Viešas Suomijos ir ES miško mokslininkų pareiškimas Suomijai: kirtimų didinimas pavojingas

PASTABA: PASIRAŠIUSIEJI PASIRAŠĖ SUOMIŠKĄ PAREIŠKIMO VERSIJĄ, KURI YRA GALUTINĖ. ŠIS TEKSTAS YRA NEOFICIALUS VERTIMAS Į ANGLŲ KALBĄ.

 

Viešas pareiškimas
2017 m. kovo 24 d.

 

Mes, pasirašiusieji norime išreikšti savo susirūpinimą dėl Suomijos miškų utilizacijos gamyklų poveikio klimatui ir biologinei įvairovei.

Jeigu miškų kirtimo apimtis padidės, gamtos biologinė įvairovė sumažės ir tai paspartins klimato kaitą. Žemiau pasirašiusieji nerimauja, kad šie poveikio tyrimai teisinga forma nepasiekė sprendimus priimančių asmenų ir didžiosios dalies visuomenės.

Norint, kad kylanti Žemės temperatūra stabilizuotųsi ir nekiltų daugiau nei dviem laipsniais, būtų pasiektas Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslas, reikia žymiai sumažinti iškastinio kuro naudojimą išmetamų teršalų kiekį ir sustiprinti anglies absorbentus, kurie pašalina CO2 iš atmosferos.

Norint įgyvendinti pagrindinį tikslą dėl biologinės įvairovės – sustabdyti įvairovės nykimą, mes turime pagerinti nykstančių miško rūšių gyvenimo sąlygas. Suomija nusistatė tvirtus medienos naudojimo didinimo tikslus, o tai yra ypač pateisinama, siekiant tvariai sušvelninti klimato kaitą. Tačiau:

1. Planuojamas Suomijos medienos naudojimo didinimas dešimtmečius neapsaugos nuo klimato kaitos

Viešoji nuomonė, kad medienos kuro ir medienos produktai yra klimatui nekenksmingi, yra grindžiami idėja, jog medienos deginimas yra anglies dioksido atžvilgiu neutralus. Taip pat nėra atsižvelgiama į anglies miškuose kaupimo pokyčius, kuriuos sąlygoja medžių kirtimas.

Padidinus miškų kirtimo apimtis, sumažės anglies sankaupos, lyginant su aplinkybėmis, kai miškų kirtimo apimtis yra mažesnė.

Ateinančiais dešimtmečiais anglies sankaupų padidėjimas Suomijos miškuose (anglies absorbentas (neto)) iš tikrųjų bus tuo mažesnis, kuo daugiau medžių bus nukirsta.

Atmosferos požiūriu, absorbento poveikio sumažinimas kertant miškus yra panašus į faktinę emisiją.

Remiantis vyriausybės nusistatytais tikslais ir klimato ir energetikos strategijos apibrėžimais, kasmetinis medienos rąstų kirtimas padidėtų nuo dabartinio skaičiaus (2013-2015 m.) apytiksliai nuo 66 mm3 iki apytiksliai 80 Mm3, o medienos drožlių naudojimas nuo 8 Mm3 iki 14-18 Mm3 apie 2030 m.

Dauguma dabartinio ir planuojamo medienos naudojimo planai yra susiję su trumpalaikių produktų gamyba. Pavyzdžiui, celiuliozės ir popieriaus pramonės produktai bei bioenergija.

Anglis, siejamas su ilgaamžių medienos produktų gamyba, sudaro tik nedidelę viso iš miško išgauto anglies kiekio dalį. Atlikti tyrimai rodo, kad tolesnis medienos naudojimo apimčių išaugimas nepadės sumažinti CO2 koncentracijos atmosferoje padidėjimo dešimtmečius ar netgi iki amžiaus pabaigos.

Taip yra dėl to, kad medžių kirtimo apimties padidėjimas mažina anglies kaupimą miškuose. Po kelerių metų iš miškų išgauta anglis yra išleidžiamas į atmosferą ir, remiantis dabartinėmis žiniomis, emisijos sumažėjimas, dėl neatsinaujinančių medžiagų ir iškastinio kuro energijos naudojimo pakeitimo kitkuo, nebus pakankamai didelis.

Ateinančiais dešimtmečiais efektyviausiai miškai galėtų būti naudojami klimato kaitos švelninimui didinant miškų anglies kaupimą ir naudojant medieną ilgalaikiams produktams gaminti, kuriuose anglis būtų saugoma ilgai kiek įmanoma ir kurių naudojimas pakeistų didelę emisiją sukeliančias, neatsinaujinančias medžiagas.

Tai reikštų reikšmingus visos miškų pramonės pokyčius, taip pat medienos naudojimo kiekių ir būdų pokyčius. Miškų biomasės ir medžių kirtimų kiekio padidinimas padidintų ir anglies sankaupas bei miško atsargas, taip pat santykinę pjautinės medienos dalį medienos ruošos metu. Tokiu būdu didesnė dalis medienos galėtų būti naudojama ilgalaikių produktų gamybai. Investuojant į medžiagų technologijas ir medienos konstrukcijas, būtų galima kaupti žymiai didesnį miškų anglies kiekį tokiuose ilgalaikiuose medienos gaminiuose.

2. Dabartinis miškų naudojimas ir jų kirtimo kiekių padidinimas kelia grėsmę biologinei įvairovei

Turi būti užtikrinta miškų įvairovė, siekiant išlaikyti ekosistemų funkcijas, reikalingas mūsų visuomenės išlikimui.

Be to, miškų gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių iš esmės priklauso nuo jų biologinės įvairovės. Suomija įsipareigojo iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Suomijos miško rūšių apsaugos būklė tarp paskutiniųjų dviejų vertinimų nepablogėjo. Tačiau ties išnykimo riba yra 814 miško rūšys, o tai reiškia, kad be papildomų pastangų pagerinti jų gyvenimo sąlygas, šių rūšių išnykimo tikimybė yra didelė.

Remiantis tarptautiniais nykstančių rūšių išnykimo rizikos įvertinimo kriterijais, galima apskaičiuoti, kad per ateinančius penkiasdešimt metų Suomijos miškų įvairovė sumažės ir kad mažiausiai 74, o galbūt ir 243 nykstančios rūšys bus išnykę.

Dėl šios priežasties dabartinė miškininkystė nėra tvari, ir tikėtina, kad planuojamas medžių kirtimo kiekių padidėjimas vėl padidins nykstančių miško rūšių skaičių.

Negyvosios medienos ir senų augalų miškų kiekio sumažėjimas yra svarbiausia miško rūšių grėsmės ir išnykimo priežastis.

Negyvosios medienos kiekio sumažėjimą sukėlė miškininkystė.

Natūraliuose Suomijos miškuose negyvos medienos kiekis svyruoja nuo 60 iki 120 m3 / ha. Remiantis Suomijos nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, dabartinės negyvosios miško medienos Suomijoje kiekis yra apie 5 m3 / ha.

Priešingai nuo bendro įsitikinimo, negyvos medienos kiekis per pastarąjį dešimtmetį šiek tiek sumažėjo ir dabar  sudaro mažiau nei vieną dešimtąją natūraliųjų miškųjų dalies. Išnykimo ir miško rūšių biologinės įvairovės praradimo rizika Suomijos miškuose yra susijusi su tuo, kad miškininkystė žymiai sumažino priklausomų nuo negyvos medienos rūšių išteklius.

Sparčiai mažėjantis senųjų miškų plotas taip pat priklauso nuo miškininkystės.

Per pastaruosius 15 metų daugiau nei 160 metų senumo miškų plotas sumažėjo 42%, o 100-160 metų senumo miškų plotas, naudojamas miškininkystės pramonei, sumažėjo 15%.

Kadangi Suomijos miškininkystei skirtos žemės plotas sumažėjo tik 2-3%, Suomijos miškai dėl medžių kirtimo tapo jaunesni. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, akivaizdu, kad dešimtys, galbūt netgi šimtai rūšių, priklausomų nuo senų miškų, ateinančiais dešimtmečiais išnyks, net jei medžių kirtimo apimtis ir nebus didinama.

Išvados

Miškų naudojimo strateginiuose sprendimų priėmimo ir politikos priemonėse reikia atsižvelgti į mokslinius miško naudojimo poveikio klimatui ir biologinei įvairovei rezultatus.

Kitaip kyla pavojus, kad klimato kaita paspartės ir miško biologinė įvairovė toliau mažės. Ypač svarbu rasti sprendimus, kurie leistų sušvelninti klimato kaitos poveikį ir užtikrinti miško biologinę įvairovę. Priėmus tokius sprendimus miškų anglies kaupimas ir anglies saugojimas būtų padidintas, paskirstydamas daugiau anglies dioksido tiek miškams, tiek medienos produktams.

Tikimės, kad šis pareiškimas paskatins nacionalines ir tarptautines diskusijas dėl būdų radimo, koks medienos naudojimas klimatui būtų priimtinas, ir kad būtų sustiprintos klimato kaitos poveikio sušvelninimo pastangos, nepakenkiant biologinei įvairovei.

 

Originalas: Public statement

Pasirašiusieji (abėcėlės tvarka, akademiniai titulai suomių kalba)

Eeva Berglund Ympäristöpolitiikan ja kaupunkitutkimuksen dosentti
Frank Berninger Associate Professor Applied Forest Ecology, PhD
Heidi Björklund FT
Patrik Byholm Ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Jaana Bäck Professori
Yrjö Haila Ympäristöpolitiikan professori (emeritus)
Jari Haimi Dosentti
Panu Halme Luonnonsuojelubiologian dosentti
Jussi Heinonsalo Akatemiatutkija, mikrobiologian dosentti
Toini Holopainen Ekologisen ympäristötieteen professori
Janne I. Hukkinen Ympäristöpolitiikan professori
Nina Janasik-Honkela Tutkijatohtori, FT
Pekka Jokinen Professori
Veijo Jormalainen Professori
Tuomo Kalliokoski Tutkijatohtori, MMT
Patrik Karell Biotalouden erikoistutkija, ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Anne Kasurinen Akatemiatutkija
Saana Kataja-Aho FT
Minna Kivimäenpää Ympäristöekologian dosentti
Matti J. Koivula Yliopistotutkija, ekologian ja luonnonsuojelubiologian dosentti
Atte Komonen Maa- ja metsätaloustieteen tohtori
Kaisa Korhonen-KurkiYmpäristöpolitiikan dosentti, VTT
Erkki Korpimäki Professori
Raine Kortet Professori
Janne Kotiaho Ekologian professori
Jari Kouki Professori
Markus Kröger Yliopistonlehtori, dosentti
Markku Kuitunen Ympäristötieteen professori (emeritus)
Liisa Kulmala MMT
Jan Kunnas Ympäristöhistorian tohtori
Timo Kuuluvainen Yliopistonlehtori, MMT, metsäekologian dosentti
4
Anssi Lensu Ympäristötieteen yliopistonlehtori, FT
Matti Leppäranta Professori
Andreas Lindén Erikoistutkija, ekologian ja evoluutiobiologian dosentti
Tapio Linkosalo MMT
Anna Lintunen MMT
Sirkku Manninen Ympäristöekologian dosentti
Annamari Markkola Kasvi- ja maaperäekologian dosentti
Tuomas J. Mattila Erikoistutkija, tekniikan tohtori
Lauri Mehtätalo Apulaisprofessori, metsäbiometrian dosentti
Juha Mikola Yliopistonlehtori
Annikki Mäkelä Professori
Sanna Mäkeläinen FT
Mikko Mönkkönen Professori
Pekka Niemelä Professori (emeritus)
Eero Nikinmaa Professori (emeritus)
Jenni Nordén FT
Kai Norrdahl Professori
Nina Nygren Ympäristöpolitiikan yliopistonlehtori, HT
Ossi I. Ollinaho Ympäristösosiologi, tekniikan tohtori
Otso Ovaskainen Professori
Pauli Paasonen Yliopistotutkija, fysiikan dosentti
Markus Piha FT
Mari Pihlatie Akatemiatutkija
Anna Maria Pirttilä Yliopistotutkija, dosentti, FT
Timo Pukkala Professori, MMT
Kaisa Raitio Ympäristökommunikaation dosentti, YTT
Taina Ruuskanen Ilmakehätieteen yliopistonlehtori, FT
Aleksi Räsänen Tutkijatohtori, FT
Laura Saikku Ympäristötieteen dosentti, FT
Ilkka Savolainen Tutkimusprofessori (emeritus)
Sampo Soimakallio Erikoistutkija, ympäristötieteen dosentti, TkT
Teemu Tahvanainen Yliopistonlehtori, dosentti
Olli Tahvonen Professori
Päivi Tiiva FT
Timo Vesala Meteorologian akatemiaprofessori, FT
Tarmo Virtanen Yliopistonlehtori, ympäristötieteen dosentti
Anna-Liisa Ylisirniö Erikoistutkija, ympäristötieteen dosentti, FT

 

2018 01 29|Kategorijos: Pradžia, Suomija, Uncategorized|Žymos: |
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau