„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.
“Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas. Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta.”
VDU profesorius Remigijus Daubaras jau trejus metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus.”
VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs
VDU prof. R. Daubaras: kirtimai turi būti išmanūs
2018 Rugsėjo 25
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams.
Miškai sudaro apie 31 proc. žemės paviršiaus ir yra prieglobstis didžiajai daugumai mūsų planetos augalų ir gyvūnų: šiose turtingose ekosistemose yra apie 80 proc. pasaulio sausumos bioįvairovės.
Socialiniuose skelbimuose – šokiruojantys miškų kirtimo padariniai gyvūnijai
Tačiau miškų flora ir fauna yra sparčiai naikinama – būtent dėl kirtimų, kurie yra vienas pagrindinių faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos ir rūšių išnykimo. Prognozuojama, kad tęsiantis dabartiniams kirtimų tempams, visi atogrąžų miškai bus išnaikinti per artimiausius 100 metų.
VDU profesorius Remigijus Daubaras jau trejus metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus.
„Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta. Suprantame, kad plynieji kirtimai yra neišvengiami, bent jau pramoniniuose miškuose, tačiau norėjome pasiūlyti galimybes, kaip kirsti minimaliai pakenkiant ekosistemoms ir jas išsaugant. Atlikome visą kompleksą tyrimų, skirtų įvertinti retų augalų išsaugojimo galimybes“, – paaiškina prof. R. Daubaras.
PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos
„Fotoalbume „Neregėta Lietuva“ šiandien matytume žaizdotą Lietuvą.“ (VIDEO)PLYNI KIRTIMAI – Lietuva iš paukščio skrydžio: ką mano Aplinkos ministerija? Saugomos teritorijos"Perbrendę medynai", sengirės ir laisva rinka. GYVAS MIŠKAS, Monika Peldavičiūtėhttps://www.youtube.com/watch?v=czDzRR2a94A&t=1sLabanoro gynėjas apie miškų grupes ir įsisiautėjusius kirtimus: kuo vieni miškai vertesni už kitus?https://www.youtube.com/watch?v=hsuQXX8oB2sKokius miškus norime matyt rytoj? GYVAS MIŠKAS, Monika Peldavičiūtė, 2018 03 26 Seimehttps://www.youtube.com/watch?v=GA9TaZp3fV0———ĮRAŠAS YOUTUBE: https://www.youtube.com/watch?v=X4VjdGIz0xk&t=37s
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Balandis 2 d., Pirmadienis
Rekomendacijos miškų savininkams ir valdytojams
Mokslininkai šiuo metu rengia rekomendacijas privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams – kaip vykdyti kirtimus ar naujo miško įveisimą atsižvelgiant į mokslinį požiūrį ir pasirinkti tokį kirtimo būdą, kuris tausotų augaliją ir kitus ekosistemos komponentus. Pasak prof. R. Daubaro, vietos, kur randama retų ar unikalių augalų, galėtų būti išskirtos kaip saugotini plotai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Tokiems saugotiniems augalams šiandien priskiriama kalninė arnika, lietuviškoji naktižiedė, vėjalandė šilagėlė ir daug kitų.
Pramoniniuose miškuose einama paprastesniu keliu – tiesiog iškertama, suariama ir pasodinami nauji medžiai. Tačiau ekspertai siūlo kirsti ekologiškiau: pavyzdžiui, palikti neiškirstus sėklinius medžius ar jų grupeles, kurie barstytų sėklas ir būtų skirti medynų savaiminiam atžėlimui. Galima taikyti ir papildomas pagalbines priemones – sodinant skatinti įvairovę, pušynų tarpuose pasodinti laukines obelis, kriaušes ar kitus medžius arba retus augalus.
Kitas opus klausimas – kirtimų atliekos, kurios dažniausiai yra surenkamos. „Tikrai nereikėtų stengtis paimti visko, kas lieka po kirtimo – smulkios šakos perpūva, suteikia geresnę terpę naujiems augalams augti. Tai natūralios sąlygos, kuriomis miškas visuomet egzistavo – todėl ir išlikdavo net neturtingose dirvose, kadangi paimdavo perpuvusias organines medžiagas iš dirvožemio. Biosintezės metu medžiai sukuria naują produktą, biomasę, kuri nukritusi ant žemės pūva ir duoda gerą augimo terpę naujiems augalams. O jei viską išnešime – skurdinsime dirvožemį“, – tikina prof. R. Daubaras.
Naujas medienos pramonės verslas: GMO medžių plantacijos
Išmanieji miškų kirtimo sprendimai
Biologo teigimu, šiandieninės strategijos dėl miškų kirtimo turėtų būti paremtos išmaniais sprendimais – kitaip tariant, išsamiai išnagrinėtais rodikliais, tokiais kaip augavietės specifika, dirvožemio turtingumas, mikroklimatas.
Lemiamus vaidmenis ekosistemose gali vaidinti daugybė faktorių, pavyzdžiui, samanose gyvenantys vabzdžiai, kuriuos plynieji kirtimai stipriai paveikia, kadangi užvertus smėliu ta vieta jau nebebus jiems tinkama. Vabzdžių, arba entomofaunos, svarbą miškams projekte tyrinėja Varšuvos universiteto mokslininkai – jie specializuojasi vabzdžių apdulkintojų tyrimuose.
Skaitykite daugiau: Europoje pramoniniai miškai yra kertami, kaip ir visame pasaulyje – tačiau požiūris į jų saugojimą, priežiūrą yra sąmoningesnis. „Mūsų žemynas šiuo atžvilgiu yra pažangiausias, nes turi senas miškininkystės tradicijas, ypač lyginant su Pietų Amerika, kur atogrąžų miškai yra kertami be saiko, be proto ir be atsakomybės. Bet reikia pradėti nuo savęs – miškas užima trečdalį Lietuvos teritorijos ir jis mums reikalingas, jo galėtų būti ir daugiau. Matome daug dirvonuojančių laukų, kur galėtų augti miškas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo profesorius.
Šiandien dažnai pamirštami miškų privalumai – jie grynina orą, skatina augalų produkcijos kiekį, sukuria aplinką, kurioje gali įsikurti laukiniai augalai ir gyvūnai. Jos netekę augalai išnyksta, o gyvūnai yra išstumiami į jiems svetimą terpę – miestus, žmonių apgyvendintas teritorijas, kur nėra jiems tinkamų sąlygų. Į miestus dėl prarasto miško vis dažniau yra išstumiamos lapės, kiaunės.
Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą
Gyvo Miško sveikatos ABC: kodėl miškui reikia negyvų medžių arba kas mišką paverčia giria
„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.
Lietuvos Nacionalinės mokslo programos „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (Nr. SIT- 1/2015) jau trejus metus vykdo ir koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto partneriai – Vilniaus, Varšuvos universitetai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Sudėtingus, kompleksinius tyrimus vykdantys mokslininkai tikisi gauti finansavimą tolesniems tyrinėjimams dar bent keleriems metams, kadangi ekosistemų kaitai tirti reikia bent dešimtmečio.
Ką turi bendro kiaulės su miškais ir kaip baldų gamyba išgelbės pasaulį nuo atšilimo
#MumsReikalingaMastymoReforma Ką turi bendro kiaulės su miškais ir kaip baldų gamyba išgelbės pasaulį nuo pasaulinio atšilimo? (VIDEO) 2018 09 05Diskusijos, dėl kirtimų normos didinimo #filmavimo_užkulisiai. Ir dar sužinosite ką su savo miškais padarė #Kosta Rika, kurios pavyzdžiu gali pasekti Lietuva ir kuo čia dėta laimė ;)#SOS_MIŠKAI_VYRIAUSYBĖ_didina_KIRTIMŲ_NORMĄ#Pabusk_Gink_Mišką Daugiau informacijos GYVAS MIŠKAS🌳🍃———–DISKUSIJOS TEMA: "Kas suformavo poreikį mąstyti apie valstybinio miško kirtimo apimčių didinimą? Ką tai reiškia Lietuvai?"ORGANIZATORIAI: Žaliosios politikos institutas ir Lietuvos žinios. Į diskusiją buvo kviesti ir medienos pramonės atstovai ir pateikti savo argumentus, bet dalyvauti jie #atsisakė. ———–DALYVIAI: Aplinkos ministerijos pozicija atstovavo:Paulius ZOLUBAS, Valstybinės miškų tarnybos direktoriusdr. Marius ALEINIKOVAS, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vadovasVisuomenės poziciją: Monika PELDAVIČIŪTĖ, pilietinės asociacijos „GYVAS MIŠKAS" koordinatorė.Diskusiją moderavo:Remigijus Lapinskas , Žaliosios politikos instituto prezidentasVisą laidos įrašą galite matyti čia: https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1834693213312296&id=295643800462487
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Rugsėjis 7 d., Penktadienis
Žinutė iš Miško – “Mes kiekvienas esam miško savininkas”, Linas BARTAŠIUS
Žinutė iš Miško – "Mes kiekvienas esam miško savininkas", Linas BARTAŠIUS
#ŽinutėIšMIško #MiškasVisųTurtas #SiunčiamToliau 👉 "Esu Linas. Man 24. Sužinojus apie miškų kirtimus Lietuvoje, greitai man tapo aišku, jog valstybiniai miškai nėra valdžios, o mūsų visų turtas ir jį turime ginti. Mano didžiausias ginklas yra tai, ką moku geriausiai – kurti video istorijas ir dalintis žinute visiems apie tai, jog metas vienytis ir kovoti, keisti požiūrį į mišką, nes jis yra gyvas. Tai ne tik medžiai, o vientisa gyvybės forma, kartu su visais augalais ir gyvūnais joje.Daug apie gamtą bei jos paslaptis išmokau iš Andrėjaus Gaidamavičiaus, kai pagriebęs kamerą atvykau į Labanoro girią. Jis parodė Lakajos kraštovaizdžio draustinį, kur tas pats kraštovaizdis, saugomas nuo žmonių veiklos, buvo sunaikintas žmonių, kurie kerta ir eksportuoja medieną bei pasakojo kodėl ir kaip per dešimtmeti trečdalio Labanoro girios neliko. Įkvėptas jo meilės gamtai nufilmavau šią istoriją ir dabar dalinuosi su Jumis visais.Visi, kurie stojome ginti Lietuvos miškus, vieningai sutinkame, jog geriausias būdas pasiekti pokyčių – tai švietimas. Kai žmogus per vaizdus pamato tai, kas yra tikra, sužino faktus ir širdis išgirsta siunčiamą žinutę – sąmonėje įvyksta pokytis. Kai tai padaro vienas žmogus, po to gali padaryti ir visa šalis, pakeisdama savo vykdomos politikos kryptį. Dėl to, kartu su "Gyvas miškas" ir draugų pagalba, noriu kurti daugiau tokiu istorijų, kurios gimtu keliaujant aplink Lietuvą ir lankantis tose vietose, kur miškai gal ir "legaliai", bet neteisingai yra naikinami, žmonių pagalbos šauksmai ir žinutės turi būti išgirstos. Noriu parodyti Lietuvos gamtos grožį ir vertę, supažindinti kiekvieną su joje slypinčiomis paslaptimis. Miškai yra ypatingi ir jautrūs, juos reikia mylėti, saugoti ir gerbti. Holistiškai juos supratę, mums taps aišku: jei kentės jie, – kentėsime ir mes. O juk turime visą potencialą klestėti kartu."————————#GeriausiaGynyba #ApsišvietęsŽmogus #Paremk #MiškoIstorijosTU GALI PRISIDĖTI! Palaikykim Lino Bartašiaus iniciatyvą budinti lietuvį ir kelti žmonių suvokimą, kaip veikia gamta. Linas pasiruošęs savo kamera advokatauti miškui ir skleisti jo žinią 💚 PAREMK dokumentinių video istorijų sukūrimą iš karščiausių miško taškų. https://www.gyvasmiskas.lt/paremk/ rašyk paskirty "Miško istorijos"————————VIDEO SU ANGLIŠKAIS SUBTITRAIS ČIA: ENGLISH VERSION (SUBTITLES) HERE: FACEBOOK: https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/videos/555524491574254/YOUTUBE: https://www.youtube.com/watch?v=LH-3I9D3J6M&feature=youtu.beA message from the Forest – "We each own the forest". Live Stories – Labanoras. Linas BARTAŠIUS (VIDEO, English subtitles)My name is Linas. I'm 24 years old. Having learned about forest felling in Lithuania, it quickly became clear to me that the state forests have no protection. We, the people, have all the power and must use it to defend the forests. My biggest weapon is my talent and passion – creating video stories. I want to share the messages to everybody, that it's time to unite and fight, and to change the way we look at the forest. Because the forest is alive. It is not only trees, but a diverse eco system filled with hundreds and thousands of life forms, all unique and deserving the right to live.I learned a great deal about nature and its secrets from Andrus Gaidamavičius when we explored Labanoras forest together. He showed the Lakaja Landscape Reserve, where the landscape allegedly protected from human activities, was destroyed by people exporting wood. He told me why and how, over a decade, a third of the Labanoras forest did not survive. Inspired by the nature of his love, I filmed this story and now I am sharing it with you.Everyone who stands to defend the forests of Lithuania unanimously agrees that the best way to achieve change is education. When a person sees through images what is real, understands the facts and feels the message in their hearts – consciousness changes. Starting from one person, we can change the whole country and its policies.As a result, along with the "Live Forest" and friends, I want to create more stories that are born by traveling around Lithuania and visiting places where the woods may be "legally" but incorrectly destroyed. The voices, cries of help, and messages of people must be heard. I want to show the beauty and value of nature in Lithuania, introducing everyone to its secrets. Forests are extraordinary and sensitive, they need to be loved, protected and respected. Having understood them holistically, it is clear to us: if they suffer, we will suffer. And we have the full potential to thrive together.#GoestDevelopment # InsaneHumut #Remember #ForestHistoryYOU CAN PARTICIPATE! Let's support Linas Bartašius's initiative to keep Lithuanian forests alive and raise people's understanding of how nature works. Linas is ready to advocate for his call and spread his message. PAREMK's creation of documentary video stories from the hottest forest scores.Kvietimas į Labanoro Žygį. Ateik ir pamatyk pats! Spalio 13, Labanoras
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Rugsėjis 25 d., Antradienis
LRT archyvai
#ŽinutėIšMIško #IšsaugokimeSengires #SiunčiamToliau 👉 Paprasta tapti politišku. Pastaruosius kelis metus Lietuvoje praleidžiu ne ilgiau kelių mėnesių. Nežinau realios situacijos Lietuvos miškuose, nežinau statistikos kur ir kiek tiksliai kertama. Žinau tik tiek, kad man svarbu sugrįžus gyventi į Lietuvą, joje rasti bent dalį jos tikrumo. Tiek miestuose, tiek miškuose ir sengirėse. Gyvenau pačiuose didžiausiuose pasaulio miestuose rytuose ir vakaruose, juose sunku surasti medžių, laimingų žmonių taip pat. (statistikos neturiu) Atradau LRT.lt mediatekos archyvus, o juose daugybę laidų apie Lietuvos gamtą ir santyki su ja. Tebunie tai tik emocijas kelianti banalybė, bet girdėjau, kad kartais geriau jausti. Pajaučiau ir sudėjau viską, ką radau gražiausio, bei, man atrodo, vertingiausio Lietuvos praeityje. Miškus kirsti reikia, tik kirsti reikia teisingai ir kontroliuojant. Saugokim savo neįžengiamas sengires, nes jos šią tautą daugybę kartų saugojo nuo išnykimo. Visi mes atėję iš to paties miško, tad nepamirškim ir dabar ten kartais užklysti, paklausyti ką Kaštonas, Ąžuolas, Giria mums sako.Viliuos, kad šį vaizdo įrašą pamatys tie, kurie sprendžia, ką ir kada kirsti. Sako mus skiria vos 7 žmonės nuo bet kurio kito pasaulio žmogaus. Tad pasidalinkit jei galvojat, kad tai naudinga. Video žinutės autorius: Jonas Suchadolskas. Originalus įrašas: https://www.facebook.com/Jonas.S.Film/videos/2044733308924982/Visos teisės į vaizdo medžiagą priklauso LRT.lt archyvui. Muzika:Fume (Kazimieras Likša), labai tikiuosi ne prieš. Giedrius KaraliūnasEglė Gelažiūtė-Pranevičienė Mimi————„Pajaučiau ir į šį video sudėjau visa ką gražiausio ir vertingiausio radau LRT archyvuose – ką mums sako Giria?“, Jonas SUCHADOLSKAS (VIDEO)https://www.gyvasmiskas.lt/emigrantas-pajauciau-ir-i-si-video-sudejau-visa-ka-graziausio-ir-vertingiausio-radau-lrt-archyvuose-ka-mums-sako-giria-jonas-suchadolskas-video/
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2018 m. Rugsėjis 29 d., Šeštadienis
Kada paskutinį kartą buvai girioje? Ar matei, kokia ji – NEREGĖTA LIETUVA?
SPALIO 13d. 11val. kviečiame į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro girios miškus ir kirtavietes – ATEIK IR PAMATYK PATS!
Žygio tikslas – patiems įsitikinti ir pamatyti realią saugomų teritorijų padėtį ir perduoti žinią Šimtmečio Lietuvai – Pabusk ir Gink Mišką!
ATEIK IR PAMATYK PATS! Spalio 13 d. 11 val. Labanoras (ŽYGIO PROGRAMA)
KVIETIMAS:
SKAITYKITE PLAČIAU:
PLYNI KIRTIMAI:
Plyni kirtimai: jei ir toliau taip elgsimės su miškais, virsime stepių zona
Kaip sunkiasvorė skandinaviška miškų kirtimo technika „mala“ Lietuvos miškus
Gyvo Miško ABC: miškas kuria dirvožemį kaip knygą
SENGIRĖS:
Kirtimai sengirėse ir saugomose teritorijose – situacija Punios šile ir Labanoro girioje (VIDEO)
Belovežas – paskutinė Europos sengirė, atlaikiusi žmogaus invaziją
Sengirės – žmogaus nepaliesti miškai
Paslaptingiausi Natūralūs Pasaulio Miškai
