“Pasaulio valstybėms atėjo metas giliems apmąstymams. Tik kilnios idėjos, pozityvi energija ir gera valia gali padėti vystyti mūsų pasaulį. Reikia galvoti, ar tai kuo dalijamės, yra tikra ir naudinga. Mūsų mintys ir darbai turi tarnauti žmonijos labui.”
TIESIOGIAI su Butano Karalystės švietimo ministru Thakur S. Powdyel, transliacija iš susitikimo Vilniuje #LaimėsEkonomika #ŽaliojiMokykla #GyvybėsFilosofija #Butanas 🌱🌳💁♀️💁♂️🐞🐝
Vilnius, 2019 03 19
👉 Tiesa ta, kad kartais organizacijų vadovai tiek daug rūpinasi aplinka, personalu, kad tiesiog pamiršta pagalvoti ir apie save. 😶Tad kaip būti laimingu organizacijos lyderiu ir tuo užkrėsti aplinkinius šiandieną kalbėsimės su Butano Karalystės švietimo ministru Thakur S. Powdyel. 18 val. kviečiame prisijungti prie tiesioginės transliacijos iš pokalbio Vilniuje!
Posted by Edukatoriai.lt on 2019 m. kovo 19 d., antradienis
Ištraukos iš interviu su Butano ministru:
Kuo ypatingas Butano švietimas?
– Butane švietimas visuomet buvo prioritetas ir sulaukdavo išskirtinio valdžios dėmesio. Esame maža šalis su mažai gyventojų, todėl koncentruojamės į kokybę, o ne kiekybę. Pagrindinis mūsų valstybės išteklius yra žmonės. Labai svarbu šviesti gyventojus, ypač jaunimą, kad jie gautų tinkamą išsilavinimą.
2008-aisiais pradėjome reikšmingą visuotinę reformą „Gross National Happiness“ (liet. bendrasis valstybės laimės produktas). Ji tapo pagrindine mūsų šalies vizija ir svarbiausiu nacionaliniu produktu. Pasaulio valstybės progreso siekia mėgindamos kelti savo bendrąjį vidaus produktą, tačiau rūpintis bendrąja laime, statyti Žaliąsias mokyklas yra kur kas sudėtingesnis iššūkis.
Dalis žmonių kalbėdami apie švietimo reformas taiko laikinas priemones, orientuotas tik į tai, ką mato akys. Tai siauras matymas. Mes galvojame ir apie vidinius procesus: ką jaučia širdis, ką fiksuoja protas. Mums svarbu suderinti galvos, širdies ir rankų darbą, todėl praplėtėme švietimo suvokimą ir sulaukėme labai gerų rezultatų.
(…) Nebėgame nuo inovacijų, technologijų ir mokslo. Stengiamės išlaikyti balansą tarp mūsų senovinių tradicijų ir šiuolaikinių technologijų. Tai mokslo ir dvasingumo sąjunga. Jie vienas kito neneigia, o papildo.
– Kodėl Butane ypač mažai lauko reklamos?
– Masinė reklama sukelia labai negatyvius impulsus. Žmonės ima jausti nerimą, nes tai sukuria dirbtinius poreikius ir didina mūsų apetitą, jis tampa nepasotinamas. Masinė reklama yra pagrįsta žmonių silpnybėmis. Godumas yra nepasotinamas. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori, ir tai neneša laimės. Reklamos industrija propaguoja nepagrįstą gamybą ir vartojimą, o tai kelia didelę grėsmę mūsų planetos ištekliams ir kartu žmonijos išlikimui. Juk jeigu kuri kažką gero, reklamos tau nereikės, žmonės tai atras savaime.
Šiaurinė žvaigždė – kur link mes judam? // Northern star and power to the people
“Taigi, daugiau apie laimę ir Butaną bei jo šiaurinę žvaigždę:
Dabartinis, ketvirtasis Butano karalius Jigme Singye Wangchuck nutraukė šimtametę šalies monarchiją ir perdavė valdžią žmonėms. Žmonės išsigando, o karalius juos nuramino sakydamas, kad geras karalius yra sėkmė, tačiau žmonės sensta ir nežinia ko gali sulaukti iš seno karaliaus, tad palikti valdžią vienam žmogui būtų neišmintinga. “Mes jus atvedėme iki čia, o dabar eikite patys”, – tare Jigme.
Kitas svarbus dalykas, kurį padarė karalius, tai buvo nustatyta šiaurinė žvaigždė – kryptis link kurios judėtų visa tauta. Ir tai buvo – Bendra Nacionalinė Laimė ir jos indeksas (ang. – gross national happiness).
Butanas neabejoja jog BNL yra svarbiau už BVP (bendras vidaus produktas), todėl laimė tapo jų pagrindinis šalies vystymosi rodiklis.
Bendra Nacionalinė Laimė ir devynios jos sritys:
Psichologinė gerovė / gyvenimo lygis / geras valdymas / sveikata / švietimas / bendrijos / gyvybingumas / kultūrų įvairovė ir atsparumas / laiko panaudojimas / ekologinė įvairovė ir atsparumas
Galutinis žmogaus gyvenimo tikslas – laimė – visada ir visur, nuo pusrutulio iki pusrutulio, nuo pakrantės iki pakrantės, visose paralelėse, visuose žemės dienovidiniuose. Todėl pagrindinė vyriausybių pareiga yra sudaryti sąlygas laimei realizuotis.
Žmonių poreikiai nebūtinai yra fiziniai ar materialūs, yra ir kitų, gilesnių gyvenimo aspektų – socialinis, kultūrinis, aplinkos, psichologinis, dvasinis, emocinis, moralinis, estetinis – tai yra tai, dėl ko verta gyventi ir ką būtina puoselėti.
Žmogaus gyvybė negali apsiriboti nesibaigiančiu gamybos ir vartojimo ciklu, nuolatiniu produkcijos vartojimu. Nėra tiesioginio ryšio tarp materialinės sėkmės ir gyvenimo gerovės, jie iš tikrųjų gali būti priešingi vienas kitam.”
Visas tekstą skaitykite čia:
Posted by Wade into Adventure on 2019 m. kovo 16 d., šeštadienis
EKOLOGIJA IR BVP #ŽaliasisBVP
“Nuostolis dėl užterštumo buvo beveik toks pats, koks ir sukurtas pelnas, taigi žaliasis BVP buvo lygus nuliui. (…) BVP skaičiuojamas neatsižvelgiant į ekologiją – jei sukursime milžinišką BVP, tačiau kvėpuosime nuodingu oru, mūsų gyvenimas nebus nuostabus.”
Ar BVP tiksliai nurodo visuomenės gerbūvį?
„Mes turime skeptiškai žiūrėti į tai, ar ilgalaikis gerovės augimas gali būti net apytiksliai siejamas su produkcijos augimu“, – sakė jis. Ir iš tiesų, juk BVP neapima daugybės vertybių, kurias šalis kuria arba, priešingai, praranda. Tai, pavyzdžiui, savanorių nemokamo darbo vertė, sveikatos kaina, kai žmonės ilsisi arba pervargsta, ekonominiai praradimai, patiriami dėl nykstančios gamtos.
Be to, BVP skaičiuojamas neatsižvelgiant į ekologiją. Nėra jokio skirtumo, ar BVP sukuriamas pumpuojant naftą, kuri neatsinaujins, deginant benziną, kertant miškus, auginant gėles ar sėdint prie kompiuterio. Tačiau ekologiniu požiūriu skirtumas milžiniškas, o tai daro įtaka ir mūsų gerovei. Juk jei sukursime milžinišką BVP, tačiau kvėpuosime nuodingu oru, mūsų gyvenimas nebus nuostabus. Ir ne tik. Dėl gamtos užterštumo prarandami dideli pinigai. Ekologinę žalą galima pavaizduoti vienu paprastu pavyzdžiu: tarkim žmogus susirgo dėl per didelės oro taršos, jis negali eiti į darbą, todėl nesukuria darbdaviui vertės, o dėl to krenta valstybės BVP. Be abejo, jam tenka pirkti vaistus, tačiau dažnu atveju vaistų vertė yra mažesnė nei taršos padarytas nuostolis. Kitas pavyzdys: fabrikas užteršia upę, kuri yra mėgstama turistų. Verslininkai praranda turistų pinigus, be to reikia mokėti už upės išvalymą.
Maždaug prieš dvidešimt metų kilo idėja skaičiuoti BVP atsižvelgiant į ekologinius faktorius, ši metodika buvo pavadinta žaliuoju BVP. 2004 metais Kinijos premjeras Wen Jibao paskelbė, kad Kinija pereis prie šio skaičiavimo metodo. 2006 metais pasirodė pirmi skaičiavimai parodę neįtikėtinus rezultatus. Pasirodė, kad 2004 metais Kinija prarado maždaug 66,3 milijardus JAV dolerių dėl taršos sukeltų problemų. Tai 3,05 procentai Kinijos BVP.
2007 šis eksperimentas patyrė visišką fiasko ir Kinija jo atsisakė.
Ekonominė žala gamtai buvo gerokai didesnė negu bet kas galėjo pagalvoti. Kai kuriuose regionuose nuostolis dėl užterštumo buvo beveik toks pats, koks ir sukurtas pelnas, taigi žaliasis BVP buvo lygus nuliui. Politiškai buvo nepriimtina skaičiuoti žaliąjį BVP, jo buvo atsisakyta.
(…)
Jeigu mes įsivaizduotume, kad klausimų yra 100 proc., tai BVP rodiklis gali atsakyti į 3 – 4 iš šimto klausimų. Jis nėra viską apimantis, visagalis, jis neparodo pajamų nelygybės.SKAITYKITE PLAČIAU: Vytenis Miškinis. Perdėtas džiaugsmas dėl BVP: ką iš tiesų pasako šis rodiklis
