“Kaip simboliška! Šimtmečio proga kertamos 100 metės Labanoro girios pušys. Tos, kurias sodino mūsų protėviai, atkūrę valstybę. Ir iš tų rąstų nepasistatys namų jaunos šeimos, grįžtantys emigrantai… Ne. Jie tą pačią naktį iškeliauja į Latviją, nes latviai pasiūlė didžiausią kainą.
Vakar aš sužinojau, dėl kokių čia pinigų draskomi miškai: dėl maždaug 14 mln. eurų. Dėl lašo jūroje… Tiek į biudžetą pernai įdėjo ta urėdija su visais savo traktoriais monstrais, niokojančiais mūsų miškus…Kažkiek tiek prireikė skubiai skirti, kai kiti barbarai nudraskė medžius nuo Gedimino kalno ir jis ėmė griūti.”
“Tačiau šiandien jau yra kitaip. Šiandien mirštančio miško žaizdos suvienijo ir pakėlė protestui labai skirtingus žmones. Neliko politinių simpatijų ar antipatijų, nes reikėjo eiti ginti miško, kuris lietuviui yra ne tik vieta ūkininkauti, kaip mano šituose rūmuose. Miške gyvena lietuvio dūšia. Taigi apie ką ta visa mūsų literatūra ir poezija? Apie mišką, paukštelius, saulelę, kuri vėl atkopdama budina svietą!”
“Šiandien mes pas savo valdžią sugrįžome ne jos gąsdinti, bet priminti, kad ji yra mūsų, piliečių! Ir mes piliečiai, norime, o ir jie, manau, nori, nes tai yra Vyriausybės programoje, sustabdyti plynus kirtimus parkuose ir draustiniuose! Norime, kad Labanoras taptų nacionaliniu parku dabar, o ne kai jie surinks privačių Labanoro savininkų, kurie nori kirsti, ašaras! Kai reikėjo iškirsti šimtus hektarų to paties Labanoro poligonui , tai valdžia buvo ryžtinga. Tai dabar tegul sužino, kad mes lygiai tokie pat ryžtingi.”
Šimtmečio proga kertamos 100 metės Labanoro girios pušys – vardan ko?
Rūta Janutienė
2018 09 19 (kalba neredaguota)
Titulinė foto: Raimundas Gvildys
Skant, aukso raidėm ant biurokrato kupros! Janutienės kalba, pasakyta tą dieną, kai viskas prasidėjo (čia tiems, kurie norėtų mokytis mintinai):
Kaip simboliška! Šimtmečio proga kertamos 100 metės Labanoro girios pušys. Tos, kurias sodino mūsų protėviai, atkūrę valstybę. Ir iš tų rąstų nepasistatys namų jaunos šeimos, grįžtantys emigrantai… Ne. Jie tą pačią naktį iškeliauja į Latviją, nes latviai pasiūlė didžiausią kainą.
Vakar aš sužinojau, dėl kokių čia pinigų draskomi miškai: dėl maždaug 14 mln. eurų. Dėl lašo jūroje… Tiek į biudžetą pernai įdėjo ta urėdija su visais savo traktoriais monstrais, niokojančiais mūsų miškus…Kažkiek tiek prireikė skubiai skirti, kai kiti barbarai nudraskė medžius nuo Gedimino kalno ir jis ėmė griūti.
Vakar ministras, sugalvojęs dar šiek tiek pagudrauti ir sumaitinti melą į autobusą susodintai žiniasklaidai, kad plynų kirtimų Labanore nėra, aplink tą Labanoro girią darė 50 km. lankstus… Nuvažiavo kone iki Utenos, tačiau pameluoti jau nepavyko. Tada teko pripažinti tai, ką mes jau ir taip žinome: mūsų valstybėje vandalizmas (taip aš manau) pirma įteisinamas įstatymais ir viskas verčiasi aukštyn kojom. Tada žmogus, kuris sako ne, yra pažeidėjas, kvailys, kuris negerbia privačios nuosavybės ir nori atimti rąstą iš valdžios, kuri sako: parduosim ir visus pamaitinsim.
Pramušėm informacinę blokadą ir dezinformacijos srautą! Ir tai jau apie mus, lietuvius, miško brolius ir seses, kuriems nebereikia, kad apie bėdą jiems praneštų Panorama. Po pirmų video įkalčių, kuriuos sudėjo Gyvo miško merginos, Sąjūdis už Lietuvos miškus, po to tiesioginės transliacijos per mano veidaknygę! Tepraėjo viena savaitė! Septynios dienos informacinės blokados ir štai didžioji žiniasklaida pratrūko reportažais! Tačiau mes patys, socialiniais tinklais jau buvome informavę mažiausiai milijoną žmonių, kas vyksta Lietuvos miškuose.
Pažiūrėkite (rodžiau Gedimino prospekto liepas): čia irgi augo medžiai, Gedimino prospekto liepos, kurias nukirto, nes buvo nesimetriškos ir pasodino šitas vargšes, kurios auginamos nukertant pagrindinę šaknį. Ir jos dabar miršta! Man jos yra kaip Lietuvos metafora.
Tačiau šiandien jau yra kitaip. Šiandien mirštančio miško žaizdos suvienijo ir pakėlė protestui labai skirtingus žmones. Neliko politinių simpatijų ar antipatijų, nes reikėjo eiti ginti miško, kuris lietuviui yra ne tik vieta ūkininkauti, kaip mano šituose rūmuose. Miške gyvena lietuvio dūšia. Taigi apie ką ta visa mūsų literatūra ir poezija? Apie mišką, paukštelius, saulelę, kuri vėl atkopdama budina svietą!
Ji pabudino ir mane. Kai su Andriumi Gaidamavičium, šlovė jam ir garbė, prieš savaitę vaikėmės traktorių po milžinišką Labanoro plyną kirtavietę, aš tiesiog filmavau laidą, kurią dar tik parodysiu spalio pradžioje. Bet tada Andrius mane nuvedė prie Kertuojo ežero, kur auga keliolika sengirės, nepatekusios į rezervato teritoriją pušų. 200, 250 metų senutės miško gilumoje, prie pat kranto buvo subjaurotos miškininko ženklais, nurodančiais kirsti. Man tai buvo paskutinis taškas. Na jau ne, pagalvojau, ir štai mes čia!
Ir kiekvienas mes čia turim tokią istoriją. Va, matau (iš tiesų, tai nemačiau, nes labai jaudinausi), Ramūnas iš Kazlų Rūdos. Virš jo namų – paukščių takas: gervės, ereliai… Pulkais keliauja… Ir dar prieš savaitę Ramūnas jautėsi vienas prieš tuos traktorius monstrus, kurie dieną naktį kirto jo girią. Jis gulė po traktorių ir miškovežių ratais… Pyko, verkė, giedojo kirtimuose vienas. Bet dabar jau nebe vienas!
Ir čia – paskutiniai du dalykai, kuriuos noriu jums pasakyti. Apie mus, ir apie mūsų valdžią. Miškas mus suvienijo, tegul taip ir lieka. Vakar čia protestavo pusbadžiu laikomi kultūros darbuotojai, kurie irgi saugo mūsų savastį, lietuvio dūšią, negamina nieko valdžiai suprantamo ir dėl to yra valdžiai nesvarbūs.
Ir aš pagalvojau, o kodėl mes vaikštome čia kiekvienas su savo atskiru reikalu, kodėl mes nevaikštome vieni pas kitus, kai mums skauda? Mes pas kultūrininkus, kultūrininkai pas mus. Pensininkai, jaunimas, iš kurių atėmė galimybę nemokamai studijuoti Lietuvoje, nes ministrė Petrauskienė pasikonsultavusi su pinigų maišu Dargiu nusprendė pasiųsti jaunimą į kolegijas… Kodėl mes, piliečiai, vieni kitus apleidome?
Ir kitas dalykas – apie valdžią. Mes juos renkame, kurį laiką pasidžiaugiam, o po to imame nekęsti, nes juos perima kiti. Tas ministras, kuris mėgino paklaidinti žurnalistus, kad jie nepamatytų Labanoro plynių, juk žaliasis. Geras žmogus, tačiau kai geras žmogus gauna valdžią, jį aptupia žmonės, kurie žino, ko nori: nori kirsti, nori būti turtingi kitų žmonių sąskaita ir t.t. Ir mes, piliečiai, atiduodame savo valdžią jiems.
Šiandien mes pas savo valdžią sugrįžome ne jos gąsdinti, bet priminti, kad ji yra mūsų, piliečių! Ir mes piliečiai, norime, o ir jie, manau, nori, nes tai yra Vyriausybės programoje, sustabdyti plynus kirtimus parkuose ir draustiniuose!
Norime, kad Labanoras taptų nacionaliniu parku dabar, o ne kai jie surinks privačių Labanoro savininkų, kurie nori kirsti, ašaras! Kai reikėjo iškirsti šimtus hektarų to paties Labanoro poligonui , tai valdžia buvo ryžtinga. Tai dabar tegul sužino, kad mes lygiai tokie pat ryžtingi.
Neišgirs mūsų vyriausybė, eisime padėti Seimui. Priminti, kad pilietis, o ne biurokratas yra Lietuvos Respublikos suverenas!
2018 09 19 PROTESTAS PRIE VYRIAUSYBĖS:
Posted by Justina Vidzėnė on 2018 m. Rugsėjis 19 d., Trečiadienis
APIE PINIGUS:
APIE GIRIĄ:
Andrejus GAIDAMAVIČIUS kviečia skelbti moratoriumą kirtimams LABANORO girioje – miškas priklauso ne valdžiai ar miškininkams, o visuomenei! (Labanoro klubo moratoriumas)
Andrejus GAIDAMAVIČIUS – LABANORO girios ateitis: su plynais kirtimais ar be jų? (VIDEO) Stulginskio Universitetas 2018 04 06
Gamtininkas Andrejus GAIDAMAVIČIUS: kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis LABANORO – paskaičiuota, kad iškirtus 1 ha PLYNAI, namų gali netekti 300 porų paukščių
Kaip skaičiuojamas miškas ir kiek jo liko? Ar žinai, kad kirtavietė laikoma mišku? Andrejus GAIDAMAVIČIUS (VIDEO)
Andrejus GAIDAMAVIČIUS: naujalietuvių verslo planas – kaip suniokoti mišką ir gauti už tai ES pinigus (Labanoro giria, Aiseto kraštovaizdžio draustinis – FOTO)
PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos (VIDEO)
Apie MIŠKO VERTĘ: mediena sudaro mažiau nei trečdalį miško vertės, o pagrindinės funkcijos – neįkainojamos. Gamtininkas Sigutis OBELEVIČIUS
PLYNI KIRTIMAI:
SKAITYTI PLAČIAU: Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
SKAITYTI PLAČIAU: Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus
SKAITYTI PLAČIAU: Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą
