Miškų kirtimai valstybei tapo nuostolingi (Oficiali statistika) – Stanislovas Čepinskas

Kraštovaizdžio specialistas Stanislovas Čepinskas (kalba neredeguota)

Miškų kirtimai valstybei tapo nuostolingi

Už be gailesčio toliau kertamus miškus gali tekti susimokėti visiems – veikla tapo nuostolinga – prognozuojamą beveik 7 mln. Eur nuostolį gali tekti padengti biudžeto sąskaita. Tačiau kirtimai, nors ir nuostolingi, tęsiasi, net pačiose gamtiniu požiūriu vertingiausiose Lietuvos saugomose teritorijose.

Dar 2018 metais teko paskaičiuoti, kiek naudingi yra kirtimai valstybiniuose miškuose Lietuvos biudžetui – tuomet 2018 metais už 2017 buvo į biudžetą pervesta 26,6 mln eur, taigi vienam gyventojui per mėnesį apie 80 centų. 2018 vykstant itin intensyviems saugomų teritorijų kirtimams ir mažinant veiklos išlaidas, mažiau tvarkant miškus, išspausta per 55 mln eur į biudžetą, t.y 1,69 eur gyventojui per mėnesį. Tačiau tuo viskas ir pasibaigė, 2019 pradžioje medienos kaina ėmė staigiai kristi ir iki dabar nukrito 40%.

Staigiai krito ir pajamos – naujienų portalas Alfa.lt savo apžvalgoje pamini, kad pelnas už 2019 metus yra apie 10 kartų mažesnis nei pernai, o šių metų veikloje numatomas 6,9 mln. Eur nuostolis.

“Kelerius metus generavusi pelną, šiemet įmonė, atrodo, dirbs nuostolingai. 2018 m. VMU ikimokestinis pelnas buvo 29,3 mln. eurų, 2019 m. – 3 mln. eurų, o 2020 m. prognozuojamas 6,9 mln. eurų nuostolis.”

Smarkiai sumažėjusioms pajamoms įtakos turėjo ir tai, kad nukritus medienos kainai, nemažai nupjautos medienos ilgokai pragulėjo miške prarasdama savo kokybę (už ankstesnę didelę kainą niekam nebeperkant) ir vėliau ją teko parduoti dar pigiau (situacija būtų geresnė jei medžiai būtų išlikę nenukirsti – tuomet medienos dar butų ir priaugę.) Tačiau nors ir nuostolingai, kertama intensyviai toliau, svarbiausiu laikant siekį išlaikyti darbo vietas, kurių atlyginimams metams reikia beveik 50 mln. eur. (2868 darbuotojai, vid. mėn. atlyginimas 1429 eur su mokesčiais). Tačiau taip trumparegiškai iškertant vertingiausius saugomų teritorijų miškus vis tiek bus prieitas liepto galas – mediena sudaro tik nedidelę dalį visos šių miškų vertės – o iškertant prarandama viskas.

Miškų realūs kirtimo mastai apie 2.5 karto viršija tvarų miškų naudojimą

Nors visur įkyriai teigiama, kad kerta mažiau nei atauga, faktai byloja ką kita. Vasario 28 d. Prezidentūroje vykusioje miškų politikos konferencijoje „Lietuvos miškai po 2020 metų, mokslininkų buvo pristatyta seniau neviešinta miškų naudojimo statistika: ji atrodo šokiruojančiai – kertama tokiais tempais, lyg miškas ataugtų per 40 metų… Pridedamoje skaidrėje iš konferencijos Prezidentūroje matomas Lietuvos miškų naudojimo intensyvumas skirtingais laikotarpiais – žalia spalva reiškia tvarų miškų naudojimą. Geltona – pereikvojimas, raudona – padėtis kritinė. O miškų “specialistai” nori dar didinti kirtimų normas.

Dr. Gediminas Brazaitis

Sprendimas – miškai rekreacijai ir žmonių gerovei

Sprendimas turi būti kitas – čia geri yra užsienio šalių pavyzdžiai – ekologiniu rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (tokių yra nemažai Lietuvoje) pritaikant sveikatinimui, rekreacijai, poilsiui – pajamos iš tokių miškų Vokietijoje 200 kartų viršijo pajamas iš medienos. Tai detaliai teko išsiaiškinti susitikime su tarptautinės organizacijos ISFT (International Forest Therapy Society) steigėjais Vokietijoje. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai, gaudami pajamas.

Lietuvos situaciją ši organizacija įvardija tokiai veiklai itin palankia. Šioje veikloje dirbdami valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai užsitikrina garantuotas pajamas ilgam laikui (nereikia miško nupjauti – veikla neribotam laikui). Taip pat sukuriama daug darbo vietų ir pajamų vietos gyventojams ir verslininkams – klesti krašto žalioji ekonomika. Tačiau šiai veiklai būtini didesni vientisi brandaus miško masyvai – todėl būtina skubiai stabdyti kirtimus vertingiausiuose miškuose – pirmiausia Valstybinių parkų (nacionaliniai ir regioniniai parkai) – juose būtina išlaikyti vientisus miško masyvus neeksploatuojant medienos – jie duos kitas pajamas – ir žymiai didesnes.


Kokios miškų strategijos nori visuomenė? Diskusija Prezidentūroje

Gydantis miškas – vizija Lietuvai

GYVO MIŠKO reforma: holistinė miškininkystė

MIŠKO MANIFESTAS


ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)


Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau