#GYVOŽALIO
GYVO MIŠKO reforma – apsišvietusi ir aktyvi visuomenė: “kelti ir plėsti pilietinį sąmoningumą ir suvokimą kaip veikia Gamta”, nes tik pažinęs gali suprasti, pamilti ir tinkamai prisidėti (rasti savo indėlį) prie bendro gerbūvio kūrimo.
“Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valstybės, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!”
KAS YRA GYVAS MIŠKAS?
GYVAS MIŠKAS – vieningas, pulsuojantis, jaučiantis GYVAS ORGANIZMAS, tai sudėtinga, vieną kitą veikiančių (są) ryšių sistema, turtinga natūralios gyvybės įvairove – augalija, paukščiais, gyvūnais, vabzdžiais, medžiais (…)
Miškas tai didžiulis, gyvas organizmas, kurį sudaro tarpusavyje susijusių ir subalansuotų ekosistemų tinklas. Tai medžių, augalų, gyvūnų, paukščių, vabzdžių, grybų, kerpių bendruomenė, kurie dirba kartu, kad užtikrintų visos sistemos sveikatą ir padidintų vienas kito išgyvenimo šansus.
Didžiausios klaidos daromos, kai miškas suvokiamas ir traktuojamas tik kaip medienos fabrikas, o visa miškininkystė organizuojama taip, kad jos svarbiausiu uždaviniu tampa – padidinti medienos tūrį ir pagreitinti jos augimo greitį, atsodinimo pirmenybę teikiant tik tam tikroms rūšims, o gamtosauginiai aspektai lieka antriniai.
GYVO MIŠKO ABC:
Ekologinis miško apibrėžimas: “Miškas yra BIOLOGINĖ BENDRUOMENĖ, kurioje dominuoja medžiai.”
Miškas nėra tik medžiai ir mediena. Miškas tai – oras, vanduo, dirvožemis, aplinka, klimato kaita, visos ekosistemos sveikata ir imunitetas, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos ir kokybė, vietinių bendruomenių namai ir pragyvenimo šaltinis;
Didžiausias Lietuvos turtas – LAUKINĖ ir natūrali, bioįvairove turtinga gamta, veikianti kaip VIENINGA EKOSISTEMA ir žmogus yra jos dalis;
Miškas – Gyvybės Namai.
Yra medieniniai ir nemedieniniai miško ištekliai;
Pagrindinė miškininkų ir urėdijos funkcija – NĖRA PREKYBA MEDIENA. Urėdijos saugo, tausoja, prižiūri MIŠKO SVEIKATĄ ir gauna šalutinį produktą – medieną;
Sveika Aplinka ir Gamtosauga – PRIORITETINĖ valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir BENDRO GERBŪVIO sąlyga – VISŲ mūsų bendras rūpestis, džiaugsmas ir pareiga;
IŠSAUGOTI paveldą – kurti sąlygas natūraliai gamtai klestėti ir daugintis – perduoti ateities kartoms klestinčius, žydinčius miškus;
Lietuva žydės, jei miškai klestės!
LAISVA RINKA IR MIŠKAS (nesuderinama)
„Miškininkystės politika grindžiama tvaraus miško modeliu, o tai reiškia, kad visuomenė turi veikti aplinkos ribose, o ekonomika savo ruožtu turi veikti visuomenės ribose. Realybėje, intensyvi medienos pramonė ignoruoja tiek aplinkosaugos, tiek socialinius interesus.“
Gryna rinkos sistema ir efektyvus aplinkos išteklių naudojimas yra nesuderinami:
Kas yra ekonomine prasme optimalu individualiam išteklių naudotojui, ne visada optimalu visuomenei ir ateinančioms kartoms (BENDRAS GĖRIS – švarus oras, vanduo, sveikata, gražus gamtovaizdis ir kt. negali būti padalinti atitinkamais mato vienetais, parduodami ar įvertinti kompensacija).
Išvados: – Mes naikiname ŽEMĘ!! – Taip, bet pasirodo tai yra labai PELNINGA!!
GYVO MIŠKO REFORMA – ŠVIETIMAS: “kelti pilietinį sąmoningumą ir suvokimą kaip veikia Gamta”
Inicijuoti nacionalinę diskusiją, suformuoti, įgyvendinti sveiką, tvarią, ilgalaikę valstybinių ir privačių Lietuvos Miškų Viziją Lietuvai:
Iškelti Aplinkosaugą kaip Prioritetinę Valstybės ir Visuomenės Nacionalinio Saugumo ir Gerbūvio sąlygą;
Į viešą diskusiją ir miškų politikos sprendimų priėmimą, kurie įtakoja mūsų BENDRĄ GERBŪVĮ ir gyvenamąją APLINKĄ, PRIVALU įtraukti visas suinteresuotas grupes: visuomenę, miškininkus, aplinkosaugos organizacijas, mokslininkus ir vietos bendruomenes, savivaldas, privačių miško savininkus, vietos verslą ir t.t.;
Valstybiniu lygiu kelti visuomenės sąmoningumą ir praktinį suvokimą kaip veikia ir operuoja Gamta ir Lietuva kaip VIENINGA EKOSISTEMA. Visuotinis (pamatinis) ekologinis švietimas – kaip pagrindinė visuomenės saugumo ir gerbūvio sąlyga. Miško mokyklos, stovyklos, būreliai, konkursai ir šventės;
Pakeisti komercinį, vartotojišką ir parazitinį požiūrį į Gamtą kaip destrukcinį, atgyvenusį ir itin pavojingą. Gamta – mūsų visų namai, gyvybė – vertybė, o ne prekė; Gamtos ištekliai – riboti;
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valstybės, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!
Didinti saugojamų natūralių ir aukštos ekologinės vertės miškų plotus, mažinti kirtimus (dabar virš 70% Lietuvos miškų skirti komercinei medienai (“ūkiniai miškai”);
Atskirti naudojimo ir vartojimo sąvokas. Mes niekada negalėsime patenkinti pasaulio laisvos rinkos poreikių!
Plėtoti tvarią ir daugiafunkcinę miškininkystę – iškelti ir plėtoti visas diskriminuojamas miško naudojimo formas ir būdus: natūralios gamtos turizmas, sanatorijos, uogavimas, grybavimas, rekreacinė miškininkystė (kol kas pagrindinis prioritetas – mediena ir trumpalaikė ekonominė nauda);
Išsaugoti garbingą miškininko profesiją ir geriausius specialistus, nuolat tobulinti, auginti kompetentingų, inovatyvių, valstybės ir miško interesus atstovaujančių specialistų bazę, o ne medkirčius ar verslo korporacijas aptarnaujantį personalą;
Stabdyti PLYNUS kirtimus (dabar jie sudaro 70% visų kirtimų, iki Nepriklausomybės buvo 30%), palaipsniui jų atsisakyti bei keisti kitais, mažiausiai Gamtos vientisumui, Bioįvairovei ir Kraštovaizdžiui žalą keliančiais būdais;
Jokių PLYNŲ kirtimų saugomose teritorijose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose;
Atsisakyti medienos kirtimo metodų ir technologijų, kurios, ilgalaikėje perspektyvoje, yra netvarios, žaloja ir kelia pavojų miškų ir Lietuvos ekosistemos sveikatai;
Išsaugoti unikalų Lietuvos kraštovaizdį – mūsų protėvių dvasinį, kultūrinį ir materialų paveldą.
Pramoninės medžių PLANTACIJOS NĖRA MIŠKAI. Atskirti jų (natūralaus miško ir pramoninių plantacijų) sąvokas, apibrėžimus ir funkcijas;
Stabdyti kirtimą vegetacijos laikotarpiu – vasaros ir perėjimo laikotarpiu visuose miškuose. Kirtimai tik nevegetaciniu laikotarpiu – žiemą;
Sistemingai kuriami “žalieji koridoriai”, palaikantys natūralią gyvūnų migraciją gamtoje;
Jokių karinių poligonų saugomose ir aukštos ekologinės vertės miškuose;
Nustoti eksportuoti šalies medieną ir pardavinėti miškų žemę korporacijoms;
Nustatyti naujus, unikalius Lietuvos miškų naudojimo tvarumo kriterijus, atsižvelgiant aplinkosaugos ir mokslo bendruomenės pasiūlymus bei Lietuvos gamtos ypatumus;
Mažinti paukščių ir gyvūnų medžioklę, saugant miško sveikatą (sisteminis, mokslu grįstas požiūris vietoj pramoginio koncepto) – plėtoti laukinės gamtos turizmą, gyvūnų stebėjimą ir kt;
Decentralizuoti miškų valdymą ir į priežiūros procesus įtraukti vietos savivaldą ir bendruomenes (šiuo metu atvirkščiai – vyksta centralizacija);
Reformuoti ydingą miškų skirstymą į 4 grupes ir inicijuoti naują Miškų įstatymą bei koreguoti miško apibrėžimą – atlikti kokybinę ekologinę Lietuvos miškų inventorizaciją – ekspertizę ir nustatyti naujus vertinimo ir skirstymo kriterijus (atskirti natūralų mišką, sengires nuo plantacijų, jaunuolynų ir krūmynų, ekologinės vertės (ekologinio vientisumo) miškų skalės sukūrimas)
Valstybė remia, skatina ir motyvuoja kūrybišką NEMEDIENINIŲ išteklių panaudojimą ir populiarinimą.
“Miškai, urėdijos – nėra fabrikai, gamyklos. Pagrindinė urėdijos funkcija – nėra prekyba mediena. Miškininkystė nėra biznis. Nėra produktas. Urėdija negali bankrutuoti, nes ne biznis jai esmė. Ji turto saugotoja, nes miškas tai nėra tik mediena, tai yra oras, aplinka, klimato kaita, visa bioįvairovė, pradedant žvėrimis, paukščiais, augalija, žmogaus gyvenimo sąlygos. (…) Urėdijos iš principo negali tapti akcine bendrove, kurios pagrindinis dalykas – pelnas.” (Signatarė, miškininkė Birutė Valionytė)
PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: niekas pasaulyje nežino tikrosios medienos kainos
ATEITIES VIZIJA – HOLISTINĖ MIŠKININKYSTĖ
Natūrali gamta, brandūs miškai ir išsaugota unikali, sveika žmogaus gyvenamoji aplinka – Lietuvos Miškų Vizijos pagrindas;
Keičiame sisteminį požiūrį į gamtą ir jos resursų naudojimą (geriausi pasauliniai pavyzdžiai, idėjos, inovacijos, žalios technologijos, tvarus resursų naudojimas ir naujausi mokslo atradimai);
LIETUVOS VIZIJA:
GYVAS ŽMOGUS – gyvybinga, drąsi, brandi ir kūrybiška pilietinė visuomenė, veikianti kaip vientisas ir sveikas organizmas.
LIETUVA – holistinės* ekopasaulėžiūros ir atsakingų žaliųjų inovacijų bei technologijų lyderė pasaulyje – harmoningo ir įkvepiančio gyvenimo būdo gamtoje skleidėja.
Pilieti, turi idėjų, pasiūlymų, nori papildyti? Rašyk: info@gyvasmiskas.lt
SKAITYTI DAUGIAU: Holistinė miškininkystė: 4 sprendimo būdai
SKAITYTI DAUGIAU: 3 Gyvo Miško Idėjos Lietuvai!
