Labanoro klubo moratoriumas
PDF –LK20180918-02
WORD LK20180918-02 (1)
Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
Valstybinių miškų urėdijos direktoriui Mariui Pulkauninkui
Žiniasklaidai
2018-09-18, Nr.18/09-02
DĖL MORATORIUMO PAGRINDINIAMS MIŠKO KIRTIMAMS PASKELBIMO LABANORO GIRIOJE
Labanoro klubas, atstovaudamas Labanoro kraštui neabejingus žmones ir gindamas viešąjį interesą dėl Labanoro regioninio parko gamtos paveldo, reiškia pasipiktinimą dėl padarytos milžiniškos žalos Labanoro giriai plynųjų miško kirtimų būdu. Šiandien mes konstatuojame šiuos pagrindinius faktus:
1.Laikotarpyje tarp 2000 ir 2018 metų Labanoro giria neteko 1/3 miško dangos, kadangi visą šį laiką vyravo plynieji miško kirtimai arba dviejų atvejų atvejiniai kirtimai, po kurių kirtimo taip pat pasilikdavo plynės. Miškai taip greitai neatauga, kiek yra iškertama, todėl kiekvienais metais tų plynių daugėja ir atsiranda teritorijos, kuriose nėra pusės ar net 2/3 miško, jeigu mišku laikytume bent iki 5 metrų aukščio ataugusį jaunuolyną. Pasipiktinimą kelia ir tai, kad Miškų kirtimų taisyklės ir Labanoro regioninio parko tvarkymo planas plynus kirtimus leidžia ir hidrografiniuose bei kraštovaizdžio draustiniuose. Tokiuose draustiniuose parko lankytojai yra baudžiami už pastatytą palapinę, bet plynieji kirtimai iki 5 ha ploto yra leidžiami, kadangi dalis šių draustinių miškų yra priskirti III miško grupei. Manome, kad Labanoro regioniniame parke esantys miškai neturėtų būti priskiriami ūkiniams miškams (IV miško grupė), o tokių parko teritorijoje net 60 proc. Vadinasi, šiuo metu didesnėje parko dalyje leidžiami maksimalaus ploto (iki 8 ha) plynieji kirtimai. Kadangi iškirtus vieną plotą plynai prie jo leidžiama kirsti plynai kitą plotą jau po 5 metų, tai tos plynės susilieja ir dar labiau bjauroja Labanoro regioninio parko kraštovaizdį.
2. Švenčionėlių miškų urėdija (dabar Valstybinių miškų urėdijos Švenčionėlių padalinys) valdo didžiausią valstybinių miškų plotą iš visų buvusių urėdijų. Tad Labanoro girioje vyrauja valstybiniai miškai ir atsakomybė už netausų ir nedarnų miško naudojimą tenka būtent Valstybinių miškų urėdijai. Vien Januliškio girininkijoje per pastarąjį mėnesį urėdijai priklausanti medkirtė iškirto tris plynas biržes ir dvi „Labanausko“ tipo, kurios po keleto metų taip pat liks plynėmis. Norime jums priminti, kad valstybiniai miškai yra visuomenės, o ne valdžios ir ne miškininkų turtas, bet miškininkai niekada savo planuojamų kirtimų nederina ne tik su vietiniais gyventojais, kurių gyvenamoji aplinka yra naikinama, bet ir su saugomų teritorijų direkcijomis. Akivaizdžiausias to pavyzdys – Labanoro girios sengirės likutis prie Kertuojų ežero, kuris buvo atrėžtas kirtimui dar šį mėnesį. Šis miškas, kuriame per stebuklą išliko 200 metų pušys, sekiančios 0,8-1,0 m skersmenį, niekada negautų palaiminimo iškirtimui, jeigu kirtimai būtų derinami su parko direkcija. Juolab, kad pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo planą ir Kertuojų hidrografinio draustinio gamtotvarkos planą ten numatytas pažintinis takas. Taigi saugomos teritorijos planuoja pažintinius takus, dviračių ir pėsčiųjų trasas, o miškininkai ten kerta mišką ir vykdo tik savo miškotvarkos projektą, kuris su kitais teritorijų planavimo dokumentais nėra suderintas.
3. Nors oficialiai teigiama, kad iš Lietuvos eksportuojami tik popiermedžiai, kuriems mūsų šalyje neva nėra apdirbamosios pramonės, pabendravus su miškovežių vairuotojais paaiškėjo, kad šiuo metu kiekvienas Labanoro girios rąstas iškeliauja į Latvijos miestą Gaują, kur kiekvieną parą priimama net 2000 kietmetrių žaliavinės medienos iš Lietuvos. Jei Lietuvos poreikiams nereikia tiek medienos, kiek iškertama, kodėl dėl to naikinama Labanoro giria, turinti ne tik nacionalinį, bet ir tarptautinį apsaugos statusą? Visa Labanoro giria priklauso europinės svarbos NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui ir pagal ES reikalavimus vykdant tokią masto ūkinę veiklą, privaloma atlikti poveikio aplinkai įvertinimą, kuris kirtimų atžvilgiu niekada nebuvo padarytas.
Antra, Labanoro girios ežerynas 2004 metais (tuo pat metu kaip ir Baikalo ežeras) įtrauktas į pasaulinį ežerų tinklą „Living Lakes“. Tai tik patvirtiną šio miškingo-ežeringo kraštovaizdžio svarbą planetos lygiu. Labanoro ežeryną kasmet aplanko per 300 000 poilsiautojų iš Lietuvos ir užsienio. Jiems, kaip ir mums, vietiniams žmonėms, tie masiniai plyni kirtimai ir miškovežių virtinės su latviškais valstybiniais numeriais, taip pat sukelia neigiamas emocijas.
Remiantis tuo, kas aukščiau yra išdėstyta, reikalaujame nedelsiant paskelbti vienerių metų trukmės moratoriumą (uždraudimą) pagrindiniams miškų kirtimams Labanoro girioje, kad per šį laiką galima būtų pakeisti teisės aktus ir miškotvarkos projektus į draugiškesnius gamtai. Antraip Labanoro girios žalojimas tęsis pagal ydingas šiuo metu galiojančias Miško kirtimo taisykles, ydingus miškotvarkos projektus ir ydingą Labanoro regioninio parko tvarkymo planą. Mes nekeliame problemos dėl nelegalių kirtimų, kaip kartais Aplinkos ministerija klaidingai interpretuoja viešumoje. Mes keliame problemą dėl legalių kirtimų, kurie legalizuoja nusikaltimus gamtai.
Siūlome Aplinkos ministrui Miškų institute užsakyti mokslinį darbą, kurio pagalba būtų aprašyti visi galimi variantai, kaip šiuo metu Labanoro girioje vykstančius plynuosius ir atvejinius kirtimus galima būtų pakeisti laisvaisiais arba grupiniais atrankiniais kirtimais. Prie šio kreipimosi prisegame Miškų instituto mokslų daktaro Virgilijaus Mikšio, geriausio atrankinių kirtimų specialisto Lietuvoje, 2017 m. žurnale „Mūsų girios“ publikuotą straipsnį, kuris įrodo, kad nėra tokio miško Lietuvoje, kuriame negalima būtų vykdyti labiausiai su gamtiniams procesams atitinkančius atrankinius kirtimus.
Rekomenduojame Aplinkos ministrui ir Valstybinių miškų urėdijos vadovui, neturintiems miškininkystės išsilavinimo, išmokti šį straipsnį mintinai, kad nereikėtų žiniasklaidai skleisti „žinutės“, jog jokie kiti kirtimai Labanoro girios pušynuose negalimi, tik plyni. Galiausiai galima būtų pasisemti patirties Vokietijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse, kur vykdomi tik atrankiniai kirtimai arba jie yra vyraujantys.
Pagarbiai,
Klubo prezidentas
Andrejus Gaidamavičius
+370 678 87600, labanoras@post.com
