Kviečiame bendruomenes ir organizacijas išreikšti bendrą poziciją miškų kirtimo ir kirtimų didinimo klausimu (KREIPIMASIS), 2018 09 26

Dėmesio! Kreipiamės į visas neabejingas miškui, pilietiškas ir socialiai atsakingas bendruomenes ir organizacijas pasisakyti ir išsakyti savo poziciją dėl miškų kirtimo klausimo.

Miškų politika, kirtimų normos ir būdai nėra tik ekonominis klausimas, kaip tai bandoma pateikti viešoje erdvėje, tai politinis, vertybinis pasirinkimas, o pagrindines gaires brėžia miškų savininkė – visuomenė.

Jei pritariate žemiau išdėstytoms mintims, kviečiame palaikyti ir pasirašyti po šiuo dokumentu, kuris bus įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Valstybinei Saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei Miškų urėdijai, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, kaip vieninga visuomenės nuomonė.

Mes, atstovaujantys Lietuvos visuomenines pilietines organizacijas ir visuomeninius judėjimus, reiškiame stiprų susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl šiuo metu vykstančių Lietuvos miškų apsaugos ir naudojimo sprendimų. Neįmanoma nepastebėti Lietuvoje vis intensyvėjančio miškų kirtimo ir daugėjančių plynų kirtimų saugomose teritorijose. Mūsų manymu miško resursų valdymo politika ir kirtimų planavimas bei vykdymas šiuo metu vykdomas nepakankamai tvariai, pažeidžiant daugiafunkcinį miškų naudojimo valdymo modelį ir piliečių visuomeninį interesą, todėl kategoriškai prieštaraujame 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtam Vyriausybės nutarimui 6% padidinti metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019–2023 metams (iki 11 850 ha).

Prašome atsakingai pasižiūrėti į susidariusią situaciją ir raginame prioritetine tvarka imtis jūsų kompetencijai priklausančių priemonių valstybės lygiu spręsti miškų valdymo problemą – kuo skubiau stabdyti žalingą Lietuvos miškams veiklą. Aplinkosauga ir sveika aplinka – tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio sąlyga; miškų politika, kirtimų normos ir būdai nėra tik ekonominis klausimas, kaip tai bandoma pateikti viešoje erdvėje, tai politinis, vertybinis pasirinkimas, o pagrindines gaires brėžia miškų savininkė – visuomenė. Todėl reikalaujame: … ” (Žr. žemiau visą dokumentą)

Versija worde – Kreipimasis_pozicija_dėl miškų politikos_09 24

Viršelio foto iš 15 min. Labanoro girios kirtimų apžiūra


Lietuvos Respublikos Prezidentei

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, Valstybinei Saugomų teritorijų tarnybai, Valstybinei Miškų urėdijai

Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetui

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Visuomenei

KREIPIMASIS

DĖL NEATSAKINGOS, LIETUVOS MIŠKUS NAIKINANČIOS, MIŠKŲ POLITIKOS STABDYMO IR REORGANIZAVIMO

2018 09 24

Mes, atstovaujantys Lietuvos visuomenines pilietines organizacijas ir visuomeninius judėjimus, reiškiame stiprų susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl šiuo metu vykstančių Lietuvos miškų apsaugos ir naudojimo sprendimų. Neįmanoma nepastebėti Lietuvoje vis intensyvėjančio miškų kirtimo ir daugėjančių plynų kirtimų saugomose teritorijose. Mūsų manymu miško resursų valdymo politika ir kirtimų planavimas bei vykdymas šiuo metu vykdomas nepakankamai tvariai, pažeidžiant daugiafunkcinį miškų naudojimo valdymo modelį ir piliečių visuomeninį interesą, todėl kategoriškai prieštaraujame 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtam Vyriausybės nutarimui 6% padidinti metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019–2023 metams (iki 11 850 ha).

LR Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje padidinusi metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019–2023 metams iki 11 850 ha, grubiai pažeidė LR Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Orhuso konvencijos nuostatas, todėl šis sprendimas savo prigimtimi yra nelegitimus ir teisiškai negaliojantis. LR Aplinkos ministerija 2018 m. liepos 9 d.  visuomenei susipažinti oficialiai pateikė visiškai kitą nutarimo projektą, kurioje buvo numatyta nedidinti metinės miškų kirtimo normos Lietuvoje (numatant valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2019–2023 metams – 11 168 hektarų), todėl visuomenė buvo suklaidinta. Visiškai priešingas sprendimas nebuvo derintas su suinteresuotomis institucijomis ir specialistais, nėra išvadų ir pažymų, kokiu pagrindu didinamos miško kirtimų apimtys ir koks tokio padidėjimo poveikis gali būti Lietuvos miškams ir saugomoms teritorijoms, ypač Natura 2000 ribose esantiems miškų masyvams. Kaip teigia LR Aplinkos ministerijos atstovai, galutinis metinės kirtimo normos didinimo sprendimas buvo priimtas remiantis Miškų ūkio konsultacinės tarybos ir LR Energetikos ministerijos siūlymu, tačiau tokiu klausimu minėta ministerija nėra kompetentinga teikti rekomendacijas.

LR aplinkos ministro 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-287 buvo patvirtinta nauja Miškų ūkio konsultacinės tarybos sudėtis, į kurią žodinio susitarimo pagrindu buvo įtrauktas tik vienas visuomeninės aplinkosauginės organizacijos atstovas (Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis), kuris tarybos posėdžiuose net nedalyvavo. Į tarybą daugiau nebuvo pasiūlyta įtraukti nei vienos kitos visuomeninės aplinkosauginės organizacijos atstovų, nors miško apsaugos klausimais Lietuvoje dirba dar bent keletas NVO. Todėl pagrįstai manome, kad tarybos rekomendacijos dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos padidinimo yra nereprezentatyvios ir neteisėtos, kuriomis būtų galima remtis ir vadovautis priimant sprendimą. Valstybiniai miškai yra visų Lietuvos gyventojų turtas, todėl visuomenė privalo būti atitinkamai įtraukta į sprendimų priėmimą.

2018 m. balandžio 6 d. A. Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje buvo pristatyta Aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos pozicija miško kirtimų vykdymo klausimais (miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša). Pažymėta, jog gamtiniu požiūriu šiuo metu miške ūkininkaujama netvariai, pateikta rekomendacija nedidinti kirtimų normos. Perspėta apie ypač prastą situaciją saugomose teritorijose, kur nepataisomai niokojamas Lietuvos kraštovaizdis ir gyvoji gamta, intensyvūs kirtimai prasilenkia ne tik su gamtosauginiais, bet ir platesnės visuomenės interesais ir lūkesčiais. Deja, nei į šią, nei į kitų gamtos mokslininkų poziciją bei pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

Š. m. gegužės mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, pagal kurios duomenis Lietuvos gyventojų pozicija yra aiški – absoliuti dauguma yra už Lietuvos miškų išsaugojimą. 9 iš 10 apklaustųjų pasisako, kad Lietuvos miškų kirtimas būtų mažinamas, palaipsniui mažinant iškertamų miškų plotus ir atsisakant plynųjų kirtimų. Dabartinis Lietuvos miškų valdymas ignoruoja Lietuvos gyventojų išreikštą valią ir pažeidžia daugumos piliečių interesus, medienos ištekliai priešpastatomi kitoms kompleksinėms miško funkcijoms.

Informuojame, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. visuomenė kreipėsi į teismą dėl neabejotinai neteisėto Vyriausybės nutarimo padidinant metinę kirtimo normą ir reikalaujama, kad Vyriausybės nutarimas būtų kuo greičiau atšauktas ir persvarstytas, atsižvelgiant ir įtraukiant visuomenės nuomonę. Be visa to, nustačius apie vykdomus kirtimus saugomose teritorijose (ypatingai Natura 2000), reikalaujame atsakingų institucijų išvadų dėl poveikio aplinkai nustatymo. Jeigu nėra atsakingos saugomų teritorijų institucijos išvados dėl poveikio „Natura 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai miško kirtimas yra negalimas, vykdoma ūkinė veikla – neteisėta, o ja daroma žala yra nusikalstama veika.
Jeigu kirtimai „Natura 2000” teritorijose yra vykdomi neturint aukščiau minėtų Reikšmingumo išvadų, tai dėl tokios ūkinės veiklos yra padaryta ir tebedaroma milžiniško masto žala Lietuvos Valstybės nacionaliniam turtui, kurio reikšmingumas yra pripažįstamas net Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (47, 54 str.).

Toliau vykdant miškų valdymo reformą ir sprendžiant dėl kirtimų normos bei būdų , reikalaujame plačios specialistų ir visų suinteresuotų šalių nacionalinės diskusijos, tikslios dabartinės miškų inventorizacijos ir tikslesnio miško prieaugio bei gamtos ekosistemų teikiamų paslaugų  įvertinimo. Be to, Vyriausybės delsimas įvesti apribojimus medienos išteklių pardavimui kitoms valstybėms prieštarauja Seimo patvirtintos galiojančios Vyriausybės programos 91.10 ir 91.12 papunkčiams.

Norime dar kartą atkreipti dėmesį, jog Seimas pritarė Vyriausybės programai, todėl prašome užtikrinti jos laikymąsi ir įgyvendinimą, kurioje kalbant apie darnią miškų politiką yra įsipareigota (taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 m. LR Seimo rinkimų programoje) –

Ištrauka iš Vyriausybės programos:

91.10. sieksime, kad valstybinės reikšmės miškai būtų naudojami tik tiek, kiek yra reikalinga vietinei medienos pramonei. Dėl valstybinių miškų naudojimo būdo ir apimties svarus žodis turi tekti savivaldybėms ir bendruomenėms, kurių gyvenamojoje aplinkoje yra konkretūs miškai;

91.12. tolygiai mažinsim plynųjų kirtimų apimtį ir miškų monokultūrų (vienaamžių ir vienarūšių medynų) plotus. Įgyvendinsime nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms (miško dirvožemiui, hidrologiniam režimui, biologinei įvairovei);

Prašome atsakingai pasižiūrėti į susidariusią situaciją ir raginame prioritetine tvarka imtis jūsų kompetencijai priklausančių priemonių valstybės lygiu spręsti miškų valdymo problemą – kuo skubiau stabdyti žalingą Lietuvos miškams veiklą. Aplinkosauga ir sveika aplinka – tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio sąlyga; miškų politika, kirtimų normos ir būdai nėra tik ekonominis klausimas, kaip tai bandoma pateikti viešoje erdvėje, tai politinis, vertybinis pasirinkimas, o pagrindines gaires brėžia miškų savininkė – visuomenė. Todėl reikalaujame:

  • Atšaukti Vyriausybės nutarimą (Nr. 778) dėl kirtimų normos didinimo ir viešai bei skaidriai persvarstyti;
  • Inicijuoti nacionalinę diskusiją dėl Lietuvos miškų strategijos, miškų ekosistemos naudojimo prioritetų bei gairių peržiūrėjimo ir pagrindinių principų užtvirtinimo strateginiuose dokumentuose;
  • Paskelbti metinį plynų ir atvejinių kirtimų moratoriumą visose Lietuvos saugomose teritorijose, o labiausiai pažeistose vietose pagrindinius kirtimus iš vis nutraukiant bei įpareigojant atstatyti kraštovaizdžio ir ekosistemų vientisumą (per šį laiką peržiūrėti ir pakeisti reikiamus teisės aktus ir miškotvarkos projektus);
  • Atlikti tikslią ir modernią dabartinių miškų inventorizaciją;
  • Atlikti dabartinės miškų politikos poveikio aplinkai, aplinkos apsaugai analizę (būdai, apimtys, technika, valdymo struktūra ir t.t);
  • Peržiūrėti galiojančias miško kirtimo taisykles, miško atkūrimo ir ugdomųjų kirtimų nuostatus, organizuoti viešus svarstymus, aktyviai įtraukiant visuomenės atstovus ir specialistus į sprendimų priėmimo procesą;
  • Įtraukti visuomenės atstovus į organizuojamas darbo grupes ir konsultacines tarybas – visuomenės deleguojami atstovai turi sudaryti bent pusę Miškų konsultacinės tarybos;
  • Užtikrinti skaidrų ir viešą rezervinių miškų panaudojimą valstybinėms reikmėms – bendro gėrio kūrimui, laiku informuojant apie numatomas veikas bei įtraukiant visuomenės atstovus į sprendimų priėmimo procesą;
  • Suteikti prioritetinę skubos tvarką Lino Balsio įstatymo projekto svarstymui dėl plynų kirtimo, nelaukiant numatytos gruodžio 4 d. svarstymo.

Visuomeninių pilietinių organizacijų ir visuomeninių judėjimų atstovai:

Parašai

Kreipimosi koordinatorius:

Asociacija “Gyvas miškas“, info@gyvasmiskas.lt


Žinutė iš Miško – „Mes kiekvienas esam miško savininkas“. Gyvos istorijos – Labanoras. Linas BARTAŠIUS (VIDEO)

Žinutė iš Miško – "Mes kiekvienas esam miško savininkas"

#ŽinutėIšMIško #MiškasVisųTurtas #SiunčiamToliau 👉 "Esu Linas. Man 24. Sužinojus apie miškų kirtimus Lietuvoje, greitai man tapo aišku, jog valstybiniai miškai nėra valdžios, o mūsų visų turtas ir jį turime ginti. Mano didžiausias ginklas yra tai, ką moku geriausiai – kurti video istorijas ir dalintis žinute visiems apie tai, jog metas vienytis ir kovoti, keisti požiūrį į mišką, nes jis yra gyvas. Tai ne tik medžiai, o vientisa gyvybės forma, kartu su visais augalais ir gyvūnais joje.Daug apie gamtą bei jos paslaptis išmokau iš Andrėjaus Gaidamavičiaus, kai pagriebęs kamerą atvykau į Labanoro girią. Jis parodė Lakajos kraštovaizdžio draustinį, kur tas pats kraštovaizdis, saugomas nuo žmonių veiklos, buvo sunaikintas žmonių, kurie kerta ir eksportuoja medieną bei pasakojo kodėl ir kaip per dešimtmeti trečdalio Labanoro girios neliko. Įkvėptas jo meilės gamtai nufilmavau šią istoriją ir dabar dalinuosi su Jumis visais.Visi, kurie stojome ginti Lietuvos miškus, vieningai sutinkame, jog geriausias būdas pasiekti pokyčių – tai švietimas. Kai žmogus per vaizdus pamato tai, kas yra tikra, sužino faktus ir širdis išgirsta siunčiamą žinutę – sąmonėje įvyksta pokytis. Kai tai padaro vienas žmogus, po to gali padaryti ir visa šalis, pakeisdama savo vykdomos politikos kryptį. Dėl to, kartu su "Gyvas miškas" ir draugų pagalba, noriu kurti daugiau tokiu istorijų, kurios gimtu keliaujant aplink Lietuvą ir lankantis tose vietose, kur miškai gal ir "legaliai", bet neteisingai yra naikinami, žmonių pagalbos šauksmai ir žinutės turi būti išgirstos. Noriu parodyti Lietuvos gamtos grožį ir vertę, supažindinti kiekvieną su joje slypinčiomis paslaptimis. Miškai yra ypatingi ir jautrūs, juos reikia mylėti, saugoti ir gerbti. Holistiškai juos supratę, mums taps aišku: jei kentės jie, – kentėsime ir mes. O juk turime visą potencialą klestėti kartu."————————#GeriausiaGynyba #ApsišvietęsŽmogus #Paremk #MiškoIstorijosTU GALI PRISIDĖTI! Palaikykim Lino Bartašiaus iniciatyvą budinti lietuvį ir kelti žmonių suvokimą, kaip veikia gamta. Linas pasiruošęs savo kamera advokatauti miškui ir skleisti jo žinią 💚 PAREMK dokumentinių video istorijų sukūrimą iš karščiausių miško taškų. https://www.gyvasmiskas.lt/paremk/ rašyk paskirty "Miško istorijos"

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Rugsėjis 25 d., Antradienis

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau