Kokios miškų strategijos nori visuomenė? Diskusija Prezidentūroje (pranešimai, FOTO, VIDEO medžiaga)

Nacionalinė miškų strategija

Vasario 28 d. Prezidentūroje įvyko pirmoji miškų politikos konferencija – diskusija „Lietuvos miškai po 2020 metų, per šiuos metu turi būti paruošta nauja ateinančio dešimtmečio Lietuvos miškų strategija.

“Visuomeniniai judėjimai siunčia aiškų signalą Lietuvos politikams – reikia keisti pamatinį požiūrį, kuris talpintų savyje ne tik praktinės bet ir savaiminės gamtos vertės ideologijas.”

“Miškai saugomose teritorijose turėtų būti puoselėjami kaip miško ekosistemos, kuriuose pagrindinė paskirtis turėtų būti gamtosauga – žmogaus ir biologinės įvairovės gerovei:”

KOKIOS MIŠKŲ POLITIKOS NORI VISUOMENĖ?

– Valstybiniai miškai saugomose teritorijose neturi būti kertami ūkiniais tikslais. Šiuose miškuose turi būti saugoma gamta.

– Valstybė turi priimti strateginį siekį užtikrinti, jog privatūs miškai saugomose teritorijose nebūtų kertami ūkiniais tikslais.

MIŠKŲ REZERVATAI:

– BENT 10 PROC. LIETUVOS MIŠKŲ TURI VIRSTI SENGIRĖMIS, kurių apsaugą užtikrina rezervato statusas;

– Visuomenė turi turėti galimybę laisvai ir patogiai gauti informaciją apie planuojamus ir vykdomus miško kirtimus;

– Visuose miškuose turi būti užtikrinta ramybė paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo metu (kovo-liepos mėn.);

– Lankyti miškus,uogauti ir grybauti juose yra svarbi visuomenės teisė, kuri turi būti gerbiama.

– Išsaugoti brandūs ir auginami nauji miškai, o ne medienos produktai, yra svarbiausi švelninant klimato kaitą.


Gyvo miško komentarai po diskusijos apie Miškų strategiją LR prezidentūroje:

Gyvo miško komentarai po diskusijos apie Miškų strategiją LR prezidentūroje #NacionalinėMiškųStrategija

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2020 m. vasario 28 d., penktadienis


VISI PRANEŠIMAI:

Besikeičiantis visuomenės požiūris į mišką. Skirtingi požiūriai. Žymantas Morkvėnas

Lietuvos miškų politikos aplinka ir iššūkiai miškams po 2020 metų. Nerijus Kupstaitis

Medienos potencialas Lietuvos miškuose ir tvaraus jo naudojimo perspektyvos. Albertas Kasperavičius

Miškų biologinė įvairovė. Gediminas Brazaitis

Miškų socialinė funkcija ir vertė. Kristina Simonaitytė

Pagrindiniai iššūkiai privačių miškų savininkams po 2020 metų. Algis Gaižutis


TIESIOGINĖS TRANSLIACIJOS:

1DALIS – GYVAI iš Prezidentūros: Miškų politikos diskusija – konferencija “Lietuvos miškai po 2020 metų”

GYVAI iš Prezidentūros: Miškų politikos diskusija – konferencija "Lietuvos miškai po 2020 metų" #NacionalinėMiškųStrategija

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2020 m. vasario 28 d., penktadienis

II dalis: GYVAI iš Prezidentūros: Miškų politikos diskusija – konferencija “Lietuvos miškai po 2020 metų”

II dalis: GYVAI iš Prezidentūros: Miškų politikos diskusija – konferencija "Lietuvos miškai po 2020 metų" #NacionalinėMiškųStrategija

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2020 m. vasario 28 d., penktadienis

KLAUSIMAI – ATSAKYMAI

KLAUSIMAI – ATSAKYMAIGYVAI iš Prezidentūros: Miškų politikos diskusija – konferencija "Lietuvos miškai po 2020 metų" #NacionalinėMiškųStrategija

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2020 m. vasario 28 d., penktadienis


KIRTIMAI NACIONALINIUOSE PARKUOSE – KĄ DARYTI? – komentuoja Žemaitijos nacionalinio parko direktorius

“Pasirodo, nacionaliniame parke medžiai ant šono gula be jokio kriminalo – darbai atliekami pagal patvirtintą miškotvarkos projektą.”

“Pasak Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus R. Lydžio, gamtosaugos požiūriu idealiausias variantas būtų, kad nacionaliniame parke vyktų natūralūs gamtiniai procesai – kaip rezervate, kur jokia ūkinė veikla negalima.”

„Ne vieną kartą esu kalbėjęs, kad bent jau nacionaliniame parke miškai turėtų būti tvarkomi ne pagal miškotvarkos principus, o pagal gamtotvarkos. Miškotvarka yra paremta klasikinės miškininkystės principais, t. y. ūkininkavimu, kai iš miško stengiamasi gauti „derlių“. O gamtosauga yra orientuota į visai kitus tikslus – į buveinių palaikymą, į potencialų jų sukūrimą, kai kirtimai reikalingi tik būklei pagerinti.”

“Norint pasiekti tokį principą, tektų pakeisti visą teisės aktų sistemą. Esu optimistas, tikiuosi, kad kada nors tuo keliu valstybė nukeliaus. Tuo labiau kad matosi, jog visuomenė nori turėti miškus kitokius“, – baigdamas pokalbį sakė direktorius.


Žymanto Morkvėno pranešimas „Besikeičiantis visuomenės požiūris į mišką. Skirtingi požiūriai – kaip juos suderinti?”


LABANORO ŽYGIO MIŠKO MANIFESTAS

1) Miškuose prioritetą teikti GAMTOSAUGINIAMS ir VISUOMENINIAMS poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško PRIDĖTINĘ VERTĘ (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt).

2) Nedelsiant uždrausti kirtimus SAUGOMOSE teritorijose, kadangi nebuvo ir nėra laikomasi privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai vertinimą.

3) Valstybiniuose ir privačiuose miškuose plynes formuojančius kirtimus pakeisti į kirtimus, kurie užtikrina NEPERTRAUKIAMĄ ir SVEIKĄ miško GYVAVIMĄ. Atsisakyti atgyvenusio ir netvaraus miškų skirstymo į 4 grupes, atstatyti girių vientisumą, formuoti būsimų sengirių masyvus, didinti visai nekertamų miškų plotą.

4) Prieš išduodant miškų kirtimo leidimus, privalomas aktyvus ir laiku VISUOMENĖS ĮTRAUKIMAS į procesą, suteikiant sprendžiamąjį balsą vietos bendruomenėms. Numatytose kirsti vietose turi būti informacinės lentelės apie numatytą kirtimą, jo ribas ir galimybes teikti pasiūlymus.

5) Miško kirsti ne daugiau nei reikia Lietuvos gyventojų poreikiams. UŽDRAUSTI žaliavinės medienos eksportą.

6) Naudoti mūsų APLINKAI TINKAMĄ miško techniką ir parinkti tokius būdus, kurie leistų plynų kirtimus pakeisti į atrankinius bei darytų kuo mažesnę žalą miškui ir keliams.

7) Vykdyti MODERNIAUSIĄ miškų inventorizaciją ir miškų naudojimo kontrolę.

8) Didinti VALSTYBINIŲ MIŠKŲ PLOTUS, išperkant privačius miškus, ypač tuos, kurie yra numatyti kirsti ir patenka į saugomas teritorijas.

9) Visiškai uždrausti ĄŽUOLYNŲ kirtimą (kurie sudaro vos 2,2 proc. visų miškų), didinti jų plotus.

10) Saugoti miškų NATŪRALUMĄ. Atkuriant miškus prioritetas skiriamas savaiminiam atsiželdymui. Atsisakyti miško monokultūrų, vadovautis HOLISTINĖS miškininkystės principais.

SKAITYKITE DAUGIAU:

LABANORO ŽYGIO MANIFESTAS – 2018 SPALIO 13, Labanoras

GYVO MIŠKO reforma: holistinė miškininkystė

GYDANTIS MIŠKAS – VIZIJA LIETUVAI (VIDEO) pristatymas, LR Sveikatos Apsaugos ministerija 2019 09 19


Prisidėk prie miškų, sveikos aplinkos gynybos ir pilietinės kontrolės!

#TapkSAVANORIU – užpildyk anketą.

#Patreon“ ir #Paypal internetinėse platformose yra galimybė prisidėti prie mūsų veiklos nuolatine mėnesine parama pagal jūsų norą ar išgales, pavyzdžiui, 1 ar daugiau EUR.  Jums tereikia pasirinkti sumą, kurią norite aukoti, vieną kartą įvesti savo banko kortelės arba „Paypal“ paskyros duomenis ir „Patreon“ kas mėnesį nuskaitys iš jūsų sąskaitos pasirinktą sumą. Pasikeitus situacijai, bet kada ir be jokių papildomų sąlygų galėsite šį savo įsipareigojimą nutraukti.

PATREON platforma: https://www.patreon.com/gyvasmiskas

PAREMK (Paypal, Paysera)
WWW.GYVASMISKAS.LT/PAREMK

TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama
Nori prisijungti? Turi pasiūlymų – rašyk info@gyvasmiskas.lt

PARAMA SKIRIAMA:
– Bendruomenių konsultacijoms;
– Piliečių įtraukimo ir aplinkos kontrolės įrankiams kurti;
– Teisinei veiklai (advokato Sauliaus Dambrausko darbo išlaidoms);
– Informavimui ir šviečiamajai veiklai apie įvykius ir gamtos apsaugą;
– Viešojo intereso atstovavimui ir gamtos teisių gynimui, aktyviam lobizmui (seimas, ministerijos, institucijos, dalyvavimas posėdžiuose, raštų rengimas);
– Ekspertų komandai burti;
– Inicijuoti įstatyminės bazės pakeitimus;
– Planuojamiems bendruomenių ir aktyvistų susitikimams; renginiams ir akcijoms rengti

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau