Miškų įstatymo pataisos: plyni kirtimai nacionaliniuose parkuose ir mažiau apsaugos saugomoms teritorijoms (INICIATYVINĖS grupės pastabos ir pasiūlymai)

INICIATYVINĖ GRUPĖ DĖL MIŠKŲ APSAUGOS SAUGOMOSE TERITORIJOSE

LR APLINKOS MINISTERIJAI 2019-02-19

Iniciatyvinė grupė_dėl miškų įstatymo pakeitimų (pdf)

Iniciatyvinė grupė_dėl miškų įstatymo pakeitimų (word)

Pastaba: mūsų pastabos po 2019 02 21 konferencijos  “Miškininkavimo pokyčiai europinių įsipareigojimų ir visuomenės lūkesčių kontekste”  – ministerijos variantas dar kartą keitėsi – artimiausiu metu turėsime naują versiją.

Dėl Miškų įstatymo pakeitimų keičiant miškų kirtimų apribojimus saugomose teritorijose

Mes, iniciatyvinė piliečių ir organizacijų grupė, besirūpinanti miškų padėtimi saugomose teritorijose, reiškiame susirūpinimą, kad Aplinkos ministerijos rengiami teisės aktų pakeitimai bus nepakankami, įgyvendinant ES direktyvų reikalavimus dėl biologinės įvairovės apsaugos ir Lietuvos visuomenės reikalavimus dėl miškų kraštovaizdžio išsaugojimo. Per daugelį metų gamtinė būklė valstybiniuose parkuose, draustiniuose ir NATURA 2000 teritorijose tik blogėjo, tad dabar problema pasiekė tokį lygį, jog valstybei būtina imtis griežtų priemonių šioms teritorijoms išsaugoti. Susipažinę su Aplinkos ministerijos parengtais Miškų įstatymo pasiūlymais, turime pareigą pareikšti šias pastabas, kurios, tikimės, bus įtrauktos į oficialius tolesnius šio įstatymo svarstymus.

  • Dėl EB svarbos natūralių miško buveinių apsaugos.

Aplinkos ministerija siūlo inventorizuotas EB svarbos natūralias miško buveines priskirti IIA miškų grupei (ekosistemų apsaugos miškai) ir pateikia dvi alternatyvas:

I alternatyva: EB svarbos natūralias miško buveinės, ta apimtimi, kuria jas būtina išsaugoti dėl Lietuvos įsipareigojimų ES, išskiriamos į atskirą IIC miškų grupę, kartu aiškiai įvardinant, jog šioje grupėje leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji miško kirtimai. IIA ir IIB grupėse dabar galiojantys miško kirtimų apribojimai iš esmės nekeičiami.

II alternatyva: EB svarbos natūralias miško buveinės, ta apimtimi, kuria jas būtina išsaugoti dėl Lietuvos įsipareigojimų ES, priskiriamos IIA miškų grupei ir šioje grupėje uždraudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, tačiau leidžiami specialieji kirtimai biologinei įvairovei palaikyti arba atkurti).

Mes iš dalies pritariame II alternatyvai. Siūlome nesteigti naujos IIC miškų grupės, nes IIA miškų grupės ir NATURA 2000 teritorijų tikslai yra tie patys. Taip pat siūlome aiškiau įvardinti, kas yra tie „specialieji kirtimai biologinei įvairovei palaikyti arba atkurti“. Manome, kad ši formuluotė skamba prieštaringai. Tokio pobūdžio kirtimai turi būti rengiami tik pagal gamtotvarkos planus, o ne miškininkų ar miško savininkų nuožiūra, kad „biologinės įvairovės kirtimais“ nebūtų padaryta daugiau žalos nei naudos. Todėl siūlome leisti tik tokius specialiuosius kirtimus, kuriuos numato gamtotvarkos planai. Taip pat siūlome saugoti ne dalį, o visas inventorizuotas EB svarbos natūralius miško buveines, nes tai yra paskutinieji likę Lietuvos natūralūs miškai. Nuo 2014 metų, kai pasibaigė šių plotų inventorizacija, Aplinkos ministerija nieko nesiėmė dėl jų apsaugos ir didelė jų dalis buvo iškirsta. Todėl būtina visa apimtimi išsaugoti tai, kas liko.

  • Dėl atvejinių, einamųjų ir sanitarinių kirtimų IIA ir IIB miškų grupėje.

