Andrejus Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers?! (5 % PROJEKTAS) (VIDEO)

PRANEŠK ŽINIĄ KAIMYNUI!

ETIŠKI MIŠKŲ SAVININKAI – ATSILIEPKIT! 📣

Svarstomos galimybės burti  Atsakingų miško savininkų asociaciją, kuri gintų miškus ir juos saugančius žmones.

Rašykit: info@gyvasmiskas.lt

Andrejus Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers?!

👉Dokumentai susipažinimui čia

 

Aplinkos ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo apmokestins savo miško nekertančius savininkus. Mokestis sudarytų 5 proc. potencialių pajamų, kurias galima būtų gauti iš medienos.

Visai neatsižvelgiama į tai, kad miško savininkas gali turėti ir kitokios naudos iš savo miško, o jį iškirtęs tą naudą praras. Aplinkos ministerijos valdininkai ginasi, kad jie tik įgyvendina Vyriausybės programą. Melas! Vyriausybės programoje nėra nė žodžio apie tai. Aš pats dalyvavau Vyriausybės programos kūrime.

Jie šitą mokestį įrašė į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą ir pakišo po ekosistemų paslaugomis, tarsi tai būtų bent iš toli susiję su miško savininkų vertimu kirsti ir parduoti savo mišką. Vyriausybės programos įgyvendinimo planas patvirtintas 2017-03-13 ir jis kaip diena nuo nakties skiriasi nuo pačios Vyriausybės programos. Tas planas įgyvendina kažkokią kitą Vyriausybės programą, bet tikrai ne tą, kuri buvo patvirtinta.

Dabar suprantu, kad tai buvusios Aplinkos ministerijos vadovybės sumanymas, o dabartinis ministras jį tik palaimino. Jeigu palaimins ir Seimas, tai bus tas pats kaip su savaiminiais miško jaunuolynais, kuriuos dabar masiškai kerta žemės ūkio paskirties žemėje, nes savininkai apdalinti baudomis.

Tas planuojamas mokestis už nekertamą mišką irgi yra ne kas kita, o baudimas. Nuo mokesčio būtų atleisti tik turintys miško II miško grupėje (jie sudaro tik 12 proc. visų miškų) ir nacionaliniuose parkuose. Visur kitur siekiama, kad apskritai nebūtų nekertamų miškų. Taip pat ir regioniniuose parkuose, kraštovaizdžio bei hidrografiniuose (paežerių) draustiniuose (III grupė), kurie pagal nutylėjimą ministerijos priskirti prie ūkinių miškų.

Tuo tarpu Labanoro girios prijungimo prie nacionalinio parko procesas Aplinkos ministerijoje yra uždumblėjęs ir jau pusę metų jie dėl to nieko nedaro. Laukia, kol privers miško savininkus išsikirsti?

Ir dar: toks nekertamų miškų apmokestinimas praktiškai sužlugdys filmo „Sengirė“ autoriaus Mindaugo Survilos sengirių fondo idėją, nes ir taip sunku surinkti lėšas privatiems miškams išpirkti, o jeigu dar už juos reikės valstybei mokėti…

P.S. Siūlau steigti naują – Atsakingų miško savininkų asociaciją, kuri gintų miškus ir juos saugančius žmones. Nes. A.Gaižučio ir A.Pivoriūno organizacijos atstovauja daugiau miško pramonės interesus. Kas norėtų jungtis, parašykite man asmeniškai.

15min Valdžios siurprizas privačių miškų savininkams – naujas mokestis, kuris skatins kirsti

SKAITYTI PLAČIAU: LŽVS priešrinkiminiai pažadai dėl miškų: įves bendruomeninį valdymą, plynų kirtimų ribojimą ir saugos darbo vietas

SKAITYTI PLAČIAU: Kodėl IKEA reikia 1 % pasaulio medienos arba kaip IKEA susijusi su urėdijų reforma?

 

 

 

---

Kaip atsirado 5% ir jam jie skirti?

2014 m. sausio 23 d.

Seimas balsų dauguma (72 balsai už) patvirtino Miškų įstatymo pakeitimus. Jais privatiems miško savininkams įvestas naujas 5 proc. mokestis nuo nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną bendrosioms miškų ūkio reikmėms. Privačių miškų savininkai įsitikinę, jog jie nenusipelno naujų mokesčių. Tokių pakeitimų iniciatoriai teigė, jog iš mokesčio bus tvarkomi keliai, kurie pavasarį ir šiltos žiemos metu vežant medieną miškavežiais tiesiog „išariami“.

Taip pat lėšos bus skirtos gaisrų prevencijai, miškų sausinimo sistemoms kurti. Tokį mokestį jau moka visos valstybinių miškų urėdijos. Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis antradienį vykusio piketo metu GRYNAS.lt buvo išdėstęs argumentus, kodėl 5 proc. mokestis savininkams neturėtų būti taikomas.

Jo nuomone, išskirtinių mokesčių įvedimas privatiems miško savininkams, diskriminuotų juos visų kitų verslo sričių atžvilgiu. Valstybė turėtų skatinti, o ne žlugdyti ilgalaikes investicijas į miškininkystę, kurios grąžą duoda po 60-120 metų. A. Gaižutis akcentavo, jog privačių miškų savininkai ir taip moka verslui įprastus mokesčius. Po šiltais orais prasidėjusios žiemos keliai – dar prastesni Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis paklaustas, ar iš tiesų miško kelių būklė Lietuvoje šiuo metu yra kritiška, teigė, jog 2013-ų metų lapkričio- gruodžio, bei 2014-ųjų metų sausio mėnesiais užsitęsę šilti ir labai drėgni orai labai pablogino Lietuvos miškų kelių būklę.

„Miškų urėdijos vykdo vietinės reikšmės vidaus miško kelių remontą, todėl stengiasi keliais naudotis taip, kad jiems būtų padaroma kuo mažesnė žala. Deja, tai nepasakytina apie privačių miškų savininkus bei jų samdytus rangovus, kurie, besivaikydami vienadienio pelno, nekreipia dėmesio nei į oro, nei į kelių būklės sąlygas – jiems svarbu, kad jų pagaminta mediena bet kokiais būdais būtų išvežta. Dažnai po jų „apsilankymo“ keliai tampa nepravažiuojami,“ – kalbėjo P. Kanapienis.

DELFI Seime patvirtinti nauji mokesčiai privačių miškų savininkams

---

A.Salamakinas. Apie privačių miško savininkų asociaciją ir medienos pramonės tandemą

2017 08 06

Išties, Lietuvos žmonių ryšys su mišku yra labai savitas ir tvirtas. Nuo šventųjų giraičių iki laisvės kovų, nuo žvarbių žiemų speigo iki vasaros kaitros pavėsio lietuviškas miškas žmogui teikė ne tik atgaivą, bet ir, drįsiu pasakyti, buvo vienas Lietuvos išlikimo veiksnių. Juk sunkiais laikais jis ir maitino, ir suteikdavo prieglobstį tiems, kas išdrįsdavo priešintis į tėvynę įsibrovusiam priešui. Todėl miškas Lietuvą branginančiam žmogui niekada nebuvo tik turtas ar kapitalas… Mūsų šalis dar nespėjo atsikvėpti nuo Seime virusių kovų dėl valstybinių miškų valdymo ir urėdijų reformos, kuri, panašu, kad įvarė didelį politinį pleištą tarp neoliberlizmui atsidavusių valstiečių žaliųjų ir nuo jo pabėgti bandančių socialdemokratų. Pastarieji nenori, kad centralizavus urėdijas ne tik žmonės prarastų darbus, bet ir kad nenukentėtų Lietuvos miškai.

Atrodo, kad stambiųjų medžio perdirbėjų apetitas yra milžiniškas, tad baiminamasi, jog, pavyzdžiui, atvažiavus uogauti ar grybauti, vis dažniau miško sonatos fone girdėsime benzininių pjūklų opusus, o miškovežius matysime dar dažniau dardančius Lietuvos regionų keliais.

Tačiau ne ką mažiau įdomu ir su privačiais miškais. Taip, Lietuvoje yra nemažai miškus puoselėjančių ir mylinčių savininkų.Bet yra ir tokių, kuriems akyse, panašu, žaliuoja ne miško spalvos ir jos magiška dvasia, o eurų šimtinės. Valstybinius miškus jie kone atvirai vadina savo verslo konkurentais.

Ir šie žmonės yra organizuoti ir aktyvūs, nors ir atstovauja tik keletui procentų visų privačių miškų savininkų. Jie padeda formuoti palankią politiką bei panašu, kad turi didelių gerbėjų Seimo narių rate. Šie, kaip aiškėja, ne tik aktyvūs įstatymų projektų kūrėjai, bet ir patys valdo solidžius miško plotus bei jį išparduoda. Ir visai jau nebejuokinga, kai sužinai, kad tie Seimo nariai yra iš didžiausią politinės korupcijos skandalą Lietuvoje sukėlusių Liberalų sąjūdžio stovyklos. Ir šį kartą tai tikru skaistuoliu ir blaivaus proto grynuoliu apsimetantis Eugenijus Gentvilas bei jo sūnus Simonas.

Naujos kadencijos Seime, kaip ir prieš tai buvusią, liberalai siūlė panaikinti mokestį privačių miškų savininkams už jų parduotą medieną. Pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, privačių miškų savininkai turi sumokėti 5 procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Jeigu mediena nebuvo parduota, mokesčio mokėti nereikia. Pagal įstatymą, šis mokestis turėtų grįžti į mišką ir būti naudojamas bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, t.y. miško kelių tvarkymui ir kitoms miško reikmėms.

Nuo pat įvedimo 2014 m. šis įstatymas vertinamas ne vienareikšmiškai. Nors bendra surenkamo mokesčio suma ir nėra didelė, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2016 metais fiziniai ir juridiniai asmenys sumokėjo 2,79 milijono eurų šio mokesčio, reikia pripažinti, kad toks mokestis dalį privačių miško savininkų sulaiko nuo besaikio kirtimo.

Suprantama, kad mokestis labiausiai erzina parduodančius didelį kiekį medienos.Taigi naikinti mokestį siūlė minėti tėvas ir sūnus Gentvilai. Patys dažnai agituoją kitus kolegas elgtis moraliai, šį kartą apie nusišalinimą net neužsiminė ir net dabar nemato reikalo teisintis. Priešingai, jie buvo vieni aktyviausių projekto „stūmėjų“ ir yra įsitikinę, kad nieko čia tokio.

Kaip, matyt, nieko tokio nebūta alkoholio dėžutėse ar „Stiopkos mokymuose“. Bus labai įdomu pasižiūrėti, ar dabar gerbiamieji Gentvilai su savo įstatymų leidybos iniciatyvomis bus taip pat atidžiai vertinami Seimo vadovybės. O gal ir toliau matysime dvigubus standartus, nes liberalams visada leidžiama daugiau. Juk jie blaivių ir, pripažinkime, cinišku protu, visada leidžia stambiesiems ūkio subjektams užsidirbti dar daugiau.

Be to, į akis krenta ir dar vienas faktas, kad 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams naikinimo buvo iškilęs ir svarstant dėl paramos valstiečių siūlomai valstybinių miškų pertvarkai ir urėdijų reformai. Valstiečiai buvo lyg ir besutinką panaikinti 5 proc. mokestį mainais į liberalų balsus už miškų reformą, bet susitarė su konservatoriais. Panašu, kad valstiečiai žalieji apie Lietuvos miškus mąsto, kaip ir liberalai – miške auga pinigai, tad tiek to jų žalumo.

DELFI A. Salamakinas. Liberalams miške teauga pinigai?

Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

Karas dėl valstybinių miškų vyksta dar nuo 1995 m. Per du dešimtmečius strateguoti įvairūs modeliai: viena įmonė pagal Akcinių bendrovių įstatymą, holdingai, „Visuomis“. Vienas iš raundų – 2010 m. Seimo kadencijos metu egzistavęs projektas „Visuomis“.

„Visuomis“ ( švediškas turto valdymo modelis)

Idėja miškų urėdijas kartu su kitomis valstybinėmis įmonėmis ir bendrovėmis perduoti valdyti mistiškai valdančiajai kompanijai ,,Visuomis Holding Company, AB“ jau buvo beveik realizuota – 2010 metų rugsėjį – kaip valstybinių įmonių valdymo reformos dalis.

Holdingui AB „Visuomis Holding Company“ buvo siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškų ir energetikos sektorius bei kitus objektus. Jo sumanytojai teigia, kad tai švediškas valstybės turto valdymo modelis. Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio – įmonių, miškų ir kito turto vertė siekia 18 mlrd. litų.

Jo įkvėpėjas, tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys norėjo įsteigti nedidelę komercinę genialių vadybininkų struktūrą, kuri valdytų beveik visą dar neišparduotą valstybės turtą – įskaitant miškus. Žadėta, kad tai atneš pasakišką finansinę naudą valstybei. Tiesa, D.Kreivys netrukus neteko pareigų, o projektas nuskendo nespėjęs prasidėti. Šis klausimas ypač aktyviai nagrinėtas ir pateiktas tvirtinti Vyriausybei, o bendrovė netgi jau buvo įregistruota Valstybiniame turto registre, tačiau sumanymas liko neįgyvendintas, kilus nesutarimams pačioje valdančiojoje koalicijoje.

SKAITYKITE PLAČIAU: Karas dėl Lietuvos miškų 1995 – 2017. Kas iniciatoriai ir vykdytojai?

---

Pataisas stumia S. Skvernelio Vyriausybė?

2019  m. balandžio 19 d.

Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelo patarėjo Aleksandro Muzikevičiaus kalba LMSA XXII Generalinėje Asamblėjoje

“Asociacija (LMSA) yra labai aktyvi, reikia džiaugtis ir ji yra labai pavyzdinė. Dėka Algio (Algis Gaižutis – LMSA vadovas), kurio, liaudiškai tariant, visur pilna – Seime, Vyriausybėje, ministerijoje ir visose darbo grupėse – taip ir turi būt, aktyviai žmogus atstovėt jūsų ir mūsų visų interesus, kad tas miškas būtų išsaugotas ir panaudojamas PROTINGAI.

Dėl 5% – ši Vyriausybė  girdi ir bendradarbiauja ir yra vienas iš prioritetų – socialinis dialogas. (..) norim tvarkytis ūkiškai ir valstybiškai. Girdim iš jūsų, kad tai yra našta. Praeitais metais iš šio mokesčio surinkta 14 milijonų, iš privačių apie 4 mln. Šie pinigai surenkami į miškų tvarkymo programą.

Vakar kalbėjausi su naujuoju Aplinkos ministru (K. Mažeika), džiaugiamės, kad turime naują ministrą, kuris yra jaunas energingas ir tikiuosi girdės jus. Va ir dabar koridoriuje buvo tokių padiskutavimų su jumis, kad daužom daužom duris, niekas neatidaro, negalima šnektis su Aplinkos (pareigūnais) – skambinkit man, aš laikinai kuruoju Aplinkos reikalus, daugiau Žemės reikalus… skambinkit, bandysim, dabar TIKIUOSI, KAD SU NAUJUOJU MINISTRU ŠITIE REIKALAI IR PROBLEMOS JUDĖS.

Vakar kalbėjau su ministru, jis mane patikino, kad artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybės nutarimas dėl miškų įstatymo keitimo, kad būtų ATSISAKYTA ŠIO MOKESČIO (plojimai). Bet tai nereiškia, kad miškų programa bus panaikinta – ji liks, prasidės plati diskusija kaip tai užtikrinti.

Dėl ES sankcijų Lietuvai dėl nevykdomos NATURA2000 direktyvos (t.y. kertamos)  – dabar rengiamas miškų projektas, kuriame numatoma DIDINTI SAUGOMŲ TERITORIJŲ PLOTUS. Ši žinia  nebūtų mums ūkiškai miškininkaujantiems labai pozityvi, bet vėl teko kalbėti su ministru – projektas ant stalo – sėskim – diskutuokim. Jis nėra galutinis, nėra baigtinis, diskusija tik prasideda, pats metas aktyviai įsijungti ir dalyvauti. Dabar DISKUSIJŲ METAS. Raskime tikrai optimaliausią, geriausią, protingiausią sprendimą, kad jis būt tiek geras tiek gamtos atžvilgiu, tiek protingai miškininkaujančių atžvilgiu.”

Visą kalbą klausykite čia:

2019 balandžio 19d.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) nuolat kelia klausimą dėl būtinybės atsisakyti nuo praeitos kadencijos Seime socialdemokrato Algimanto Salamakino iniciatyva įvesto papildomo mokesčio privačių miškų savininkams – privalomųjų 5% atskaitymų nuo veiklos (nuo galutinės pardavimo kainos už parduotą nenukirstą mišką ir apvaliąją medieną).

15 min – A.Muzikevičius: planuojama panaikinti 5 proc. mokestį miškų savininkams

LMSA – Pažadėjo panaikinti 5 proc. mokestį miškų savininkams

---

---

Sureagavo ornitologų draugija

Šis pakeitimas priverstinai skatina privačių miškų kirtimą, kas pagal Nacionalinės Aplinkos Apsaugos strategiją yra viena iš pagrindinių biologinės įvairovės apsaugos problemų.

 

---

---

Birželio 18 d.  DELFI TIESIOGIAI

Lietuvos miškai – dideli pinigai? Aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA, LMSA (privačių miško savininkų) vadovas Algis GAIŽUTIS, Miškų Institutas – Marius ALEINIKOVAS

 

---

---

LRT “Naujas mokestis miškų savininkams: nekerti miško, privalai už tai sumokėti”

LRT  reportaže nuo 06.29 min.:

Beveik pusė šalies miškų – 900 tūkst. hektarų – privatūs, savininkų – 250 tūkst., dvi juos vienijančios asociacijos nesutaria dėl naujo mokesčio.

„Natūralu, kad mokestį turi mokėti visi. Mažiau turi mokėti tie, kurie naudoja mišką, jie investuoja į mišką, prižiūri, sodina ir kitus darbus daro. O tie, kurie nieko nedaro, tokių miškų savininkų, kurie palikę savo miškus likimo valiai, yra 25 proc. Tai tokie, kurie netvarko, „užšlamština“ miškus, turi mokėti daugiau“, – mano Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius AIDAS PIVORIŪNAS

---

Žinių radijo laidos klausykitės čia

---

GYVAS MIŠKAS gavo dokumentus ir prezentaciją, procesas – pristatymo fazėje:

👉Dokumentai susipažinimui čia

 

 

---

---

Medienos klasterio diskusija Seime 2018 02 27 (visas įrašas, papildyta komentarais)

---

Mindaugo Šilininko Prezentacija pdf

---

---

ŠIANDIEN REIKIA TAVO BALSO – PASIRAŠYK IR DALINKIS!

MES PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS – Už Ramybės Laiką Gamtoje! (PETICIJA)

ATMINTINĖS:

#SOS MIESTO MEDŽIŲ ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus miesto medžių kirtimą?

#SOS MIŠKAS – ATMINTINĖ. Ką daryti pastebėjus vykdomą ar planuojamą kirtimą (sužymėtus medžius)

Sauliaus DAMBRAUSKO žinutė visuomenei – kada NATURA 2000 teritorijose vykdomi KIRTIMAI yra neteisėti ir kokiais atvejais kviesti policiją? 2018 09 26

---