rūšių nykimą. Šiame procese itin svarbi yra eglės negyvoji mediena, kurioje vystosi daugybė retų ir pažiedžiamų augalijos ir gyvūnijos rūšių, deja, pagal esamas sanitarinių kirtimų taisykles tokia eglės mediena iš botaninio zoologinio draustinio privalo būti pašalinta..

Didžiausią rūpestį, nors dažnai ir nepagrįstą, kelia nuogąstavimai dėl žievėgraužio tipografo Ips typographus populiacijos staigūs protrūkiai, kurie, neva, padaro daug žalos miškui. Centrinėje ir Šiaurės Europoje, kur šiuo metu stebimi katastrofinio pobūdžio tipografo populiacijos protrūkiai, šio reiškinio priežastys nesiejamos su miškininkavimo veiklos nevykdymu rezervatuose. Tokie protrūkiai pirmiausia yra susiję su klimatiniais veiksniais ir miškininkavimo klaidomis ūkiniuose miškuose. Atsižvelgiant į tai, kad Punios šilas yra vertingas visų pirma gamtosaugos, o ne ūkiniu požiūriu, čia vykstančius procesus pirmiausia reikėtų vertinti iš gamtosaugos perspektyvos.

Yra pastebėta, kad didesni tipografų židiniai dažniausiai susiformuoja tankiai sodintuose eglynuose, o mišriuosiuose medynuose, kuriuose eglė stipriai nedominuoja, dažniausiai stebimi tik pavieniai užpulti medžiai ar nedidelės medžių grupės, bet ne ištisi medynai.

Tipografų populiacijos lokalūs protrūkiai kyla dėl nepalankių eglei klimatinių veiksnių ir visada būna tik laikini. Tokiais atvejais vykdomi sanitariniai (pažeistų medžių) kirtimai gal ir duoda materialinės naudos, tačiau toli gražu nepagerina fitosanitarinės situacijos medyne ir neužtikrina tinkamo kenkėjų populiacijos augimo valdymo. Kenkėjų populiacija sumažėja natūraliai ir nesikišant žmogui, nes stipriai išauga žievėgraužių tipografų dauginimąsi ribojančių organizmų populiacijos, t. y. žievėgraužių tipografų antagonistų, parazitinių ir grobuoniškų mikroorganizmų, vabzdžių, tokių kaip Thanasimus formicarius, Nemosoma elongata, Nudobius lentusDolichopodidaeBraconidaePteromalidae ir daugybė kitų, populiacijos.

Žievėgraužio tipografo populiacija arba šių kenkėjų žalingumas sumažėja pasikeitus klimatinėms sąlygoms, konkrečiu atveju pagerėjus augavietės drėgmės režimui. Nupjovus ir pašalinus tipografų apniktus medžius, yra sutrikdomas ne tik ir žievėgraužio tipografo populiacijos augimą natūraliai stabdančių organizmų vystymasis, bet ir pažeidžiama buveinės ekologinė pusiausvyra.

Plokštinės ar Ažvinčių sengirės rezervatinėse zonose, kuriose daug kur vyrauja eglės ir žmogus nesikiša į natūralius procesus, miškas dėl žievėgraužio tipografo neišnyko ir stebimas puikus medynų savaiminis atsikūrimas. Todėl nuogąstavimai, kad Punios šilą sunaikins žievėgraužis tipografas, yra nepagrįsti. Be to, Punios šile medynai, kuriuose dominuoja eglė, sudaro tik 7 proc. bendro miško ploto, visur kitur ši rūšis yra tik kaip priemaiša su kitais medžiais arba jos iš viso nėra.

