#MiškųBiznis #KiekMiškoGaliValdytiVienasAsmuo #UžŽemiųVientisumą #SkandinavųFondaiSuperkaMiškus #NacionalinisSaugumas
“Mane kaip ekonomikos komiteto pirmininką buvo pakvietę švedai ir gana aukštame lygyje, viceministrai, ambasadoriai ir jie valandą laiko auklėjo kaip Švedijoje viskas gerai ir gražu. Po to man trūko kantrybė ir sakau ko jūs norit galų gale? Atsakymas paprastas – pas jus dar daug yra objektų, kuriuos mes norim nupirkti. Konkrečiai kas jus domina? MIŠKAI IR KOMUNALINIS ŪKIS PLAČIĄJA PRASME. Jų pasakymas buvo toks – mes turim daug pinigų, o jūs turit ką parduoti. Tiesiog biznis. (…) Jų reikalas yra supirkti, o mūsų reikalas gintis nuo tokių dalykų.”
“INVESTICIJOS – NĖRA JOKIOS INVESTICIJOS NUPIRKTI MIŠKĄ. TAI NĖRA UŽSIENIO INVESTICIJA. TAI PARSIDAVIMAS. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastuktūra, produkcija. Šiuo atveju, ką daro masiškai – SUPERKA IŠKIRSTAS BIRŽES, PLIKAS BIRŽES. Masiškai. Pasižiūrėkit. Ir superka tokia kaina, aš nusistebėjau. Klausiau privačių miško savininkų – kiek kainuoja plika biržė? Sako 500-600. Pažiūrėjau pasiūlymus kur yra, informacijos dėlei, žiūriu kaina 1500, sakau, bet kaina tai 500-600..? Aaaa sako švedai tuoj nupirks.”
“Simono Gentvilo pasiūlymas stebina, net nestebina – šokiravo. 60 000 ha ribų nustatymas – KĄ TAI REIŠKIA? Ir visus susijusius asmenis išbraukiam – KĄ TAI REIŠKIA? Kiek turim šiai dienai privačių miškų? 800 – 900 000 ha, tai žiūrėkim teoriškai, 10 FONDŲ GALI VALDYTI VISĄ LIKUSĮ MIŠKĄ? Teoriškai gali nupirkt, o jei dar išbraukiam susijusius asmenis… tai praktiškai 4-5 gali valdyti. Toks požiūris mane šokiravo. Praktiškai leiskime 10 asmenų valdyti visą likusį Lietuvos mišką. Štai ką reiškia 60 000 ha. Na, mes negalim leisti susidaryti tokiai galimybei.”
“Kadangi dirbu Baltijos asamblėjoje teko kalbėtis su latvių seimo nariais ta tema. Daugelis jų yra stipriai sunerimę. Jie savo laiku liberalizavo miškus ir užsienio kapitalo fondai dešimtimis tūkstančių hektarų ir netgi daugiau.. supirko ištisas miško teritorijas. Ir po truputį PRADEDA JAU RIBOTI VIETINIŲ JUDĖJIMĄ, bet ką… Reiškias, tas pats bus ir pas mus. Pažiūrėkime kas įeina į VALSTYBĖS APIBRĖŽIMĄ – t.y. jos gyventojai, piliečiai, teritorija, žemė ir miškai, kalba, kultūra, mokslas, švietimas. Kas yra VALSTYBĖS KŪNAS? – tai yra VALSTYBĖS ŽEMĖ, MIŠKAI. Jeigu mes išparduodam savo kūną, kūno pardavimas turi tam tikrą pavadinimą.”
“Valiaus kalba man priminė priesaką, kurią davėm – UŽ ŽEMIŲ VIENTISUMĄ. Tai priesaiką laužom? Ir ar jūs garantuoti, kad jie neparduos Rytų kaimynams? Kiniečiams ar dar kam nors turėdami tokius hektarus. Būkim šalies patriotai ir susilaikykim nuo investicijų, kurios nieko gero mums neduoda.”
“Nestambinkit kapitalo, nedėkit į vienas rankas. Duona dėl to neatpigs.”
Kaimo reikalų komitetas Seime svarstė miško ploto apribojimus – KIEK MIŠKO GALI VALDYTI VIENAS ASMUO?
2019 07 10
SVARBU! Antradienį, liepos 16 dieną balsavimas Seime.
Tą pačią dieną Aplinkos ministras K. Mažeika pristato ir daugiau projektų susijusių su saugomomis teritorijomis, aplinkosaugos kontrole, statybomis, medžiokle ir t.t.Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė
TRUMPA REZIUMĖ
Justinos Vidzėnės komentaras (kalba neredaguota)
IŠTRAUKOS IŠ POSĖDŽIO:
(kalba neredaguota)
Antras dalykas – INVESTICIJOS – NĖRA JOKIOS INVESTICIJOS NUPIRKTI MIŠKĄ. TAI NĖRA UŽSIENIO INVESTICIJA. TAI PARSIDAVIMAS. Užsienio investicija, kaip aš suprantu, kai yra įkuriamos darbo vietos, kuriama infrastuktūra, produkcija. Šiuo atveju – ką daro masiškai – SUPERKA IŠKIRSTAS BIRŽES, PLIKAS BIRŽES. Masiškai. Pasižiūrėkit. Ir superka tokia kaina, aš nusistebėjau. Klausiau privačių miško savininkų – kiek kainuoja plika biržė? Sako 500-600. Pažiūrėjau pasiūlymus kur yra, informacijos dėlei, žiūriu kaina 1500, sakau, bet kaina tai 500-600..? Aaaa sako švedai tuoj nupirks. Tik kvailys gali, užsieniečiai laukia, iš karto moka, duok. AR TAI INVESTICIJA? Gali turėti keletą tikslų – turėti teritoriją toj valstybėj, dar turės ir pajamas po kažkiek metų, kapitalas, vertė, miško vertė nemažėja ir ateity tik didės. Lietuvoje kainos mažesnės lyginant su kur Švedijoj ar Vokietijoj. Todėl jie čia ir investuoja. Jeigu norim pigiai parsiduoti, parsiduokim ir toliau. Jeigu norim išlaikyt orumą, tai mes tada apribokim. Kas įsigijo, tegu. Latviai, estai griaužia nagus, kad nereiktų ir mums griaužti.”
A. STANČIKAS – “Valiaus kalba man priminė priesaką, kurią davėm – UŽ ŽEMIŲ VIENTISUMĄ. Tai priesaiką laužom? Ir ar jūs garantuoti, kad jie neparduos Rytų kaimynams? Kiniečiams ar dar kam nors turėdami tokius hektarus. Būkim šalies patriotai ir susilaikykim nuo investicijų, kurios nieko gero mums neduoda.”
#IšsiųskLaiškąSeimoNariams RYTOJ SEIME 15val. vyks BALSAVIMAS DĖL MIŠKO PLOTO ĮSIGIJIMO RIBOJIMO – šiandien mišką gali pirkti bet kas ir bet kiek. #NacionalinioSaugumoGrėsmė #SkandinavųFondaiKonsoliduojaLietuvosMiškus
Palaikyk miškų įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško. IŠSIŲSK LAIŠKĄ SEIMO NARIUI, KAD BALSUOTŲ UŽ RIBOJIMĄ ir vykdytų duotą priesaiką LR Konstitucijai #UžŽemiųVientisumą
Galimas laiško variantas, kurį galite redaguoti:
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 – 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Gerb. [Seimo nario vardas pavardė],
Rašau, norėdama (-as) paraginti Jus balsuoti už miškų įsigijimo ribojimo įstatymo pataisas, kad ūkio subjektai negalėtų įsigyti daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško.
Mus neramina dabartinis nebevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, jų valdomi plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha. Tai yra nacionalinio intereso nepaisymas, todėl prašau Jūsų vykdyti duotą priesaiką LR Konstitucijai SAUGOTI LIETUVOS ŽEMIŲ VIENTISUMĄ ir ginti nacionalinį interesą apsaugant Lietuvos miškus.[Jūsų vardas pavardė],
Visus Seimo narių adresus rasite čia:
#BūkBudrus Jei nereaguosime dabar, galime savo miškuose sulaukti latvius jau ištikusios krizės, ten keli švedų fondai latvius „išmiškino“ iš miškų.
„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ Korporacijos supirkinėja pasaulį?
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671
4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIIIP-2288
2019-07-10 Nr. 110-P-15, Vilnius
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 4(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada
(2018-06-19)
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas.
Projekto 1 straipsniu įstatyme siūloma nustatyti, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha.
Žemės, kaip ir kito nekilnojamojo turto, sandoriai priskiriami laisvo kapitalo judėjimo sričiai. Taigi, Projekte siūlomu ribojimu yra varžoma kapitalo judėjimo laisvė Europos Sąjungos vidaus rinkoje. Primename, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ‑ SESV) 63 straipsniu uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.
Tačiau su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos.
Be to, šiems tikslams pasiekti taikomos priemonės turi būti proporcingos. Šiuo klausimu Projekto parengiamuosiuose ar lydinčiuosiuose dokumentuose siūlytina nurodyti, kodėl apskaičiuotas nuosavybės ribojimo dydis yra 1500 ha. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad yra skirtingi požiūriai šiuo klausimu, pavyzdžiui, Seime yra registruotas Įstatymo projektas Nr. XIIIP‑2265, kuriuo siūloma nustatyti kitokį leidžiamą įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų bendrą dydį.
SĄJŪDIS “UŽ LIETUVOS MIŠKUS”
ŽINIASKLAIDOJE:
Pataisomis būtų nustatyta, kiek vienas asmuo galėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Šiuo metu seime siūlomas 1,5 tūkst. ha apribojimas. D. Partauskas teigia, kad tokia riba nėra didelė, tačiau ji – geriau negu nieko.
„Šis apribojimas paveiktų apie 20 įmonių (daugiausiai švedų korporacijų). Šiuo metu jos, valdydamos didžiulį kapitalą, ir galimai turėdamos stiprų užnugarį, siaučia Lietuvos miškuose. Tuo metu likusių 1000 rinkos dalyvių – daugiausiai nedidelio kapitalo lietuviškų įmonių – interesai lieka neginami. Lietuviškos miškininkystės įmonės, tiesiogine to žodžio prasme, yra išvejamos iš miškų. Tai iš esmės kelia grėsmę nacionalinio saugumo lygmeniu“, – įspėja Miško pramonininkų asociacijos prezidento pavaduotojas.
Dėl užsienio kapitalo įmonių įsigalėjimo Lietuvos miškų rinkoje itin kenčia regionai. Anot D. Partausko, minėtų pataisų nepriėmimas būtų dar viena vinis jiems į karstą: „Jau dabar sparčiai naikinamos smulkios regioninės lentpjūvės, bankrutuoja vietiniai perdirbėjai, kirtėjai ir miškovežių kompanijos. Kiek mums žinoma, švedai jų paslaugomis nesinaudoja ir darbo vietų nekuria“.
D.Partauskas ragina visuomenę ir politikus nelikti abejingais. Priešingai, galime savo miškuose sulaukti latvius jau ištikusios krizės. „Nereaguosime dabar – turėsime situaciją kaip Latvijoje. Ten švedų fondai latvius „išmiškino“ iš miškų. Vienintelis kelias latviams užbaigti miškų krizę – nacionalizuoti miškus. Ar norime iki to prieiti?“, – klausia Lietuvos miško pramonininkų atstovas.
2019-07-15 Miško pramonininkai: lietuviai jau dabar nebėra savo miškų šeimininkai
Pataisos numato, kad Lietuvoje vienas savininkas ir su juo susiję asmenys gali įsigyti tiek miško paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigyto miško plotas nebūtų didesnis kaip 1,5 tūkst. hektarų. Miško pirkėjai prieš sandorį reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Komitetas nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui „lubas“ kelti iki 60 tūkst. hektarų. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad mažas miško ūkis neapsimoka.
„Jeigu ribot plotą, įvertinkite ekonomines galimybes uždirbti iš miško, kad paskui būtų galima į mišką investuoti“, – komiteto nariams tvirtino jis. Miško pramonininkų asociacijos vadovo Dariaus Vasiliausko teigimu, dabar 1,5 tūkst. hektarų dydžio miško užtenka įmonės veiklai. „1,5 tūkst. hektarų iš principo yra daugiau negu pakankamai normaliai įmonės veiklai“, – aiškino D. Vasiliauskas. Pasak jo, apie 1 tūkst. įmonių Lietuvoje užsiima miškininkyste ir tik 20-30 iš jų peržengia 1,5 tūkst. hektarų ribą. D. Vasiliausko teigimu, tai yra skandinavų fondai.
2019-07-10 Nori riboti miško žemės įsigijimą: nebūtų galima turėti daugiau nei 1,5 tūkst. ha
BALSAVIMAS SEIME, 2019 07 16
Įstatymas, nuo kurio priklausys, kas valdys pusę Lietuvos miškų – projekto pateikimas Seime (VIDEO) (BALSAVIMO REZULTATAI) 2019 07 16
PAPILDOMA INFORMACIJA – S. Gentvilas vėl registruoja projektą Seime, 2019 07 23
Antras Simono Gentvilo bandymas įteisinti didelės koncentracijos miško valdas, Seimas 2019 07 23
Iš svarstymų Seime. Balsavimas 2019 07 23
Dėl miško žemės koncentracijos ribojimo Seime
#BalsavimasSeime #GentviloPataisos #2Balsavimas Dėl miško žemės koncentracijos ribojimo 2019 07 23Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų Šis įstatymas tik nedidelis žingsnis į ilgalaikę ir kompleksinę miškų reformą, kurią turėsime atlikti ateityje!Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5.BALSAVIMO REZULTATAI ČIA: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-35339#RudenįSaugiklius!! #Landa #SusijęAsmenys_SpragaLINO BALSIO KOMENTARAS:"Išsaugojimo kultūra pamažu ima viršų, daugiausiai, VISUOMENĖS AKTYVUMO DĖKA." 👏🏻📣🐦🐺🦊🐍<3 #MūsųJėgaBendrystėjeMiškų klausimas jau tapo ne politinių, o kultūrinių skirtumų išraiška. Viena kultūra teigia – kertame, plynai, parduodame, lobstame, nesvarbu, kas ten bus su tuo mišku ateityje. Kita kultūra – saugome, auginame, ūkininkaujame atsakingai, naudos daugiau gauname ne iš kirtimo, o iš rekreacijos, paliekame turtą – mišką – ateities kartoms, mūsų vaikams ir anūkams.Džiaugiuosi, kad išsaugojimo kultūra pamažu ima viršų, daugiausiai, visuomenės aktyvumo dėka. Šiandien prie visuomenės prisijungė ir 87 Seimo nariai (aš – vienas jų), balsavę už miško žemės koncentravimo ribojimą.Tikiuosi, kad Prezidentas G. Nausėda jo nevetuos. Šis įstatymas tik nedidelis žingsnis į ilgalaikę ir kompleksinę miškų reformą, kurią turėsime atlikti ateityje, ir kurios nevykdė ir nevykdo S. Skvernelio Vyriausybė. Gal vykdys naujos kadencijos Seimas ir Vyriausybė, jeigu rinkėjai pareikš tokią valią.Pridedu keletą nuotraukų iš miškų, kuriuos pastaraisiais mėnesiais aplankiau, keliaudamas po rezervatus ir draustinius, kurie džiugina širdį, ir kurių norisi, kad būtų daugiau.https://www.facebook.com/Balsys.Linas/posts/2354485401254073🎄🌳 🐾#1Balsavimas Įstatymas, nuo kurio priklausys, kas valdys pusę Lietuvos miškų – projekto pateikimas Seime (VIDEO) (BALSAVIMO REZULTATAI) 2019 07 16 https://www.gyvasmiskas.lt/ruosiamas-istatymas-nuo-kurio-priklausys-kas-valdys-puse-lietuvos-misku-projekto-pateikimas-seime-video-balsavimas-2019-07-16/Seimas balsuoja – kiek miško gali valdyti vienas asmuo? Užsienio fondai masiškai superka net plynes (VIDEO) (PROJEKTAS)(CHRONOLOGIJA) https://www.gyvasmiskas.lt/seimas-balsuoja-kiek-misko-gali-valdyti-vienas-asmuo-uzsienio-fondai-masiskai-superka-net-plynes-video-projektas/🎄🌳 🐾🦔Žiniasklaidoje:15 MIN – "Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų." 2019 07 23"Seimas galutinai pritarė naujam ribojimui, kuris miškų sektoriuje įtvirtins „status quo“ – joks kitas investuotojas negalės įsigyti daugiau nei 1500 hektarų miško, todėl dominuojančiais žaidėjais liks valstybė, valdanti daugiau nei pusę miškų, kelios stambios įmonės. Kritikai sako, kad nustatyta riba – labai menka, neleisianti užsiimti tvaria miškininkyste, tačiau jų argumentai neliko išgirsti.Pataisą palaiko smulkūs miškų savininkai, besibaiminantys konkurencijos iš didžiųjų, tikėtina, kad ji gali būti naudinga ir tarpininkams.Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5. Įtvirtinta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.Sandoriams taip pat bus reikalingi Nacionalinės žemės tarnybos leidimai. Anot Seimo nario Mykolo Majausko, balsavimas rodo, kad rūpestis mišku nėra, kadangi analogiškas 500 ha žemės ūkio paskirties ribojimas neveikia ir lengvai apeinamas. Jis pasiūlė detaliau apibrėžti, kas būtų laikomi susijusiais asmenimis, tačiau Seimas jo pasiūlymą atmetė.„Priėmus įstatymą tokį koks dabar yra prieš mus, šis ribojimas įsigyti miško hektarų daugiau nei 1500 ha, yra tiesiog deklaratyvus, ir jei jums iš tiesų rūpi miškų apsauga, turi būti sudėti labai aiškūs saugikliai“, – sako M.Majauskas.Algimantas Salamakinas vertino, kad M.Majausko pasiūlymaas yra racionalus, tačiau „jis turėjo būti atsiradęs pateikimo, svarstymo metu“, o dabar išsamiai klausimą išnagrinėti laiko neliko. Liberalas Simonas Gentvilas siūlė riboti ne hektarus, o rinkos dalyvių koncentraciją ir leisti didesnes ribas nei 1500 hektarų.„Nė vienoje Europos šalyje nėra numatyto ploto ribojimo, – teigė S.Gentvilas ir siūlė riboti koncentraciją iki 2,2 proc. visų miškų. – Su valstybe, kuri valdo pusę visų miškų, yra neįmanoma pakonkuruoti.“ Tačiau Seimas S.Gentvilo pasiūlymo nesvarstė.Paulius Saudargas kvietė palaikyti tokį projektą: „Tikrai visuomenėje kilo pagrįsti nuogąstavimai, ar neateis stambus ir nelietuviškos kilmės verslas ir į mūsų miškus pažiūrės kaip į pramoninį projektą, duodantį pelną ir tiek žinių“. Eugenijus Gentvilas pasisakė prieš: „Čia bandymas, kuris kvepia nesusipratimu, arba nesupratimu, arba ir tam tikra demagogija.Žemės ūkyje derlių nuimėjame kasmet. Čia derlius nuiminėjamas kartą per 60 metų“. Jis akcentavo, kad smulkūs miškai nebus apsaugoti nuo iškirtimo, kadangi savininkai norės gauti naudą, ir tik dideli miškų masyvai leidžia racionaliai ūkininkauti. „Mažame miškelyje turėti gerą techniką tikrai neapsimoka, tam reikalingas didesnis masyvas“, – sako E.Gentvilas pabrėžė, kad konkurencinė aplinka būtų iškraipyta. Edmundas Pupinis kvietė ribojimą palaikyti, pažymėdamas, kad miškų ūkyje galima ir kooperuotis. Kęstutis Glaveckas manė priešingai, lygindamas, kad naujas ribojimas bus lengvai apeinamas, kaip ir žemės ūkio srityje nustatytas 500 ha ribojimas. „Tie kas sako, kad reikėtų neriboti, arba leisti turėti didelius miškus, jie pasisako už efektyvų miškų tvarkymą, kadangi tai leidžia efektyviai tiems kas turi didelius miškus, juos valdyti, tai didina ir miškų kainą. (…)Interesų būtų palaikyti tokią poziciją, tačiau tie kas sako, kad reikėtų elgtis priešingai, jie iš esmės palaiko Lietuvos miškų savioninkų interesą, ir Lietuvos pramonininkų interesą, kad šita šaka liktų lietuvos subjektų rankose, yra ir tame tiesos. Tai kurią pusę palaikyti, kaip sverti, yra sunku apsispręsti“, – svarstė Kęstutis Masiulis.Simonas Gentvilas tikino, kad įstatymas nukreiptas prieš Lietuvas, akcentuodamas, kad daugybė institucijų parašė neigiamas išvadas, ir į nei vieną iš siūlymų ir pastabų nebuvo atsižvelgta.„Po 8 metų, lygiai kaip ir dabar, pabusime kaip kitos kadencijos nariai, ir pastebėsime, kad susiformavo milžiniškos korporacijos, nepaisant šito ribojimo“, – tikino S.Gentvilas ir vardijo daug būdų, kaip įstatymą galima apeiti. M.Majauskas tikino, kad koncentracija turėtų būti ribojama, tačiau vertino, kad dabartinis rūpestis „yra apsimestinis“. „Linkiu balsuoti ne tik už šį projektą, bet ir užkaišyti įstatymų spragas, kurios leidžia piktnaudžiauti“, – sako M.Majauskas.https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/seimas-itvirtino-jokiu-dideliu-misko-pirkeju-riba-1500-hektaru-662-1178004
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. liepos 24 d., trečiadienis
Už Miškų įstatymo pataisą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, o susilaikė – 5.
Balsavimo rezultatai čia.
#SOSKorporacijosKonsoliduojaLietuvosMiškus #UžŽemiųVientisumą Jau antrą kartą, Liberalų sąjūdžio narys, Simonas Gentvilas, nenuleidžia rankų. Simonas Gentvilas užregistravo dvi pataisas naujas dėl ribojimo miškų, viena jog leisti ribą 40 tūkst, kitą kad perkelti priėmimą į pavasarį – RYTOJ SEIME 14 val. VYKS GALUTINIS BALSAVIMAS. Dienotvarkę galite matyti čia.
1. Dėl miškų įstatymo 1500ha miškų ūkio valdų ribojimo pakeitimo – 5% ribojimu nuo visų privačių miškų valdų dydžio – Simono Gentvilo pasiūlymasSiūlome – ATMESTI(tai iš esmės tas pats, kas beveik jokio ribojimo, 5% ribojimas apytiksliai išsiskaičiuoja apie 40000 ha. miškų ūkio valdų dydis)2. Įstatymo įsigaliojimo atidėjimas iki 2020 m. kovo 1d. – Simono Gentvilo pasiūlymasSiūlome – ATMESTI(galimai bandymas išlošti laiko sekantiems įstatymo sabotavimo veiksmams, o jei nepavyks turėti dar papildomo laiko apsipirkimui, sandoriams užbaigti pakanka 2.5 mėn., visos įmonės stebėjo ir jau 07.16d. žinojo, kad įstatymas priimtas ir įsigalios 2019m. spalio 1d.)3. Susijusių asmenų aprašymo išplėtimas, analogiškai taikomam GPM įstatyme – Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės pasiūlymasSiūlome – PALAIKYTI(išplėstas aprašymas apriboja galimybes apeiti įstatymą) https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/18972eb0a9fa11e9aab6d8dd69c6da66
Trumpa info, apie tai kas vyksta Lietuvos miškuose:
Komentuoja Darius Partauskas (Lietuvos miškininkų asociacija)
Nacionalinis saugumas – Lietuvos miškų paskirties žemės intensyviai koncentruojamos nedidelės grupės įmonių (apie 20 įmonių) rankose, didelė dalis valdoma švedų fondų – kas iš esmės prieštarauja nacionaliniam saugumui, tikslui siekti žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymo.
b. 1500 ha miško valdų ribojimas paveikia rinkoje TIK apie 20 įmonių, kurių dauguma švedų fondų valdomos. Tuo pačiu tai parodo, kiek didelė ši riba – 1500ha yra, jei ją peržengia tik apie 20 įmonių. Sėkmingam miškų ūkiui funkcionuoti pakanka ir anksčiau siūlyto, bet atmesto 1000ha. maksimalaus valdų dydžio.
c. Nelygiavertė konkurencija, su beveik “nemokamais” švedų fondų pinigais. Jei apribojimas neatsiranda, kelių metų perspektyvoje Lietuvos miškininkai švedų fondų bus “išmiškinti” iš miškų, “išmiškinimo” procesas pilnu tempu jau šiandien vyksta, lietuviški verslai žlunga nuo švedų “investicijų”. Analogiškai procesai, jau įvykę Latvijoje. Latviams grįžti į miškus vienintelis kelias juos nacionalizuoti.
d. Regionų politika – neatsiradus apribojimo – regionai, kurie ir šiaip neklesti gauna dar vieną vinį į karstą – sparčiau naikinamos regioninės smulkios lentpjūvės, perdirbėjai, miškovežių kompanijos, kirtėjai – švedai ir apskritai didžiosios įmonės dažniausiai naudojasi kitų didžiųjų paslaugų teikėjų paslaugomis.
e. Socialinė politika – didžiosios miškų valdymo įmonės sukurs n kartų mažiau darbo vietų nei kad savo vykdoma veikla sunaikins, per įvairiapusį poveikį įvairioms su miškininkyste susijusioms verslo šakoms.
f. dvi nuo seno veikiančios Lietuvos miškininkų asociacijos Gaižučio (forest.lt) ir Pivoriūno (PMSA) atstovai laksto, po seimą, bandydami stabdyti 1500ha. ribos atsiradimą – taigi kieno interesą jie giną ????? Ar miškininkų, ar švedų fondų ?
Miškų klausimas jau tapo ne politinių, o kultūrinių skirtumų išraiška. Viena kultūra teigia – kertame, plynai,…
Posted by Linas Balsys on 2019 m. liepos 23 d., antradienis
15 min. Seimas įtvirtino: jokių didelių miško pirkėjų, riba – 1500 hektarų
Pramonės advokatas Gentvilas: miškus reik atiduot Ūkio arba Finansų ministerijai, 2018 03 20
Kaip Gentvilas socialiniuose tinkluose audrą kėlė – miškas kenkia gamtai ir klimatui? (papildyta FB komentarais)
Simonas Gentvilas teikia pataisas atveriančias kelią skalūnų dujoms, Remigijus Žemaitaitis – statybų plėtrai miškuose (PROJEKTAI)
PATAISŲ PRIEŠISTORĖ – ĮVYKIŲ CHRONOLOGIJA
APLINKOS MINISTERIJOS REAKCIJA
KONSTITUCIJA
ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!
MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)
ATMINTINĖS:
#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?
#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)
#LaisvėTaiAtsakomybė #MąstymoReforma
Gamtosauga, sveika aplinka – bendras gėris – nėra tik valdininkų, politikų ar „žaliųjų“ pareiga, tai – visų mūsų atsakomybė ir kiekvieno piliečio rūpestis!
#NacionalinisSaugumasSveikaAplinka#SveikaAplinkaSveikasŽmogus
Aplinkosauga tai prioritetinė valstybės ir visuomenės nacionalinio saugumo ir bendro gerbūvio, žmogaus ir tautos sveikatos sąlyga!
#KiekvienasPilietisAplinkosaugininkas
„Ateityje žmogus galės vadintis žmogumi tik būdamas gamtosaugininku.“
(Justinas Marcinkevičius)
#PilietinėKontrolė #Budėk #MiškoSargyba #GyvybėsApsauga
#PilietiBūkBudrus #SaugokMišką #TapkPilietineŽiniasklaida
Medžių gynėjų grupės Facebook
STOP medžių kirtimui Lietuvoje
VILNIUS:
Gelbėkime Vilniaus medžius
(www.saugokmedi.lt)
Išsaugokime ŽALIĄ Kalnų parką Vilniuje
Diskusija dėl Reformatų skvero rekonstrukcijos
KAUNAS:
STOP kaštonų giljotinai
KLAIPĖDA:
Už gyvą gamtą! Vakarų Lietuva
ŠIAULIAI:
Saugokime Šiaulių medžius!
PANEVĖŽYS:
ŠILUTĖ:
ARIOGALA