Aplinkos ministerija siūlo uždrausti atvejinius ir einamuosius kirtimus IIA (ekosistemų apsaugos miškuose) ir IIB (rekreaciniuose miškuose) miškų grupėje ir siūlo dvi alternatyvas:

I alternatyva: dabar galiojantis miško kirtimų reguliavimas IIA grupėje iš esmės nekeičiamas, tačiau atvejiniai ir atrankiniai miško kirtimai geriau adaptuojami šios grupės reikalavimams Miškų kirtimų taisyklėse nustatant papildomus apribojimus jų vykdymui. EB svarbos miško buveinės išskiriamos į IIC grupę.

II alternatyva: IIA grupėje, kuriai priskiriamos ir EB svarbos miško buveinės, uždraudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, tačiau leidžiami specialieji biologinei įvairovei palaikyti arba atkurti), taip pat sanitariniai kirtimai ypatingos grėsmės atvejais.

Mes pritariame Aplinkos ministerijos nuostatai drausti II miškų grupėje ne tik atvejinius, bet ir einamuosius kirtimus. Nors einamieji kirtimai nepriskiriami prie pagrindinių kirtimų, bet jais iškertama didelė dalis brandaus, natūralaus miško. Kai ekosistemos natūralios, tai ir miško vystymasis turėtų būti paliekamas natūraliam procesui. Jei bus einamieji kirtimai įteisinti, pagal dabartinę tvarką galės iškirsti (neplynai) iki 40 proc. medžių dar jiems nepasiekus techninės brandos. Tai būtų labai blogai kai kurioms biologinės įvairovės formoms. Einamieji kirtimai žalingi ir rekreaciniuose miškuose. Jais yra sudarkomi miškai ir paprastai paruošiami visiškam iškirtimui, nes paskutiniai einamieji kirtimai leidžiami prieš pat pagrindinius kirtimus. Tuo jie panašūs į atvejinius kirtimus, skirtumas tik tas, kad leidžiama kirsti ir nebrandų medį. Pritariame II alternatyvos nuostatai, kad sanitariniai kirtimai IIA miškų grupėje būtų leidžiami tik ypatingos grėsmės atvejais (tai turi būti apibrėžta miško sanitarinės apsaugos taisyklėse ir sprendimai priimami ministerijos lygiu, prieš tai leidžiant su jais susipažinti mokslininkams ir visuomenei).

  • Dėl priešerozinių miškų apsaugos.

Aplinkos ministerija siūlo, kad šlaituose augantys miškai (priešeroziniai) būtų priskiriami ne II, o III grupei, motyvuodama tuo, kad šlaituose visvien neleidžiami plynieji kirtimai.

Mes manome, kad šlaituose neturėtų būti vykdomi jokie kirtimai, nes tokiose vietose, kurios ilgą laiką buvo nepatogios ūkininkavimui, išsisaugojo patys seniausi Lietuvos miškai. Be to, šlaitų būklei pakenktų bet koks miško technikos naudojimas, todėl priešerozinių miškų tikslui prieštarautų tiek atvejiniai, tiek atrankiniai kirtimai, kurie būtų leidžiami, jei šie miškai būtų priskirti III miško grupei.

  • Dėl supaprastintų atvejinių kirtimų saugomose teritorijose.

Aplinkos ministerija siūlė drausti supaprastintus atvejinius kirtimus rekreaciniuose miškuose (IIB grupė), valstybinių parkų III miško grupėje ir nacionalinių parkų ūkiniuose miškuose (IVA grupė), bet vėliau atsisakė šios nuostatos.

Mūsų nuomone, supaprastinti atvejiniai kirtimai, kai miškas pilnai iškertamas per du kartus 5-7 metų laikotarpyje, yra tolygūs plyniesiems kirtimams. Didžioji dalis plynių saugomose teritorijose, ypač pušynuose, yra susidariusios po supaprastintų atvejinių kirtimų. Tokius kirtimus galima būtų daryti III ir IV miškų grupėje, jeigu nebūtų atliekamas antrasis kirtimų atvejis, t.y. visam laikui būtų paliekami augti sėkliniai medžiai. VDU ŽŪA docento dr. Juliaus Bačkaičio, apgynusio šių kirtimų tema disertaciją, nuomone, pušynuose galima būtų užtikrinti natūralų ir kokybišką miško atsikūrimą, jei po kirtimo būtų paliekamas minimalus 0,2 skalsumas (70-80 medžių hektare). Šios senos pušys ateityje labai puoštų kraštovaizdį, užtikrintų miško įvairiaamžiškumą, kas ypatingai svarbu kraštovaizdžio draustiniuose, kur ir vyrauja III miško grupė. Lygiai taip pat siūlome pasielgti ir valstybinių parkų IV miškų grupėje. Labai svarbu tokius kirtimus vykdyti tik sėkliniais metais, taip užtikrinant savaiminį miško atsikūrimą. Tokie kirtimai, kai visam laikui paliekami augti sėkliniai medžiai, turėtų būti priskiriami prie atrankinių kirtimų.

  • Dėl plynų kirtimų ribojimo III ir IV miškų grupėje.

Aptarinėdama plynų kirtimų draudimą III miškų grupėje Aplinkos ministerija iš pradžių laikėsi nuostatos, kad III miškų grupėje plynieji kirtimai būtų leidžiami tik išimtiniais atvejais (pelkiniuose ir užmirkusiuose miškuose, kai pirmame medyno arde vyrauja eglės, kai siekiama atkurti pušynus ir ąžuolynus želdinant) ir jų dydis turėtų būti ne didesnis nei 3 ha (valstybiniuose parkuose 1 ha).

Lygiai tais pačiais išimtinais atvejais ministerija siūlė leisti plynuosius kirtimus nacionalinių parkų ūkiniuose miškuose, apribojant jų plotą iki 1 ha. Po gautų pastabų iš Miškų konsultacinės tarybos, ministerija nutarė leisti plynuosius kirtimus III miškų grupėje ne tik išimtinais atvejais, bet apriboti jų plotą (iki 3 ha, valstybiniuose parkuos ir draustiniuose – iki 1 ha), analogiškus ribojimus taikant ir atvejiniams kirtimams. Taip pat nutarė leisti plynuosius kirtimus nacionalinių parkų ūkiniuose miškuose iki 1 ha, ko anksčiau nebuvo leidžiama (plynieji kirtimai nacionaliniuose parkuose dabar leidžiami tik pelkiniuose ir užmirkusiuose miškuose).

IV miškų grupėje Aplinkos ministerija siūlė mažinti plynų kirtimų plotą nuo 8 iki 4 ha (valstybiniuose parkuose iki 1 ha), tačiau po pastabų iš Miškų konsultacinės tarybos nutarė siūlyti mažinti plynuosius kirtimus iki 6 ha (išskyrus valstybinius parkus, kur paliekamas sumažinimas iki 1 ha).

Mūsų nuomone plynų miško kirtimų pakanka ir nesaugomose teritorijose, o saugomoms teritorijoms, kurios nuo plynųjų kirtimų nukentėjo labiau nei bet kada, būtina leisti atsistatyti, sugrąžinti jų buvusią gamtinę būklę ir kraštovaizdį. Todėl nei III, nei IV miškų grupėje, jeigu tai saugoma teritorija, plynieji kirtimai nepateisinami. Galima būtų tik kaip kompromisą siūlyti leisti plynuosius kirtimus iki 1 ha regioninių parkų ūkiniuose miškuose, bet paliekant augti žymiai didesnį, nei šiuo metu reikalaujama, medžių skaičių, skirtų biologinei įvairovei išsaugoti. Nacionaliniuose parkuose šiuo metu plynieji kirtimai neleidžiami (išskyrus pelkinius ir užmirkusius miškus), tad plynųjų kirtimų liberalizavimas šio tipo saugomose teritorijose, leidžiant plynus kirtimus iki 1 ha, yra nesuprantamas. Klausimų kelia ir dabartinis reguliavimas, kai leidžiami plynieji kirtimai pelkiniuose ir užmirkusiuose miškuose. Jeigu tai leidžiama iš gamtotvarkinių sumetimų (pvz. atkuriant atviras šlapžemes), tai tam pakanka gamtotvarkos planų. Jeigu tai leidžiama ir iš ekonominių sumetimų, tai geriau tokių miškų visai neliesti. Jie yra nenašūs medienos požiūriu, bet svarbūs biologinės įvairovės požiūriu. Sunkioji miško kirtimo technika tokiose augavietėse padarytų daug žalos dirvožemiui, praktiškai jį sunaikindama, o pelnas iš medienos būtų minimalus. Manome, kad įstatyme reikia aiškiai įvardyti, kad pelkinių ir užmirkusių miškų, esančių saugomose teritorijose, kirtimas plynųjų kirtimų būdu leidžiamas tik pagal gamtotvarkos planą. Mūsų taip pat netenkina simbolinis plynų kirtimų ploto sumažinimas (iki 6 ha) nesaugomose teritorijose. Vidutinis plyno kirtimo plotas Lietuvoje jau dabar neviršija 3-4 ha, tad jei norime pastebimo pokyčio dėl plynų kirtimų sumažinimo Lietuvos miškuose, kaip numatyta Vyriausybė programoje, tai reiktų maksimalų plyno kirtimo plotą priartinti bent jau prie vidutinio.

  • Dėl miško kirtimo darbų paukščių perėjimo laikotarpiu.

Aplinkos ministerija  siūlo, kad tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos dėl paukščių apsaugos (PAST), nebūtų leidžiami miško ruošos darbai paukščių perėjimo laikotarpiu nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 d. , išskyrus, jei tame miške nėra saugomų paukščių ar jų veiklos požymių.

Jei teritorija išskirta, tai reiškia, paukščių ten yra, ten yra jų gyvenamoji arba potenciali buveinė, kurią jie sezoniškai naudoja ar naudos, kai populiacija padidės. Todėl griežtai nesutinkame su tokiu požiūriu ir reikalaujame drausti miško ruošos darbus šiose NATURA 2000 teritorijose per visą paukščių perėjimo laikotarpį ir be jokių išimčių. Taip pat manome, kad tose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, kuriose kaip saugomos rūšys minimi geniniai paukščiai, turi būti maksimaliai apriboti sanitariniai kirtimai, kurie šiuo metu kelia didžiausią grėsmę šių paukščių populiacijų gyvybingumui.

Pabaigai prašome, kad Aplinkos ministerija duotų paaiškinimus, ar ruošiamasi kirtimus NATURA 2000 teritorijose derinti su poveikio aplinkai procedūromis, kaip to reikalauja Buveinių direktyvos 6 straipsnis. Jeigu taip, tai kokius teisės aktus ir kaip dėl to ruošiamasi keisti.

Pagarbiai,

„Labanoro klubas“, prezidentas Andrėjus Gaidamavičius

Asociacija „Gyvas miškas“, koordinatorė Monika Peldavičiūtė

Lietuvos gamtos fondas, vadovas Edmundas Greimas

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, pirmininkas Gintautas Kniukšta

Prof. habil. dr. Petras Kurlavičius


Papildoma medžiaga:

Aplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS

Miškų įstatymo pataisos Seime

MIŠKŲ ĮSTATYMO PATAISOS – SUSIRINKIMO REZIUMĖAplinkosaugos komiteto posėdis. Dalyvauja Aplinkos ministerija, medienos pramonė, privačių miško savininkų asociacija, asociacija GYVAS MIŠKAS, advokatas Saulius Dambrauskas 2019 03 13, SEIMAS02:16 Aplinkos viceministro Martyno Norbuto įžanga:Miškų pataisos paruoštos tarpinstituciniam derinimui, jau 2 kartą derinamos Aplinkosaugos komitete. Siūlymai remiasi į kelis dalykus:1) Vyriausybės programą dėl plynų kirtimų mažinimo ir darnaus miškų panaudojimo (ekologinio, socialinio ir ekonominio) 2) kilusį visuomenės nepasitenkinimą dėl kirtimų miškuose3) pradėtos ES komisijos procedūros prieš Lietuvą, pirma, dėl nepakankamo buveinių tinklo – tai jau pažeidimo procedūra, t.y. 1 žingsnis iki pažeidimo, antra, apsaugos nustatymo tose teritorijose, kur buveinės jau išskirtos. "Turime jau DU prasidėjusius procesus dėl vienos direktyvos ir tas dalykas labai neramina. Vien buveinių direktyvos neįgyvendinimas Vengrijai kainavo kelis mėnesius visos struktūrinės paramos sustabdymą, Lenkija už vieną pakankamai mažą teritoriją moka dideles lėšas – sankcijos yra pakankamai skaudžios."4:45 Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis:Apie miškų įstatymo pakeitimų tikslus ir galimas pasekmes. Kodėl tie pakeitimai yra reikalingi ir kodėl DABAR? – atliepti visuomenės lūkesčiams, skatinti vizualiai draugiškesnį gamtai ūkininkavimą- būtina įgyvendinti ES reikalavimus dėl buveinių tinklo apsaugos- derinti pokyčius su pramonės ("kitos visuomenės dalies") lūkesčiaisPasakoja apie naujos kategorijos – 2C miškus (1,36 % privatūs, 2,36% valstybės)12:46- 14:30 – apie pokyčius PLYNŲ kirtimų politikoje15:04 – apie 2C miškus 17:30 apie kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus nesaugomuose miškuose19:10 – ES svarbių buveinių įsipareigojimų poveikį26:42- 27:20 Nuosavybės teisė į miškus – Konstitucinis išaiškinimas visuomenės ir miškų labui. 27:25 PATAISŲ NAUDA:- buveinių ir rūšių apsauga- LT reputacija ir sankcijų išvengimas- padidinta įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų kiekis, atsparumas28:40 Linas Balsys klausia apie saugomų teritorijų sąvokos įtvirtinimą, kompensacijų už nesaugomas teritorijas, detalizavimą. "ATSKIRTI VEIKLĄ NUO VEIKLOS BŪDO!"28:20 Seimo narys, aplinkosaugos komiteto narys A. Skardžius pergyvena dėl Kuršių Nerijos rekreacinėss INFRASTRUKTŪROS (statybų?) galimybių ar nepakenks. 38:36 Simonui Gentvilui neaišku: – KAS YRA VISUOMENĖ IR KOKIE JOS LŪKESČIAI? "KAŽKOKIA MISTINĖ VISUOMENĖ, KURI TURI LŪKESČIŲ"- Ar ne per daug tų saugomų buveinių suskaičiavo??- kaip dėl nuosavybės ribojimų??41:30 Donatas Dudutis pasakoja apie visuomenę, rengtas ir ruošiamas rengti apklausas, pastebėjimas – " VISUOMENĖ NORI MATYTI MAŽESNĮ KIŠIMĄSI Į GAMTĄ …BENT JAU VIZUALIAI"46:43 dėl buveinių inventorizavimo komentuoja Buveinių Inventorizavimo vadovas 49:35 Vingrienė dėl kompensacijų už negautą medieną, plynių šliejimo reglamentavimo, rezervinių miškų54:05 Seimo narys Bacvinka – "NACIONALINIUOSE parkuose plyni kirtimai buvo uždrausti prieš 10 metų, o dabar šiuo įstatymu jau leidžiat… ar vyko stebėjimas kaip keitėsi miškų būklė?"- siūlo miškus, kirtimo būdus sieti prie augavietės, o ne prie grupių- abejoja kiek tiksli buveinių inventorizacija- galimi nuostoliai ir išmokėjimai- ar bus vykdomos Miškų Konsultacinės grupės nutarimai ( į ką Dudutis atšauna, kad jie tik rekomendacinio pobūdžio)Nuo 59 min D. Dudutis apie tai, kad bus formuojamas NAUJAS MIŠKŲ POLITIKOS DOKUMENTAS 10 metų. Dabartinis galioja iki 2020 imtinai. 2-3 m. pasiruošimui, 2-3 įgyvendinimui, viskas keisis – T.Y. IŠ NAUJO SPRĘSIM KUR EISIM, bus rengiamos visuomenės apklausos.01:02 D. Dudutis paaiškina KAS YRA MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖKitą savaitę turi būti DETALI PAŽYMA apie miško pataisų socialines, ekologines ir ekonomines pasekmes. 01:04:20 Aplinkosaugos komiteto vadovas Mažeika susirūpina ar ne per daug Lietuvoje saugojamos taigos, pergyvena, kad turėsim "PERAUGUSIUS MIŠKUS" ir kad nebus "ROTACIJOS" (??), kitaip tariant miškus, taigą reikia rotuot (kirsti), kad nesusentų??01:07:42 Gentvilas vėl pergyvena, kad per daug saugojamų buveinių01:12:19 Privačių miško savininkų asociacijos vadovas A. Gaižutis nepatenkintas "nemokšiškomis" pataisomis, juk jomis nepritarė pati iš pačiaaausiųųų, t.y. MIŠKO KONSULTACINĖ GRUPĖ (kurioje dominuoja miško pramonė) – neramina kompensacijos. "MIŠKAS TAI KAPITALAS – NUOSAVYBĖ"- teigia jis. O dabar "nuosavybės vertė sumažinta", ministerija gudrauja, nuostoliai!01:15:53 Bartkevičius (MEDIENOS, UPS MIŠKŲ INSTITUTAS) – kiek padejuoja, kad miškininkai ir gamtininkai dabar priešingose barikadų pusėse (o buvo lygūs). 2/3 Europos buveinių yra ūkiniuose miškuose. "Ne rezervatus, kurt, o saugot ir naudot tvariai". Buveinės yra, o kaip tvarkyt nežinia. "Plyni kirtimai – nereik bijot", nes kiek buvo pas juos ekspertinių grupių visos tvirtino tą patį – NE PLYNI KIRTIMAI BLOGIS, O ATKŪRIMAS". (cha cha būtent, joks žmogus negali atkartoti preciziško gamtos darbo, sunaikint daug proto nereikia:)) Pasak jo tik 30 proc. medynų galim kirst neplynai, o visa kita kertant neplynai – medynų darkymas. Ar to norim" – klausia retoriškai.01:18:40 medienos ruošos rangovų atstovas Radvilavičius teigia, kad dėl pataisų darbo neteks 900- 2000 žmonių01:19:32 Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas A. Pivoriūnas reikalauja ADEKVAČIŲ negautiems nuostoliams (turto nuvertėjimui) kompensacijų. Jų reikalauja tiek privatiems miškams, tiek valstybinei miško įmonei. "100 mln Eu kompensacijoms"- dėl visuomenės – ar pasiruošusi visuomenė mokėti už tai (už gamtos saugojimą) ??- pasak Pivoriūno (jis kažkur prisiklausė), kad kažkokie mokslininkai teigia, kad klimato kaitą reikia stabdyti kertant senus miškus ir sodinant naujus, nes taip geriausia kaupti CO2!- pergyvena, kad MIŠKŲ KONSULTACINĖS svarba taip nuvertinama, – "neįtikėtini dalykai dedasi!"- erzinasi, kad su saugojimu lendama į ūkinius miškus01:27:20 Saugomų teritorijų (STT) vadovas Stanislovaitis kometuoja dėl ES direktyvų:- iš 152 000 buveinių Lietuvoje saugojamos tik 90 000, 123 000 yra saugojamose teritorijose, bet neturi pilno apsaugos statuso (todėl ir turime pretenzijas iš ES komisijos – neturime apsaugos tikslų. Ir tame skirtume – GALIMI KIRTIMAI. STT nuo šių metų monitorins buveines – ar jos nebus iškirstos, ar jau iškirstos? Gali tekt iš saugomų teritorijų išeit į nesaugomas. "Kai kuriose miško buveinėse, t.y. 9 tipų buveinėse mums trūksta 27 000 ha, kur turėsime išeiti iš dabartinių saugomų teritorijų, kad pasiekti prioritetinių saugotinų buveinių 60 proc. santykį."- Svarbu priimti šias pataisas, kad nesunaikint, to ką turim – jos gali būti sunaikintos ar naikinamos jau šiandien.01:30:35 Advokatas Saulius Dambrauskas apie kompensacijas savininkams ir ES reguliavimų – "jeigu mums nustato mažesnį vairavimo greitį, mes nepuolam prašyt kompensacijų už negautą laiką!"01:34 Monika Peldavičiūtė GYVAS MIŠKAS – apie didžiulę (niekur neminimą) miškų teikiamų ekosistemų vertę, kuri pranoksta negautos medienos žalą bei sunaikinamas darbo vietas, iškirtus miškus (apie kurias vėl nekalbama), KAS KOMPENSUOS TAI? .. apie tai, kad sieksime plynų kirtimus ateityje išgyvendinti išvis, kaip jau to siekia estai. A. Gaidamavičiaus iniciatyva buvo padaryta parlamentinė studija ir Lietuva su savo kirtimų politika atsidūrė šalia trečiųjų šalių, tokių kaip Rumunija. "KAŽKAM NEPATOGŪS POKYČIAI,… TOKIA VISUOMENĖS POZICIJA"Šveicarija ir Slovėnija uždraudė PLYNUS KIRTIMUS (parlamentinė studija – plyni kirtimai Europos šalyse) https://www.gyvasmiskas.lt/sveicarija-ir-slovenija-uzdraude-plynus-kirtimus-parlamentine-studija-plyni-kirtimai-europos-salyse/01:38:21 Lietuvos Medienos asociacijos vadovas R. Beinortas dantį griežia ant Aplinkos viceministro M.Norbuto, kad šis "viceministro projektas… kuris parašė atskirą nuomonę…) ir panašu paklibins viceministro kėdę dėl pramonei neparankių pataisų. – pergyveno dėl milijardinių medienos industrijos investicijų, kurių gali neliktiSUSIRINKIMĄ UŽBAIGĖ S. GENTVILAS, kuris pasiūlė – išsiaiškinti dėl valstybinių ir privačių miško savininkų kompensacijų, patikslinti ar galima mažiau turėti tų saugojamų buveinių tame plane, pergyveno dėl pramoninkų atstovo R. Beinorto nuostolių ir kad MIŠKO konsultacinė grupė ne tokia svarbi, jam vis dar nebuvo aišku – KAS YRA VISUOMENĖS NUOMONĖ ("tai subjektyvu", tai "tik radikalių pozicijų išsakymas") ir norėjo, kad pataisose viskas būtų išgryninta ir neliktų NIEKO EXTRA, T.Y. tik tai ko reikia Europai ir neduok dieve kažkas ar kažkokios apsaugos daugiau.Reziumavo Justina Vidzėnė

Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. kovo 15 d., penktadienis


Gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus ir advokato Sauliaus Dambrausko komentarai ir įžvalgos dėl miško įstatymų pataisų – kas vyksta? 2019 03 13

– Kokias spragas atveria miškų įstatymo pataisos? Kodėl nacionaliniuose parkuose atveriamas kelias plyniems kirtimams ir draustinių, pakrančių, šlaitų (priešerozinių miškų) “šienavimui”?
– Ar nebus sumenkinta saugojamų teritorijų apsauga, bandant įtikti medienos pramonei ir tuo pačiu bandant išvengti ES sankcijų ir baudų už aplaidumą bei aplinkosauginių reikalavimų nevykdymą ?
– Kuo nepatenkinta ir ką bijo prarasti medienos pramonė, ko reikalauja ES, ko nori visuomenininkai – miško gynėjai?
– Kas tikrasis Lietuvos miškų savininkas? Miškas – gyvybę palaikanti ekosistema ar tik “kapitalas”?

 
Kalbėjo:
 
Andrius Gaidamavičius, gamtininkas, miškininkas, pilietis, Labanoro klubas
 
Saulius Dambrauskas, advokatas, pilietis
 
Simonas Gentvilas, Seimo narys, liberalas, pramonės lobistas
 
Raimundas Beinortas, medienos pramonė, stambūs baldininkai, IKEA
 
Aidas Pivoriūnas, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Algis Gaižutis, medienos (miško) verslas, privačių miškų konsolidacija
 
Edmundas Bartkevičius, Miškų Institutas (medkirčių “smegenų kalvė”)
 
Monika Peldavičiūtė (suinteresuota visuomenė, pilietė, GYVAS MIŠKAS)

 A.Gaidamavičius dėl miško pataisų (išrašas iš video įrašo):

“Paradoksas yra toks, kad dėl Europos sąjungos reikalavimų, kaip tai beskambėtų keistai, gali būti sunaikintos mūsų nacionalinės saugomos teritorijos.

Kai mes įstojom į Europos sąjungą – buvo tokios dvi direktyvos, kurios saugo biologinę įvairovę. Viena vadinasi Paukščių, kita Buveinių. Paukščių saugo paukščius, o Buveinių viską, kas ne paukščiai. Tam tikslui mes įsipareigojome steigti NATURA2000 teritorijas – saugoti labai siaurą sritį – biologinę įvairovę, daugiau nieko.

O mūsų nacionalinės saugomos teritorijos, kaip regioniniai nacionaliniai parkai, draustinių įvairovė visokiausių, kraštovaizdžio, hidrografiniai – jie skirti saugoti kompleksą, visą ekosistemą ir tarnauti žmonėms, rekreacijai.

Ir dabar gavosi toks priešiškumas dėl tų dviejų teritorijų… dėl ko gavosi toks priešiškumas? Mes buvome įpareigoti pirmiausiai įsteigti tas NATURA2000 teritorijas, nors labai tiksliai nežinojom, kas ten yra vertinga. Po to, 2011 metais buvo padaryta nacionalinė inventorizacija, kur šimtai ekspertų dirbo ir ieškojo konkrečiai tų vertybių, kurias mes įsipareigoję saugoti – paukščius ar augalėlius visokiausius.

Ta inventorizacija padaryta 2014 metais, o ministerija vietoj to, jog imtųsi tolimesnių žingsnių, 5 metams padėjo ją į stalčių ir nieko nedarė su tais duomenimis. O tie gudručiai, kurie žinojo, kad ant tos vertingos inventorizuotos teritorijos gali būti uždėta apsauga, skubėjo iškirsti. Urėdai tuo naudojosi, miško savininkai, žodžiu, visi.

O dabar priėjom tokią situaciją, kad trečdalis, jeigu ne pusė tų teritorijų, kas gražiausia ir natūraliausia yra sunaikinta.

Tos dvi direktyvos nereikalauja saugoti mums 100 proc. viską, kas inventorizuota – yra tam tikras procentas, dalis inventorizacijos buvo padaryta saugomose teritorijose, dalis nesaugomose. Dabar kadangi 5 metus naikinom tas vertybes –  visur ir saugomose ir nesaugomose teritorijose, tai ministerija pamatė, kad mums pagal ES reikalavimus  jau trūksta ploto. Jeigu ministerija būtų užsiėmusi tų buveinių apsauga saugomų teritorijų tinkle, jiems to ploto užtektų ir nereikėtų dabar lįsti į tuos ūkinius miškus, į miško savininkų žemes, kurie dabar pikti ir visaip stabdo šitą įstatymą, tačiau dabar mums jau trūksta ploto to ir ministerija sugalvojo gudrų planą, jog saugom tai, kas reikalaujama pagal Europos direktyvas, bet mažiau tada saugom nacionalinėse teritorijose – draustiniuose, parkuose…Ir tai bus kaip duoklė miško pramonei, savininkams ir miškininkams.

Ir kaip pavyzdys – išbraukė iš įstatymo priešerozinius miškus, t.y. ant šlaitų augantys medžiai, kurie anksčiau buvo neliečiami. Kad tik nebūtų kaip su Gedimino kalnu, nenuvažiuotų viskas žemyn. Išbraukė draustinius iš apsaugos – botaniniai, zoologiniai, ornitologiniai draustiniai.  Jeigu miškai ten pasieks gamtinę brandą, tai juos galės atvejiniais kirtimais per 15 metų iškirsti, ko anksčiau nebuvo galima.

Dėl ES reikalavimų, kadangi gresia bauda didelė, jie daro nuolaidas mūsų nacionalinėse teritorijose.”

(…) Mes norim, kad prieš priešeroziniai miškai, draustinių miškai būtų apsaugoti.”

 
🌳🌳🌳👉
 
LRT PANORAMA APIE PATAISAS:
 
🌳🌳🌳👉
 
INICIATYVINĖS GRUPĖS PASIŪLYMAI APLINKOS MINISTERIJAI
SKAITYTI PLAČIAU:
 
 
 
🌳🌳🌳👉
 
KAS TOLIAU?
 
Praėjusią savaitę Aplinkos ministerija pristatė savo siūlymus dėl plynų kirtimų ribojimų Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, siūlymai oficialiai užregistruoti Teisės aktų projektų sistemoje. 
 
Dokumentai pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei nuo 2019-03-14 iki 2019-03-20.
 
Gavus išvadas ir pastabas kitų ministerijų bei visuomenės, projektas bus svarstomas Vyriausybėje ir toliau teikiamas Aplinkos apsaugos komitetui ir Seimui pritarimui.
 
Stebim, dalyvaujam, teikiam savo pasiūlymus! #StopPlyniKirtimai #UžApsaugąVisomsSaugomomsTeritorijoms
 
🌳🌳🌳👉
 
REMK MIŠKO GYNYBĄ!
 
AČIŪ UŽ JŪSŲ VISŲ PALAIKYMĄ, MŪSŲ JĖGA VIENYBĖJE 🌳🌳🌳👉
 
Paremkite pilietinį judėjimą už Gyvą mišką: www.gyvasmiskas.lt/paremk/
Patreon platformoje: www.patreon.com/gyvasmiskas
 
Mieli, miško bičiuliai, primename, kad jau galite prisidėti prie Gyvo miško veiklos – skirdami savo 2% pajamų mokesčio.
 
 
2019 03 20|Kategorijos: Kas naujo, Lietuva, Lietuvos miškai, Uncategorized|
Informuojame, kad šioje svetainėje yra naudojami slapukai. Supratau