Medžioklė

Punios šile dabar esantis stambiųjų kanopinių žinduolių tankumas gerokai viršija natūralius ekosistemos pajėgumus juos išmaitinti. Dirbtinai palaikoma didesnė populiacija yra žalinga natūralioms ekosistemoms. Pernelyg didelė žvėrių gausa prisideda prie medynų rūšių kaitos, kai mėgstamų ėsti medžių rūšių pomiškis yra sunaikinamas ir plinta nemėgstamos ėsti rūšys (pavyzdžiui, lazdynas). Medžioklė, nesvarbu, ar būtų organizuojama VĮ Valstybinių miškų urėdijos, ar privačių būrelių, orientuota į didesnį medžiojamosios faunos teritorijoje palaikymą.

Nesiimant priemonių (šėrimo, pašarinių kultūrų sėjimo), dirbtinai gausinančių šių žinduolių populiaciją, stambiųjų kanopinių žinduolių skaičius laikui bėgant stabilizuosis iki optimumo, kurį gali išlaikyti Punios šile esantys jų mitybai tinkančių augalų resursai. Tolimesnė stambiųjų kanopinių žinduolių populiacijos gausa tiesiogiai priklausys nuo šile konkrečiu laikotarpiu esančio maisto kiekio.

Atsižvelgdami į š ias aplinkybes, konstatuojame, kad medžioklės vykdymas Punios šilo natūralios ekosistemos gerai būklei palaikyti yra žalingas.

Pasiūlymai adekvačiai Punios šilo apsaugai

Europoje likę tik atskiri sengirių fragmentai, miškų naudojimo medienos gamybai intensyvumas nuolat didėja. Lietuvoje rezervatiniai miškai sudaro tik 1,3 proc. nuo visų miškų. Tai dažniausiai pelkių ar greta pelkių augantys miškai. Iki šiol neturime pakankamo dydžio tikro miškų gamtinio rezervato, kuriame būtų sudarytos sąlygos vykti natūraliai miško buveinių kaitai, reprezentuojama mūsų šaliai būdinga natūralių medynų įvairovė ir sudaromos sąlygos ilgalaikei miškų ekosistemos biologinės įvairovės apsaugai. Atsižvelgiant į tokį kontekstą, būtų tikslinga siekti visoje Punios šilo teritorijoje sudaryti sąlygas formuotis sengirei.

Sengirės terminą suprantame kaip medyną, atitinkantį šiuos principinius kriterijus:

Įvairiaamžis ir įvairiarūšis medynas su besiformuojančia natūralia sukcesine mozaika;

Susikaupęs didelis kiekis įvairių tipų ir puvimo stadijų negyvosios medienos;

Medynas vystosi natūraliai, nesikišant žmogui.

Taikomas saugomos teritorijos režimas, sudarantis sąlygas vykti natūraliems gamtiniams procesams be ūkinės veiklos įsikišimo, didintų Punios šilo kaip gamtos paveldo objekto vertę. Visas Punios šilas yra pakankamai didelė teritorija, kuri galėtų savaime susireguliuoti dėl įvairių nepalankių veiksnių, ir papildomas įsikišimas nėra reikalingas. Savaiminis miško atsikūrimas, vystymasis ir susireguliavimas, kuris vyko tūkstančius metų prieš mišką pradėjus tvarkyti žmogui, savaime yra vertybė, nedaranti miškui žalos.

Natūralių procesų palaikymą, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę, be žmogaus įsikišimo į ekosistemą vertiname kaip efektyvesnį būdą nei pažeistų medynų tvarkymas ir atkūrimas. Žmogaus įsikišimas galėtų būti svarstytinas tik išimtiniais atvejais, gamtosaugos mokslininkams ir ekspertams (pavyzdžiui, tam suformavus specialią tarybą) sutarus dėl tokios būtinybės.

Veikla Punios šile turi būti nukreipta į saugomų gamtos vertybių būklės gerinimą – toks principas taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių. Šiuo principu turėtų būti remiamasi ieškant tinkamo teisinio statuso Punios šilo apsaugai užtikrinti. Medžioklė, taip pat ir šiuo metu vykdoma miško kirtimo veikla Punios šile yra nesuderinama su šiuo principu.

Punios šile yra aptinkamos šios ES svarbos buveinės: vakarų taiga (9010), pelkėti lapuočių miškai (9080), skroblynai (9160), griovių ir šlaitų miškai (9180), pelkiniai miškai (91D0), aliuviniai miškai (91E0), žolynų turtingi eglynai (9050) bei miškapievės (6530). Visoms šioms buveinėms, išskyrus miškapieves, gamtinio rezervato režimas yra palankus užtikrinti gerą buveinių apsaugos būklę. Taikant gamtinio rezervato režimą, miškapievės ilgainiui gali transformuotis į kitas, gamtosauginiu požiūriu ne mažiau vertingesnes buveines arba, mokslininkų komisijai rekomendavus, gali būti taikomas jų ilgalaikis palaikymas.

Nematome esminių prieštaravimų tarp visuomenės lankymosi ir vykstančių natūralių procesų miške formuojantis sengirei Punios šile. Galimybė visuomenei lankytis Punios šile yra svarbi sąmoningumo ugdymo, švietimo, mokymo, pažintiniais ir rekreaciniais tikslais, tik lankytojų srautas Punios šile turėtų būti suvaldytas taip, kad rekreacinė apkrova nedarytų neigiamos įtakos saugomų rūšių apsaugos būklei (pavyzdžiui, naudojant tam tikrą infrastruktūrą, lankytojų srautas turėtų būti nukreiptas toliau nuo trikdymui jautrių rūšių buveinių).

Laišką pasirašo:

Prof. Dr. Algirdas Augustaitis, miškininkas-ekologas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Danas Augutis, miškų ekologas

Prof. dr. Gediminas Brazaitis, miškininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Miško biologijos ir miškininkystės institutas

Akad. Prof., Habil.dr. Vincas Būda, vyriausiasis mokslo darbuotojas, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras Direktorius

Doc. dr. Eduardas Budrys, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas Dr. Mindaugas Dagys, ornitologas, Gamtos tyrimų centras

Dr. Romas Ferenca, entomologas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus Dr. Reda Iršėnaitė, mikologė, Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja

Prof. habil. dr. Petras Kurlavičius, ekologas, zoologas ir miškininkas, Vytauto Didžiojo universitetas

Prof. dr. Ernestas Kutorga, mikologas, Vilniaus universitetas

Dr. Mindaugas Lapelė, botanikas, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija

Prof. dr. Vitas Marozas, miškininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Aplinkos ir ekologijos institutas

Prof. dr. Pranas Mierauskas, Aplinkos valdymo laboratorija, Mykolo Romerio universitetas Dr. Jurga Motiejūnaitė, mikologė, Gamtos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja

Prof. dr. Gintautas Mozgeris, miškininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija Dr. Romas Pakalnis, miškininkas, Gamtos tyrimų centro mokslo tarybos narys

Prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas, biologas-genetikas, Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros vedėjas, GMF Aplinkos tyrimų centro vadovas

Dr. Žydrūnas Preikša, miško ekologas

Dr. Valerijus Rašomavičius, botanikas fitosociologas, Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas

Dr. Bronius Šablevičius, biologas

Dr. Stanislovas Sinkevičius, ekologas ir aplinkotyrininkas

Prof. habil. dr. Jonas Rimantas Stonis, Vytauto Didžiojo Universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Baltijos-Amerikos biotaksonomijos instituto vykdantysis direktorius

Dr. Vaclovas Stukonis, botanikas, vyresnysis mokslo darbuotojas, LAMMC Žemdirbystės institutas

Akad. Habil. dr. Mečislovas Žalakevičius , zoologas, ekologas, aplinkosaugos strategijos specialistas.

Kontaktams: Ž. Morkvėnas, e.p.: zymantas.morkvenas@bef.lt, tel.: 8 614 72597

Sekite informaciją – www.puniossilas.lt

Punia-mokslininku-pozicija-atviras-laiskas

Punios-silas-spaudos-konferencija morkvenas

Prezentacija „Punios šilo vertė, dabartis ir perspektyvos“ –  Punios_silo_problematika_2018_NKRPD

Viršelio foto – Renatas Jakaitis

Rudenį startuoja žygių į Punią ciklas

Nuo rugsėjo 7 dienos startuoja žygių į Punią ciklas, kurį veda Renatas Jakaitis. Žygeivių skaičius ribojamas (iki 50 dalyvių). Skubėkite rezervuotis ir laukite naujų datų paskelbimo!

Žygis Punios šile: pažink vertingiausią Lietuvos sengirę

2019 08 25 Visuomenės žygis į Punios šilą

GYVAI – Punios šilo žygis Lietuvos sengirėms atminti! (VIDEO) (FOTO) 2019 08 25

GYVAI – ŽYGIUOJAM Į PUNIĄ! Renatas Jakaitis 2019 08 25

GYVAI – ŽYGIUOJAM Į PUNIĄ! #SuRenatuJakaičiuPUNIOS ŠILAS tik aisbergo viršūnė, į paviršių iškelianti visą supuvusią sistemą. Tai paliečia visus draustinius, miškų sistemą – tai vyksta visoje Lietuvoje. #MesNorimPokyčio #MąstymoReforma #NaujaVizijaUŽBURTAS RATAS – KAIP net griežčiausio režimo draustiniuose imituojama aplinkosauga, ignoruojamas gamtinis mokslas ir vykdoma miškus alinanti ūkinė veikla. #SistemaSerga #PramonėKinivarpa #SengirėGyvybėsRatas2019 08 25 Studentų gamtininkų iniciatyva buvo organizuotas žygis į Punios šilą. I DALIS – BOTANINIO ZOOLOGINIO DRAUSTINIO ZONA (kaip viskas atrodo praktikoje)II DALIS – REZERVATO ZONA ("Tokios minios negaliu vesti į sengirės centrą, nes miško paklotė… tik pakraščiu praeiname.")III DALIS – ĄŽUOLŲ SENGIRĖ – ALĖJAIšsami Punios problematika, pdf prezentaciją rasite čia: https://www.gyvasmiskas.lt/wp-content/uploads/2019/08/Punios_silo_problematika_2018_NKRPD.pdfGalėjome savo akimis galėjome įsitikinti kaip "saugoma" viena iš griežčiausių draustinių zonų – II grupės zoologinis botanininis Punios miškas, kuriame "KIRTIMŲ TIKSLAS – SAUGOTI IR ATKURTI EKOSISTEMAS." Bent jau taip rašoma miško taisyklėse… Deja, jie prižiūrimi pagal tuos pačius principus kaip ūkiniai miškai – t.y. produktyvių medynų formavimas, o plyni kirtimai ir ekosistemų naikinimas pakišti po "sanitariniais", "atvejiniais" kirtimais, retinimais, "ugdymais", monokultūrų sodinimu, brandžių medžių šalinimu, išvežamas sengirės ir sveiko miško substraktas – negyva mediena, kaip tai atrodo pamatysite patys… Visa, kas naikina natūralią miško ekosistemą, biologinių rūšių namus ir išbalansuoja MIŠKO IMUNITETĄ ir SAVIREGULIACIJĄ. Suvoksite, KODĖL VERTINGIAUSIAM LIETUVOS MIŠKUI REIKIA REZERVATINIO REŽIMO, nes tai vienintelė priemonė išsaugoti natūralias miško ekosistemas… Laiko turime mažai, nes kiekviena sugaišta diena, išsitęsusios diskusijos reiškia tik viena – mes netenkame vis daugiau gyvo miško, netenkame tai, kam atsistatyti reikės šimtmečių, o sunaikinti galima per vieną dieną… KIRTIMAI ŠIAI DIENAI NĖRA UŽDRAUSTI. Kai buvo sustabdytas rezervato statuso įteisinimas – senoji tvarka grįžta į savo vėžes, procesai netrukus pajudės vėl. Reikia politinės valios, lemiamą žodį tars – VISUOMENĖ. Šiandien tai – jos galioje. 🌿🌿🌿ŽYGIO ĮŽVALGOS IR PASTEBĖJIMAI:"Jei saugom tai saugom, jei ūkininkaujam tai ūkininkaujam. Kol tai neišsispręs – visada turėsim problemą. Kol vienoj vietoj bandysim ir saugot ir gamybą daryti…Tai nesuderinama. Biologinė įvairovė ir pramoninė gamyba – NESUDERINAMA. Tai tęsiasi jau daug metų." "Viskas orientuota tik į pramoninės medienos auginimą, o ne biologinės įvairovės apsaugą. Iki šiol taip buvo iki neiškėlėm šios problemos. Visoj Lietuvoj tas pats, ne tik Punios šile. Ši problema palies visus draustinius, ne tik Punios šilą. Punios šilas tik aisbergo viršūnė, į paviršių iškeliantį visą supuvusią sistemą.""Visuose draustiniuose miškai formuojami pagal PRODUKTYVAUS MEDYNO principus, t.y. prioritetas – kokybiškos medienos gamyba. Reiškia mes naikiname NATŪRALIAS MIŠKO EKOSISTEMAS. Ima dominuoti dirbtinai suformuoti medynai, monokultūros, 2-3 vieno amžiaus rūšys. tai ne miškas, tai runkelių laukas. Auginama tai ko reikia pramonei, o ne tai ko reikia miškui ir jo ekosistemai. To neturėtų būti draustiniuose. Nebėra aišku kur saugom, kur ūkininkaujam. Viskas suplakta į vieną vietą. Bandom biški saugot, biški ūkininkauti. Tai APLINKOSAUGOS IMITACIJA.""Gera kokybiška mediena pramonei tinkamiausia iki brandaus amžiaus, o #natūralaus miško ekosistemoje medis tampa vertingas kai sulaukia brandos arba kai yra perbrendęs. Tokiuose miškuose tokių medžių nebelieka arba lieka labai mažai. Kur auga prekybinė mediena – ten medis nebesulaukia brandos, apie negyvą medieną nėra net kalbos. O taip neturėtų būti. Tokie uždaviniai, tokie teisės aktai ir tai legalizuota. Profesionalų nuomonė yra ignoruojama""Vienintelis išsigelbėjimas – VISUOMENĖ""80 proc. laiko specialistai sėdi prie popierių. Gamtos entuziastai greitai išsivaikšto. Motyvacija sistemoje ilgai netrunka, dirba žmonės už kelis šimtus eurų. Aplinkosauga visada yra trikdis verslui, Aplinkos ministerija – sistemingai žlugdoma sistema, kad nemaišytų, netrikdytų. Nėra orientuojamasi, kad būtų gerų specialistų. Krūviai dideli, problemų daug, algos mažos.""Kiekvienas medis kuria aplink save mikrosistemą – drėgmės, šviesos režimas, klimatus, medis kuria namus.""Eglynai Punios šile sudaro 7%. Su laiku, keičiantis klimatui, jie pasitrauks.""Punia Belovežui nusileidžia tik plotu. Biologine įvairove jį lenkia!""Medžioklė kaip atrakcija. Tai trofėjinė, ne sanitarinė medžioklė.""Didžiulis viesulas nusiaubęs Punią išguldė išretintus medynus, tačiau rezervatinė dalis liko sveikut sveikutėlė. Natūrali sistema būt atlaikiusi.""Lietuvoje rezervatai (kur nesikiša žmogus) sudaro kiek daugiau nei 1 proc. Mūsų didžiausi rezervatai – pelkės. Atiduotos tokios vietos, kurios mažiausiai tinka ūkininkavimui ir nepatogu prieiti.""Sodinama tai ko reikia, o ne tai kas gali čia geriausiai būti. Va iš kur tas silpnumas. Sodiname medį ne jo vietoje, NES JO MEDIENA PAKLAUSI. Sodinam neatsižvelgdami į tai, kas galėtų augti čia stipriausiai pagal augavietės sąlygas.""Dėl Punios rezervato statuso – jie patys, miškininkai, pripažino, kad nebūtų Lietuvos mastu jokio nuostolio, pritarė procesui.""Tai visos Lietuvos, o ne grupelės žmonių miškas. Gyvybės sala. Pasaulinės svarbos objektas. Konservuojamos rūšys, pirmykštė ekosistema. Tai pasaulyje, kuriame nebelieka vietos natūraliai laukinei gamtai, ateity įgys neįkainojamą vertę.""Punia – vertingiausias Lietuvos miškas tapo ambicijų, keršto ir politinių batalijų įkaitu.""Kirtimai tęsiasi toliau? Rezervato įteisinimas sustabdytas, reiškias visa kas lieka po senovei. Jokių oficialių nurodymų stabdyti kirtimus nėra.""Plyną kirtimą patogiausi kirsti. Viskas orientuota į patogumą."Dėl statuso įtvirtinimo – "procesai ilgi, politinis bardakas, tokį dalyką labai sunku paskubinti – nustumiamas kaip antraeilis ar trečiaeilis dalykas ir ilgam nugula į stalčius…""Kinivarpos – dirbtinai suformuota problema, nes auginamas ne miškas, o mediena. Būdai formuoti vieną ar kitą – skiriasi. Patogiausia atsodinėti egles, kurios nėra atsparios ir taip sukasi užburtas ratas. Nes taip reikia pramonei, ne miškui.""Punioj yra rūšys, kurias aptiksi tik šile.""Žvėreliai jaučia rezervatą (p.s.ten negalima medžioti). Vietų kur jų nevaiko, nemedžioja beveik neliko. Atsisakius medžioklės čia formuotųsi natūrali, žmogaus nebijanti gyvūnų populiacija.""Punios šilas – VERTAS ATSKIRO FILMO. Švietėjiško.""Blogiausia, kad tu vienas, o jų – armija atvažiuoja."- O ką daryt visuomenei?- neleist atsipalaiduoti, reikia skleist teisingą informaciją."Intensyvus ūkininkavimas visuose miškuose, netgi draustiniuose, skurdina, alina miškus, ekosistemas ir dirvožemį – ateities mišką, kaip ir modernus žemės ūkis – alina, skurdina žemę. Mes einame link to, kad galime tampti dykuma."- kiek medžių rūšių auga rezervate? – 20-30. Dominuojantys – 10. O štai į medienos auginimą orientuotuose miškuose lieka 2-3 rūšys. "Čia galima aptikti visas genių rūšis. Jiems reikia sausuolių ir negyvos medienos.""Kinivarpos nėra kenkėjos. Jos – miško dalis. Jos maistas kitiems gyviams. Ji kenkia vadinamai gamybinei medienai, o ne natūralioms miško sistemoms. Miškai dėl to neišnyksta. Židiniai paprastai atsiranda monokultūrinėse plantacijose, intensyvaus ūkininkavimo nualintuose miškuose. Su negyva mediena pašalinami ir kinivarpas ėdantys gyviai. ""Kinivarpų pažeistų medžių šalinimas tai tik padarinių šalinimas, jos jau būna padarę savo darbą.""Tokios minios negaliu vesti į sengirės centrą, nes miško paklotė… tik pakraščiu praeiname.""Viskas orientuota (net draustiniuose) į kokybišką medienos auginimą – priemonės, metodai, būdai, priežiūros priemonės, apsimoka, neapsimoka…ne į ekosistemas. "Tam tikrai rūšims, kokiam vabalui gali tekti laukti 800 metų, kad miške susiformuotų jam tinkama aplinka!"Apie Suomijos miškus:"Jų kirtimo technika pritaikyta akmenuotiems paviršiams, kas visiškai netinka čia Lietuvoje, kur dirvožemis, žemė, minkšta it sviestas, provėžos palieka ilgus dešimtmečius negyjančias miško žaizdas. Su šylančiom žiemom nebėra įšalo. Kas vyksta Dzūkijoje – žiauru! Visos kopos suartos.""IKEA gamina šiukšles. Jų kokybė labai prasta. Greito augimo miškai – silpni.""Miškų biznis – ubagų biznis!""Ar mes pribrendę POŽIŪRIO Į GAMTOSAUGĄ VIRSMUI?""Sengirė – tai Gyvenimo, Gyvybės ratas." 🌿🌿🌿SENGIRĖS (TIKRAS MIŠKAS):"Norint išsaugoti natūralias miškų ekosistemas, pagal šiuolaikinius teisės aktus, reikalingas REZERVATINIS REŽIMAS!""Mažytės saugojamos salos nėra sprendimas, tikram miškui (sengirei) formuotis reikalingi dideli plotai"SENGIREI FORMUOTIS REIKALINGOS ŠIOS SĄLYGOS:- DIDELI PLOTAI (reikia didelių masyvų, kad vyktų natūralūs procesai)- NEGYVA MEDIENA (STAMBI MEDIENA – pagrindinė "trąša" sengirei, namai daugeliui ekosistemos gyvybės rūšių)- JOKIO ŽMOGAUS KIŠIMOSI – NATŪRALI SAVIREGULIACIJA (na mes galime gydyti sužalotus miškus – atveždami stambios medienos, imituodami natūralius procesus, tikslas – savireguliacija)- NATŪRALAUS GYVENIMO CIKLO RATAS miškas auga, bręsta, miršta ir atsinaujina pats.- SENGIRĖ – ĮVAIRIARŪŠĖ, ĮVAIRIAAMŽĖ – SENGIREI SUSIFORMUOTI REIKIA NUO 1 – 4 MEDŽIŲ KARTŲSengirės – žmogaus nepaliesti miškai„Sengirės yra idealios saugomos teritorijos, jose vyksta tik natūralūs procesai, todėl visiškai nereikalingas žmogaus įsikišimas ir gamtotvarka. Lyginant sengires su dabartiniais miškais galima nustatyti, ko trūksta dabartiniuose ūkiniuose ar saugomų teritorijų miškuose. Daugelis saugomų rūšių nyksta dabartiniuose miškuose, nes iš jų buvo pašalinti elementai, kurie reikalingi toms rūšims egzistuoti.“https://www.gyvasmiskas.lt/sengires-zmogaus-nepaliesti-miskai/🌿🌿🌿Renatas JAKAITIS – Nemuno kilpų regioninion parko darbuotojas, gamtosaugininkas, ornitologas, gamtos fotografas.PETICIJA UŽ ŠILĄ: https://www.peticijos.lt/visos/75340/punios-silas-padekite-gelbeti/Žygį inicijavo – Studentų Gamtininkų Mokslinė Draugija (SGMD)https://www.facebook.com/events/943756249303355/Patikslinimas: video įsivėlė klaida, tikslus pavadinimas – Baltijos Aplinkos Forumas (BAF)🌿🌿🌿Rudenį startuoja žygių į Punią ciklasNuo rugsėjo 7 dienos startuoja žygių į Punią ciklas, kurį veda Renatas Jakaitis. Žygeivių skaičius ribojamas (iki 50 dalyvių). Skubėkite rezervuotis ir laukite naujų datų paskelbimo!Žygis Punios šile: pažink vertingiausią Lietuvos sengirę – https://www.facebook.com/events/674925176356040/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Ką apie Lietuvos miškų tvarkymą mano aplinkosaugininkai?

Žydrūnas Preikša pristato situaciją saugomose teritorijose, 2018 04 06

Ką apie Lietuvos miškų tvarkymą mano aplinkosaugininkai?

Ar žinai, kad Gamtosauginiu požiūriu miškai valdomi netvariai – ypač saugomose teritorijose? Apie miškų genocidą, kaip mus apgaudinėja, kuo pavojingas „miškų valymas“, tiesa apie sanitarinius kirtimus ir saugomas teritorijas. #GeriausiaPagalbaMiškuiApsišvietęsŽmogusMiškotyros mokslo daktaras Žydrūnas PREIKŠA (VIDEO)#Stulginskio konferencija #diskutuojant dėl kirtimų didinimo, 2018 04 06Aplinkosaugininkų koalicija: miškas valdomas netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose – kuo pavojingi sanitariniai kirtimai. ——————————————ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša kalbėjo apie aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų koalicijos požiūrį į Lietuvos miškų tvarkymą ir kritikavo dabartinį požiūrį į miškų įvairovę.„Antros grupės miškai, ekosistemų apsaugos miškai, sudaro 12 proc. miškų, tačiau brandą pasiekę medžiai ir juose gali būti kertami. Ekosistemoms reikalingi negyvi medžiai, o pas mus II, III ir IV grupės miškuose negyvos medienos tūris yra maždaug vienodas. #Sanitariniai kirtimai yra viena didžiausių grėsmių miško įvairovei. Teisės aktuose numatyta, kad II grupės miške turi būti 20 kub.m/ha negyvos medienos, bet tokių atvejų sunku rasti“, – sakė Ž. Preikša.SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria https://www.gyvasmiskas.lt/misko-sveikata-kodel-miskui-reikia-negyvu-medziu/Žydrūnas Preikša rodė nuotrauką, kaip atrodo II A grupės miškas po plyno sanitarinio kirtimo. „O kur čia matote 20 kub.m/ha negyvos medienos?“, – klausė jis. Pasak jo, #miškas #valdomas #netvariai, blogiausia situacija saugomose teritorijose, kur intensyvūs kirtimai prasilenkia ne tik su gamtosauginiais, bet ir visuomenės lūkesčiai.„Mes siūlome saugomose teritorijose (išskyrus biosferos poligonus) naikinti IV miškų grupę. Saugomų teritorijų III grupės miškuose drausti plynus kirtimus. II A grupės miškuose turi būti vykdomi tik biologinės įvairovės palaikymui skirti specialūs kirtimai. Ilgainiui (gal per artimiausius 20 metų) didinti II A grupės miškų nuo 9 iki 15 proc. siekiant suformuoti didesnius griežtos apsaugos masyvus“, – sakė Ž. Preikšas.Visa Žydrūno Preikšos prezentacija ČIA: https://www.gyvasmiskas.lt/aplinkosaugininku-koalicija-miskas-valdomas-netvariai-blogiausia-situacija-saugomose-teritorijose-kuo-pavojingi-sanitariniai-kirtimai-zydrunas-preiksa/

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis


Laiškas buvo pristatytas spaudos konferencijoje BNS:

Spaudos konferencija: Punios šilas – visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už sengirę, o ką daro Aplinkos ministras? (VIDEO)(TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA)

Spaudos konferencija:

TIESIOGIAI: BNS Spaudos konferencija "Punios Šilas: visuomenė ir garbūs mokslininkai stoja mūru už Sengirę, o ką daro aplinkos ministras?"

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Po konferencijos su žurnalistais:

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

Infodiena: apie Punios Šilo likimą 2019 08 30, LNK

Infodiena: apie Punios Šilo likimą 2019 08 30, LNK

#LNKInfoDiena Baltijos Aplinkos Forumas argumentai, kodėl reikia saugoti Punios Šilą? "Jeigu pradės kalbėti pjūklai, eisime ginti medžių.. Vyksime į vietą ir stabdysime.." #GamtosSargyba #Budėk #PuniosŠilas

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 30 d., penktadienis

Apie Aplinkos ministro K. Mažeikos pažadus dėl kirtimų:

Deja, bet viltis apie Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pažadus labai greitai išblėso – jie kiauri kaip rėtis….

Posted by Žymantas Morkvėnas on 2019 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau