SOS Šiaulių bulvaro LIEPOS – “išnaikinkime senus medžius, atribokime senus žmones, tegu triumfuoja, kas jauna?” Salomėja JASTRUMSKYTĖ, 2019 06 28

“Bu­vau ką tik grį­žu­si iš Ba­va­ri­jos – bet ku­rį iš Sa­vi­val­dy­bės rei­kė­tų nu­vež­ti į eks­kur­si­ją ir pa­ro­dy­ti, ko­kio am­žiaus, pa­svi­ri­mo kam­po me­džiai ga­li aug­ti mies­to cent­re. (…) Ba­va­ri­jo­je te­ko ma­ty­ti alė­jų, ku­rių me­džių ka­mie­nai iš­pu­vę. Toms lie­poms apie 300 me­tų. Kal­bė­jau su vie­no mies­te­lio (Neu­dor­sen­fel­do) bur­mist­ru, jis sa­kė, kad se­nus me­džius la­bai sau­go. Jam at­ro­dė neį­ma­no­ma tai, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je.

Gi­mė idė­ja as­me­ni­nei fo­to­se­si­jai. Su­dė­jau į feis­bu­ką nuo­trau­kas su prie­ra­šais. Ry­te ra­dau neį­ti­kė­ti­ną cu­na­mį, įra­šais da­li­jo­si ir žy­mūs žmo­nės – Ro­kas Zu­bo­vas, Da­rius Kuo­lys, su­si­sie­kė Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė. Ir tai – tik ke­li pa­mi­nė­ti as­me­nys. Ga­vo­si sti­chi­nis mar­ke­tin­gas.”

Diegiamas eugeniką garbinantis mąstymas – išnaikinime senus medžius, atribokime senus žmones, tegu triumfuoja, kas jauna. Pasaulis nuo tokio projekto labai nukentėjo prieš 80-100 metų. Ir vėl socialinė eugenika kelia galvą naujomis formomis.”
 
Ko­kia yra gy­vy­bės es­te­ti­nė ver­tė? Su es­te­ti­ka mes ga­li­me pa­siek­ti pa­čių dra­ma­tiš­kiau­sių so­cia­li­nių po­ky­čių, o ne ger­bū­vį. Es­te­ti­ka yra žiau­rus ir pa­vo­jin­gas reiš­ki­nys.”

“Da­bar kir­ti­mo apo­lo­ge­tai – pra­de­dant me­rais, bai­giant ku­ni­gais (kas šo­ki­ruo­ja), sa­ko: ne­pri­si­riš­ki­te. Kas yra ne­prie­rai­šu­mas? Mes tu­ri­me ne­prie­rai­šiau­sią – var­to­to­jiš­ką kul­tū­rą. Ji ab­so­liu­čiai ne­prie­rai­ši: nuo iš­par­da­vi­mo iki iš­par­da­vi­mo, nuo se­zo­no iki se­zo­no. (…) Nep­rie­rai­šu­mo ideo­lo­gi­ja pa­vir­tu­si di­džiau­siu monst­ru, tas monst­ras ir sa­ko: pa­keis­ki­me į nau­jus me­de­lius, bus gra­žu. Taip mes pa­kei­si­me ir se­nus žmo­nes su praei­ti­mi… Me­džiai tu­ri di­des­nę at­min­tį nei mū­sų. “

“Yra pa­da­ry­ti ty­ri­mai, jog eko­no­miš­kai stip­res­nės mies­to vie­tos yra tu­rin­čios ža­lu­mą. Pa­ra­dok­sas: ža­lio­sios zo­nos te­ri­to­ri­jos ne­tgi su­ku­ria nau­ją so­cia­li­nę at­skir­tį. Tur­tuo­liai no­ri ten, kur ža­lia, ką da­ry­ti sen­bu­viams gy­ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų iš­lik­ti ža­liuo­se kvar­ta­luo­se?”

“Me­džiai tu­ri di­des­nę at­min­tį nei mū­sų. Bul­va­ro lie­pos yra kaž­ku­rios kar­tos bend­raam­žės. Kaž­kas ga­li sa­ky­ti: “La­bas, tu kar­tu su ma­ni­mi užau­gai”.

Em­pa­tiš­ku­mą no­ri­ma “išim­ti” iš vi­suo­me­nės, iš­gram­dy­ti, pa­nai­kin­ti ir pa­keis­ti į var­to­to­jiš­ku­mą, kad var­to­tu­me ne tik dra­bu­žius, bal­dus, grei­tą mais­tą, bet ir gam­tą – trum­puo­ju var­to­ji­mo cik­lu. Bet me­džiai taip ver­ti­nant tu­rė­tų bū­ti pri­skir­ti la­bai il­go var­to­ji­mo cik­lo ob­jek­tams, jų var­to­ji­mas per­žen­gia ke­lias kar­tas.”

“O dėl “mies­to ne miš­ko” – da­bar­ti­nė ten­den­ci­ja yra “ci­ty fo­rest” (“mies­to su­miš­ki­ni­mas”) – į tai įsi­jun­gė be­veik vi­sos Eu­ro­pos sos­ti­nės, did­mies­čiai, su­kur­tos pro­gra­mos, skir­tas fi­nan­sa­vi­mas.”

“Gam­ta iš­sto­ja prieš mus kaip dar vie­nas so­cio­po­li­ti­nis veiks­nys, ne­pri­pa­žįs­tan­tis po­li­ti­nės sis­te­mos, eko­no­mi­nių, es­te­ti­nių spren­di­mų.”

“Trin­ke­lių kul­tū­ra atė­jo ir kaip so­cia­li­nis ir komp­lek­suo­tu­mas, ir kaip is­to­ri­nio są­stin­gio iš­raiš­ka. Esu ra­šiu­si apie nau­ju­mo kul­tū­rą, se­ri­ji­nio ga­mi­nio gar­bi­ni­mą vie­to­je au­ten­tiš­ko.”

“Gi­lu­mi­nė vi­suo­me­nės ana­li­zė ro­do, kad eko­lo­gi­nio švie­ti­mo ne­bu­vo ir jo nė­ra, pa­lik­ta sa­vi­veik­lai. Mes ga­li­me pa­da­ry­ti eks­pe­ri­men­tą ir gat­vė­je pa­klaus­ti, kiek lai­ko au­ga me­dis. Iš­girs­tu­me ku­rio­ziš­kiau­sių at­sa­ky­mų. Val­do pir­ki­mo myg­tu­ko kul­tas: pa­spau­džiau-įvy­ko. Pra­ras­tas san­ty­kis su truk­me.”

“Jau dau­giau nei prieš de­šimt me­tų pa­sau­ly­je bu­vo daug kal­ba­ma apie trans­ge­ni­nius or­ga­niz­mus, taip pat ir apie mies­tui ku­ria­mus klo­nuo­tus me­džius, kai ma­ni­pu­liuo­ja­ma me­džių ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja, ją dau­gi­nant iden­tiš­kiems in­di­vi­dams gau­ti, pa­čiai te­ko ra­šy­ti apie tai pub­li­ka­ci­jų. Man net į gal­vą nea­tė­jo, kad klo­nuo­tų me­džių epo­pė­ja ateis į Lie­tu­vą.

To­kių me­džių ge­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja yra ge­ro­kai su­spaus­ta, lyg koks ge­no­mo Mp3 for­ma­tas, kad jie bū­tų gra­žūs, dai­lūs, iden­tiš­ki, bet pa­ša­lin­ta la­bai daug gy­vy­bi­nių ir ypač ap­sau­gi­nių me­cha­niz­mų. Jie la­bai neats­pa­rūs li­goms, išo­rės veiks­niams, trum­paam­žiai. Jų “ga­lio­ji­mas” – 25 me­tai.”

“Yra ir abe­jin­go­ji ma­sė. Jei mes priei­tu­me prie te­ra­so­je sė­din­čių žmo­nių ir pa­klaus­tu­me, ar jiems ge­ra pa­vė­sy­je, jie at­sa­ky­tų, taip. Jei pa­sa­ky­tu­me, jog nu­kir­si­me me­džius ir bus taip pat gra­žu, jie ir­gi pa­tvir­tins, gra­žu.”

“So­cia­li­nės kri­ti­kos be­veik nė­ra. Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra už­mirš­tas, su­ny­kęs, prie to pri­si­dė­jo so­viet­me­tis, eko­no­mi­nė pa­dė­tis, emig­ra­ci­ja, aka­de­mi­nio sluoks­nio iš­nai­ki­ni­mas Šiau­liuo­se.”

Ateik į bulvaro liepų išsaugojimo akciją! 2019 m. liepos 4 d. 17.30 val. P.Višinskio aikštė, Šiauliai.

Pasirašykite peticiją: Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas

“Pasirašius sutartį su rangovais, Vilniaus gatvės senosios bulvaro dalies atnaujinimas prasidės liepos viduryje. Sutarta palaukti, kol mieste baigsis tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. ”

Salomėją kalbino žurnalistė Živilė KAVALIAUSKAITĖ

2019-06-28

Fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė, ju­dė­ji­mo “Sau­go­ki­me Šiau­lių me­džius” įkū­rė­ja Sa­lo­mė­ja Jast­rums­ky­tė su­kė­lė reak­ci­jų cu­na­mį, feis­bu­ke pa­si­da­li­ju­si nuo­trau­ko­mis – at­si­svei­ki­ni­mu su Šiau­lių bul­va­ro lie­po­mis.

“At­si­sa­ko­me at­min­ties, prie­rai­šu­mo, so­cia­li­nės kri­ti­kos – toks žmo­gus liks tuš­čias. Su tuš­tu­ma ga­li­ma da­ry­ti bet ką – leng­vai ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­ne”, – sa­ko moks­li­nin­kė. Pa­sak S. Jast­rums­ky­tės, lie­pos žmo­nėms ta­po at­pir­ki­mo ožiais už vis­ką, kas nu­ti­ko praei­ty­je blo­go.


Is­to­ri­jos iš­ny­ki­mo iš­va­ka­rė­se

Su S. Jast­rums­ky­te po­kal­bio su­sė­da­me ma­lo­nia­me pa­vė­sy­je bul­va­re po se­no­sio­mis lie­po­mis, – kol dar neiš­kirs­tos.

– Prie vie­nos iš nuo­trau­kų pa­ra­šė­te “Šiau­lių is­to­ri­jos iš­ny­ki­mo iš­va­ka­rė­se”. Su ko­kio­mis min­ti­mis ėjo­te at­si­svei­kin­ti su bul­va­ro me­džiais?

– Gal­vo­jau apie žmo­nes, ku­rie sa­ko, jog ge­rai, kad bus iš­kirs­ti me­džiai, bus at­si­nau­ji­ni­mas. Be em­pa­ti­jos, be tie­sio­gi­nio kon­tak­to toks for­ma­lus san­ty­kis tik­rai yra įma­no­mas.

Aš ir­gi for­ma­liai, ku­rį lai­ką ne­bū­da­ma Šiau­liuo­se, bu­vau sa­vo­tiš­kai su­si­tai­kiu­si. Ka­rai iš­var­gi­no.

Tą va­ka­rą, kai at­va­žia­vau į džia­zo kon­cer­tą, pa­gal­vo­jau, jog pra­siei­siu pro Šiau­lius ir at­si­svei­kin­siu. To­kia bu­vo in­ten­ci­ja.

Bu­vau ką tik grį­žu­si iš Ba­va­ri­jos – bet ku­rį iš Sa­vi­val­dy­bės rei­kė­tų nu­vež­ti į eks­kur­si­ją ir pa­ro­dy­ti, ko­kio am­žiaus, pa­svi­ri­mo kam­po me­džiai ga­li aug­ti mies­to cent­re.

Gi­mė idė­ja as­me­ni­nei fo­to­se­si­jai. Su­dė­jau į feis­bu­ką nuo­trau­kas su prie­ra­šais. Ry­te ra­dau neį­ti­kė­ti­ną cu­na­mį, įra­šais da­li­jo­si ir žy­mūs žmo­nės – Ro­kas Zu­bo­vas, Da­rius Kuo­lys, su­si­sie­kė Do­vi­lė Ša­ka­lie­nė. Ir tai – tik ke­li pa­mi­nė­ti as­me­nys. Ga­vo­si sti­chi­nis mar­ke­tin­gas.

Kai as­muo pa­ro­do tik­rą žmo­giš­ku­mą, re­zo­nan­sas neiš­ven­gia­mas. Be­tar­piš­ko žmo­giš­ku­mo ti­kė­čiau­si ir iš ki­tų žmo­nių.

Pro­tes­tai dėl me­džių virs­ta so­cia­li­niu reiš­ki­niu. Tai – ne at­si­tik­ti­nu­mas, kad kaž­kur ki­lo pa­si­prie­ši­ni­mo ban­ga, nes val­džia (pa­brė­žiu) nu­spren­dė iš­kirs­ti me­džius.

Šis so­cia­li­nis reiš­ki­nys neap­si­ri­bo­ja tik Lie­tu­va. Ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se žmo­nės iš­sto­ja. Ir tik­rai ne­ga­li­ma jiems pri­skir­ti nei mar­gi­na­lios, nei sen­ti­men­ta­lios eti­ke­tės, nei iner­tiš­ko kar­tų skir­tu­mo. Or­ga­ni­za­ci­jo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se eko­lo­gi­jos te­ma di­džio­ji da­lis yra jau­ni­mas.

Val­džia ban­do gin­tis nuo so­cia­li­nio reiš­ki­nio, bet ap­si­gin­ti bus pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Rei­ka­lin­gi be­pre­ce­den­ti­niai po­li­ti­niai spren­di­mai spar­čios kli­ma­to kai­tos aki­vaiz­do­je, kuo­met by­rės į ši­pu­lius vi­si ger­bū­vio stan­dar­tai. Lie­tu­va kaip vi­sa­da vė­luos, dar la­biau – sa­vi­val­dy­bės, pa­da­ry­da­mos nea­ti­tai­so­mą ža­lą tar­si avan­su.

Lie­tu­vo­je dar tik ant­ri me­tai saus­ra. Iš Dzū­ki­jos atė­jo pa­gal­bos šauks­mas: bai­gė­si žo­lė, žmo­nės jau da­bar še­ria per­nykš­čiu šie­nu. Kaip tai at­si­lieps pie­no ūkiui?

Šią sa­vai­tę į Eu­ro­pą atė­jo karš­čio ban­ga. Vi­suo­me­nė il­gai­niui bus pri­ves­ta prie sui­ru­ti­nės būk­lės. Žmo­nės, ku­rie da­bar sa­ko: “ge­rai, bus at­nau­jin­ta, gra­žu”, pa­skui klaus, ko­dėl nė­ra pie­no par­duo­tu­vė­je, ko­dėl van­duo toks bran­gus. Tas “ko­dėl” tu­ri bū­ti jau da­bar at­sa­ky­tas po­li­ti­niu, geo­po­li­ti­niu, so­cio­po­li­ti­niu lyg­me­niu.

Ste­bė­jau ko­men­ta­rus vie­šo­jo­je erd­vė­je dėl bul­va­ro me­džių kir­ti­mo. Da­bar tai at­ro­do tik de­mok­ra­ti­nė dis­ku­si­ja. Bet gam­ta nė­ra de­mok­ra­tiš­ka.

Gam­ta iš­sto­ja prieš mus kaip dar vie­nas so­cio­po­li­ti­nis veiks­nys, ne­pri­pa­žįs­tan­tis po­li­ti­nės sis­te­mos, eko­no­mi­nių, es­te­ti­nių spren­di­mų.

Ran­ko­se lai­kau bul­va­ro žel­di­nių būk­lės eks­per­ti­zės ak­tą. Kaip ga­li­ma da­ry­ti ra­di­ka­lius spren­di­mus dėl to, kad me­džiai nees­te­tiš­ki? Pui­kiai pa­ko­men­ta­vo Alf­re­do Dau­liaus žmo­na Ra­sa: “Ko­kia yra gy­vy­bės es­te­ti­nė ver­tė?”

Ki­tas mo­men­tas: nu­ro­do­mos dau­gy­bi­nės praei­ty­je pa­da­ry­tos ge­nė­ji­mo žaiz­dos. Mes krei­pia­mės į praei­tį, nes ge­nė­ta gal prieš ko­kius 20 me­tų.

Dau­gy­bi­niai ge­nė­ji­mai ne­va su­men­ki­na es­te­ti­nę ver­tę. Kaip fi­lo­so­fi­jos moks­lų dak­ta­rė ga­liu pa­sa­ky­ti: es­te­ti­niai spren­di­niai neį­ga­li­na me­džių nai­ki­ni­mo. Mes ne pa­ro­do­je esa­me.

Ar šie me­džiai yra bran­daus am­žiaus? Anaip­tol ne. Ba­va­ri­jo­je te­ko ma­ty­ti alė­jų, ku­rių me­džių ka­mie­nai iš­pu­vę. Toms lie­poms apie 300 me­tų. Kal­bė­jau su vie­no mies­te­lio (Neu­dor­sen­fel­do) bur­mist­ru, jis sa­kė, kad se­nus me­džius la­bai sau­go. Jam at­ro­dė neį­ma­no­ma tai, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je.

– Kas nu­ti­ko, kad į Lie­tu­vą atė­jo trin­ke­lių kul­tū­ra?

– Kad į Lie­tu­vą su­plau­kia vi­si pa­se­nę da­ly­kai, ma­to­me per vi­sus 30 ne­prik­lau­so­my­bės me­tų. Ko­dėl ne Lat­vi­ja, Es­ti­ja, o Lie­tu­va, la­bai sun­ku at­sa­ky­ti. Ry­go­je yra kios­ke­lis su sky­le sto­ge, kad me­džio ne­rei­kė­tų pjau­ti.

Trin­ke­lių kul­tū­ra atė­jo ir kaip so­cia­li­nis ir komp­lek­suo­tu­mas, ir kaip is­to­ri­nio są­stin­gio iš­raiš­ka. Esu ra­šiu­si apie nau­ju­mo kul­tū­rą, se­ri­ji­nio ga­mi­nio gar­bi­ni­mą vie­to­je au­ten­tiš­ko. Ma­no 1920 m. gi­mu­si ba­by­tė apie gra­žius da­ly­kus sa­ky­da­vo: “Gra­žus, kaip fab­rič­nas”. Grįž­ta­me prie pa­se­nu­sių in­dust­ri­nės epo­chos ver­ty­bių. Ar ne­tgi į XVIII a., kaip na­tū­ra­li gam­ta bu­vo lai­ko­ma gro­žio ir es­te­ti­kos prie­šin­gy­be.

Kai ir Šiau­lius pa­sie­kė trin­ke­lių kul­tū­ra, pa­gal­vo­jau apie “fab­rič­nu­mo” ado­ra­vi­mą, gar­bi­ni­mą, jis bū­din­gas pe­ri­fe­ri­jai. Žmo­nės su­pyks už žo­dį “pro­vin­ci­ja”. Net jei pa­ro­dy­si­me re­konst­ruk­ci­jos mo­no­to­ni­ją, nuo­bo­du­lį, po­mpas­tiš­ką ne­pa­to­gu­mą. O juk Šiau­liai pa­lai­min­ti bū­ti tik­rai ne pro­vin­ci­ja su to­kia iš­skir­ti­ne gam­ta, is­to­ri­ja, kul­tū­ri­niu cent­ru.

Čia ir yra di­dy­sis pa­ra­dok­sas: ko­dėl ab­so­liu­taus pro­vin­cia­lu­mo ver­ty­bės, se­ri­ji­nio, ne­kū­ry­biš­ko ga­mi­nio gar­bi­ni­mas atė­jo į nuo­sta­bų mies­tą ir jį už­tvin­dė?

Da­bar kal­ba­mės ma­ža­me ža­lu­mos apen­dik­se: jei nie­ko ne­pa­da­ry­si­me, ir jis liks bai­sia dyk­ra. Taip, svei­kins ir plos vie­na de­mok­ra­ti­jos da­lis. Ki­ti rau­dos, verks, gaus šir­dies smū­gį. Pa­sau­li­nės svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos yra įro­dy­ta, kad me­džių kir­ti­mas tie­sio­giai vei­kia kaip stre­so­rius, kaip ata­ka prieš žmo­gaus psi­chi­ką, šir­dies, krau­jo­ta­kos sis­te­mą.

Trūks­ta vi­suo­me­nės švie­ti­mo. Bet tam ne­be­tu­ri­me lai­ko, su­si­dū­rė­me su fak­tu, ku­ris da­bar įvyks.

Gi­lu­mi­nė vi­suo­me­nės ana­li­zė ro­do, kad eko­lo­gi­nio švie­ti­mo ne­bu­vo ir jo nė­ra, pa­lik­ta sa­vi­veik­lai. Mes ga­li­me pa­da­ry­ti eks­pe­ri­men­tą ir gat­vė­je pa­klaus­ti, kiek lai­ko au­ga me­dis. Iš­girs­tu­me ku­rio­ziš­kiau­sių at­sa­ky­mų. Val­do pir­ki­mo myg­tu­ko kul­tas: pa­spau­džiau-įvy­ko. Pra­ras­tas san­ty­kis su truk­me.

Lie­tu­vo­je grei­čiau­siai mies­te aug­tų dre­bu­lės, bet ir tam rei­kė­tų ma­žiau­siai 20–30 me­tų.

Jau dau­giau nei prieš de­šimt me­tų pa­sau­ly­je bu­vo daug kal­ba­ma apie trans­ge­ni­nius or­ga­niz­mus, taip pat ir apie mies­tui ku­ria­mus klo­nuo­tus me­džius, kai ma­ni­pu­liuo­ja­ma me­džių ge­ne­ti­ne in­for­ma­ci­ja, ją dau­gi­nant iden­tiš­kiems in­di­vi­dams gau­ti, pa­čiai te­ko ra­šy­ti apie tai pub­li­ka­ci­jų. Man net į gal­vą nea­tė­jo, kad klo­nuo­tų me­džių epo­pė­ja ateis į Lie­tu­vą.

To­kių me­džių ge­ne­ti­nė in­for­ma­ci­ja yra ge­ro­kai su­spaus­ta, lyg koks ge­no­mo Mp3 for­ma­tas, kad jie bū­tų gra­žūs, dai­lūs, iden­tiš­ki, bet pa­ša­lin­ta la­bai daug gy­vy­bi­nių ir ypač ap­sau­gi­nių me­cha­niz­mų. Jie la­bai neats­pa­rūs li­goms, išo­rės veiks­niams, trum­paam­žiai. Jų “ga­lio­ji­mas” – 25 me­tai.

Eks­per­ti­zės ak­te pa­ra­šy­ta, kad dau­ge­lio me­džių po­la­ji­nė dir­vo­že­mio da­lis už­deng­ta ply­te­lė­mis. Kas truk­do jas nuim­ti, už­sė­ti žo­le?!

Spren­di­mų ne­no­ri­ma priim­ti, yra eko­no­mi­niai, lo­ka­lūs po­li­ti­niai veiks­niai, po­li­ti­nių ju­dė­ji­mų, par­ti­jų ga­lios pa­ro­dy­mas: ma­no va­lia, ma­no ga­lia.

Yra ir abe­jin­go­ji ma­sė. Jei mes priei­tu­me prie te­ra­so­je sė­din­čių žmo­nių ir pa­klaus­tu­me, ar jiems ge­ra pa­vė­sy­je, jie at­sa­ky­tų, taip. Jei pa­sa­ky­tu­me, jog nu­kir­si­me me­džius ir bus taip pat gra­žu, jie ir­gi pa­tvir­tins, gra­žu.

So­cia­li­nės kri­ti­kos be­veik nė­ra. Kri­ti­nis mąs­ty­mas yra už­mirš­tas, su­ny­kęs, prie to pri­si­dė­jo so­viet­me­tis, eko­no­mi­nė pa­dė­tis, emig­ra­ci­ja, aka­de­mi­nio sluoks­nio iš­nai­ki­ni­mas Šiau­liuo­se.

Dirb­da­ma Šiau­lių uni­ver­si­te­te, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je, ak­cen­tuo­da­vau stu­den­tams: skai­ty­ki­te vis­ką, ne­ti­kė­ki­te nie­kuo. Ly­giai taip pat da­bar štai skai­ty­ki­te eks­per­ti­zę, bet ja ne­ti­kė­ki­te. Jei žmo­nės tu­rė­tų jė­gos ir ar­gu­men­tų ne­ti­kė­ti, čia bū­tų mi­nia, ji ei­tų, bar­ben­tų kumš­čiais į Sa­vi­val­dy­bę ir sa­ky­tų: “Ne­su­tin­ka­me!”

Kal­bė­da­mi apie ri­zi­kos mo­de­lia­vi­mą ir val­dy­mą, moks­li­nin­kai ke­lia pro­ble­mą, ko­dėl žmo­nės net pro­fe­sio­na­liai ži­no­da­mi (nuo­lat skam­bi­na­ma pa­vo­jaus var­pais dėl ne­to­li­mos kli­ma­ti­nės atei­ties) ne­ti­ki. Įsi­vaiz­duo­ti bū­si­mą ri­zi­ką neiš­la­vin­to kri­ti­nio mąs­ty­mo žmo­gui yra neį­ma­no­ma.

Ir da­bar – ar ga­li­me pa­ti­kė­ti, kad po dvie­jų sa­vai­čių ne­be­bus šių lie­pų? Vaiz­duo­tė ši­to ne­prii­ma.

Es­te­ti­kos pa­vo­jai

– Esa­te mi­nė­ju­si, kad me­dis – ne tik eko­lo­gi­nis, bet ir kul­tū­ri­nis reiš­ki­nys?

– Da­bar kir­ti­mo apo­lo­ge­tai – pra­de­dant me­rais, bai­giant ku­ni­gais (kas šo­ki­ruo­ja), sa­ko: ne­pri­si­riš­ki­te. Kas yra ne­prie­rai­šu­mas? Mes tu­ri­me ne­prie­rai­šiau­sią – var­to­to­jiš­ką kul­tū­rą. Ji ab­so­liu­čiai ne­prie­rai­ši: nuo iš­par­da­vi­mo iki iš­par­da­vi­mo, nuo se­zo­no iki se­zo­no.

Nep­rie­rai­šu­mo ideo­lo­gi­ja pa­vir­tu­si di­džiau­siu monst­ru, tas monst­ras ir sa­ko: pa­keis­ki­me į nau­jus me­de­lius, bus gra­žu. Taip mes pa­kei­si­me ir se­nus žmo­nes su praei­ti­mi.

Me­džiai tu­ri di­des­nę at­min­tį nei mū­sų. Bul­va­ro lie­pos yra kaž­ku­rios kar­tos bend­raam­žės. Kaž­kas ga­li sa­ky­ti: “La­bas, tu kar­tu su ma­ni­mi užau­gai”.

Em­pa­tiš­ku­mą no­ri­ma “išim­ti” iš vi­suo­me­nės, iš­gram­dy­ti, pa­nai­kin­ti ir pa­keis­ti į var­to­to­jiš­ku­mą, kad var­to­tu­me ne tik dra­bu­žius, bal­dus, grei­tą mais­tą, bet ir gam­tą – trum­puo­ju var­to­ji­mo cik­lu. Bet me­džiai taip ver­ti­nant tu­rė­tų bū­ti pri­skir­ti la­bai il­go var­to­ji­mo cik­lo ob­jek­tams, jų var­to­ji­mas per­žen­gia ke­lias kar­tas.

At­si­sa­ko­me at­min­ties, prie­rai­šu­mo, so­cia­li­nės kri­ti­kos – toks žmo­gus liks tuš­čias. Su tuš­tu­ma ga­li­ma da­ry­ti bet ką – leng­vai ma­ni­pu­liuo­ti vi­suo­me­ne.

Ir da­bar, žvel­giant į bul­va­rą, at­ro­do, kad ty­čia vis­kas ap­leis­ta, iš­tru­pė­ję, ne­pri­žiū­rė­ta, kad ne­ga­lė­tu­mei at­si­sės­ti, kad su aukš­ta­kul­niais mo­te­rys ne­paei­tų ir kad tuo­met vi­są kal­tę bū­tų ga­li­ma su­vers­ti me­džiams (!).

Juk ir bul­va­ro grin­di­nys yra au­ten­tiš­kas, ir švies­tu­vai se­nų­jų lie­tu­vių di­zai­ne­rių, jau ta­pę di­zai­no is­to­ri­jos ver­ty­be, o da­bar vi­sa bus pa­keis­ta stan­dar­ti­niais ka­ta­lo­gi­niais ga­mi­niais, tuo kas yra rin­ko­je ir pi­giau­sia.

– Mies­tų ir mies­te­lių su­vie­no­di­ni­mas Lie­tu­vo­je šo­ki­ruo­ja?

– Grįž­da­mi iš “San­ta­ros-Švie­sos” su­va­žia­vi­mo, pra­su­ko­me pa­si­mė­gau­ti is­to­ri­niais mies­te­liais. Va­žia­vo­me ten, kur dar ne­praė­jo eu­ro­lė­šų cu­na­mis, ko ne­nuš­la­vė dy­kų pi­ni­gų “Kat­ri­na”.

Kas yra žmo­gaus ger­bū­vis? La­biau­siai ma­ni­pu­liuo­ja­ma es­te­ti­niais da­ly­kais. Ta­čiau ma­da yra pa­lie­pi­mas, im­pe­ra­ty­vas lai­ky­ti gra­žiu vie­ną ar ki­tą da­ly­ką. Ji ne­spren­džia eg­zis­ten­ci­nio san­ty­kio.

Over­to­no lan­gas greit su­vei­kia. Pa­sa­ky­tų “gra­žu žu­dy­ti”, tur­būt po ku­rio lai­ko, po tru­pu­tį di­di­nant blo­gio do­zę, žu­dy­tu­me. Net pa­tys keis­čiau­si ma­dos da­ly­kai, kas bu­vo ne­priim­ti­na, stai­ga ta­po vi­suo­ti­ni.

Prieš po­rą de­šimt­me­čių ir ma­si­nis me­džių kir­ti­mas dar bu­vo ne­priim­ti­nas ir net neį­si­vaiz­duo­ja­mas.

Su es­te­ti­ka mes ga­li­me pa­siek­ti pa­čių dra­ma­tiš­kiau­sių so­cia­li­nių po­ky­čių, o ne ger­bū­vį. Es­te­ti­ka yra žiau­rus ir pa­vo­jin­gas reiš­ki­nys.

– Vie­šo­jo­je erd­vė­je at­krei­pė­te dė­me­sį į die­gia­mą eu­ge­ni­ką gar­bi­nan­tį mąs­ty­mą: iš­nai­ki­nki­me se­nus me­džius, at­ri­bo­ki­me se­nus žmo­nes, te­gu trium­fuo­ja, kas jau­na. Ko­kių pa­vo­jų įžvel­gia­te?

– So­cia­li­nė eu­ge­ni­ka grįž­ta. Prieš 80–100 me­tų Eu­ro­pa ir vi­sas pa­sau­lis nuo to la­bai nu­ken­tė­jo. Tai ne­bu­vo tik tam tik­rų ra­sių ar et­no­sų et­ni­niai va­ly­mai. Yra te­kę kil­no­ti įvai­rius ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus, skai­ty­ti mo­nog­ra­fi­jas. Pa­vyz­džiui, se­nu­kai, li­go­niai, in­va­li­dai bu­vo naš­ta tuo­me­ti­nei Vo­kie­ti­jai, spręs­ta, kaip su­ma­žin­ti jų kie­kį. 1933 me­tai.

Šie reiš­ki­niai re­mia­si į es­te­ti­nę ka­te­go­ri­ją ir da­ro ją siau­bin­gai pa­vo­jin­gą eti­kai. Tas, ku­ris yra ne­gra­žus, tas yra blo­gas. Tu­rė­si­me gra­žų bul­va­rą, bet siau­bin­gą, nes tai bus dest­ruk­ci­ja: jau net pa­ties įvy­kio, ne vien bai­sių il­ga­lai­kių pa­sek­mių pra­sme.

Da­bar varg­šės lie­pos tam­pa at­pir­ki­mo ožiais už vis­ką, kas nu­ti­ko praei­ty­je blo­go. Mi­to­lo­gi­nis, ar­che­ti­pi­nis san­ty­kis ko­lek­ty­vi­nė­je vi­suo­me­nės pasą­mo­nė­je: tu­ri­me kaž­ką ap­kal­tin­ti. Jo­kio žmo­gaus ap­kal­tin­ti ne­ga­li­me – me­ras šven­tas, ne­ga­li­me ap­kal­tin­ti so­cia­li­nių reiš­ki­nių, nes ta­da pa­sa­ko­ma, kad pa­tys iš­si­rin­ko­te, kal­ti, kad nee­mig­ra­vo­te.

Ap­kal­ti­na­me me­dį: lan­gus už­tam­si­no, ply­te­les iš­kil­no­jo. Sup­ro­jek­tuo­ja­me sa­vy­je esan­tį blo­gį ir sa­ko­me, kad me­dis blo­gas, me­dis kal­tas. Kartu mū­sų pa­są­mo­nė sa­ko: mes pri­klau­so­mi, pri­klau­so­mi nuo me­džio.

At­sa­ko­my­bės klau­si­mas

– Ko ge­ro, po­pu­lia­riau­si prie­kaiš­tai dis­ku­si­jo­se – “mies­tas – ne miš­kas”, “ne­da­ly­va­vo­te po­sė­džiuo­se”. Ką at­sa­ky­tu­mė­te šiems kri­ti­kams?

– Po­sė­džiuo­se tik­rai da­ly­va­vo­me ir nie­kas mū­sų ne­si­klau­so.

O dėl “mies­to ne miš­ko” – da­bar­ti­nė ten­den­ci­ja yra “ci­ty fo­rest” (“mies­to su­miš­ki­ni­mas”) – į tai įsi­jun­gė be­veik vi­sos Eu­ro­pos sos­ti­nės, did­mies­čiai, su­kur­tos pro­gra­mos, skir­tas fi­nan­sa­vi­mas.

Te­ko rengti už­sie­nio lei­di­niui pub­li­ka­ci­ją. Yra pa­da­ry­ti ty­ri­mai, jog eko­no­miš­kai stip­res­nės mies­to vie­tos yra tu­rin­čios ža­lu­mą.

Pa­ra­dok­sas: ža­lio­sios zo­nos te­ri­to­ri­jos ne­tgi su­ku­ria nau­ją so­cia­li­nę at­skir­tį. Tur­tuo­liai no­ri ten, kur ža­lia, ką da­ry­ti sen­bu­viams gy­ven­to­jams, kad jie ga­lė­tų iš­lik­ti ža­liuo­se kvar­ta­luo­se?

O pas mus me­džių būk­lės ata­skai­to­je pa­ra­šy­ta: lan­gus už­sto­ja, kirs­ti. Toks su­vo­ki­mas.

No­riu pa­teik­ti nuo­sta­bų gar­sios mu­zi­ko­lo­gės Vi­tos Gruo­dy­tės pa­pa­sa­ko­tą pa­vyz­dį. Cui­se­ry mies­te­ly­je Bur­gun­di­jos pie­tuo­se bus sta­to­mas vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tas. To­je vie­to­je au­ga se­ni me­džiai. Sta­ty­bi­nė už­duo­tis su­for­mu­luo­ta iš kar­to: in­teg­ruo­ti me­džius. Bus skel­bia­mas ar­chi­tek­tū­ri­nis kon­kur­sas, ren­ka­mas ge­riau­sias pa­siū­ly­mas.

– Ko­kių veiks­mų esa­te nu­ma­tę im­tis dėl bul­va­ro me­džių?

– Prik­lau­sys nuo vi­suo­me­nės ak­ty­vu­mo. Re­zo­nan­sas bu­vo ne­ti­kė­tas.

Ta­ry­bo­je opo­zi­ci­jos bal­sų per ma­ža, spren­di­mai bus vie­na­reikš­miš­ki, to­dėl la­bai su­dė­tin­ga, me­ras ne­no­ri leis­tis į jo­kias kal­bas. Jis, ži­no­ma, bi­jo, kad nu­plauks lė­šos.

Išp­la­ti­no­me pe­ti­ci­ją.

Ne­no­riu šou ele­men­tų. No­riu vis­ką da­ry­ti švel­niai, ra­miai, ci­vi­li­zuo­tai.

Už iš­sau­go­tą Kaš­to­nų alė­ją nuo­lat gau­na­me pa­dė­kų. Bet at­si­ran­da to­kių, ku­rie vie­šai drįs­ta pa­ra­šy­ti: kaip gai­la, kad ne­pa­kei­tė me­džių, ko­kie jie bai­sūs.

To­kių žmo­nių vi­sa­da bus, bet mes tu­ri­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę ir už juos, už jų ne­są­mo­nin­gu­mą. Tai – vi­suo­ti­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas.


Įvykius Šiauliuose galite sekti  FB grupėje “Saugokime Šiaulių Medžius”

Pasirašykite PETICIJĄ: Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas

Foto – FB archyvas


Ateik į bulvaro liepų išsaugojimo akciją!

2019 m. liepos 4 d. 17.30 val. P.Višinskio aikštė, Šiauliai.

Bulvaro liepos dar pragyventu visus mus. Reikia tik valios pakeisti projekto sprendinius, nestabdant bulvaro rekonstrukcijos. Užsakovas ir projekto priežiūros vykdytojai tai žino ir gali. Principinis nusistatymas iškirsti, nes taip paprasčiau, rodo abejingumą Šiaulių miesto medžiams ir žmonėms. Alternatyva nesvarstoma, gąsdinant rangos sutarties nutraukimu, lėšų praradimu, nesuremontuotais vaikų darželiais, mokyklomis, neasfaltuotomis gatvėmis, algų, neįgaliųjų vaikų stovyklų, dviračių takų atsisakymu ir kt. Ar išsaugosime bulvaro pavėsi ir jaukumą, medžių teikiamą naudą? Ateikite ir išsakykite pilietinę valią.

Bulvaro liepų išsaugojimo akciją! 2019.07.04


SKAITYTI PLAČIAU: Šiaulių miesto tarybos narys E. Žakaris: Šiaulių bulvaro liepas gali išgelbėti tik visuomenė



Austė Juozapaitytė

Šiuo metu viešoje erdvėje vyksta akivaizdus miesto valdžios tyčiojimasis iš miesto gyventojų ir miesto ateities, vardan principų yra aukojami medžiai. Meras ir savivaldybės darbuotojai viešai kuria peticijas kiršinančias visuomenę.  Cituoju: “ar išsaugome 130 liepų bulvare, bet atsisakome algų kėlimo, mokyklų ir darželių atnaujinimo, socialinių programų, senelių namų statymo, žvytuotų gatvių asfaltavimo, miesto parkų atnaujinimo, neįgalių vaikų stovyklų, žaidimų aikštelių, dviračių takų ir t.t.” 

Vargšės nusikaltusios liepos, tiek atsakomybės joms užkrauta, algos, pastatų atnaujinimas, neįgaliųjų gyvenimo kokybė….

Plačiau skaitykite čia:

Mieli Šiauliečiai, Šiuo metu viešoje erdvėje vyksta akivaizdus miesto valdžios tyčiojimasis iš miesto gyventojų ir…

Posted by Austė Juozapaitytė on 2019 m. birželio 30 d., sekmadienis

 

 

 


 

#PilietiBūkBudrus#ŽinokSavoTeisesIrPareigas#PilietinėTeisėGintiŽeldynus
#SvarbuŽinotiMedžiųGynėjams#LaisvėTaiAtsakomybė

2018 m. Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno kaštonų kirtimo atveju laimėjo istorinę pergalę Lietuvos Aukščiausiame Teisme- SVARBUS TEISINIS PRECEDENTAS, APGYNĘS PILIETINĘ TEISĘ GINTI ŽELDYNUS.

AUKŠČIAUSIAS TEISMAS KONSTATAVO (neapskundžiama nutartis):

„Pagal galiojančius įstatymus fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos – kartu tai reiškia ir įstatymu jam deleguotą pareigą ginti želdynus.“ Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gavo rimtą pamoką – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad visuomenės atstovai, gynę viešą interesą ir kovoję prieš masinį dendrocidą Kauno mieste – yra teisūs.

VISUOMENĖ TURI TEISĘ REIKALAUTI KOKYBIŠKOS INFORMACIJOS

PILOTAS.LT pernai rašė apie išbandymą demokratijai, kai Kauno apylinkės teismas gana netikėtai stojo į medkirčių pusę. Verdiktą paskelbusi teisėja Larisa Tamulionienė tuomet pažymėjo, esą pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, todėl į protesto akciją susirinkę žmonės privalėjo juos vykdyti. Prieš paskutinių 5 kaštonų nupjovimą Kauno A.Smetonos alėjoje protestavę menininkai Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir advokatas Saulius Dambrauskas buvo pripažinti kaltais.

Visiškai kitos nuomonės laikęsi protestuotojai teismo sprendimą apskundė. Ką tik paaiškėjo, jog ji sutapo ir su nuomone Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kuris padėjo išlaikyti šį demokratijos egzaminą. „Visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę“, – konstatuoja Aukščiausiasis teismas.

Pasak Aukščiausiojo teismo, byloje nustatyta, kad, 2017 m. kai kuriose Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių šalinimo darbus, įvairioms institucijoms rašė skundus.

Nesulaukus iš savivaldybės atsako, vienas asmuo pats ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali (ar galėjo, nes dalis jų nupjauta) dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje.

Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nėra pažeista, nes montuojamas kelkraščio bortas yra daugiau kaip už 3 metrų.

Pirmosios instancijos teismas asmenį nubaudė už tai, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti iš nesaugios, laikinai apribotos asmenims patekti vietos, prievarta buvo patrauktas, perėjo juostą „STOP POLICIJA“ (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 2 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šio asmens apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.


ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

TAPK GYVO MIŠKO SAVANORIU – UŽPILDYK SAVANORIO ANKETĄ


#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!

#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!

#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas​
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“

(Justinas Marcinkevičius)

#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida

Prisidėk prie miškų gynybos ir pilietinės kontrolės

Tapk SAVANORIU – užpildyk anketą.

PATREON platformoje gali nustatyti mėnesinę paramos įmoką
(nuo 1 eu ir daugiau – pagal Jūsų galimybes)

Galima TIESIOGINĖ PARAMA:
Asociacija „Gyvas miškas“
Gavėjo kodas: 304896516
Sąsk. Nr.: LT217300010156112739
Mokėjimo paskirtis: Parama

Dėkingi iki medžių viršūnių!

GYVAS MIŠKAS

Medžių gynėjų grupės Facebook

Apginkime Lietuvos Miškus!

STOP medžių kirtimui Lietuvoje

VILNIUS:

Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)

Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje

Išsaugokime Sapiegų parką!

Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos

KAUNAS:

STOP kaštonų giljotinai

Kauno medžių kirtimui – STOP

Kaunas prieštarauja

Nemuno Kelias

KLAIPĖDA:

Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva

ŠIAULIAI:

Saugokime Šiaulių medžius!

PANEVĖŽYS:

Už Žalią Panevėžį!

ŠILUTĖ:

S.O.S. Šilutės medžiai

ARIOGALA

Ariogalos parkelis

P.S. jeigu kokia grupė ar puslapis nėra paminėti, praneškite mums info@gyvasmiskas.lt

 

 

 

 

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau