„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.” (Gitanas Nausėda)
Prezidentas grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės
Saulius Lazauskas Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Dėl nevaldomo Lietuvos miškų išpardavimo
2019-08-02
Vyksta nevaldomas Lietuvos miškų išpardavimas užsienio korporacijoms, investiciniams fondams bei kitiems užsienio subjektams. Užsienio kompanijos masiškai supirkinėja Lietuvos miškus, kirtavietes, jų valdomi miško žemės plotai grėsmingai didėja ir jau viršija dešimtis tūkstančių ha.
Didžiuliai miškų plotai koncentruojami grupės asmenų rankose, taip sudarant sąlygas grupės subjektų dominavimui, socialinės atskirties ir skurdo didėjimui regionuose, pažeidžiant kitų miškų ūkio rinkos dalyvių interesus.
Švedų korporacijos miškus masiškai supirkinėja Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse, nes jiems ten miškų niekas neparduoda.
„IKEA Group“ valdo šimtus tūkstančių hektarų miškų Rumunijoje, Baltijos šalyse. Lietuvoje jie jau įsigijo dešimtis tūkst. ha miško žemės, taip įgydami išskirtinę pirmumo teisę supirkinėti besiribojančias miško valdas. Stebina Vyriausybės, neveiklumas laiku neinicijavusios būtinų teisės aktų pataisas, kurios būtų užkirtę kelią nevaldomam Lietuvos miškų išpardavimui.
Kaip IKEA ir Harvardas vogė Rumunijos miškus. Koks lietuviškas scenarijus? (VIDEO)
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.
Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą, kuris numato, kad užsienio subjektai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus neribojant perkamo miškų ūkio paskirties žemės ploto.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymas taip pat nenumato jokių įsigyjamų miškų ploto apribojimų, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas numato, kad asmuo, ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Esant dabartiniam teisiniam reguliavimui vienas, ar keli užsienio šalių subjektai gali supirkti visus (išskyrus valstybinės reikšmės) Lietuvos miškus. Apie 880 tūkst. ha miškų gali būti sukoncentruota vieno ar keleto stambių užsienio kapitalo miškų valdytojų rankose, taip sukuriant dominuojančią padėtį miškų ūkio sektoriuje. Pažymėtina, kad nekontroliuojamas užsienio subjektų akcijų perleidimas, taip pat gali būti grėsmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui. Būtina kuo skubiau tobulinti teisinį reguliavimą, kuris sustabdytų masinį Lietuvos miško žemės išpardavimą užsienio korporacijoms.
Pagarbiai Saulius Lazauskas – miškininkas, Sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” valdybos narys
Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite (MIŠKŲ VETO) Gintautas Kniukšta, 2019 08 04
Gintautas Kniukšta, sąjūdžio „už Lietuvos miškus“ pirmininkas
Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite.Penktadienį, jau pasibaigus darbo dienai, šalies prezidentas Gitanas…
Posted by Gintautas Kniukšta on 2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis
Lietuvos pramonininkai – palaikome 1500 ha apribojimo įvedimą
Miško pramonininkų asociacija (naujai įsikūrusi):
a. Nacionalinis saugumas – Lietuvos miškų paskirties žemės intensyviai konsoliduojamos nedidelės grupės įmonių rankose, kurių didelė dalis valdoma užsienio fondų – kas iš esmės prieštarauja nacionaliniam saugumui, tikslui siekti žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymo. Siekiui vengti potencialios oligopolinės situacijos rinkoje.
b. 1500 ha miško valdų ribojimas paveikia rinkoje TIK apie 20 – 30 įmonių, kurių didelė dalis užsienio fondų valdomos. Tuo pačiu tai parodo, kiek didelė ši riba – 1500ha yra, jei ją peržengia tik apie 20 – 30 įmonių.
c. Nelogiški didžiųjų verslo grupių, konkurencijos tarybos, STT argumentai. Jie ramiais veidais bando įrodinėti ir galimai sveikam protui prieštaraujančius dalykus. Pvz. kad neįvedus 1500ha. apribojimo ne didieji dar labiau išaugs, o mažiukai praras galimybę imti ir suvalgyti didžiuosius. Bandoma paneigti, kad kapitalo kaupimas ir rinka iš principo parankūs laimėti didiesiems, jau nekalbant, kad nesant apribojimų koncentracija vyksta gerokai intensyviau.
Prezidentas greit pamiršo rinkimes deklaracijas. Ar tikrai kursim gerovės valstybę? Gerovę kam?
Šokiruojantis, Prezidento VETO nacionalinės svarbos įstatymui – Lietuvos miškų pardavimo vienam asmeniui apribojime – 1500ha. Su šiuo VETO kyla natūralus klausimas – Prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo visas 3 savo rinkimines deklaracijas ?
1. Gerovės valstybės siekimas – net 3 rodikliai iš 5 susiję su regionine politika!
Prezidente, ar mes tikrai UŽDAROME REGIONUS DĖL KELIŲ KORPORACIJŲ INTERESO?
Lietuvoje, neįvedus 1500ha miško valdų apribojimo – 5 – 10 metų perspektyvoje, labai tikėtina, didžiąją dalį Lietuvos miškų valdys keletas užsienio fondų – Lietuvos regioninis verslas neturi galimybių atsilaikyti prieš užsienio fondų ir korporacijų finansinę galią, tai reiškia greitu metu teks užsikalti langus ir paleisti darbuotojus į darbo biržą.
Tai kur čia ta Prezidentinė Gerovės valstybės regioninė politika? Kaip čia mes regionuose pasieksime tuos 85% sostinės pajamų vidurkio – suprask, greičiausiai, tai pasieksime tiesiog REGIONUS uždarydami, ar ne ?
Turime švedų bankus su jų įkainiais ir pumpuojamais pinigais “motinoms” ar mums reikia dar vieno analogiško sektoriaus, sekančioje perspektyvoje taip pat pumpuojančio pinigus iš šalies ?
2. „Aš nesu globalistas, kuris teigia, jog pirmiausiai yra pasaulio pilietis, o tik tada lietuvis. Mano hierarchija yra aiški. Kas manęs bepaklaustų, aš visada atsakysiu, jog pirmiausiai esu lietuvis, o tada jau europietis, pasaulio pilietis ar kas tiktai nori.“
Kažkodėl Prezidento VETO skamba globalistiniai korporacinių lobistų teiginiai –
a. laisvas kapitalo judėjimas – paprastais žodžiais tariant, po saule vietos yra tik keliems didiesiems užsienio fondams.
b. ir pats juokingiausias nelygios konkurencinės sąlygos, bandoma įrodinėti ir sveikam protui prieštaraujančius dalykus. Pvz. kad neįvedus 1500ha. apribojimo, ne didieji dar labiau išaugs, o mažiukai praras galimybę imti ir suvalgyti didžiuosius. Bandoma paneigti, kad kapitalo kaupimas ir rinka iš principo parankūs laimėti didiesiems, jau nekalbant, kad nesant apribojimų koncentracija vyksta gerokai intensyviau.
c. “Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.” – tas pats kas a. – po saule vieta jau rezervuota.
3. G. Nausėdos rinkimų kampanijos šūkis – „Visas jėgas Lietuvai!“
Kaip rinkiminis šūkis dera su šituo VETO – kaip tas užsienio fondų ir kelių korporacijų interesas tapo Lietuvos interesu ?
Tuo tarpu, švedų korporacijos miškus urmu superka Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, bet neperka kitose Vakarų valstybėse, nes jiems ten miškų tiesiog niekas neparduoda… Yra gausybė įvairiausių apribojimų, ribojančių įvairių fondų galimybę įsigyti žemę, pirmiausiai, vakarų valstybėse stengiamasi leisti žemę įsigyti ją dirbantiems ūkininkams ir miškininkams.
O, mes esame tarp tų nedaugelio rytų ES “durnelių kraštų”, kurie leidžia į pamatinę valstybės vertybę – žemę, įsileisti užsienio korporacijas, kurios vėliau įgiję svorį, mus šokdins mūsų pačių valstybėje, mes jų naudai atsisakome galimybės kurti valstybės stuburą – stipresnę ateities viduriniąją klasę Lietuvoje.”
2019 08 05
Prezidento pavaduotojas
Darius Partauskas
Pilietinė nuomonė apie prezidento VETO. Justina Vidzėnė FB (kalba neredaguota)
‼️ PREZIDENTO VETO. Pirma mintis buvo klausimas – vetuoja, kad neriboti miškų išpardavimo ar trūksta saugiklių? Panagrinėjam ką paruošė prezidentūros komunikacijos skyrius:
Penktadienis, rugpjūčio 2 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo siūlo Seimui laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
„Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Ši iniciatyva kilo po pernai metų skandalo, kai paaiškėjo, kad IKEA sparčiai konsoliduoja Lietuvos miškų plotus.
Korporacijos supirkinėja pasaulį?
„Žemė, buvusi nacionalinės jurisdikcijos objektu, tampa privačia nuosavybe. Kinija, Švedija, Pietų Korėja – šių šalių vyriausybės aktyviai supirkinėja žemes ir tai lemia esminius pokyčius. Kai Kinija nusiperka milijonus hektarų žemės Zambijoje, ji kartu „nusiperka“ ištisus kaimus… Vyksta kažkas daugiau nei tik sklypo įsigijimas…“ – paskaitoje teigia Kolumbijos universiteto dėstytoja Saskia Sassen.
Pasaulyje įsibėgėja masinis žemės supirkinėjimas („land grabing“ – šiuolaikinė teritorijų, šalių grobimo forma). Šis reiškinys pagreitį įgavo 2006 metais finansinės krizės metu.
Korporacijos supirkinėja didelius privačios žemės plotus (latifundijos), procesai itin įsibėgėję trečiojo pasaulio šalyse, regionų gyventojai suvaromi į miestus (masinė urbanizacija), naikinami smulkieji ūkiai. Aktyviausi supirkėjai – Kinija, Saudo Arabija, „Morgan Stanley“ (JAV investicinis bankas – red. past.), privatūs fondai ir investuotojai supirkinėja Afrikos ir buvusias TSRS teritorijas. Ar tai naujas fenomenas? Ką tai reiškia šalims, kurios išparduoda savo žemes?
ttp://www.gyvasmiskas.lt/korporaciju-supirkineja-pasauli/
Šalies vadovo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Nustatant teisinius apribojimus, turi būti laikomasi protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus.Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos. Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų. Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas.
Miškas auga šimtą metų. Šiandien sodinsi – anūkai kirs. Aišku, šiais moderniais laikais medžius galima ir paspartinti pasitempti ir pastorėti, tam galima pasitelkti mokslą. Trumpas žvilgsnis į medienos pramonės ateitį: https://www.gyvasmiskas.lt/naujas-medienos-pramones-verslas-gmo-medziu-plantacijos/
“Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Lietuvos miškai yra vienas didžiausių šalies turtų, kurį būtina saugoti bei tausoti, todėl kartu ragina išnaudoti visas šiuo metu turimas aplinkos apsaugos teisines priemones bei ieškoti efektyvių būdų, kaip užtikrinti aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi.
„Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius. Įstatymuose neturi būti paliktų išimčių, kuriomis galėtų pasinaudoti siaurų interesų grupės, siekdamos išskirtinėmis sąlygomis didinti savo valdomus miškų plotus“, – teigė šalies vadovas, pabrėžęs, kad pasisako už skaidresnį miškų valdymą ir griežtesnę kirtimų, ypač vykdomų saugomose teritorijose, kontrolę.
– Paskutiniai sakiniai vainikuoja viską – „Lietuvai yra reikalingi stiprūs ir konkurencingi miškų ūkiai, kurie užtikrintų tvarią veiklą, orientuotą į pastangas atkurti išteklius.” – čia kaip pasakyti, kad vilkai turi užsiimti avių priežiūra. “Stiprūs ir konkurencingi” reiškia – pigiai, daug ir greitai. Atkurti ką? – PLANTACINIUS MIŠKUS??
PREZIDENTO PATARĖJAS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS
„Man reikia ne pritarėjų, man tikrai reikia patarėjų, kurie suprastų savo vaidmenį ir suprastų to vaidmens atsakomybę“, – kitą rytą po prezidentinių rinkimų DELFI paklaustas apie tai, pagal kokius kriterijus burs savo komandą, kalbėjo G. Nausėda. Jis pridūrė, kad pirmiausia ir svarbiausia kandidatų savybė – profesionalumas. „Pirmiausia – profesionalumas ir geras savo srities išmanymas, kuris yra absoliučiai kertinė savybė. Padorumas – kas be ko. Manau, kad man reikalingi žmonės, kurie nesistengtų pritarti manajai nuomonei, ypač tais atvejais, kai ji nėra iki galo susiformavusi, kad jie padėtų man ją susiformuoti. O jei aš turiu kažkokią išankstinę nuomonę, galėtų ir kritiškai ją įvertinti, apšaudyti ir tada galėtume priimti optimalų sprendimą, optimalų variantą“, – interviu DELFI gegužę kalbėjo G. Nausėda.
Apibendrinant, tai, kad prezidentas aplinkosaugos klausimais neturi nei vieno rimto specialisto, o aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais jį konsultuoja vienas ir tas pats asmuo – Jaroslav NEVEROVIČ, kuris visą gyvenimą dirbo diplomatinėse tarnybose ir buvo Lietuvos energetikos ministras, pasako labai daug. https://lt.wikipedia.org/wiki/Jaroslav_Neverovi%C4%8D
Prezidento ABC
2019 08 07
Diskusija Žinių radijuje. Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Rudeniop klausimas vėl pasieks Seimą – reikia ir apribojimų ir visų įmanomų saugiklių!
“Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės. Seimas buvo nusprendęs, kad asmuo ar susiję asmenys negalėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės daugiau kaip 1500 ha. Prezidentas konstatuoja, kad Miškų įstatymo pataisas bus galima lengvai apeiti, taip pat, kad projektas nepraėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos filtro. Laidoje pokalbis apie tai, ar reikia riboti miškų nuosavybės plotą?
Laidos dalyviai: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis.
Prezidentūra apie Punios Šilą, medžioklę ir VETO
2019 08 07
Prezidentūra apie Punios Šilą, medžioklę ir kirtimus
ŠIANDIEN Aplinkos ministras lankėsi Prezidentūroje, 2019 08 07Nausėdos palinkėjimas Mažeikai – "netapti miškų kirtimo ministru" #LRT Prezidentas šiandien susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, buvo aptarti klausimai dėl Punios Šilo rezervato, medžioklės ir kirtimų. Žurnalistai domėjosi dėl miško ploto ribojimų #VETO argumentų. Linkime prezidentui į komandą įtraukti PATARĖJĄ – TIKRĄ APLINKOSAUGININKĄ – Jums jo tikrai prireiks!Daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1086039/nausedos-palinkejimas-mazeikai-netapti-misku-kirtimo-ministruhttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000075890/punios-silo-guldyma-sustabdes-mazeika-isgirdo-kritika-prezidentas-palinkejo-netapti-misku-kirtimo-ministruSengires ir brandžius miškus keičia jaunuolynai ir kirtavietės – kaip manipuliuojama, kad miškų „daugėja“? (DUBRAVOS miškų pavyzdys)https://www.gyvasmiskas.lt/sengires-ir-brandzius-miskus-keicia-jaunuolynai-ir-kirtavietes-kaip-manipuliuojama-kad-misku-daugeja-dubravos-rezervatas/A. Gaidamavičius. Punios Šilo Sengirė – padėkite gelbėti! (PASIRAŠYK PETICIJĄ!)https://www.gyvasmiskas.lt/a-gaidamavicius-punios-silo-sengire-padekite-gelbeti-pasirasyk-peticija/
Posted by GYVAS MIŠKAS on 2019 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis