Analitinė apžvalga
2019-03-07
Plynieji kirtimai saugomose teritorijose ES (PDF)
Plynųjų miško kirtimų saugomose teritorijose reglamentavimas kai kuriose Europos valstybėse
Plynieji kirtimai, kaip tam tikra miškų ūkio veiklos forma, skirtingose Europos valstybėse vertinami nevienareikšmiškai. Yra šalių (pvz., Slovėnija, Šveicarija), kur plynieji miškų kirtimai apskritai uždrausti įstatymu, išskyrus atskirus atvejus, kai reikia taikyti specialias miškininkystės priemones, sanitarinius kirtimus ir pan. Vokietijos įstatymai plynųjų kirtimų atsisakymą įvardina kaip tam tikrą siekiamybę. Vis dėlto, daugelyje Europos valstybių plynieji kirtimai yra reguliariai vykdomi, o tam tikra apimtimi bei sąlygomis gali būti leidžiami ir saugomose teritorijose, kurioms netaikomi griežčiausi apsaugos režimai. Plyniesiems kirtimams saugomose teritorijose paprastai nustatomi griežti apribojimai, kurie gali būti siejami su iškertamo miško plotu, tam tikru kirtimo darbų sezoniškumu, atskiromis medžių rūšimis, anksčiau greta iškirstų miško plotų regeneravimu ir kt.
SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Estija
Pagal Estijos Gamtos saugojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. saugomi gamtos objektai yra:
– saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai, gamtos saugojimo teritorijos, kraštovaizdžio saugojimo teritorijos);
– ribotos apsaugos teritorijos (teritorijos, skirtos natūralių buveinių išsaugojimui, kuriose žmonių planuojamos veiklos poveikis vertinamas atsižvelgiant į buveinių išsaugojimo reikalavimus, o buveinių išsaugojimui galinti pakenkti veikla yra draudžiama);
– saugomos rūšys ir fosilijos;
– rūšių apsaugos vietos;
– atskiri saugomi gamtos objektai;
– gamtos objektai, saugomi savivaldos lygmenyje.
Įstatymo 17 str. nurodyta, kad saugomose teritorijose kirtimas galimas pagal atitinkamose teritorijose taikomas apsaugos taisykles, jeigu reikia atverti tam tikrus vaizdus. Saugomose teritorijose, siekiant atkurti natūralų mišką ir pelkines bendrijas, inter alia, gali būti formuojamos proskynos. Pažymėtina, kad saugomose teritorijose gali būti išskirtos riboto naudojimo zonos (saugomos teritorijos žemės ar vandens plotai, kuriuose, laikantis įstatymo numatytų apribojimų, galima ekonominė veikla). Tokiose zonose kirtimai iš principo galimi, tačiau jie gali būti ribojami griežčiau nei pagal bendrąsias Miškų įstatymo nuostatas. Riboto naudojimo zonose negalimi regeneraciniai kirtimai, jeigu to nenumato saugomos teritorijos apsaugos taisyklės (Įstatymo 31 str.).
Ribotos apsaugos teritorijose, inter alia, draudžiama medienos ruošos veikla, jeigu ji gali pažeisti saugomų buveinių struktūrą ir funkcijas ar kelti pavojų buveinėms charakteringų rūšių išsaugojimui. Vis dėlto, planiniai regeneraciniai kirtimai gali būti vykdomi ribotos apsaugos teritorijose, jeigu jie pripažįstami nekeliančiais pavojaus buveinių ir rūšių išsaugojimui. Tokiu atveju plynojo kirtimo plotas ribotos apsaugos teritorijoje negali viršyti 2 hektarų, o jo plotis negali būti didesnis kaip 30 metrų (Įstatymo 32 str.).
Gamtos saugojimo įstatymas nustato specialias vandens telkinių pakrančių apsaugos taisykles. Pagal Įstatymo 37 straipsnį vandens telkinių pakrantėse nustatomos 50 – 200 metrų pločio riboto naudojimo zonos. Miškas, esantis tokiose zonose, yra saugomas siekiant apsaugoti vandenį ir dirvožemį bei užtikrinti rekreacines sąlygas. Plynasis kirtimas pakrantės apsaugos zonoje yra draudžiamas.
SKAITYTI PLAČIAU: Estijos miškai krizėje: kieno interesus atstovauja valstybė?
Latvija
Specialiai saugomų gamtos teritorijų įstatymas saugomas teritorijas pagal jų paskirtį ir apsaugos režimą skirsto į tokias kategorijas kaip gamtos rezervatai, nacionaliniai parkai, biosferos rezervatai, gamtos parkai, gamtos paminklai, gamtos draustiniai, saugomos jūros teritorijos, saugomo kraštovaizdžio teritorijos (3 – 8 str.).
Pagal minėto įstatymo 19 straipsnį saugomos teritorijos gali būti dalinamos į funkcines zonas, kurioms taikomas skirtingas apsaugos ir naudojimo reglamentavimas (vienoje saugomoje teritorijoje gali būti skirtingo režimo funkcinės zonos). Išskiriamos griežtojo režimo, reguliacinio režimo, gamtos draustinio, gamtos parko, kraštovaizdžio apsaugos ir neutraliosios zonos. Nacionaliniuose parkuose gali būti įsteigtos kultūrinės-istorinės zonos.
Konkretūs žmonių veiklos ribojimai tam tikrose saugomose teritorijose ir jų funkcinėse zonose numatyti Latvijos Vyriausybės patvirtintose Bendrosiose specialiai saugomų gamtos teritorijų apsaugos ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pavyzdžiui, gamtos rezervatuose, priklausomai nuo funkcinės zonos (griežtojo ar reguliacinio režimo), ūkinė veikla arba visai draudžiama arba leidžiama labai ribotai ir nenumatant kirtimų (Taisyklių 8 – 9 punkt.). Plynieji kirtimai yra specialiai draudžiami gamtos parkams priskirtoje miško žemėje (Taisyklių 27.2. papunkt.), saugomų geologinių ir geomorfologinių gamtos paminklų teritorijoje (Taisyklių 42.2 papunkt.).
Plynieji kirtimai iš principo leidžiami saugomo kraštovaizdžio teritorijų miško žemėje. Tačiau jie negalimi laikotarpiu tarp kovo 15 d. ir liepos 31 d. (šiuo metu saugomo kraštovaizdžio teritorijoje miškininkystės veikla beveik nevykdoma). Taip pat saugomo kraštovaizdžio teritorijoje negalima vykdyti plynųjų kirtimų šlapio dirvožemio ir šlapių durpynų eglynuose bei juodalksnynuose, taip pat visose ąžuolų ir uosių augimvietėse, idant būtų užtikrintas ilgalaikis biologiškai vertingų šlapių ir plačialapių miškų biotopų bei jiems būdingų rūšių išsaugojimas. Didžiausias leistinas plynojo kirtimo saugomo kraštovaizdžio teritorijoje plotas – 3 hektarai. Saugomo kraštovaizdžio teritorijose šalia vaizdingų kelių, jeigu tokie numatyti vietos savivaldybės teritorijų planuose, miškas, kuris yra greta plynųjų kirtimų gali būti kertamas ne anksčiau kaip praėjus 10 metų po plynojo spygliuočių medynų iškirtimo ir ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po plynojo lapuočių medynų iškirtimo, jeigu plynojo kirtimo plotas pripažintas atkurtu ir vidutinis spygliuočių medžių aukštis atkurtame miške yra bent 1 metras, o lapuočių medžių – bent 2 metrai (Taisyklių 33 – 35 punkt.).
SKAITYTI PLAČIAU: Al Jazeera reportažas apie naikinamus Latvijos miškus
SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl Latvijos miškuose šeimininkauja verslininkai?
SKAITYTI PLAČIAU: MIŠKŲ REFORMA: kaip latviai pardavė savo miškus užsieniečiams
Lenkija
Pagal valstybės įmonės „Valstybės miškai“ duomenis 2015 m., vykdant plynuosius kirtimus, iš viso valstybiniuose miškuose gauta 6 861 tūkst. m3 apvalios medienos, kuri sudarė 18,8 proc. visos gautos medienos. Grynų kirtimų plotas sudarė 24,2 tūkst. ha ir buvo šiek tiek mažesnis negu 10 metų vidurkis, kuris siekė 25,2 tūkst. ha.
Pagal Centrinės statistikos tarnybos duomenis Nacionaliniuose parkuose 2016 m. iš 198,8 tūkst. m3 spygliuočių apvalios medienos, vykdant sanitarinius kirtimus, gauta 105,6 tūkst. m3, retinant – 84 tūkst. m3, iškertant – 9,2 tūkst. m3, o iš 18,9 tūkst. m3 gautos lapuočių apvalios medienos, vykdant sanitarinius kirtimus, gauta 4,3 tūkst. m3, retinant – 10 tūkst. m3, o iškertant – 4,6 tūkst. m3 medienos.
Gamtos apsaugos įstatyme (16 str.) vartojama saugomos teritorijos (lenk. obszar chroniony) sąvoka, tačiau ji nėra apibrėžta. Šiame įstatyme nustatyta dešimt gamtos apsaugos formų: nacionaliniai parkai (lenk. parki narodowe) – aukščiausia gamtos apsaugos forma, gamtos rezervatai (rezerwaty przyrody), kraštovaizdžio (gamtos) parkai (parki krajobrazowe), saugomo kraštovaizdžio teritorijos (obszary chronionego krajobrazu), Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijos (obszary Natura 2000), gamtos paminklai (lenk. pomniki przyrody), geologiniai objektai (stanowiska dokumentacyjne), ekologiškai svarbios vietos (użytki ekologiczne), gamtiniai ir kraštovaizdžio kompleksai (zespoły przyrodniczo-krajobrazowe), augalų, gyvūnų ir grybų rūšių apsauga (ochrona gatunkowa roślin, zwierząt i grzybów) (6 str. 1 d.).
Nacionaliniams parkams, gamtiniams rezervatams, kraštovaizdžio parkams turi būti parengtas ir įgyvendinamas gamtos apsaugos planas dvidešimčiai metų. Iki plano patvirtinimo (gali praeiti 1–5 metai) uždavinius nacionaliniams parkams savo įsakymais nurodo aplinkos apsaugos ministras. Nacionalinių parkų ir gamtinių rezervatų gamtos apsaugos planuose, be kita ko, turi būti nurodytos gamtos apsaugos režimų zonos (18,20 str.). Visi Lenkijos nacionaliniai parkai yra įjungti į Natura 2000 tinklą.
Teritorijose, kurioms nustatytos šios teisinės gamtos apsaugos formos, veikla (miško kirtimas) turi atitikti gamtos apsaugos planus ir tarnauti gamtos apsaugos tikslams. Tačiau kai kuriais atvejais gali būti leidžiami ir plynieji miško kirtimai.
Miško kirtimo rūšys valstybiniuose miškuose nurodytos įmonės „Valstybės miškai“ generalinio direktoriaus potvarkiu patvirtintose Miškininkystės taisyklėse (3 skyrius). Skiriamos dvi miško kirtimo rūšių grupės: plynųjų kirtimų (rębnia zupełna) ir sudėtinių kirtimų (rębnia złożona) grupės. Pirmajai grupei priklauso I kirtimo rūšis, kuri apima 3 plynųjų kirtimų formas:
– Ia – kai iškertamas didelis miško plotas: iškertamos juostos plotis siekia 61–80 m arba maksimalus iškertamas plotas sudaro iki 6 ha; ši kirtimo forma daugiausia naudojama pušynuose ir beržynuose-pušynuose;
– Ib – kai iškertamos juostos plotis siekia 31–60 m arba maksimalus iškertamas plotas sudaro iki 4 ha; ši kirtimo forma daugiausia naudojama daug šviesos reikalaujančioms (światłożądnych) medžių rūšims;
– Ic – kai iškertamos juostos plotis siekia 15–30 m arba maksimalus iškertamas plotas sudaro iki 2 ha; ši kirtimo forma daugiausia naudojamas eglynuose.
Antrajai grupei priskiriamos visos kitos kirtimo formos (vienuolika), priklausančios kitoms keturioms kirtimo rūšims: II – dalinei (częściowej), kuriai priskiriamos 4 plynųjų kirtimų formos, III – lizdinei (gniazdowej), kuriai priskiriamos 2 formos, IV – laipsniškai (stopniowej), kuriai priskiriamos 4 formos, V – retinimo, valymo (przerębowej).
Taisyklėse nurodyta, kad nuo vieno plynojo kirtimo iki kito šalia esančioje teritorijoje turi praeiti nuo 4 iki 5 metų.
Nuo 2018 m. galioja gerosios praktikos reikalavimai miškininkystėje, kuriuos pagal Miškų įstatymo reikalavimus savo įsakymu patvirtino aplinkos apsaugos ministras. Pagal juos, prieš pradedant kirtimus, susijusius su miško kartos keitimu, reikia pasirinkti kirtimo rūšį, atitinkančią planuotą miško atnaujinimo būdą (natūralų arba dirbtinį). Atnaujinimui subrendusiuose miškuose, naudojant plynus kirtimus didesniame negu 1 ha plote, natūraliam sunykimui paliekami senų medžių ploteliai, užimantys nedaugiau kaip 5 proc. kirtavietės ploto. Plynieji kirtimai negali būti vykdomi tiesiogiai prie šaltinių, upių, ežerų, durpynų ir šaltiniuotų vietų, taip pat nacionalinės atminties ir religinio kulto vietose; šiose vietose rekomenduojama palikti natūralias ekotono zonas arba jas sukurti, ypač sodinant krūmus, jei jų nėra, ir juos puoselėjant (14,16,17 p.).
Pagal Miškų įstatymą miškas privalo būti tvarkomas pagal dešimčiai metų parengtą miško tvarkymo planą arba supaprastintą miško tvarkymo planą, kuriame numatomi ir miško kirtimai (miškuose, kurių plotas mažesnis negu 10 ha sprendimai priimami, atlikus inventorizaciją) (18 ir 19 str.). Pavyzdžiui, vertinant Domanicės valsčiuje (Mazovijos vaivadija) Valstybės iždui nepriklausančių miškų supaprastintų jų tvarkymo planų poveikį aplinkai, be kita ko, buvo rekomenduota kirtimus vykdyti vegetacijos laikotarpio pabaigoje arba po vegetacijos, t. y. žiemą. Planuojami Ib formos plynieji kirtimai, išsaugant 5 proc. kirtavietės ploto užimančius medžių plotelius, apimantys ir dalį Natura 2000 tinklui priklausančios teritorijos (kirtimo juostos plotas sudarytų 14 proc. iš 214 ha Natura 2000 teritorijos). Prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu tai gali turėti nedidelį neigiamą poveikį dėl buveinės mikroklimatinių sąlygų pasikeitimo ir galimybės pažeisti pomiškio sluoksnį. Tačiau kirtavietės priežiūra pagal planus, sniego danga po vegetacijos laikotarpio pabaigos sumažintų šį poveikį, o ilgainiui neturėtų neigiamos įtakos buveinių išsaugojimui.
SKAITYTI PLAČIAU: Liberalus miško valdymo modelis – grėsmė Baltijos ir Skandinavijos regionų miškams
SKAITYTI PLAČIAU: Skandinavų korporacijos ir fabrikai šluoja Baltijos miškus?
Slovakija
Pagal Gamtos ir kraštovaizdžio apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnį Slovakijos Respublikoje taikoma 5 lygmenų teritorinė gamtos ir kraštovaizdžio apsauga. Kuo aukštesniam apsaugos lygmeniui yra priskirta tam tikra teritorija, tuo daugiau draudimų ir apribojimų joje taikoma.
Saugomoms teritorijoms taikoma apsauga nuo 2 lygmens. Medienos ruoša plynojo kirtimo būdu yra draudžiama 4 ir 5 apsaugos lygmens saugomose teritorijose (Įstatymo 15 – 16 str.), kurioms priskiriami gamtos rezervatai ir gamtos paminklai (Įstatymo 22 – 23 str.). 4 ar 5 apsaugos lygmens teritorijoms taip pat gali būti priskirtos tokios saugomos teritorijos kaip saugomi arealai, saugomi kraštovaizdžio fragmentai, tačiau jiems gali būti taikomi ir žemesni apsaugos lygmenys (Įstatymo 21, 25 str.). Saugomoms kraštovaizdžio teritorijoms paprastai taikoma 2 lygmens apsauga (Įstatymo 18 str.), nacionaliniams parkams – 3 lygmens apsauga (Įstatymo 19 str.).
Įstatymo 24 straipsnyje specialiai nurodyta, kad medienos ruoša plynojo kirtimo būdu draudžiama gamtinių urvų apsaugos zonose, o natūralių krioklių apsaugos zonose tokiai veiklai būtinas gamtos apsaugos institucijos leidimas.
Slovėnija
Pagal Miškų įstatymo 22 straipsnį plynasis kirtimas kaip miškų tvarkymo forma yra uždraustas. Plynieji kirtimai galimi, jeigu jie numatyti miškotvarkos projekte dėl tam tikrų miškininkystės priemonių taikymo arba yra būtini vykdant sanitarinius kirtimus ar vykdant prevencinę apsauginę veiklą.
Suomija
Pagal Suomijos miškininkų asociacijos duomenis kasmet plynųjų kirtimų bendras plotas sudaro 0,5–0,7 proc. viso miškų ploto. Intensyviausi kirtimai vykdomi Suomijos pietinės dalies privačiuose miškuose, kuriuose plynojo kirtimo vidutinis plotas siekia 1,4 ha.
Pagal Gamtos apsaugos įstatymą saugomas teritorijas sudaro:
1) nacionaliniai parkai;
2) gamtos rezervatai;
3) kiti gamtos draustiniai (10–12 str.).
Suomijoje saugomų teritorijų šerdį sudaro nacionaliniai parkai ir gamtos draustiniai valstybinėse žemėse. Juos papildo privatūs gamtos draustiniai ir vietos, kuriose saugomos buveinės.
Saugomų miškų plotas siekia 2,7 mln. ha, o tai sudaro 12 proc. visų miškų. 87 proc. saugomų miškų priklauso valstybei. Saugomi miškai daugiausia yra šiaurinėje šalies dalyje (19,4 proc. čia esančių miškų), o gyventojai daugiausia susitelkę pietinėje dalyje, kurioje saugomi miškai sudaro tik 4,8 proc. čia esančių miškų. Pagal teisės aktus beveik visuose saugomuose miškuose (pirmiausia nacionaliniuose parkuose ir gamtos draustiniuose) draudžiami komerciniai miško kirtimai. Apskritai, saugomose teritorijose draudžiama bet kokia veikla, jeigu ji prieštarauja gamtos apsaugos tikslams.
SKAITYTI PLAČIAU: Greenpeace nusikaltimų prieš miškus byla: Suomijos popieriaus industrija
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip medienos korporacijos Suomijoje perėmė miškų valdymą
Šveicarija
Federalinio Miškų įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad plynasis kirtimas ir kitos medienos ruošos formos, kurios turi panašų poveikį kaip plynasis kirtimas, yra uždraustos. Kantonai gali nustatyti šio draudimo išimtis, leidžiančias vykdyti tam tikras specialias miškininkystės priemones.
Vengrija
Pagal Gamtos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 5 dalį saugomose gamtos teritorijose:
– plynasis kirtimas gali būti leidžiamas tik negalinčiuose natūraliai atsinaujinti arba nevietinių medžių rūšių medynuose, o maksimalus tokių kirtimų plotas neturi viršyti 3 hektarų;
– pagrindinio kirtimo po laipsniško miško atkūrimo plotas neturi viršyti 5 hektarų;
– pagrindinis ar plynasis kirtimas plotuose, kurie yra šalia atliktų pagrindinių ar plynųjų kirtimų plotų, gali būti vykdomas tik užbaigus miško atkūrimą anksčiau iškirstuose plotuose;
Gamtos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 5 dalyje nustatyti maksimalūs leidžiamų kirtimų saugomose teritorijose plotai išimtiniais atvejais gali būti viršijami – kai tai reikalinga augalų apsaugos požiūriu, siekiant išsaugoti natūralią miško regeneraciją arba dėl gamtosaugos sumetimų.
Vokietija
Federalinio Gamtos saugojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miškų naudojimo miškininkystei tikslai yra artimų natūraliems miškų atkūrimas ir jų tvarus tvarkymas be plynųjų kirtimų. Nepaisant šios formuluotės, galimybė tam tikra apimtimi ir sąlygomis vykdyti plynuosius kirtimus įteisinta daugelio Vokietijos žemių, kurių kompetencijai priskirtas detalus miškininkystės klausimų reglamentavimas, įstatymuose. Tam tikri plynieji kirtimai (paprastai ne didesnio ploto kaip 0,3 – 0,5 ha) gali būti leidžiami ir pagal kai kurių saugomų teritorijų statusą apibrėžiančius teisės aktus, išleistus žemių ar vietos savivaldos institucijų.
Analitinę apžvalgą parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Tyrimų skyriaus
Vyresnysis patarėjas
Vidmantas Punelis
Tel. (8 5) 239 6186, el. p. vidmantas.punelis@lrs.lt
Vyriausiasis specialistas
Petras Tomkus
Tel. (8 5) 239 6187, el. p. petras.tomkus@lrs.lt
Parlamentinė studija buvo pristatyta Aplinkosaugos komitete, svarstant Miškų pataisas, kurios pavasarį keliaus į Seimą:
2019 03 13
Čia rasite visuomenininkų ir gamtininkų pastabas dėl Aplinkos ministerijos rengiamo projekto:
Iniciatyvinė grupė_dėl miškų įstatymo pakeitimų
MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISOS – SUSIRINKIMO REZIUMĖAplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS02:16 Aplinkos viceministro Martyno Norbuto įžanga:Miškų pataisos paruoštos tarpinstituciniam derinimui, jau 2 kartą derinamos Aplinkosaugos komitete. Siūlymai remiasi į kelis dalykus:1) Vyriausybės programą dėl plynų kirtimų mažinimo ir darnaus miškų panaudojimo (ekologinio, socialinio ir ekonominio) 2) kilusį visuomenės nepasitenkinimą dėl kirtimų miškuose3) pradėtos ES komisijos procedūros prieš Lietuvą, pirma, dėl nepakankamo buveinių tinklo – tai jau pažeidimo procedūra, t.y. 1 žingsnis iki pažeidimo, antra, apsaugos nustatymo tose teritorijose, kur buveinės jau išskirtos. "Turime jau DU prasidėjusius procesus dėl vienos direktyvos ir tas dalykas labai neramina. Vien buveinių direktyvos neįgyvendinimas Vengrijai kainavo kelis mėnesius visos struktūrinės paramos sustabdymą, Lenkija už vieną pakankamai mažą teritoriją moka dideles lėšas – sankcijos yra pakankamai skaudžios."4:45 Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis:Apie miškų įstatymo pakeitimų tikslus ir galimas pasekmes. Kodėl tie pakeitimai yra reikalingi ir kodėl DABAR? – atliepti visuomenės lūkesčiams, skatinti vizualiai draugiškesnį gamtai ūkininkavimą- būtina įgyvendinti ES reikalavimus dėl buveinių tinklo apsaugos- derinti pokyčius su pramonės ("kitos visuomenės dalies") lūkesčiaisPasakoja apie naujos kategorijos – 2C miškus (1,36 % privatūs, 2,36% valstybės)12:46- 14:30 – apie pokyčius PLYNŲ kirtimų politikoje15:04 – apie 2C miškus 17:30 apie kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus nesaugomuose miškuose19:10 – ES svarbių buveinių įsipareigojimų poveikį26:42- 27:20 Nuosavybės teisė į miškus – Konstitucinis išaiškinimas visuomenės ir miškų labui. 27:25 PATAISŲ NAUDA:- buveinių ir rūšių apsauga- LT reputacija ir sankcijų išvengimas- padidinta įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų kiekis, atsparumas28:40 Linas Balsys klausia apie saugomų teritorijų sąvokos įtvirtinimą, kompensacijų už nesaugomas teritorijas, detalizavimą. "ATSKIRTI VEIKLĄ NUO VEIKLOS BŪDO!"28:20 Seimo narys, aplinkosaugos komiteto narys A. Skardžius pergyvena dėl Kuršių Nerijos rekreacinėss INFRASTRUKTŪROS (statybų?) galimybių ar nepakenks. 38:36 Simonui Gentvilui neaišku: – KAS YRA VISUOMENĖ IR KOKIE JOS LŪKESČIAI? "KAŽKOKIA MISTINĖ VISUOMENĖ, KURI TURI LŪKESČIŲ"- Ar ne per daug tų saugomų buveinių suskaičiavo??- kaip dėl nuosavybės ribojimų??41:30 Donatas Dudutis pasakoja apie visuomenę, rengtas ir ruošiamas rengti apklausas, pastebėjimas – " VISUOMENĖ NORI MATYTI MAŽESNĮ KIŠIMĄSI Į GAMTĄ …BENT JAU VIZUALIAI"46:43 dėl buveinių inventorizavimo komentuoja Buveinių Inventorizavimo vadovas 49:35 Vingrienė dėl kompensacijų už negautą medieną, plynių šliejimo reglamentavimo, rezervinių miškų54:05 Seimo narys Bacvinka – "NACIONALINIUOSE parkuose plyni kirtimai buvo uždrausti prieš 10 metų, o dabar šiuo įstatymu jau leidžiat… ar vyko stebėjimas kaip keitėsi miškų būklė?"- siūlo miškus, kirtimo būdus sieti prie augavietės, o ne prie grupių- abejoja kiek tiksli buveinių inventorizacija- galimi nuostoliai ir išmokėjimai- ar bus vykdomos Miškų Konsultacinės grupės nutarimai ( į ką Dudutis atšauna, kad jie tik rekomendacinio pobūdžio)Nuo 59 min D. Dudutis apie tai, kad bus formuojamas NAUJAS MIŠKŲ POLITIKOS DOKUMENTAS 10 metų. Dabartinis galioja iki 2020 imtinai. 2-3 m. pasiruošimui, 2-3 įgyvendinimui, viskas keisis – T.Y. IŠ NAUJO SPRĘSIM KUR EISIM, bus rengiamos visuomenės apklausos.01:02 D. Dudutis paaiškina KAS YRA MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖKitą savaitę turi būti DETALI PAŽYMA apie miško pataisų socialines, ekologines ir ekonomines pasekmes. 01:04:20 Aplinkosaugos komiteto vadovas Mažeika susirūpina ar ne per daug Lietuvoje saugojamos taigos, pergyvena, kad turėsim "PERAUGUSIUS MIŠKUS" ir kad nebus "ROTACIJOS" (??), kitaip tariant miškus, taigą reikia rotuot (kirsti), kad nesusentų??01:07:42 Gentvilas vėl pergyvena, kad per daug saugojamų buveinių01:12:19 Privačių miško savininkų asociacijos vadovas A. Gaižutis nepatenkintas "nemokšiškomis" pataisomis, juk jomis nepritarė pati iš pačiaaausiųųų, t.y. MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖ (kurioje dominuoja miško pramonė) – neramina kompensacijos. "MIŠKAS TAI KAPITALAS – NUOSAVYBĖ"- teigia jis. O dabar "nuosavybės vertė sumažinta", ministerija gudrauja, nuostoliai!01:15:53 Bartkevičius (MEDIENOS, UPS MIŠKŲ INSTITUTAS) – kiek padejuoja, kad miškininkai ir gamtininkai dabar priešingose barikadų pusėse (o buvo lygūs). 2/3 Europos buveinių yra ūkiniuose miškuose. "Ne rezervatus, kurt, o saugot ir naudot tvariai". Buveinės yra, o kaip tvarkyt nežinia. "Plyni kirtimai – nereik bijot", nes kiek buvo pas juos ekspertinių grupių visos tvirtino tą patį – NE PLYNI KIRTIMAI BLOGIS, O ATKŪRIMAS". (cha cha būtent, joks žmogus negali atkartoti preciziško gamtos darbo, sunaikint daug proto nereikia:)) Pasak jo tik 30 proc. medynų galim kirst neplynai, o visa kita kertant neplynai – medynų darkymas. Ar to norim" – klausia retoriškai.01:18:40 medienos ruošos rangovų atstovas Radvilavičius teigia, kad dėl pataisų darbo neteks 900- 2000 žmonių01:19:32 Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas reikalauja ADEKVAČIŲ negautiems nuostoliams (turto nuvertėjimui) kompensacijų. Jų reikalauja tiek privatiems miškams, tiek valstybinei miško įmonei. "100 mln Eu kompensacijoms"- dėl visuomenės – ar pasiruošusi visuomenė mokėti už tai (už gamtos saugojimą) ??- pasak Pivoriūno (jis kažkur prisiklausė), kad kažkokie mokslininkai teigia, kad klimato kaitą reikia stabdyti kertant senus miškus ir sodinant naujus, nes taip geriausia kaupti CO2!- pergyvena, kad MIŠKŲ KONSULTACINĖS svarba taip nuvertinama, – "neįtikėtini dalykai dedasi!"- erzinasi, kad su saugojimu lendama į ūkinius miškus01:27:20 Saugomų teritorijų (STT) vadovas Stanislovaitis kometuoja dėl ES direktyvų:- iš 152 000 buveinių Lietuvoje saugojamos tik 90 000, 123 000 yra saugojamose teritorijose, bet neturi pilno apsaugos statuso (todėl ir turime pretenzijas iš ES komisijos – neturime apsaugos tikslų. Ir tame skirtume – GALIMI KIRTIMAI. STT nuo šių metų monitorins buveines – ar jos nebus iškirstos, ar jau iškirstos? Gali tekt iš saugomų teritorijų išeit į nesaugomas. "Kai kuriose miško buveinėse, t.y. 9 tipų buveinėse mums trūksta 27 000 ha, kur turėsime išeiti iš dabartinių saugomų teritorijų, kad pasiekti prioritetinių saugotinų buveinių 60 proc. santykį."- Svarbu priimti šias pataisas, kad nesunaikint, to ką turim – jos gali būti sunaikintos ar naikinamos jau šiandien.01:30:35 Advokatas Saulius Dambrauskas apie kompensacijas savininkams ir ES reguliavimų – "jeigu mums nustato mažesnį vairavimo greitį, mes nepuolam prašyt kompensacijų už negautą laiką!"01:34 Monika Peldavičiūtė GYVAS MIŠKAS – apie didžiulę (niekur neminimą) miškų teikiamų ekosistemų vertę, kuri pranoksta negautos medienos žalą bei sunaikinamas darbo vietas, iškirtus miškus (apie kurias vėl nekalbama), KAS KOMPENSUOS TAI? .. apie tai, kad sieksime plynų kirtimus ateityje išgyvendinti išvis, kaip jau to siekia estai. A. Gaidamavičiaus iniciatyva buvo padaryta parlamentinė studija ir Lietuva su savo kirtimų politika atsidūrė šalia trečiųjų šalių, tokių kaip Rumunija. "KAŽKAM NEPATOGŪS POKYČIAI,… TOKIA VISUOMENĖS POZICIJA"Šveicarija ir Slovėnija uždraudė PLYNUS KIRTIMUS (parlamentinė studija – plyni kirtimai Europos šalyse) https://www.gyvasmiskas.lt/sveicarija-ir-slovenija-uzdraude-plynus-kirtimus-parlamentine-studija-plyni-kirtimai-europos-salyse/01:38:21 Lietuvos Medienos asociacijos vadovas R. Beinortas dantį griežia ant Aplinkos viceministro M.Norbuto, kad šis "viceministro projektas… kuris parašė atskirą nuomonę…) ir panašu paklibins viceministro kėdę dėl pramonei neparankių pataisų. – pergyveno dėl milijardinių medienos industrijos investicijų, kurių gali neliktiSUSIRINKIMĄ UŽBAIGĖ S. GENTVILAS, kuris pasiūlė – išsiaiškinti dėl valstybinių ir privačių miško savininkų kompensacijų, patikslinti ar galima mažiau turėti tų saugojamų buveinių tame plane, pergyveno dėl pramoninkų atstovo R. Beinorto nuostolių ir kad MIŠKO konsultacinė grupė ne tokia svarbi, jam vis dar nebuvo aišku – KAS YRA VISUOMENĖS NUOMONĖ ("tai subjektyvu", tai "tik radikalių pozicijų išsakymas") ir norėjo, kad pataisose viskas būtų išgryninta ir neliktų NIEKO EXTRA, T.Y. tik tai ko reikia Europai ir neduok dieve kažkas ar kažkokios apsaugos daugiau.Reziumavo Justina Vidzėnė
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. kovo 15 d., penktadienis
MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISOS – SUSIRINKIMO REZIUMĖ
Aplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas, 2019 03 13, SEIMAS
02:16 Aplinkos viceministro Martyno Norbuto įžanga:
Miškų pataisos paruoštos tarpinstituciniam derinimui, jau 2 kartą derinamos Aplinkosaugos komitete. Siūlymai remiasi į kelis dalykus:
1) Vyriausybės programą dėl plynų kirtimų mažinimo ir darnaus miškų panaudojimo (ekologinio, socialinio ir ekonominio)
2) kilusį visuomenės nepasitenkinimą dėl kirtimų miškuose
3) pradėtos ES komisijos procedūros prieš Lietuvą, pirma, dėl nepakankamo buveinių tinklo – tai jau pažeidimo procedūra, t.y. 1 žingsnis iki pažeidimo, antra, apsaugos nustatymo tose teritorijose, kur buveinės jau išskirtos.
“Turime jau DU prasidėjusius procesus dėl vienos direktyvos ir tas dalykas labai neramina. Vien buveinių direktyvos neįgyvendinimas Vengrijai kainavo kelis mėnesius visos struktūrinės paramos sustabdymą, Lenkija už vieną pakankamai mažą teritoriją moka dideles lėšas – sankcijos yra pakankamai skaudžios.”
4:45 Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis:
Apie miškų įstatymo pakeitimų tikslus ir galimas pasekmes. Kodėl tie pakeitimai yra reikalingi ir kodėl DABAR?
– atliepti visuomenės lūkesčiams, skatinti vizualiai draugiškesnį gamtai ūkininkavimą
– būtina įgyvendinti ES reikalavimus dėl buveinių tinklo apsaugos
– derinti pokyčius su pramonės (“kitos visuomenės dalies”) lūkesčiais
Pasakoja apie naujos kategorijos – 2C miškus (1,36 % privatūs, 2,36% valstybės)
12:46- 14:30 – apie pokyčius PLYNŲ kirtimų politikoje
15:04 – apie 2C miškus
17:30 apie kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus nesaugomuose miškuose
19:10 – ES svarbių buveinių įsipareigojimų poveikį
26:42- 27:20 Nuosavybės teisė į miškus – Konstitucinis išaiškinimas visuomenės ir miškų labui.
27:25 PATAISŲ NAUDA:
– buveinių ir rūšių apsauga
– LT reputacija ir sankcijų išvengimas
– padidinta įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų kiekis, atsparumas
28:40 Linas Balsys klausia apie saugomų teritorijų sąvokos įtvirtinimą, kompensacijų už nesaugomas teritorijas, detalizavimą. “ATSKIRTI VEIKLĄ NUO VEIKLOS BŪDO!”
28:20 Seimo narys, aplinkosaugos komiteto narys A. Skardžius pergyvena dėl Kuršių Nerijos rekreacinėss INFRASTRUKTŪROS (statybų?) galimybių ar nepakenks.
38:36 Simonui Gentvilui neaišku:
– KAS YRA VISUOMENĖ IR KOKIE JOS LŪKESČIAI? “KAŽKOKIA MISTINĖ VISUOMENĖ, KURI TURI LŪKESČIŲ”
– Ar ne per daug tų saugomų buveinių suskaičiavo??
– kaip dėl nuosavybės ribojimų??
41:30 Donatas Dudutis pasakoja apie visuomenę, rengtas ir ruošiamas rengti apklausas, pastebėjimas – ” VISUOMENĖ NORI MATYTI MAŽESNĮ KIŠIMĄSI Į GAMTĄ …BENT JAU VIZUALIAI”
46:43 dėl buveinių inventorizavimo komentuoja Buveinių Inventorizavimo vadovas
49:35 Vingrienė dėl kompensacijų už negautą medieną, plynių šliejimo reglamentavimo, rezervinių miškų
54:05 Seimo narys Bacvinka – “NACIONALINIUOSE parkuose plyni kirtimai buvo uždrausti prieš 10 metų, o dabar šiuo įstatymu jau leidžiat… ar vyko stebėjimas kaip keitėsi miškų būklė?”
– siūlo miškus, kirtimo būdus sieti prie augavietės, o ne prie grupių
– abejoja kiek tiksli buveinių inventorizacija
– galimi nuostoliai ir išmokėjimai
– ar bus vykdomos Miškų Konsultacinės grupės nutarimai ( į ką Dudutis atšauna, kad jie tik rekomendacinio pobūdžio)
Nuo 59 min D. Dudutis apie tai, kad bus formuojamas NAUJAS MIŠKŲ POLITIKOS DOKUMENTAS 10 metų. Dabartinis galioja iki 2020 imtinai. 2-3 m. pasiruošimui, 2-3 įgyvendinimui, viskas keisis – T.Y. IŠ NAUJO SPRĘSIM KUR EISIM, bus rengiamos visuomenės apklausos.
01:02 D. Dudutis paaiškina KAS YRA MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖ
Kitą savaitę turi būti DETALI PAŽYMA apie miško pataisų socialines, ekologines ir ekonomines pasekmes.
01:04:20 Aplinkosaugos komiteto vadovas Mažeika susirūpina ar ne per daug Lietuvoje saugojamos taigos, pergyvena, kad turėsim “PERAUGUSIUS MIŠKUS” ir kad nebus “ROTACIJOS” (??), kitaip tariant miškus, taigą reikia rotuot (kirsti), kad nesusentų??
01:07:42 Gentvilas vėl pergyvena, kad per daug saugojamų buveinių
01:12:19 Privačių miško savininkų asociacijos vadovas A. Gaižutis nepatenkintas “nemokšiškomis” pataisomis, juk joms nepritarė pati iš pačiaaausiųųų, t.y. MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖ (kurioje dominuoja miško pramonė) – neramina kompensacijos. “MIŠKAS TAI KAPITALAS – NUOSAVYBĖ”- teigia jis. O dabar “nuosavybės vertė sumažinta”, ministerija gudrauja, nuostoliai!
01:15:53 Bartkevičius (MEDIENOS, UPS, MIŠKŲ INSTITUTAS) – kiek padejuoja, kad miškininkai ir gamtininkai dabar priešingose barikadų pusėse (o buvo lygūs). 2/3 Europos buveinių yra ūkiniuose miškuose. “Ne rezervatus, kurt, o saugot ir naudot tvariai”. Buveinės yra, o kaip tvarkyt nežinia. “Plyni kirtimai – nereik bijot”, nes kiek buvo pas juos ekspertinių grupių visos tvirtino tą patį – NE PLYNI KIRTIMAI BLOGIS, O ATKŪRIMAS”. (cha cha būtent, joks žmogus negali atkartoti preciziško gamtos darbo, sunaikint daug proto nereikia:)) Pasak jo tik 30 proc. medynų galim kirst neplynai, o visa kita kertant neplynai – medynų darkymas. Ar to norim” – klausia retoriškai.
01:18:40 Medienos ruošos rangovų atstovas Radvilavičius teigia, kad dėl pataisų darbo neteks 900- 2000 žmonių
01:19:32 Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas reikalauja ADEKVAČIŲ negautiems nuostoliams (turto nuvertėjimui) kompensacijų. Jų reikalauja tiek privatiems miškams, tiek valstybinei miško įmonei. “100 mln Eu kompensacijoms”
– dėl visuomenės – ar pasiruošusi visuomenė mokėti už tai (už gamtos saugojimą) ??
– pasak Pivoriūno (jis kažkur prisiklausė), kad kažkokie mokslininkai teigia, kad klimato kaitą reikia stabdyti kertant senus miškus ir sodinant naujus, nes taip geriausia kaupti CO2!
– pergyvena, kad MIŠKŲ KONSULTACINĖS svarba taip nuvertinama, – “neįtikėtini dalykai dedasi!”
– erzinasi, kad su saugojimu lendama į ūkinius miškus
01:27:20 Saugomų teritorijų (STT) vadovas A. Stanislovaitis komentuoja dėl ES direktyvų:
– iš 152 000 buveinių Lietuvoje saugojamos tik 90 000,
123 000 yra saugojamose teritorijose, bet neturi pilno apsaugos statuso (todėl ir turime pretenzijas iš ES komisijos – neturime apsaugos tikslų. Ir tame skirtume – GALIMI KIRTIMAI. STT nuo šių metų monitorins buveines – ar jos nebus iškirstos, ar jau iškirstos? Gali tekt iš saugomų teritorijų išeit į nesaugomas. “Kai kuriose miško buveinėse, t.y. 9 tipų buveinėse mums trūksta 27 000 ha, kur turėsime išeiti iš dabartinių saugomų teritorijų, kad pasiekti prioritetinių saugotinų buveinių 60 proc. santykį.”
– Svarbu priimti šias pataisas, kad nesunaikint, to ką turim – jos gali būti sunaikintos ar naikinamos jau šiandien.
01:30:35 Advokatas Saulius Dambrauskas apie kompensacijas savininkams ir ES reguliavimų – “jeigu mums nustato mažesnį vairavimo greitį, mes nepuolam prašyt kompensacijų už negautą laiką!”
01:34 Monika Peldavičiūtė GYVAS MIŠKAS – apie didžiulę (niekur neminimą) miškų teikiamų ekosistemų vertę, kuri pranoksta negautos medienos žalą bei sunaikinamas darbo vietas, iškirtus miškus (apie kurias vėl nekalbama), KAS KOMPENSUOS TAI? .. apie tai, kad sieksime plynų kirtimus ateityje išgyvendinti išvis, kaip jau to siekia estai. A. Gaidamavičiaus iniciatyva buvo padaryta parlamentinė studija ir Lietuva su savo kirtimų politika atsidūrė šalia trečiųjų šalių, tokių kaip Rumunija. “KAŽKAM NEPATOGŪS POKYČIAI,… TOKIA VISUOMENĖS POZICIJA”
01:38:21 Lietuvos Medienos asociacijos vadovas R. Beinortas dantį griežia ant Aplinkos viceministro M.Norbuto, kad šis “viceministro projektas… kuris parašė atskirą nuomonę, kurį pasirašė keli jo pavaldiniai…) ir panašu paklibins viceministro kėdę dėl pramonei neparankių pataisų.
– pergyveno dėl savo milijardinių medienos industrijos investicijų, kurių gali nelikti
SUSIRINKIMĄ UŽBAIGĖ S. GENTVILAS, kuris pasiūlė – išsiaiškinti dėl valstybinių ir privačių miško savininkų kompensacijų, patikslinti ar galima mažiau turėti tų saugojamų buveinių tame plane, pergyveno dėl pramoninkų atstovo R. Beinorto nuostolių ir kad MIŠKO konsultacinė grupė ne tokia svarbi, jam vis dar nebuvo aišku – KAS YRA VISUOMENĖS NUOMONĖ (“tai subjektyvu”, tai “tik radikalių pozicijų išsakymas”) ir norėjo, kad pataisose viskas būtų išgryninta ir neliktų NIEKO EXTRA, T.Y. tik tai ko reikia Europai ir neduok dieve kažkaaas ar kažkuuur saugos daugiau nei “reikalauja ES”.
Reziumavo Justina Vidzėnė, GYVAS MIŠKAS