„Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais, kurie net nesugeba perskaityti pasirašomo teksto. Tai toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus? Tad lieka atviras klausimas – ar Aplinkos ministerija planuoja daryti bent kokią nors diskusiją ir su ekologais, ar jiems pilnai pakanka miškininkų nuomonės sprendimų priėmimui?”
“Praėjo savaitė po viešo kreipimosi, iš AM kaip atsakingos institucijos – reakcijos jokios. Tiksliau, reakcija – minėtas susirinkimas kuriame nedalyvauja nei vienas viešą laišką visuomenei ir valdžiai pasirašiusių asmenų.” (Žymantas Morkvėnas)
“Kad saugomose teritorijose pirmu balsu diriguotų gamtininkai ir tvarkytų pagal gamtotvarkos, o ne miškotvarkos planus. (…) Dirbti miškuose, kaip buvo dirbama prieš niolika metų, su tuo pačiu supratimu seniai nebegalima ir net kvaila. Sodinti vientisus tų pačių eglynų plotus šiuo metu yra trumparegiška, kai jau seniai mokslininkai rekomenduoja plėsti mišrių miškų (atsparesnių klimatos kaitai) plotus. (...) Nevadinu kinivarpų kenkėjais, jos yra natūrali ekosistemos dalis, gyvuojanti milijonus metų kartu su medžiais. Ir niekaip negali miškui kenkti (lentoms gali kenkti). Išveždami pažeistą medieną, ne tik sunaikinam natūralius kinivarpų priešus, bet ir skurdinam dirvožemį, silpninam medžius ir darom juos dar labiau pažeidžiamus. Čia yra puikus pusiausvyros griovimo pavyzdys.” (Marius Čepulis. Kaip marsiečiai miškus saugojo, LRT)
“O ar Jūs žinote jog miškininkams nėra privalomas žinių atnaujinimas? Mano tėtis, būdamas veterinarijos gydytojas, privalo lankyti įvairius kursus, rinkti įskaitines paskaitų „valandas“, kad jo licencija būtų pratęsta. Dirbdamas miškuose patyriau jog niekas nesirūpina girininkijų darbuotojų žinių atnaujinimu. Jei studijas baigei prieš 30 metų, tai ir yra visos žinios kurias turi. Taip ir plaukioja miškininkai skirtingose 20, 30, 40 metų srovėse. Iš kur jam žinoti miško ekologiją, kam ta negyva mediena miške reikalinga?” (Raimundas Ereminas: Reikalai Punios šile eina velniop, 15 min)
“Ten nieks ir nesprendė Punios šilo išsaugojimo klausimo. Priešingai, ten buvo sprendžiami eiliniai medienos pramonės klausimai mažinant miško apsaugą. Taip antraštės ir turėtų skambėti. Ir nebevadinkite jų, teturinčių supratimą apie medieną, miškininkais, tai klaidina visuomenę.” (Arvydas Liepinis, FB “Apginkime Lietuvos miškus”)
Aplinkos ministerijos posėdis dėl Punios
Andrius Gaidamavičius
2019 09 05
Anonimiškai gavau vakar AM vykusio posėdžio dėl Punios šilo protokolą. Posėdis buvo uždaras, daug ko ten neįleido. Nepakvietė net Saugomų teritorijų tarnybos atstovų, nekalbant jau apie atvirą laišką pasirašiusius mokslininkus. Viceministrė susikvietė savo draugelius – miškininkus, kurių supratimas apie mišką ir miškų ekosistemą yra giliai sovietinis. Tarp jų buvo ir Seimo narys Kęstutis Bacvinka, paskui kurį miško kirtimo lobistai Seime pastoviai kaip uodega vaikšto, o už tai K.Bacvinka atidirbinėja jiems dalyvaudamas ir darydamas spaudimą ten, kur jam nepridera – praktiškai visuose AM posėdžiuose apie miškus ir miškų konsultacinėje taryboje, kurios jis nėra narys.
Kai kurie posėdžio dalyviai net išsireiškė, kad atvirą laišką pasirašę garsiausi Lietuvos gamtininkai patys nežinojo ant ko pasirašė ir to laiško net neskaitė. Kiti sakė, kad reikia “šviesti” visuomenę apie sanitarinių kirtimų svarbą, nors patys pripažino, kad daugelis šiuo metu vykstančių sanitarinių kirtimų yra nebūtini.
Man labai liūdna, kad AM pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Nors man, kaip vilkų gynėjui, labai nepatinka toks palyginimas, bet tai, kas vyko vakar, iš tiesų buvo vilkų posėdis apie avių gerovę…
Protokolo tekstas žemiau
Protokolas Punios šilas_2019-09-04
15min – Punios šilo klausimą Aplinkos ministerija sprendžia savų miškininkų tarpe, 2019 09 05
Žlugdanti medžioklė: ką tik paskirta aplinkos viceministrė jau prisivirė košės
Kęstutis Bacvinka
“Rezervų yra daug… mokslininkai yra juos įvardinę …didžiuliai kiekiai perbrendusios medienos guli miške ir neša nuostolį. Rezervinių miškų klausimas – jei grįš į rinką, valstybiniai miškų plotai išaugs bent 20 proc. … reikia grąžinti PRIVAČIŲ MIŠKŲ MEDIENĄ Į RINKĄ, bet tam reikia panaikinti įvestą 5 proc. mokestį*. Šis mokestis sumažino medienos ruošą 20- 25 proc.” (LMSA valdybos narys Mindaugas Šilininkas)
Medienos klasteris: reikia gražinti privačių miškų medieną į rinką (VIDEO)
Atviro laiško valdžiai ir visuomenei dėl Punios svarstymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA
POSĖDŽIO DĖL MIŠKO KIRTIMŲ PUNIOS ŠILE
Protokolas
Vilnius
Posėdis įvyko 2019 m. rugsėjo 4 d.
Posėdžio pirmininkė – Aplinkos ministerijos viceministrė R. Vaitkevičiūtė.
Posėdžio sekretorius – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresn. patarėjas Z. Glazko.
Dalyviai: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas A. Klimavičius, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas P. Zolubas, LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas. A. Pliūra, VDU dekanas Edmundas Bartkevičius, VDU dėstytojas Julius Bačkaitis, KMAIK Miškininkystės katedros vedėjas Vidmantas Verbyla, akademikas Stasys Karazija, LAMMC prof. Virgilijus Mikšys, LMI dr. entomologas Artūras Gedminas, LRS narys Kęstutis Bacvinka.
SVARSTYTA
2019 m. rugpjūčio 29 d. atviras laiškas valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo
K. Bacvinka pasiteiravo, kas yra iniciatorius Punios šilo rezervato steigimo?
A. Klimavičius informavo, kad pas aplinkos ministrą besilankiusi visuomenininkių organizacijų atstovų delegacija pasiūlė labiau saugoti Punios šilo vertybes ir pakeisti Nemuno kilpų regioninio parko schemą steigiant rezervatą.
K. Bacvinka išreiškė nuomonę, kad sprendimai dėl rezervato steigimo turėtų būti pagrįsti darbo grupės, sudarytos ir įvairių sričių specialistų, išvadomis.
A. Pliūra pasisakė apie genetinių draustinių įsteigimo ir išsaugojimo svarbą, išreiškė nepritarimą jų naikinimui;
A. Klimavičius pažymėjo, kad rengiant Nemuno kilpų regioninio parko schemą genetiniai draustiniai pažymėti, tačiau kreipimąsi tas ginčijama.
P. Zolubas pažymėjo, kad biologinės įvairovės apsauga apima ir genetinę įvairovę.
V. Verbyla atkreipė dėmesį, kad genetiniai medynai sudaro tik apie 300 ha iš bendrų 2000 ha.
V. Mikšys pasiūlė aptarti galimą veiklą draustinyje, o ne rezervato steigimą.
R. Vaitkevičiūtė pažymėjo, kad šiuo metu rezervato steigimas neplanuojamas, bet kaip tokiu atveju reikės išsaugoti esančias vertybes, ministerijos nurodymu laikinai sustabdyti sanitariniai ir medžioklė, kas toliau?
P. Zolubas pažymėjo, kad nėra argumentų laiške pateiktiems teiginiams pagrįsti.
S. Karazija mano daugelis pasirašiusiųjų mokslininkų nežinojo teksto, ką pasirašė. Rezervato tikslai teisingi, bet visuomenė jų nežino.
V. Mikšio nuomone pirma problema – nesusikalbėjimas tarp VMU ir VSTT, ūkinės priemonės projektuojamos vidinės miškotvarkos projektuose, jų rengimo metu galima teigti siūlymus, derinama su direkcija. Punios šilo atveju projektui pritarta, jei dabar kažkas netinka, yra procedūros kaip patikslinti miškotvarkos projektą, parengus šio draustinio tvarkymo plano būtų aišku ką reikia keisti. Sanitariniai kirtimai yra dvejų tipų: profilaktiniai pagal miškotvarkos projektą ir privalomi esant kenkėjams. Pirmųjų galima būtų atsisakyti, nes juos vykdo VMU tik todėl, kad turi vykdyti planą. Siūlė IIA miškų grupėje ir draustiniuose atsisakyti profilaktinių sanitarinių kirtimų. Tačiau neaišku kaip elgtis buveinėse?
P. Zolubas šviežiai užpultų atskirų eglių iškirtimas neturėtų pabloginti buveinių būklės, bet visuomenė klaidinama teigiant kad MSAT reikalauja iškirsti sausuolius. 1993 buvo draudžiama kirsti žalias egles sanitariniais kirtimais, kirto tik nudžiūvusius, ko pasėkoje nudžiūvo daugiau kaip 8 mln. ktm. medynų.
A. Gedminas apgailestavo, kad atviro laiško autoriai neįsivaizduoja, kad neiškirtus pažeistas egles, tipografo pažeidimų bus žymiai daugiau.
P. Zolubas teigė, kad palikus natūraliai eigai žievėgraužio plitimą kažkurios saugomos rūšys išnyks.
V. Verbyla atkreipė dėmesį, kad medyną be spygliuočių nereikėtų vadinti šilu.
A. Klimavičius siūlymą dėl rezervato steigimo iššaukė didžiulės rietuvės pagamintos medienos Punios šile. Kaip saugoti geriau draustinius nesteigiant rezervato?
R. Vaitkevičiūtė teigė, kad 2017 m škvalas Punios šile išvertė 17 ha, urėdija skubėjo sutvarkyti sudarkytus medynus.
#Viesulas #PuniosŠilas Didžiulis viesulas išguldė pramonės ATVEJINIAIS, ATRANKINIAIS KIRTIMAIS išretintą medyną kaip degtukus, kuriuos vėliau iškirto plynai… O rezervato dalis atsilaikė. Pasakoja ekologas, Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojas, ilgametis Punios globėjas, atidavęs šilui ir jo apsaugai geriausius savo metus – RENATAS JAKAITISKaip susijęs viesulas ir pramoninė miškininkystė?Visą Punios žygio VIDEO įrašą galite žiūrėti čia:GYVAI – Punios šilo žygis Lietuvos sengirėms atminti! (VIDEO) (FOTO) 2019 08 25 https://www.gyvasmiskas.lt/gyvai-punios-silo-zygis-lietuvos-sengirems-atminti-video-foto-2019-08-25/ ❗️DĖMESIOArtimiausias žygis į Punios šilą – RUGSĖJO 7 DIENĄ (13 – 16 val.) Jį veda Renatas Jakaitis. Žygeivių skaičius ribojamas (iki 50 dalyvių). Skubėkite rezervuotis ir laukite naujų datų paskelbimo!Žygis Punios šile: pažink vertingiausią Lietuvos sengiręhttps://www.facebook.com/events/674925176356040/ATVIRAS MOKSLININKŲ LAIŠKAS VISUOMENEI IR VALDŽIAISkaitykite daugiau: https://www.gyvasmiskas.lt/atviras-mokslininku-laiskas-valdziai-ir-visuomenei-del-punios-silo-2019-08-29/
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis
A. Klimavičius pažymėjo, kad natūralūs procesai apima ir pažaidas. Domėjosi kas ir kiek galėtų būti toleruotina sanitariniu požiūriu esant vėjo ar kenkėjų pažeidimams.
A. Gedminas priminė, kad šalia yra rezervatas – ten paliekama viskas. Draustinyje būtinos priemonės, kad užtikrinti jo sveikatingumą.
V. Mikšys pasisakė prieš ūkininkavimą rezervatuose, net saugomų rūšių gausinimo tikslais
A. Klimavičius priminė Januliškio atvejį, kai kertant pavienius medžius sunaikinta saugomų rūšių radvietė, pažeista šaltinio aplinka.
P. Zolubas pažymėjo, kad bloga darbų kokybė neturi sąlygoti MSAT pakeitimo.
A. Gedminas pažymėjo, kad reikia naudoti specialią techniką, tokiu atveju laiku išimant pavienius pažeistus medžius bus galima išsaugoti buveines. Tam pritarė E. Bartkevičius.
A. Pliūra teiravosi ar EB svarbos buveinėse, užimančiose daugiau negu pusė Punios šilo teritorijos, turėtų būti griežčiau ribojama nei IIA miškų grupės miškuose?
A. Klimavičius pateikė Lenkijos monitoringo pavyzdį – jei nėra kelmų – didžiausia buveinės vertė.
A. Gedminas pažymėjo, kad kelmas tai irgi pūvanti mediena, ten yra daug svarbių rūšių, tai vertinga ekosistemos dalis.
E. Bartkevičius konstatavo, kad nieko nedarymas – tai ne apsauga
A. Klimavičius informavo, kad užsienyje skatinamas negyvos medienos atsiradimas. Čepkelių rezervate tik 60 proc. atitinka buveinių reikalavimus, siūlė imtis aktyvių priemonių rezervate ir paskatinti, kad vystytųsi greičiau reikiamą kryptimi, o ne saugoti aplinkiniuose miškuose esančias buveines.
S. Karazija ir V. Mikšys pažymėjo, kad jei reguliuosime, tai bus draustinis, o ne rezervatas.
V. Mikšio nuomone labai reikia rekomendacijų miškininkui projektuotojui kaip tvarkytis saugomose teritorijose.
S. Karazija pažymėjo, kad būtina nustatyti saugomų rūšių apsaugą užtikrinančias priemones, o ne drausti viską.
V. Mikšio nuomone saugomoms teritorijoms labai trūksta tvarkymo planų su aiškiais tikslais ir juos atitinkančiomis priemonėmis.
A. Klimavičius informavo, kad tai turi būti miškotvarkos projekte. Šiuo metu rengiamos buveinių tvarkymo rekomendacijos – reikia kartu susikaupti ir prisidėti prie to.
J. Bačkaitis mano kad rekomendacijos bus kryptingos, kadangi jas rengiantys atstovauja tik vieną pusę.
A. Klimavičius pažadėjo, kad rekomendacijų juodraštis bus konsultuojamas su visomis suinteresuotomis institucijomis.
V. Mikšio nuomone projektuojant ir vykdant miško kirtimus nūtina daugiau žiūrėti į realią situaciją medyne, diskutuoti, pasitarti, pasitikrinti atrėžimą. O formuojant saugomų teritorijų tinklą trūksta aiškios koncepcijos ką ir kiek būtina saugoti.
S. Karazija pasiūlė Punios šile EB svarbos buveinėse ūkininkauti pagal rekomendacijas, kitur ūkininkauti IIA grupės režimu užtikrinant saugomu rūšių apsaugą. Pažymėjo, kad visuomenei reikia išaiškinti taikomas priemone, auklėti ir šviesti apie medynų sveikatingumo užtikrinimo svarbą.
E. Bartkevičius pažymėjo, kad aktualus visuomenei klausimas – medžioklė Punios šile.
S. Karazija atkreipė dėmesį kad medžioklės draudimas ir elninių populiacijos pagausėjimas turės neigiamą įtaką saugomoms rūšims.
J. Bačkaitis teiravosi kodėl AM nieko nedaro elninių populiacijai sureguliuoti, kuri 3-5 kartus viršija maksimalų tankį. Dėl to kirtavietėse pagrinde sodinami eglės želdiniai.
V. Mikšys siūlė leisti įrenginėti valksmus sanitariniuose atrankiniuose kirtimuose vykdomuose ne draustiniuose (valksmai galėtų būti vingiuoti, nesusikertantys stačiu kampu, ir pan.). Jei kirtimus vykdyti su mažesne technika – reikės įrengti dvigubai daugiau valksmų, bet ribojamas jų maksimalus galimas plotas biržėje. Taip pat būtina tikslinti MKT dėl skalsumo po atrankinių pagrindinių miško kirtimų.
A. Klimavičius minėjo poreikį diskutuoti dėl Miško sanitarinių taisyklių keitimo siūlydamas kitaip reglamentuoti kenkėjų užpultų medžių kirtimo tvarką, visų pirma, saugomose EB svarbos buveinėse bei kitose saugomose teritorijose.
NUTARTA:
Siekiant užtikrinti tinkamą Punios šilo apsaugą tikslinga:
1. Tikslinti Punios šilo vidinės miškotvarkos projektą nurodant saugomų rūšių radavietes ir buveines, aprašant jų būklę ir suprojektuojant būtinas apsaugos priemones;
2. Vidinės miškotvarkos projektuose neprojektuoti IIA miškų grupei priskirtiems miškams sanitarinių kirtimų normos dėl natūralaus atkritimo.
3. Vykdant privalomą užpultų medžių kirtimą IIA miškų grupėje naudoti miško kirtimų technologijas darančias mažesnę neigiamą įtaką miško ekosistemai.
4. VĮ VMU užtikrinti medžioklės plotų priežiūrą Punios šile neorganizuojant komercinių medžioklių, vykdant elninių populiacijos sureguliavimą pagrįstą moksliniais pagrindais.
5. VMT periodiškai informuoti visuomenę apie miškų sveikatingumo užtikrinimo svarbą, VMU – apie numatytas taikyti miškų sveikatingumo priemones.
6. IIA miškų grupėje ugdomuosius miško kirtimus projektuoti atsižvelgiant į saugomas vertybes ir Saugomos teritorijos tikslus.
7. Tęsti diskusijas dėl sanitarinių miško kirtimų ES svarbos buveinėse.
8. Šio pasitarimo dalyviams pateikti Aplinkos ministerijai iki rugsėjo 15 d. nuomonę dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. atvirame laiške valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo pateiktų teiginių.
Protokolo_projektas_Punios_2019-09-04
Posėdžio pirmininkė R. Vaitkevičiūtė
Posėdžio sekretorius Z. Glazko
Žmonės socialiniuose tinkluose:
Ką galvoja gamtosaugininkai ir ekologai?
“Praėjo savaitė po viešo kreipimosi, iš AM kaip atsakingos institucijos – reakcijos jokios. Tiksliau, reakcija – minėtas susirinkimas kuriame nedalyvauja nei vienas viešą laišką visuomenei ir valdžiai pasirašiusių asmenų. Manau, kad ir nei vienas iš tų 15 000 kurie pasirašė peticiją (tą nesunkiai galiu patikrinti). Taigi, 15 000 žmonių išsakė savo pozicija, vedantys mokslininkai parengė laišką, ministro sprendimas apskųstas teismui, kuris skundą priėmė ir jį nagrinės – Aplinkos ministerija vis tiek stengiasi šiuos procesus ignoruoti ir “muilinti akis”. Matomai visa tai laiko kaip nereikšmingą oro virpinimą. Kaip dar atkreipti dėmesį jog problema būtų sprendžiama?”
„Labai apmaudu, jog ministerija kaip atsakinga institucija vietoj to, jog siektų atliepti visuomenės lūkesčius, ieškotų dialogo bei įsiklausytų į visą argumentų spektrą, eina priešingu būdu, renkasi vienpusišką kelią ir ignoruoja gamtosaugos argumentus. Taip elgdamasi ji tik gilina konfliktą ir „kasantis giliau į apkasus“, mažindama galimybes konstruktyviai rasti geriausią sprendimo būdą Punios šilui išsaugoti. Panašu, kad Aplinkos ministerijai nusispjauti į beveik 15 000 piliečių pasirašiusių peticiją bei vedančius gamtosaugos ir miškų ekologijos mokslininkus. Ministro veiksmai taip ir nepasistūmėjo į priekį. Jis toliau linkęs siekį užtikrinti griežtesnę Punios šilo apsaugą laikyti viešųjų ryšių akcija, o tiesioginiame eteryje pasitelkdamas atvirą melą bando diskredituoti Punios šilo gynėjus.“ – situaciją komentuoja vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Žymantas Morkvėnas, 15 min
Susipažinusi su susitikimo protokolu mokslininkė, botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Jurga Motiejūnaitė, pasirašiusi atvirą laišką valdžiai ir visuomenei sako: „Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais, kurie net nesugeba perskaityti pasirašomo teksto. Tai toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus?“
Jurga Motiejūnaitė
Kitas mokslininkas, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys pritarė kolegei: „Tad lieka atviras klausimas – ar Aplinkos ministerija planuoja daryti bent kokią nors diskusiją ir su ekologais, ar jiems pilnai pakanka miškininkų nuomonės sprendimų priėmimui?”
15min – Punios šilo klausimą Aplinkos ministerija sprendžia savų miškininkų tarpe, 2019 09 05
Marius Čepulis. Kaip marsiečiai miškus saugojo, LRT 2019.09.06
Žmonės nebežino kas yra mokslas
Apie miško mokslą ir mokslininkus. Justas Andrijauskas ir Alanas Petrauskas
Apie “specialistus”, “ekspertus” ir mokslininkus, kuriais dažnai dangstomi pramonės interesai. Kaip atskirti, kuo remtis?
Miško mokslas ir mokslininkai. Justas Andrijauskas ir Alanas Petrauskas
"Žmonės nebežino kas yra mokslas" Apie "specialistus", "ekspertus" ir mokslininkus, kuriais dažnai dangstomi pramonės interesai. Kaip atskirti, kuo remtis? Visada smagu tokiuose žygiuose, žinote kodėl? Nes niekada nežinai ką sutiksi. Miško bičiulių ratas toks platus ir turtingas, tiek įdomių, protingų ir nestandartiškai mąstančių žmonių, kuriems RŪPI. Rūpi taip kaip rūpi tau. Ir tai teikia jėgų ir pasitikėjimo – VILTIES. Jei rūpi, reiškias gyvas, kol gyvi – tol tavo, mano, mūsų, valioj tai pakeist!Šį sykį mūsų akiratyje – jaunasis fizikas doktorantas – JUSTAS ANDRIJAUSKAS, paskutinius metus studijuojantis Vokietijoje ir planuojantis sugrįžti. Per atostogas prisijungė į Punios žygį. Aštrus analitinis protas, skvarbios įžvalgos – pražygiavom, praklausėm, laikas prabėgo kaip nė nepastebint. Laukiam sugrįžtant!Visas PUNIOS žygio VIDEO įrašas čia: https://www.gyvasmiskas.lt/gyvai-punios-silo-zygis-lietuvos-sengirems-atminti-video-foto-2019-08-25/Pradedamas žygių ciklas į Punią, pirmoji grupė (rugsėjo 7) jau užpildyta. Laukite kitų datų paskelbimo!
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis
Aplinkosaugininko Liutauro Stoškaus įspūdžiai iš Punios žygio FB:
Sekmadienis buvo gera diena atitrūkti nuo rašymo apie gamtą ir išvažiuoti į gamtą. Tad pasinaudojom viešai skelbtu…
Posted by Liutauras Stoškus on 2019 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis
Žymanto Morkvėno skaidrė
