TIESIOGINĖ transliacija iš Vilniaus KALNŲ PARKO projekto pristatymo visuomenei – pjaus tūkstantį medžių? (VIDEO) (KOMENTARAI)

“Tai Pilių rezervato iniciatyva ir finansinis interesas.” (Jekaterina Lavrinevič, FB grupės “Gelbėkim Vilniaus medžius”  administratorė)

Man susidarė slogus įspūdis, tiesiai sakau. Natūrali gamta sukultūrinama, daromas savotiškas kičas. Atsižvelgiant į tos vietovės evoliuciją, taip kažkada ten buvo plynė, bet ta plynė irgi buvo susiformavusi dėka žmonių. Ir gamtai sugrįžus į savo vietą, dabar būtų daromas toks kultūrinis – džiazinis gamtos variantas miesto sąlygomis. Kertant medžius, būtų patraukti į šalį kiti mūsų miesto gyventojai, tai yra gyvąją gamtą. Bet kokia tokia rimta techninė, betoninė invazija į gamtą jai atsilieps.(…) Sutinku, kad teritoriją reikia tvarkyti, bet tam tikrose vietose, kaip pavyzdžiui didžiojoje griovoje man visiškai yra svetimas pėsčiųjų tiltas“ – sakė dendrologas Sigitas Algis Davenis. 

“Na, bet esminis dalykas, sugebėjęs iš manęs išmušti paskutinius ramybės likučius, buvo ir tolesnis neatsakingas šlaitų stabilumo vertinimo ignoravimas ir dar didesnis nesusigaudymas, kokį vaidmenį stabilizuojant šlaitus vaidina medžiai. Šis aklumas tai visiškai gluminantis. Lyg nebūtų Gedimino pilies kalno ir begalės nuplikintų piliakalnių nuslinkusių šlaitų istorijų. Kur noras “atverti vaizdus” nugali elementarų pasekmių supratimą. O Kalnų parko jautrumas tokiems “atvėrimais” yra nepalyginamai didesnis nei to paties Gedimino kalno ar didžiosios dalies piliakalnių.

Aiškinimas, kad mes kirsime daugiausia invazinius medžius ar nevertingas drebules rodo, kad nesuprantama, kad drebulės ar invaziniai klevai auga šlapiausiose vietose. Tai reiškia, kad visų pirma ten, kur suteka ar susilaiko gruntinis vanduo. Naudodami vandenį medžiai išgarina didelius jo kiekius užtikrina, kad vandens perteklius nesikauptų dirvoje. Juk būtent iškirtus medžius dirvos paviršiuje susikaupęs vanduo ir buvo pagrindinė pirmųjų nuošliaužų nuo Gedimino pilies kalno priežasčių. Todėl priklausomai nuo vietos, vandens akumuliacinių savybių, susiklosčiusių gamtinių sąlygų (stipri liūtis) paprastas keletos drebulių iškirtimas gali turėti tragiškų pasekmių. Apie tai ir norėjosi išgirsti, kad žinomos itin pavojingos vietos ir bus taikomos konkrečios šlaitų stabilizavimo priemonės. Dabar gi supratimas yra toks, – “panašioje vietoje kirtome ir nieko neatsitiko”. Taip bent man aiškino vienas iš projekto rengėjų, kiek supratau, atsakingas už “atvėrimus”. (…) Vienos jautriausių geoekologine prasme žiūrint teritorijos tvarkymo projekte medžiai vertinami tik grožio, saugumo ir medienos požiūriu! Ir tai – XXI amžiuje!
(aplinkosaugininkas, darnaus vystymo ekspertas Liutauras Stoškus)

“Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija žadėjo, kad iki 2019 metų pabaigos vilniečiai nebeatpažins Kalnų parko.”

“Medžiai tai daugiau nei estetika ar “želdynai”  – jie atlieka daugybę kitų gyvybinių funkcija – tai švarus oras,  deguonis, dirvožemio, kalno sutvirtinimas, rekreacija.”

“Didžiausia problema – pažeistas pasitikėjimas..”

“Ar mums tuos betoninius lopus laikyti Gedimino kalno sutvarkymo pabaiga, kad jie jau ėmėsi griauti kitą kalną?”

“Unikali vieta Vilniuje – miškas mieste – žalioji Vilniaus širdis – išsaugokime tai!”

Kalnų parko dalies sutvarkymo techninio projekto pristatymas rasite čia.

Projekto pristatymas liepos 1 d. – TIESIOGINĖ TRANSLIACIJA

Posted by Deivydas Jonelis on 2019 m. liepos 1 d., pirmadienis


Aplinkosaugininko, darnaus vystymo specialisto, visuomeninko Liutauro Stoškaus komentaras FB:

“Projektų pristatymuose visuomenei paprastai stengiuosi kiek galėdamas užimti neutralesnę poziciją, nepasiduoti emocijoms ir bandyti kiek įmanant žiūrėti į pristatymą profesionalo žvilgsniu. Deja, turiu pripažinti, kad Kalnų parko techninio projekto (? -nes nelabai buvo aišku) pristatymo metu ne itin pavyko išlaikyti distanciją ir išlikti nesusierzinusiu.

Visų pirma dėl to, kad eidamas į antrą ar net trečią Kalnų parko projekto pristatymą tikėjausi jo kokybiško ir aiškiai įvardinančio įvykusį pokytį, tačiau vietoj to gavome įtikinėjimų srautą, kad parką būtina tvarkyti (negirdėjau, kad nors kartą būtų kas dėl to suabejojęs) ir kad miškininkai ir suinteresuota medžių išsaugojimu visuomenė palaimino ar bet jau tuoj tuoj palaimins kirtimų apimtis.

Papildomai surezonavo dar ir tai, kad pranešimuose buvo kalbama apie planuojamą funikulierių ir tiltą, nors kaip vėliau komentarų metu paaiškėjo, kad funikulieriaus nebus, o iš informuotų klausytojų sužinojau, kad tiltui finansuoti pinigų bent jau AM neskirs. Tad ką mums čia pristatinėjo, ar kažkokias pirmines idėjas, ar suderintą galutinį tech. projekto variantą?

Na, bet esminis dalykas, sugebėjęs iš manęs išmušti paskutinius ramybės likučius, buvo ir tolesnis neatsakingas šlaitų stabilumo vertinimo ignoravimas ir dar didesnis nesusigaudymas, kokį vaidmenį stabilizuojant šlaitus vaidina medžiai. Šis aklumas tai visiškai gluminantis. Lyg nebūtų Gedimino pilies kalno ir begalės nuplikintų piliakalnių nuslinkusių šlaitų istorijų. Kur noras “atverti vaizdus” nugali elementarų pasekmių supratimą. O Kalnų parko jautrumas tokiems “atvėrimais” yra nepalyginamai didesnis nei to paties Gedimino kalno ar didžiosios dalies piliakalnių.

Aiškinimas, kad mes kirsime daugiausia invazinius medžius ar nevertingas drebules rodo, kad nesuprantama, kad drebulės ar invaziniai klevai auga šlapiausiose vietose. Tai reiškia, kad visų pirma ten, kur suteka ar susilaiko gruntinis vanduo. Naudodami vandenį medžiai išgarina didelius jo kiekius užtikrina, kad vandens perteklius nesikauptų dirvoje. Juk būtent iškirtus medžius dirvos paviršiuje susikaupęs vanduo ir buvo pagrindinė pirmųjų nuošliaužų nuo Gedimino pilies kalno priežasčių. Todėl priklausomai nuo vietos, vandens akumuliacinių savybių, susiklosčiusių gamtinių sąlygų (stipri liūtis) paprastas keletos drebulių iškirtimas gali turėti tragiškų pasekmių. Apie tai ir norėjosi išgirsti, kad žinomos itin pavojingos vietos ir bus taikomos konkrečios šlaitų stabilizavimo priemonės. Dabar gi supratimas yra toks, – “panašioje vietoje kirtome ir nieko neatsitiko”. Taip bent man aiškino vienas iš projekto rengėjų, kiek supratau, atsakingas už “atvėrimus”.

Vienos jautriausių geoekologine prasme žiūrint teritorijos tvarkymo projekte medžiai vertinami tik grožio, saugumo ir medienos požiūriu! Ir tai – XXI amžiuje!

Galbūt, neatsitiks, pasiseks. Kaip loterijoje. Bet per turimą Lietuvoje patirtį su piliakalnių tvarkymais galiu prognozuoti, kad egzistuoja pakankamai didelė, vertinčiau ją kaip maždaug 75 proc., tikimybė, kad tikrai turėsime rimtų problemų dėl nuošliaužų, jei bus remiamasi ne geologinių struktūrų stabilumo vertinimu ir atitinkamais į tą informaciją atsižvelgiančiais veiksmais priimant sprendimus dėl želdinių tvarkymo, o “kitur kirtome ir nieko neatsitiko” tipo vertinimais.

Todėl detalūs šlaitų stabilumo žemėlapiai PRIVALO būti padaryti. Ne tik ten, kur kertama, bet kur bus tiesiami elektros kabeliai ar daroma kitokia invazija į gruntą ar reljefą.

Neturime leisti, kad ir Kalnų parkas virstų dar vienu dideliu betono kalnu, koks dabar yra Gedimino pilies kalnas. Bent jau po šio pristatymo nerimas, kad taip ir baigsis, tapo tik dar didesnis. Po 4 metų svarstymo šių rizikų suvaldyme jokio principinio pokyčio nepavyko pamatyti.”

Projektų pristatymuose visuomenei paprastai stengiuosi kiek galėdamas užimti neutralesnę poziciją, nepasiduoti emocijoms…

Posted by Liutauras Stoškus on 2019 m. liepos 1 d., pirmadienis


Klimato kaitos prevencija ir darnus gamtos išteklių naudojimas


Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec sako, kad neįvertintas vietovės unikalumas, neišdiskutuota su visuomene ir visas Kalnų parko sutvarkymo projektas stumiamas buldozeriu.

„Na ką, mums pristatė visą sąrašą ekspertų pasirašytų dokumentų, bet mes žinome, kad ta pati Pilių rezervato direkcija yra inicijavusi ir Gedimino kalno sutvarkymą ir mes ten irgi turėjome visą sąrašą pasirašytų atsakingų asmenų dokumentų, bet mes dabar matome į ką tai pavirto – kalnas užlopytas, suniokotas valstybės simbolis. Ar mes dabar norime, kad ir antras kalnas būtų tvarkomas remiantis kažkokiais neišgrynintais principais. Aš reiškiu visuomenės nepasitikėjimą valstybinėm institucijom, nes nėra padarytas namų darbas, klaidų svarstymas neatliktas – kas buvo blogai padaryta su Gedimino kalno tvarkymu“, – sakė J. Lavrinec.

Pasak. J. Lavrinec, kol kas lieka neaišku ar tikrai atsisakyta į Kalnų parką statyti funikulierių.

Tačiau Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Andrius Skorupskas tvirtina, kad funikulierius visgi statomas nebus, tai esą buvo tik pirminiai pasvarstymai.

„Turėtų atsirasti lankymui ir naudojimui tinkama infrastruktūra. Mes orientuojamės, kad būtų pritaikyta visuomenei lankyti, kad nebūtų chaotiško takų tinklo, kad nebūtų daroma žala kultūros paveldo objektams, nes patekimas yra komplikuotas iš visokių vietų. Siekiama sutvarkyti visą aplinką, kad žmogui būtų patogu lankytis, saugu ateiti, saugu pabūti, rekreacinius savo tikslus patenkinti. Projektas yra orientuotas į tvarkomuosius peveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus – velenavimas, avarijos grėsmės šalinimas, šlaitų stabilizavimas. Būtų įrengiami nauji tualetai, suoliukai, laiptai patogesni“, – Eltai sakė A. Skorupskas.

Tvarkant Kalnų parką būtų kertama apie tūkstantis iš 80 tūkst. parke esančių medžių.

Gamtos tyrimų centro doktorantas Sigitas Algis Davenis sako, kad jei toks projektas būtų įgyvendintas, būtų padaryta neatitaisoma žala unikaliai gamtai.

„Man susidarė slogus įspūdis, tiesiai sakau. Natūrali gamta sukultūrinama, daromas savotiškas kičas. Atsižvelgiant į tos vietovės evoliuciją, taip kažkada ten buvo plynė, bet ta plynė irgi buvo susiformavusi dėka žmonių. Ir gamtai sugrįžus į savo vietą, dabar būtų daromas toks kultūrinis – džiazinis gamtos variantas miesto sąlygomis. Kertant medžius, būtų patraukti į šalį kiti mūsų miesto gyventojai, tai yra gyvąją gamtą. Bet kokia tokia rimta techninė, betoninė invazija į gamtą jai atsilieps.(…) Sutinku, kad teritoriją reikia tvarkyti, bet tam tikrose vietose, kaip pavyzdžiui didžiojoje griovoje man visiškai yra svetimas pėsčiųjų tiltas“ – sakė S. A. Davenis.

UAB „Enero“ projekto vadovė Irena Sakalauskaitė tvirtina, kad kertami būtų tik menkaverčiai ir sutrešę medžiai, krūmai šlaituose esą būtų paliekami. Plynų kirtimų, pasak I. Sakalauskaitės, taip pat nenumatoma.

Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras mano, kad projektas yra darnus ir subalansuotas ir jį reikia įgyvendinti.

„Mes pagaliau turime dviejų ministerijų sinergiją, dviejų institucijų lėšas, kad tą projektą būtų galima įgyvendinti. Aš esu užtikrintas, kad pavyzdžiui Saugomų teritorijų tarnyba, kuri jeigu būtų šios dalies įgyvendintoja, tai ji užtikrina kokybę. Aišku, sprendimų gali būti įvairių. Tai kas yra dabar pateikta tai yra tik labai nedidelė dalis to didžiojo kažkada svajonių projekto, kur buvo labai daug priprojektuota infrastruktūros, daug daugiau takų, daug daugiau kirtimų. Dabar tikrai yra darnus subalansuotas projektas, ką aš matau, jeigu jį įgyvendins kokybę suprantantys žmonės“ – sakė V. Bezaras.

Bendra Kalnų parko sutvarkymo projekto vertė – daugiau kaip 6 su puse milijono eurų. Dalis sumos būtų finansuojama Europos Sąjungos projektų fondų lėšomis.

ELTA – Planas Kalnų parke iškirsti 1000 medžių kelia aistras: baiminasi, kad pasikartos Gedimino kalno likimas


2019 07 01 15 min. – Kalnų parko atnaujinimo projektas neramina ir ekspertus, ir savivaldybę

Kultūros paveldo ekspertė, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė teigė, jog projekte nepristatytas poveikio aplinkai vertinimas, taip pat suabejota, ar projekto autoriai kreipėsi į UNESCO komisiją.

„Labai keistas ligotų medžių židinių paplitimas. Prie takų kažkaip visi medžiai serga masiškai, o kitur neserga. Kažkokia keista medžių liga. <…> Tai yra Lietuvos piliakalnių teritorija. Tai yra branduolys, teritorija, iš kurios Vilnius kilo. Ir dabar jūs darote tarp piliakalnių „beždžionių tiltus“, sumenkindami visą teritoriją. Jūs turite saugoti vertybių autentiškumą. Jei jūs galit įrodyti, kiek viduramžiais buvo sujungiamos griovos tokiais tiltais, jūs tai turit pristatyti, o jeigu to nebuvo, jūs niekaip negalite naikinti kraštovaizdžio“, – kalbėjo J.Markevičienė.

Savo poziciją išsakė kraštovaizdžio architektas A.Žickis: „Jei norite čia sutraukti minias turistų, tai turėsite nualintą žemę. Jei siekiama išlaikyti unikalų dalyką, įsiskverbiantį į Vilniaus centrą, tai šito projekto vieta yra tik giliai stalčiuje.”

Susirinkusieji reiškė pastabas ir dėl to, jog buvo pamiršta romuviečių religinė bendruomenė, neužsimenant apie Kalnų parke esančio pagoniško aukuro likimą, neatsižvelgta į šlaitų stabilizavimo užtikrinimą, imantis medžių kirtimo, neapskaičiuotas viešųjų tualetų poreikis ir t.t.

V.Mitalas: „Tikiuosi, kad šis projektas dar bus koreguojamas“ Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas savo komentare 15min teigė, jog, jo nuomone, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija nepadarė visko, kad Kalnų parko atnaujinimui būtų paaukota kuo mažiau medžių. „Tikiuosi, kad šis projektas dar bus koreguojamas mažinant kertamų medžių ir kitų želdynų skaičių. Taip pat neramina tai, kad į šio itin svarbaus Vilniaus parko atnaujinimo viešinimą Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcija pažiūrėjo gana formaliai ir nesudarė geriausių sąlygų gyventojams sužinoti apie parko rekonstrukciją ir išsakyti savo nuomonę. Vilniaus savivaldybė prieš išduodama statybos leidimą labai atidžiai įvertins vilniečių išsakytas pastabas ir pasiūlymus šiam projektui.“

Pasiteiravus, kokia forma miestiečiai galės teikti projektui pastabas, į kurias ketina atsižvelgti savivaldybė, V.Mitalas teigė: „Kadangi tai ne savivaldybės projektas ir ne savivaldybės teritorija, o Vilniaus pilių kultūrinio rezervato direkcijos, kuri yra pavaldi Kultūros ministerijai, jie ir turėtų gauti pastabas ir pasiūlymus. Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad projektas būtų deramai pristatytas, aptartas ir išdiskutuotas ir dėl to labai rekomendavo ir toliau rekomenduoja direkcijai skirti ypatingą dėmesį jo viešinimui.“


2019 m. birželio 28 d.

Kalnų parke, bus šalinami menkaverčiai, sergantys medžiai ir sąžalynai, teigia kultūros ministras Mindaugas KVIETKAUSKAS.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Premjeras Saulius Skvernelis pakeitė kultūros ministrą, kaip teigė, siekdamas naujo impulso reformoms.

Ministras M. Kvietkauskas teigia, kad tokių veiksmų ketinama imtis atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos specialistų rekomendacijas, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe.

Kaip penktadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt, Vilniaus valdžia išsakė susirūpinimą dėl planuojamo medžių kirtimo masto tvarkant Vilniaus Kalnų parką. Tokias pastabas savivaldybės atstovai išsiuntė Kultūros ministerijai ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai. Planai sutvarkyti Trijų kryžių kalną, gamtinę parko dalį ir Dainų slėnį visuomenei bus pristatyti pirmadienį.

SKAITYTI PLAČIAU: Kultūros ministras: Kalnų parke bus šalinami menkaverčiai, sergantys medžiai ir sąžalynai


SKAITYTI PLAČIAU: Vilniaus Kalnų parko laukia drastiški pokyčiai: rengiamasi iškirsti 1000 medžių


Ką mano žmonės?

 

 

Maastricht Recommendations on Public Participation in Decision-making


#PilietiBūkBudrus#ŽinokSavoTeisesIrPareigas#PilietinėTeisėGintiŽeldynus
#SvarbuŽinotiMedžiųGynėjams#LaisvėTaiAtsakomybė

2018 m. Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno kaštonų kirtimo atveju laimėjo istorinę pergalę Lietuvos Aukščiausiame Teisme- SVARBUS TEISINIS PRECEDENTAS, APGYNĘS PILIETINĘ TEISĘ GINTI ŽELDYNUS.

AUKŠČIAUSIAS TEISMAS KONSTATAVO (neapskundžiama nutartis):

„Pagal galiojančius įstatymus fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos – kartu tai reiškia ir įstatymu jam deleguotą pareigą ginti želdynus.“ Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gavo rimtą pamoką – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad visuomenės atstovai, gynę viešą interesą ir kovoję prieš masinį dendrocidą Kauno mieste – yra teisūs.

VISUOMENĖ TURI TEISĘ REIKALAUTI KOKYBIŠKOS INFORMACIJOS

PILOTAS.LT pernai rašė apie išbandymą demokratijai, kai Kauno apylinkės teismas gana netikėtai stojo į medkirčių pusę. Verdiktą paskelbusi teisėja Larisa Tamulionienė tuomet pažymėjo, esą pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, todėl į protesto akciją susirinkę žmonės privalėjo juos vykdyti. Prieš paskutinių 5 kaštonų nupjovimą Kauno A.Smetonos alėjoje protestavę menininkai Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir advokatas Saulius Dambrauskas buvo pripažinti kaltais.

Visiškai kitos nuomonės laikęsi protestuotojai teismo sprendimą apskundė. Ką tik paaiškėjo, jog ji sutapo ir su nuomone Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kuris padėjo išlaikyti šį demokratijos egzaminą. „Visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę“, – konstatuoja Aukščiausiasis teismas.

Pasak Aukščiausiojo teismo, byloje nustatyta, kad, 2017 m. kai kuriose Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių šalinimo darbus, įvairioms institucijoms rašė skundus.

Nesulaukus iš savivaldybės atsako, vienas asmuo pats ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali (ar galėjo, nes dalis jų nupjauta) dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje.

Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nėra pažeista, nes montuojamas kelkraščio bortas yra daugiau kaip už 3 metrų.

Pirmosios instancijos teismas asmenį nubaudė už tai, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti iš nesaugios, laikinai apribotos asmenims patekti vietos, prievarta buvo patrauktas, perėjo juostą „STOP POLICIJA“ (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 2 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šio asmens apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.


ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

TAPK GYVO MIŠKO SAVANORIU – UŽPILDYK SAVANORIO ANKETĄ


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Prisidėk prie miškų gynybos ir pilietinės kontrolės

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

2019 07 01|Kategorijos: Kas naujo, Miesto medžiai, Uncategorized|Žymos: |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau